Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-28][nuasmeninta nutartis byloje][2-633-934-2022].docx
Bylos nr.: 2-633-934/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vakuolė 234488380 atsakovas
Top consult 186191365 atsakovo atstovas
Energolinija 135647258 Ieškovas
Valnetas 135778275 kreditoriaus atstovas
BAB Ūkio bankas 112020136 Kreditorius
Tintrade LTD Kreditorius
Tintrade Limited 60948 Kreditorius
Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Petrotrans Trading Limited 531922 suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė "EMSI" 120643955 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
CIVILINIS PROCESAS
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. 2-633-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01569-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2

(S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarosios akcinės bendrovės „VAKUOLĖ“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „VAKUOLĖ“; 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „VAKUOLĖ“ nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „TOP CONSULT”.

2.       Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslintas. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patvirtintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas UAB „EMSI“ (toliau – pareiškėja, kreditorė) 7 229 876,29 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditorės 3 564 914,93 Eur finansinis reikalavimas.

3.       Byloje 2022 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorei UAB „TOP CONSULT“ skirstyti lėšas administravimo išlaidoms ir kreditoriams, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojai UAB „EMSI“ mokėtinų sumų.

4.       Pareiškėja nurodė, kad BUAB „VAKUOLĖ“ už pareiškėjai įkeisto turto perleidimą galimai gavo / turėjo gauti 5 028 038,00 Eur, tačiau pareiškėjai sumokėjo tik 3 664 961,36 Eur. Šios sumos apskaičiavimo duomenų ir dydį pagrindžiančių įrodymų administratorė nepateikė, taip pat nešaukė kreditorių susirinkimo, kad šis patvirtintų administravimo išlaidoms atskaitomą sumą, atsiskaitant su įkaito turėtoju. Atsižvelgiant į kreditorių susirinkimuose nustatytas administravimo išlaidų sąmatas ir atlyginimo administratoriui dydį, apie 1,4 mln. Eur suma administravimo išlaidoms yra nepagrįstai didelė. BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutartį, kuria UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje patvirtino patikslintą hipoteka (įkeitimu) užtikrintą kreditorės 3 564 914,93 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėja dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris teismo buvo priimtas. Kadangi bankroto administratorė nesušaukė BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimo, kad šis patvirtintų administravimo išlaidoms atskaitomą sumą, atsiskaitant su įkaito turėtoja (pareiškėja), nesumokėjo visos pareiškėjai priklausančios sumos, taip pat nepateikė duomenų apie priklausančios mokėti sumos apskaičiavimą bei dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria sumažintas kreditorės finansinis reikalavimas yra pateiktas atskirasis skundas, kreditorės nuomone, yra reali grėsmė, kad nemokumo administratorė gali neteisingai paskirstyti administravimo išlaidas ir tenkinti kitų kreditorių reikalavimus BUAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje. Pareiškėjos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis kitų kreditorių interesų, kadangi bankroto administratorė gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėja nėra pareiškusi jokių materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymo užtikrinimui būtų poreikis taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nesant pareikštų materialiųjų reikalavimų, teismas taip pat neturi galimybės įvertinti nei jų preliminaraus pagrįstumo, nei grėsmės galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

7.       Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Kreditorė UAB „EMSI“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorei UAB „TOP CONSULT“ skirstyti lėšas administravimo išlaidoms ir kreditoriams, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojui UAB „EMSI“ mokėtinų sumų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad kreditorė nėra pareiškusi jokių materialinių reikalavimų, kurių įvykdymo užtikrinimui būtų poreikis taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.1.1.                      Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pareikštas UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje. Vienas iš juridinio asmens bankroto požymių yra kreditorių reikalavimų tenkinimas. Vadinasi, bankroto byloje kreditoriai turi materialiuosius finansinius reikalavimus. UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje pareiškėja yra kreditorė, turinti 7 229 876,29 Eur finansinį reikalavimą. Vadinasi, pareiškėja UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje yra pareiškusi materialųjį reikalavimą.

8.1.2.                      Be to, 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja pateikė Kauno apygardos teismui prašymą, kurio I ir III dalyse prašė teismo įpareigoti BUAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorę UAB „TOP CONSULT“ nedelsiant sumokėti įkaito turėtojai hipotekos kreditorei UAB „EMSI“ priklausančias sumas, gautas jai įkeistą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), paėmus visuomenės poreikiams bei gautas jam įkeistų žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynėse. Teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija šį prašymą priėmė ir įpareigojo administratorių pateikti ataskaitą, atsakant į kreditorės prašyme iškeltus klausimus.

9.       BUAB „VAKUOLĖ“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      UAB „EMSI“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pareiškėjos teiginiai bei vertinimai nėra pagrindas spręsti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

9.2.                      Pareiškėja nėra pareiškusi jokių materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymo užtikrinimui būtų poreikis taikyti prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nesant pareikštų materialiųjų reikalavimų, teismas neturi galimybės įvertinti nei jų (nepareikštų materialinių reikalavimų) preliminaraus pagrįstumo, nei grėsmės galimai pareiškėjos palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų priešingos proceso šalies atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

14.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. balandžio 22 d. BUAB „VAKUOLĖ“ nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ raštą – poziciją dėl kreditorės UAB „EMSI“ iniciatyvos sušaukti BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimą. Nurodė, kad teikiamo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po ginčijamos nutarties priėmimo bei teikiamu įrodymu siekia pagrįsti savo poziciją, jog nemokumo administratorius atsisakė sušaukti kreditorių susirinkimą, kad būtų patvirtinta administravimo išlaidoms atskaitoma suma, atsiskaitant su įkaito turėtoju. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, nesant duomenų apie apelianto piktnaudžiavimą teise bei siekiant teisingai išspręsti ginčą, taip pat įvertinus tai, kad prašomo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, apeliantės pateiktas 2022 m. balandžio 22 d. raštas priimtinas ir esant poreikiui bus vertinamas visų ginčijamų aplinkybių kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Nagrinėjamu atveju UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje yra kilęs ginčas dėl gautų lėšų už įmonės likvidavimo metu realizuotą turtą paskirstymą, tai yra kreditorė iš esmės nesutinka su nemokumo administratorės jai išmokėta suma ir reikalauja bankroto administratorę išmokėti jai visas priklausančias lėšas už įmonės likvidavimo metu parduotą turtą, kaip įkaito gavėjai. Kreditorė, siekdama apginti savo materialiąsias teises ir interesus, susijusius su gautų lėšų už realizuotą turtą išmokėjimu, dar 2021 m. rugsėjo 13 d. teikė pirmosios instancijos teismui prašymą (prašymo 1 ir 4 reikalavimai) dėl įpareigojimo administratorių sumokėti pareiškėjai priklausančias sumas, gautas iš jai įkeistą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), paėmus visuomenės poreikiams ir gautas jai įkeistų žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), varžytinėse.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra pareiškusi jokių materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymo užtikrinimui būtų poreikis taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas UAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorei skirstyti lėšas administravimo išlaidoms ir kreditoriams, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojai UAB „EMSI“ mokėtinų sumų, yra susijusios su kreditorės 2021 m. rugsėjo 13 d. prašyme pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros.

18.       Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

19.       Pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-927-798/2021).

20.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta likviduojamos dėl bankroto UAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorei UAB „TOP CONSULT“ skirstyti lėšas kreditoriams, gautas už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą ir už žemės sklypo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą, iki kol bus galutinai išspręstas pareiškėjos finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo klausimas. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi buvo išspręstas kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo klausimas, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditorės UAB „EMSI“ 3 564 914,93 Eur finansinis reikalavimas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo panaikintas ir klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje (19, 21 punktai) buvo nustatyta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, ar kreditorei buvo pagrįstai išmokėta 3 664 961,36 Eur suma ir atitinkamai šia suma sumažinta jos finansinis reikalavimas. Atsižvelgus į minėtą teismo išvadą ir įvertinus, kad kreditorė prašė įpareigoti bankroto administratorę sumokėti visas jai priklausančias sumas, gautas pardavus BUAB „VAKUOLĖ“ nekilnojamąjį turtą, taip pat, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonės yra siekiama laikinai sustabdyti gautų lėšų paskirstymą, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti preliminarų pareiškėjos prašymo pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo prasme.

21.       Pasisakant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie nagrinėjamu atveju kiltų bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų atmestas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – tenkintas. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorei toliau vykdant bankroto procedūras, susijusias su gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą paskirstymu, gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį pasikeitus kreditorei išmokamos sumos dydžiui būtų itin apsunkintas. Tai yra, egzistuoja rizika, kad iki bus galutinai išspręstas kreditorei mokėtinos sumos dydžio klausimas, gautos lėšos bus paskirstytos ir kitiems kreditoriams. Taigi, šiuo atveju nemokumo administratorės veiksmų sustabdymas kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojai UAB „EMSI“ mokėtinų sumų atitinka tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principus. Teismo vertinimu, laikinas draudimas skirstyti lėšas kreditoriams, gautas iš ginčo turto pardavimo, kitų BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių interesų bei proporcingumo ir lygiateisiškumo principų nepažeis, nes juridinio asmens bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ 2022 m. balandžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, uždrausti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VAKUOLĖ“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ skirstyti lėšas administravimo išlaidoms ir kreditoriams, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojui UAB „EMSI“ mokėtinų sumų dydžio.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                       Žilvinas Terebeiza

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-3-217-690/2016
  • 3K-3-179-611/2017
  • e3K-3-214-695/2017
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-11-196/2018
  • 2-1040/2013
  • 2-2476/2013
  • 2-82
  • 2-927-798/2021
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės