Civilinė byla Nr.2A-98-467/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 116.3.; 45.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovui I. M. ,
ieškovo atstovui adv. Aivarui Aleksejevui,
atsakovo atstovui adv. Povilui Juzikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. M. (I. M. ) ir atsakovo UAB „Travestus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui UAB „Travestus“ dėl 60000 Lt sumokėtos įmokos ir kompensacijos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas I. M. 2008-12-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Travestus“ 60000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių 2007-08-10 sudarytą preliminarią būsimų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1, atsakovas įsipareigojo iki 2008-08-08 pastatyti ir parduoti ieškovui dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Vykdydamas sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 30000 Lt pirmąją įmoką – avansą. Atsakovas įsipareigojimo pastatyti ir parduoti butą iki 2008-08-08 neįvykdė. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis privalo grąžinti ieškovui 30000 Lt ir papildomai sumokėti sutartimi sulygtą 30000 Lt dydžio kompensaciją už prievolės neįvykdymą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai ir priteisė ieškovui I. M. iš atsakovo UAB „Travestus“ 60000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Travestus“ 2009-02-06 pateikė prieštaravimus, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių sutartyje numatytas butas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir visi sutartimi nustatyti pastato apdailos darbai atlikti 2008 m. kovo mėnesį. Atsakovas buvo pasirengęs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, tačiau dėl paties ieškovo vengimo, motyvuojant tuo, jog bankas vis nesuteikia paskolos, o įvykdyti sutartį nesinaudojant banko kreditu ieškovas neturi galimybės, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta. Ieškovo reikalavimas priteisti baudines netesybas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių, reikalingų nuostolių atlyginimo sutartinės atsakomybės atveju. Kadangi atsakovas sutarties nepažeidė, jam negali kilti ir sutartinė atsakomybė. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl paties ieškovo kaltės, todėl jo sumokėta 30000 Lt suma turi likti atsakovui, kaip ieškovo mokėtina bauda pagal preliminariosios sutarties V dalies 1 punktą ir minimalūs atsakovo nuostoliai.
Ieškovas I. M. atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla neįrodo, jog buto statybos darbai buvo atlikti. Atsakovas daugelį kartų sakė, kad statybos darbų atlikimas sustojęs, kadangi kilę sunkumai su banku dėl kreditavimo sąlygų ir finansavimas iš banko gali būti sustabdytas, todėl laiku nespėja atlikti numatytų darbų ir panaudoti kredito sumos iki paskolos sutartyje nustatyto termino. Preliminarios sutarties galiojimo terminu ieškovas iš atsakovo negavo jokių pranešimų, kad statybos darbai yra atlikti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį ir kad ieškovas vengė ją sudaryti. Atsakovo pranešimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pateiktas jau pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui, todėl prievolė sudaryti šią sutartį buvo pasibaigusi (CK 6.165 str. 4 d.). Butas yra įkeistas hipoteka ir įregistruota sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra gavęs kreditoriaus sutikimą įkeistą daiktą perleisti kitam asmeniui, be kurio pagrindinės sutarties neįmanoma sudaryti. Ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius, o prašo sumokėti netesybas, kurios numatytos preliminarioje sutartyje. Atsakovas taip pat nepranešė atsakovui apie buto ploto pasikeitimą, todėl pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas. Ieškovas visada elgėsi sąžiningai, jo užsakymu buvo atlikti buto interjero projektavimo darbai, konstruktyvinės dalies korektūros bei projektavimo darbai, kas įrodo, jog ieškovas ketino pirkti butą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu pakeitė 2009-01-09 preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą – priteisė iš atsakovo UAB „Travestus“ ieškovui I. M. 30000 Lt sumokėtą pirmąją įmoką (avansą), 10000 Lt kompensaciją už prievolės nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį dėl 20000 Lt kompensacijos už prievolės nevykdymą priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo pasirašyta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo parduotas butas, kadangi atsakovas iki 2008-08-08 nepranešė ieškovui, jog butas yra paruoštas pardavimui ir galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Neesant kitų įrodymų, o ieškovui neigiant žodinius susitarimus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįvykdė pareigos, t.y. iki 2008-08-08 nepasirašė su ieškovu pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties ir prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Vėlesnis šalių susirašinėjimas, derybos ar kiti veiksmai tokiu atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, pripažino, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta iki 2008-08-08 dėl to, kad atsakovas nepateikė pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui bei tvirtinimui notarine tvarka, nepranešė ieškovui apie tai, jog butas paruoštas pardavimui ir galima atvykti pas notarą pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nepagrįstai 2008-12-15 atliko ieškovo sumokėtos 30000 Lt sumos (avanso) įskaitymą, kaip ieškovo mokėtiną baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Neįvykdęs įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą 30000 Lt pradinę įmoką (avansą) (CK 6.165 str.) Atsižvelgęs į tai, jog netesybų suma yra pernelyg didelė, įvertinęs bylos faktines ir prievolės pažeidimo aplinkybes: pirkimo objekto kainą, apmokėjimą, sulygtą kainą bei remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas netesybas (baudą) sumažino iki 10000 Lt, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi.
Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašo sprendimą pakeisti, priteisiant 30000 Lt netesybas. Nurodo, kad teismas netesybas sumažino nepagrįstai. 2007-08-10 preliminariosios būsimų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties V dalies 1 punktas numato, jog tuo atveju, jei pardavėjas (atsakovas) nevykdys sutartyje nustatytų pareigų, jis atsako už sutarties sąlygų nevykdymą ir privalo grąžinti pirmąją įmoką bei sumokėti pirmosios įmokos dydžio kompensaciją už prievolės neįvykdymą (30000 Lt). Sutarties laisvės principas savo nuožiūra leidžia nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ieškovas ir atsakovas susitarė dėl tokio netesybų dydžio. Atsakovas yra įmonė – privatus verslo subjektas, turintis patirtį verslo ir derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Teismas 2009-01-09 preliminariu sprendimu priteisė netesybas jų nemažindamas ir nelaikė sutartimi sutartų netesybų neprotingai didelėmis. Atsakovas neprašė sumažinti netesybų ir taip pat nelaikė jų neprotingai didelėmis, kadangi ir savo atžvilgiu taikė tokio paties dydžio netesybas, norėdamas pasilikti sumokėtą avansą kaip baudą. 30000 Lt netesybos, kurios lygios sumokėto avanso dydžiui ir kurios sudaro 7,4 procentų visos kainos, nėra neprotingai didelės, nes teisės doktrinoje per didelių ir neprotingų netesybų pavyzdys yra netesybos, kurių suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškovas neįrodinėjo savo nuostolių dydžio, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymui.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Travestus“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-09 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, materialinėms teisės normoms ir pagrįstos tik teismo prielaidomis. Tam, kad įvertinti dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, reikia vertinti abiejų šalių veiksmus, o ne remtis žodiniu ieškovo patvirtinimu, kad jam nebuvo pranešta apie sutarties sudarymą. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta pareiga pardavėjui pranešti pirkėjui kokia nors konkrečia forma apie pagrindinės sutarties parengimą bei pateikti tokią sutartį pirkėjui. Teismas nevertino aplinkybės, kad sutarties sudarymas siejamas su sutartyje numatytų veiksmų atlikimu, o atsakovo kaltę susiejo tik su vienintele aplinkybe – nepranešimu pirkėjui. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kad butas buvo pastatytas ir įregistruotas 2008-03-21. Tai, kad pirkėjui buvo žinoma, jog butas yra pastatytas, patvirtina ne tik viešai registruotas parduodamo buto suformavimo faktas, bet ir paties ieškovo veiksmai, nes po buto įregistravimo jis 2008-04-11 sudarė sutartis dėl buto konstruktyvinės dalies korektūros ir projektavimo darbų bei buto interjero projektavimo. Teismas laikė tik pardavėjo veiksmus teisiškai reikšmingais, tačiau nevertino pirkėjo veiksmų. Kadangi abiejų šalių veiksmai buvo nukreipti į pagrindinės sutarties sudarymą, atsakovas galėjo iš karto po rugpjūčio 8 d. atlikti įmokėto avanso įskaitymą į mokėtiną baudą, tačiau įvertinęs, kad ieškovas įsirenginėjo butą ir turėjo sunkumų su finansavimu, sutiko atidėti pagrindinės sutarties sudarymą vėlesniam laikui. Toks atsakovo sutikimas visiškai atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šalių pareigą elgtis sąžiningai ir esant iki sutartiniams santykiams. Atsakovas papildomai, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, prašė ieškovo atvykti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovas neatvyko, todėl sutartis nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės. Pagal preliminarios sutarties V dalies 3 punktą, sutarties šalies finansinių išteklių neturėjimas sutarčiai įvykdyti yra laikomas sutarties pažeidimu. Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl pastarajam atsirado pareiga sumokėti atsakovui sutartyje nustatytą baudą. Atsakovas, vadovaudamasis preliminarios sutarties nuostatomis, įskaitė ieškovo pagal sutartį sumokėtą 30000 Lt buto kainos avansą kaip ieškovo pagal sutartį mokėtiną 30000 Lt baudą. Atsakovo 2008-12-15 pareiškimas ieškovui apie įskaitymą yra galiojantis vienašalis sandoris, o ieškovas jo net neginčija. Teismas nenustatė, kad butas buvo netinkamas pardavimui arba kad butas neatitiko sutarties sąlygų ar buvo kiti sutarties pažeidimai. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir nepaaiškino, kokių darbų atsakovas neatliko. Pagal preliminariąją sutartį atsakovas neturėjo pareigos baigti visus gyvenamojo namo statybos darbus iki tokio lygio, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu naudotis. Teismas neteisingai nustatęs sutarties šalį, atsakingą už prievolės nevykdymą, nepagrįstai taikė ir civilinę atsakomybę.
Ieškovas I. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla neįrodo, jog buvo atlikti buto statybos darbai. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas laiku neatliko visų darbų, negavo reikalingų dokumentų ir neatliko reikiamų veiksmų. Atsakovas iki 2008-08-08 ieškovui nepranešė, kad butas yra paruoštas pardavimui. Vienintelis atsakovo pranešimas apie galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį buvo siųstas jau pasibaigus šalių prievolėms pagal preliminariąją sutartį. Be to atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra gavęs kreditoriaus sutikimą įkeistą daiktą perleisti kitam asmeniui, be kurio pagrindinės sutarties neįmanoma sudaryti. Įregistravus butą Nekilnojamojo turto registre, jo įregistruotas plotas yra didesnis už preliminarų plotą beveik 24 procentais, tačiau atsakovas apie tokį buto ploto pasikeitimą ieškovui nepranešė, nors to reikalauja CK 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriniais nuostoliais.
Atsakovas UAB „Travestus“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad visi atsakovo nesutikimo su teismo sprendimu dalyje dėl baudos priteisimo motyvai yra nurodyti apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kiekviena iš šalių ir jų atstovai palaikė savo apeliacinius skundus ir atitinkamai prašė netenkinti kitos šalies apeliacinio skundo.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantai ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006). Byloje kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių ir šalių atsakomybės. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių iki 2008-08-08 nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad atsakovas iki nustatyto laiko nepateikė tokios sutarties pasirašymui ir tvirtinimui notarine tvarka, nepranešė ieškovui, jog butas yra paruoštas pardavimui ir galima atvykti pas notarą pasirašyti pagrindinę jo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad dar 2008 m. kovo mėnesį butas buvo pastatytas ir visi preliminarioje sutartyje numatyti darbai atlikti. Tokį teiginį apeliantas grindžia pateikta pastato kadastrinių matavimų byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks įrodymas nėra pakankamas minimai aplinkybei įrodyti ir pagrįsti, visų pirma dėl to, kad pateikta yra ne konkretaus buto, bet apskritai viso pastato kadastrinių matavimų byla, iš kurios nėra akivaizdu, jog buvo atlikti visi konkretaus (ginčo) buto statybos darbai. Pastato kadastrinių matavimų atlikimas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neįrodo, kad ginčo buto būklė atitiko preliminariosios sutarties sąlygas. Be to atsakovas neginčija, kad jis nurodytu laikotarpiu nepranešė ieškovui apie tai, jog ginčo buto būklė atitinka preliminariosios sutarties sąlygas, todėl nėra paneigtas ieškovo tvirtinimas, kad iš atsakovo vadovo jam asmeniškai yra žinoma, jog statybos darbai užsitęsė dėl įvairių sunkumų, tame tarpe dėl banko kreditavimo problemų, ir atsakovas laiku nespėjo jų atlikti, nes dar 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovas pats, apsilankęs bute, įsitikino, kad darbai nėra baigti. Pažymėtina, jog ginčo butas atsakovo nuosavybės teise buvo įregistruotas tik 2008-05-14 kartu su hipotekos įkeitimu (Nekilnojamojo turto registre yra registruota sąlyga – neperleisti turto trečiajam asmeniui) ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki 2008-08-08 jis turėjo kreditoriaus (įkaito turėtojo) sutikimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo, nors tokia pareiga jam buvo numatyta šalių preliminariosios sutarties III dalies 2 punkte. Taigi ir ši aplinkybė nepatvirtina, kad iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino buvo reali galimybė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Dar viena aplinkybė, kuri suponuoja išvadą, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis yra ta, jog atsakovas nepranešė ieškovui apie buto ploto pasikeitimą, kaip tai numatė šalių preliminariosios sutarties II dalies 3 punktas, nors pagal preliminariosios sutarties sąlygas buto plotas turėjo būti apie 55 kv.m, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 68 kv.m. Taigi atsakovas pažeidė ir šią preliminarios sutarties sąlygą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl jo kaltės ir nurodo, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2008-08-08 nepasirašyta ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo kaltės, kuris iš 2008-03-21 viešai registruoto parduodamo buto suformavimo fakto žinojo, jog butas yra pastatytas, ir dėl to 2008-04-11 sudarė sutartis dėl buto konstruktyvinės dalies korektūros ir projektavimo darbų bei buto interjero projektavimo. Atsakovo teigimu, ieškovas pats įsirenginėjo butą ir turėjo sunkumų su finansavimu, todėl atsakovas sutiko atidėti pagrindinės sutarties sudarymą vėlesniam laikui, tačiau, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, ieškovas neatvyko sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, kas rodo, jog ši sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo teiginiais, kadangi jie nėra pagrįsti įrodymais ir prieštarauja byloje objektyviai nustatytai aplinkybei, kad iki 2008-08-08 atsakovas nei žodžiu, nei raštu, nei kitokia forma nepranešė ieškovui, jog butas yra paruoštas pardavimui ir galima sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nors pagal šalių preliminariosios sutarties VII dalies 3 punktą bet kokie pranešimai, kylantys dėl šios sutarties vykdymo, šalių viena kitai turėjo būti įteikiami pasirašytinai arba siunčiami registruotu laišku. Atsakovas pranešimą apie galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui išsiuntė tik 2008-11-28, t.y. jau pasibaigus šalių prievolėms pagal preliminarią sutartį (CK 6.165 str. 4 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad vėlesni šalių susirašinėjimai neturi teisinės reikšmės yra teisingas.
Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nei preliminarios sutarties sąlygos, nei imperatyvios teisės normos neįpareigojo jo pranešti ieškovui apie buto paruošimą pardavimui ir galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes tokia pareiga, kaip jau buvo minėta, išplaukia iš šalių preliminariosios sutarties VII dalies 3 punkto, CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.158 straipsnio 1 dalies bei 6.200 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-455/2008 ir kt.), kad vienas esminių nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutarties, reglamentuojamos CK 6.401 straipsnyje, požymių, skiriantis ją nuo kitų preliminariųjų sutarčių, sudarytų pagal CK 6.165 straipsnį, yra būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties subjektinė sudėtis: viena šios sutarties šalis – pirkėjas – visada yra fizinis asmuo, o kita – pardavėjas – juridinis asmuo ir kartu profesionalus nekilnojamojo turto statytojas (CK 6.401 str. 1 d.). Pirkėjas (fizinis asmuo), sudaręs statomo gyvenamojo namo ar buto įsigijimo sutartį su profesionaliu šio nekilnojamojo turto statytoju (verslininku), laikomas silpnesne sandorio šalimi. Įvertinant šį požymį, darytina neabejotina išvada, jog pareiga informuoti apie buto paruošimą pardavimui ir galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tenka pardavėjui (atsakovui), kaip profesionaliam nekilnojamojo turto statytojui. Tokiu būdu atsakovas, jeigu, kaip jis teigia, laiku atliko visus darbus, turėjo reikiamus dokumentus ir pan., turėjo pareigą apie tai pranešti ieškovui, bet to nepadarė.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta civilinė atsakomybė ir priteistos netesybos. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kadangi nuostolius privalo atlyginti šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, pirmiausia reikalinga nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas - kaltę (CK 6.248 str.), ją sąlygojusius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ar apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių iki 2008-08-08 nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai šios išvados nepaneigė, todėl pagrįstai iš atsakovo buvo priteistos netesybos. Pažymėtina, jog sudarydamos preliminariąją sutartį šalys susitarė dėl netesybų, t.y. numatė ne tik sumokėtos pirmosios įmokos grąžinimą, bet ir baudą, kaip kompensaciją už įsipareigojimų nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duotuoju atveju šalių susitartos netesybos yra aiškiai per didelės ir pagrįstai mažintinos (CK 6.73 str. 1 d.). Ieškovo apeliacinio skundo motyvai ir argumentai nepaneigia tokios teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo.
CK 6.73 straipsnis leidžia teismui mažinti netesybas, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi nurodyta teisės norma suteikia teisę teismui savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Vienintelė sąlyga, ribojanti mažinamų delspinigių dydį, yra nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, dydis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos aiškiai per didelės, nė viena sutarties šalis negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita, ieškovas neįrodinėjo savo nuostolių dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovo nuostoliai dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo nėra tokie dideli, kaip reikalaujama priteisti baudos (netesybų) suma. Todėl, atsižvelgęs į prievolės pažeidimo aplinkybes: pirkimo objekto kainą, apmokėjimą, sulygtą kainą ir remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais, priteistinas netesybas sumažino iki 10000 Lt. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos ir teisėjų kolegija joms pritaria. Ieškovas byloje neįrodinėjo nei nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, fakto, nei jų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad priteista netesybų suma yra mažesnė už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba kad toks sumažinimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, motyvuodamas tuo, jog įrodinėti nuostolių dydžio ir nereikėjo, nes sutartimi šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, CK 6.73 straipsnis buvo pritaikytas teisingai, todėl tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Kiti šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, nė vienai iš šalių jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nepriteistinos, tačiau iš abiejų šalių lygiomis dalimis valstybei priteistina 8,50 (po 4,25) Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Travestus“ (įmonės kodas 226221680) valstybei (įmokos kodas 5660) po 4 (keturis) litus 25 centus iš kiekvieno pašto išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski