Administracinė byla Nr. A8 – 783/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5; 14.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjai A.S.,
pareiškėjos atstovui M.K.,
atsakovo atstovei Ž.T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos geologijos tarnybai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo atlikti veiksmą ir vilkinimo atliekant priskirtas funkcijas,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A.G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, bei pritarti jam, jeigu planas atitinka atsakovo parengtas 2004 m. lapkričio 15 d. planavimo sąlygas Nr. 4.2-1118 detaliojo planavimo dokumentui rengti.
Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, turintis 1,0232 ha ploto, žemės sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Didžiosios Riešės kadastrinė vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilnius r. sav., Pašilių km. Šiuo metu vyksta detaliojo teritorijos planavimo procedūra, siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją teritoriją - sodybinio užstatymo. Atsakovas yra teritorinio planavimo subjektas, 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 42-11118 parengęs planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šių sąlygų pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius E.R. prašymu parengė 2004 m. lapkričio 25 d. planavimo sąlygas Nr. Sp 56-04 detaliojo planavimo dokumentams rengti. Šiuo pagrindu E.R. įgijo teisę rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 41, pasirašyta 2004 m. rugsėjo 2 d. šias teises E.R. 2005 m. liepos 26 d. perdavė pareiškėjai. 2005 m. vasario 7 d. kreipusis į atsakovą suderinti detaliojo plano projektą, parengtą vadovaujantis šios institucijos išduotomis projektavimo sąlygomis, atsakovas 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 17-1151 informavo, kad dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galimybių bus sprendžiama parengus Pašilių žvyro telkinio (2005 metų naujo ploto išteklių apskaičiavimo kontūras) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir sumažinus sanitarinę apsaugos zoną (toliau - SAZ). Atsakovas savo rašte nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 2.5 punktu, smėlio ir žvyro karjerams nustatoma 300 metrų SAZ, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į šią teritoriją. Pateikus papildomos informacijos bei duomenų, atsakovas 2006 m. birželio 19 d. raštu Nr. 17-1729 paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus 101 punkto reikalavimais, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Pareiškėjos nuomone, atsakovo 2006 m. birželio 19 d. raštas laikytinas galutiniu atsisakymu spręsti pateikto žemės sklypo detaliojo plano suderinimo klausimą ir vertintinas kaip atsakovo vilkinimas atlikti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas funkcijas. Pareiškėja pabrėžė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A33-1165 informavo apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesuderino G.J. PĮ „Magma" pateiktos Pašilių k. žvyro telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programos. Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat 2006 m. kovo 10 d. raštu Nr. (12)-2-385 nurodė nepritaręs UAB „Rizgonys" ir UAB „Artimiausias talkininkas" žvyro telkinių (Pašilių žvyro telkinio dalys, kuriose minėtoms įmonėms leista atlikti detalią žvalgybą) naudojimo poveikio sveikatos vertinimo programoms. Be to, kaip pabrėžė pareiškėja, gretimuose žemės sklypuose jau yra teisės aktų nustatyta tvarka gavus visus reikalingus leidimus, pastatyti net 5 gyvenamieji namai. Žemės sklypai, kuriuose pastatyti namai, tiesiogiai ribojasi su Pašilių žvyro telkiniu ir jie yra arčiau naudingųjų iškasenų telkinio. Visoje aplinkinėje teritorijoje buvo duotas leidimas planuoti ir planuojama gyvenamoji aplinka.
Anot pareiškėjos, vienašalis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymas pažeidžia jos, kaip žemės sklypo savininkės, konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės neliečiamumo ir jos valstybinės apsaugos principą. Pašilių žvyro telkinio ištekliai dar nėra patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" XXIII straipsnio 101 punkto nuostatą. To paties nutarimo 102 punkte nurodytos išlygos, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. Specialiosios naudojimo sąlygos grąžinant žemės sklypą perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose gali būti nustatomos tik žemės grąžinimo proceso metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 preambulėje nurodytos sąlygos, kad svarstant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įsigyjant privatinėn nuosavybėn, suteikiant naudotis bei išsinuomojant žemės sklypą.
Kaip teigė pareiškėja, jai priklausantis žemės sklypas buvo grąžintas E.R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Grąžinant žemę nebuvo nustatyta jokių specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų, jokių kitų draudimų ar apribojimų. E.R. nebuvo davęs sutikimo, jog žemė naudingųjų iškasenų telkinio plote būtų grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui. Pareiškėjai perkant žemės sklypą iš E.R., jo specialiųjų naudojimo sąlygų dėl naudingųjų iškasenų telkinio klausimas nekilo ir negalėjo kilti. Pasak pareiškėjos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 41-8179, kuriuo žemės nuosavybės teisė atkurta E.R. ir kuriuo nebuvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar galimi apribojimai dėl esamo nenaudojamo žemės naudingųjų iškasenų telkinio, sukūrė civilines teises ir pasekmes (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurių negali pažeisti nei sandorio šalys, nei valstybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, vėliau, jau įgijus žemės sklypą privačion nuosavybėn, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytinos tik abipusiu susitarimu bei teisingai atlyginus žemės savininkui dėl specialiųjų sąlygų nustatymo atsiradusius nuostolius. Taigi, pareiškėjos nuomone, ji įsigydama žemės sklypą, kurio pagrindinės tikslinės paskirties keitimo procedūra jau buvo pradėta, tikėjosi užbaigti šį procesą ir pasistatyti šiame sklype gyvenamąjį namą. Atitinkamai teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, nustatytas jau po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pažeidžia teisėtus lūkesčius, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37 straipsnį bei 4.93 straipsnį. Pareiškėja pabrėžė, jog žinodama apie specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų, eliminuojančių statybas, nustatymo galimybę, šio žemės sklypo apskritai nebūtų pirkusi.
Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Pašilių žvyro telkinio dalis yra detaliai išžvalgyta ir žemės gelmių ištekliai teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 1.7-538 „Dėl Pašilių telkinio išteklių naudojimo" pateikta informacija, jog Pašilių telkinyje UAB „Rizgonys", UAB „Artimiausias talkininkas" atliko geologinės žvalgybos darbus, kurių pagrindu žvyro ištekliai aprobuoti Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje (2005 m. gruodžio 7 d. protokolo Nr. 4-24(231), 2005 m. gruodžio 23 d. protokolo Nr. 4-27(234)). Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 1.7-707 „Dėl išvados apie parengtą detalųjį planą", sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Pašilių kaime, Vilniaus rajone, kurio pagrindinei tikslinei paskirčiai keisti (iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją-sodybinio užstatymo) yra parengtas detalusis planas, yra išsidėstęs ant parengtinai išžvalgyto Pašilių žvyro telkinio. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus 101 punkto reikalavimais, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundžiamų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų vertinti ar komentuoti negali, nes tai nenumato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos geologijos tarnyba su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.
Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad šiuo atveju buvo pažeista viena esminių sąlygų – pareiškėjai priklausančio sklypo planavimo darbai nesuderinti su Lietuvos geologijos tarnyba. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, apie nuosavybės teisių atkūrimą šiuo metu pareiškėjai priklausančiame sklype Lietuvos geologijos tarnyba sužinojo tik 2003 m. ir tuo pagrindu buvo parengti raštai, kuriais atkreiptas dėmesys, jog žemės reforma pažeidžia nustatytą tvarką. Į tai sureagavus, žemės reformos vykdymas buvo sustabdytas. Pareiškėjai priklausantis sklypas yra parengtinai išžvalgytame plote, o klausimas dėl sklypo perspektyvumo yra Lietuvos geologijos tarnybos kompetencija. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad be pareiškėjos sutikimo žvalgyti ir naudoti išteklius nebus įmanoma.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad nuosavybės teisės atkurtos iki pirmojo žvyro telkinio žvalgymo projekto, todėl specialios sąlygos sklypams, perduotiems atkūrus nuosavybės teises, nebuvo nustatytos. Lietuvos geologijos tarnyba informuoja Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie numatomus projektus, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama nuosavybės teises į šiuo metu pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, nebuvo informuota apie numatomą naudingųjų iškasenų telkinio žvalgymą šiame sklype.Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, kad žemė gali būti grąžinama su apribojimais, tačiau 1999 m., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą, šiuo metu esantį pareiškėjos nuosavybe, nebuvo žemėtvarkos projekto.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos A.G. skundą patenkino ir įpareigojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, ir pritarti jam, jeigu jis atitinka atsakovo parengtas 2006 m. lapkričio 15 d. planavimo sąlygas Nr. 4.2-1118 detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teismas pareiškėjai A.G. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento taip pat priteisė 1980 litų atstovavimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" XXIII straipsnio 101 punktas nustato, jog išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Tačiau to paties nutarimo 102 punktas nustato, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. A.G. priklausantis žemės sklypas, turintis 1,0232 ha ploto, žemės sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Didžiosios Riešės k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilnius r. sav., Pašilių km. (toliau - Sklypas) patenka į parengtinai išžvalgyto Pašilių žvyro telkinio teritoriją. Teismas pažymėjo, kad nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 41-8179, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E.R., nei Sklypo pardavimo pareiškėjai sutartyje, nei minėtų dokumentų pagrindu sklypo įregistravimą patvirtinančiame nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų, jog Sklypui būtų nustatytos ir taikomos specialios sąlygos dėl naudingųjų iškasenų telkinių. Šių dokumentų bei Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties pagrindu pareiškėja pagrįstai tikėjosi užbaigti detaliojo plano rengimo procesą, pakeisti sklypo tikslinę paskirtį. Atkuriant nuosavybės teises E.R. nebuvo nustatomos specialios sąlygos dėl naudingųjų iškasenų telkinių, todėl nebuvo ir šio asmens sutikimo dėl specialiųjų sąlygų dėl naudingųjų iškasenų telkinių nustatymo. Taip pat nėra duomenų, kad iš pareiškėjos buvo prašoma sutikti su specialių sąlygų dėl naudingųjų iškasenų telkinių nustatymu sklype. Teismo nuomone, pareiškėjos teisės ir pareigos, atsiradusios po sklypo įsigijimo, negali būti paneigtos ar apribotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" XXIII straipsnio 101 punkto pagrindu, nes nuosavybės teisės atkurtos nenumatant specialiųjų su naudingosiomis iškasenomis susijusių sąlygų. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas 2006 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 17-1151, tiek atsakovo atstovai teismo posėdžio metu pripažino, jog Pašilių žvyro telkinio sanitarinė apsaugos zona nėra nustatyta tvarka patvirtinta, todėl taip pat negali būti teisiniu pagrindu ribojant A.G. teises.
Teismas nurodė ir tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos (toliau - Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 punktas nustato, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti minimalios mėnesinės algos dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme gali būti priteisiama iki 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. Nr. 298 nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1.1 punktu buvo nustatyta 600 Lt minimali mėnesinė algą. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja reikalauja priteisti iš atsakovo pagal pateiktus mokėjimo kvitus 2350 Lt už suteiktas teisines paslaugas, ir remdamasis minėtomis Rekomendacijų nuostatomis pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1980 Lt advokato teisinėms paslaugoms apmokėti - už skundo surašymą ir dvi atstovavimo teisme.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Kaip teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, pareiškėja nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros. Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 4 punktas numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimo, o 5 punktas numato, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo.
Vadovaujantis šiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 3.2, 20.4 punktais, numatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka: suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo klausimu, visų pirma, su skundu turi kreiptis į apskrities viršininko administraciją, po to į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ir tik tada į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS(6)-163/2006).
2. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą derinti detalųjį planą jeigu jis atitinka departamento 2006 m. lapkričio 15 d. parengtas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. lapkričio 15 d. nebuvo parengęs sąlygų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, tad šis teismo reikalavimas negali būti objektyviai įgyvendinamas ir dėl to neteisėtas.
3. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. birželio 19 d. raštas Nr. 1.7-1729 negali būti laikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu, nustatančiu jame nurodytam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-l 1-130-2005, konstatuota, jog Nuolatinės statybos komisijos išvada nelaikomas skundžiamu teisės aktu, nes yra rekomendacinio pobūdžio ir joje nurodytos rekomendacijos skirtos tam, kad jas įvertintų sprendimą priimantis subjektas. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog komisijos išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa individualaus teisės akto dalimi.
Taigi, pasak atsakovo, pareiškėjos ginčytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas netrukdo jai tęsti detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūrų. Minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas - tai Nuolatinės statybos komisijos, neprivalomą, rekomendacinio pobūdžio sprendimą priimančio subjekto, nario nuomonė dėl detaliojo plano tvirtinimo galimybės, kuri nėra privaloma detalųjį planą tvirtinančiai institucijai. Anot atsakovo, sprendimą sukeliantį pareiškėjai teises arba pareigas, t. y. individualų teisės taikymo aktą, priima tik detalųjį planą tvirtinanti institucija.
4. Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išaiškino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 102 punktą ir nepagrįstai konstatavo, jog nesant asmens sutikimo dėl specialiųjų sąlygų dėl naudingųjų iškasenų telkinių nustatymo, nenustačius jų nuosavybės atkūrimo dokumentuose, šios sąlygos negali būti taikomos.
Remiantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus 102 punktu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos, galiojusios atkuriant E.R. nuosavybės teises į šiuo metu pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, 4 straipsnio 7 dalimi, žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose grąžinama piliečiams tik ribotam tiksliniam naudojimui.
Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, žemė, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju asmuo susigrąžinti nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal įstatymo 16 straipsnį. Atsakovo teigimu, vadovaujantis sisteminiu teisės aktų aiškinimu, žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui.
5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamas turinio viršenybės prieš formą principas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(14)-499-2004, nagrinėtas specialiųjų miško naudojimo sąlygų nustatymo pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus.
Pasak atsakovo, analogiška nuostata turėtų būti taikoma ir šioje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Pagal Žemės gelmių įstatymo 19, 20 straipsnius, žemės gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos atliekant teritorijų planavimą. Teritorijų planavimo proceso metu, nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo teritorijos užstatymo, todėl pareiškėjos skunde teismui kelti reikalavimai negalėjo būti tenkinami.
Pareiškėja A.G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis pareigą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją nustato tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju pareiškėja neprivalėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kadangi atsakovo veiksmai nepažeidžia teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos. Teisės aktai nenustatė pareiškėjos pareigos vilkinimo atlikti Teritorijų planavimo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas funkcijas (derinimo procedūrą) atveju privalomai kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl pareiškėja šioje byloje turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą.
2. Pareiškėja pažymi, kad ji neskundžia atsakovo 2006 m. birželio 19 d. rašto kaip individualaus teisės akto, nustatančio jai atitinkamas teises ir pareigas, o nurodo šį dokumentą kaip įrodymą, jog atsakovas vilkina atlikti savo funkcijas. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad atsakovo išvada dėl detaliojo plano sprendinių derinimo tėra rekomendacinio pobūdžio ir dėl to neskųstina teismui, yra nereikšmingi tikrinant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjos manymu, atsakovas 2006 m. birželio 19 d. raštu apskritai nepateikė jokios išvados dėl detaliojo plano sprendinių derinimo, kuri yra privaloma vykdant detaliojo plano procedūrą.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių apsaugos priemonės šiuo atveju yra nebetikslingos, kadangi gretima, dar arčiau Pašilių žvyro karjero esanti teritorija jau užstatyta, taip pat jau suplanuota dar keturiolika mažaaukščių gyvenamųjų namų, kai kuriems jų jau išduoti statybos leidimai.
Todėl pareiškėjos nuosavybės teisių ribojimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. nuosavybės teisių, kaip fundamentinių daiktinių teisių, atsakovas neturi teisės pažeisti.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos teisės ir pareigos, atsiradusios po sklypo įsigijimo, negali būti paneigtos ar apribotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101 punkto pagrindu, kadangi nuosavybės teisės atkurtos nenumatant specialiųjų su naudingosiomis iškasenomis susijusių sąlygų. Tuo tarpu prieš turto savininko valią riboti nuosavybės teises ar apsunkinti jas galima tik teisėtais būdais ir teisingai atlyginant už nuosavybės suvaržymą ar apsunkinimą.
Pareiškėja pabrėžia, jog šiuo atveju atsakovas savavališkai be teisėto pagrindo siekia apriboti pareiškėjos nuosavybės teises, todėl teismas privalo užtikrinti fundamentinių teisių tinkamą apsaugą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, jog sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir jo motyvais. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, jog E.R., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, buvo žinoma, kad jo turimas žemės sklypas yra Pašilių žvyro telkinio teritorijoje, be to, minėtam piliečiui jo prašymu buvo suteikta informacija apie tai, kad Pašilių žvyro telkinys yra priskiriamas perspektyviam naudingųjų iškasenų plotui (Lietuvos geologijos tarnybos 2004 m. liepos 1 d. raštas Nr. 1.7-633).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, derinant žemės sklypo, 1,0232 ha ploto, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Didžiosios Riešės kadastrinė vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilnius r. sav., Pašilių km., detaliojo plano sprendinius, kuriais siekiama pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją teritoriją - sodybinio užstatymo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina minėto detaliojo plano sprendinių derinimą, t. y. dėl jų be teisėto pagrindo nepriima reikiamo sprendimo.
Tačiau, kaip matyti iš bylos, atsakovas atsisakymą derinti detaliojo plano sprendinius grindžia tuo, jog dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galimybių bus galima spręsti tik parengus Pašilių žvyro telkinio, į kurį patenka pareiškėjos žemės sklypas, (2005 metų naujo ploto išteklių apskaičiavimo kontūras) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir sumažinus sanitarinę apsaugos zoną, bei kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus 101 punkto reikalavimais, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus ( b. l. 10; 11 ).
Iš to kas pasakyta matyti, kad atsakovas atsisako derinti detaliojo plano sprendinius, nurodydamas pareiškėjai tokio savo sprendimo atitinkamus teisinius pagrindus. Dėl ko šie atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip sprendimas, kuriuo atsisakoma derinti detaliojo plano sprendinius, o ne kaip neteisėtas ir nepagrįstas vilkinimas priimti sprendimą dėl detaliojo plano sprendinių.
Dėl paminėto pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina minėto detaliojo plano sprendinių derinimą, yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai.
Kaip matyti iš paminėtos teisės normos turinio, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros vienas iš tikslų yra kontroliuoti bei tikrinti planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo teisėtumą.
Minėto įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija.
Taigi, būtent apskrities viršininkui, visų pirma, yra pavesta atlikti paminėto teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, t.y. tikrinti detaliųjų planų rengimo, svarstymo ir derinimo teisėtumą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 4 punktas numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų, o 5 punktas numato, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo.
Atsižvelgdama į paminėtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos keliamam ginčui dėl atsakovo atsisakymo derinti detaliojo plano sprendinius, teisės aktuose yra numatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Iš bylos matyti, kad šios tvarkos nebuvo laikytasi, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ( ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.;103 str.1p. ) kas sudaro besąlyginę vadą teismo sprendimą panaikinti ( ABTĮ 140 str. 1 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos A.G. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gudynas Romanas Klišauskas
Vaida Urmonaitė