Administracinė byla Nr. eA-2229-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01407-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. U. (I. U.) prašymą priimti papildomą sprendimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. U. (I. U.) (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. balandžio 16  d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas: dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neteisėtai atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo; dėl duomenų subjekto teisių pažeidimo; dėl Tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie tai, ar atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę, buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones ir, jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; dėl administracinės baudos Tarnybai skyrimo; 2) įpareigoti Inspekciją šioje dalyje išnagrinėti skundą iš naujo. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 4 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą; patenkinti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo ir priteisti jam iš atsakovo 4 022,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašė priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 311,25 Eur apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog Inspekcija ginčijamą sprendimą priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl Tarnybos atlikto jo asmens duomenų, kuriuos Tarnybai 2019 m. vasario 7 d. automatiniu būdu pateikė valstybės įmonės Registrų centras iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) pagal duomenų teikimo internetu sutartį, tvarkymo. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Tarnyba neteisėtai tvarkė duomenis pagal pareiškėjo asmens kodą apie visų juridinių asmenų, kurių akcininkas jis yra (t. y. (duomenys neskelbtini)), dalyvius su istorija (toliau – ir pareiškėjo asmens duomenys). Taip pat jis Skunde prašė: 1) pripažinti Skundą pagrįstu; 2) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo tvarkomų asmens duomenų kopiją; 3) įpareigoti Tarnybą pateikti išsamią informaciją apie tai, ar, atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę, buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones, o jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 4) įpareigoti Tarnybą ištrinti pareiškėjo asmens duomenis po to, kai visa prašoma pateikti informacija apie jo asmens duomenis bus suteikta; 4) skirti Tarnybai administracinę baudą pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 33 straipsnį, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies nuostata, pažymėjo, jog įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teismas byloje surinktų įrodymų kontekste, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tarp VĮ Registrų centro ir Tarnybos buvo sudaryta JADIS duomenų teikimo sutartis Nr. JADi-27, kurios 7 punkte aiškiai buvo reglamentuoti duomenų teikimo ir naudojimo tikslai, konstatavo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju turėjo nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotą teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nutarė, jog nekyla abejonių dėl to, kad Tarnyba, iš JADIS rinkdama duomenis apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, siekė įsitikinti, ar publikacijose minima informacija, susijusi su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimais, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcija Sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo duomenys buvo rinkti ir panaudoti JADIS duomenų teikimo sutarties Nr. JADi-27 7 punkte nustatytais tikslais ir Tarnybos funkcijoms vykdyti.

Teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JADIS nuostatus ir kad ginčo atveju Tarnyba tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, kurių tvarkyti neturėjo teisės. Taip pat teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nepritarti Tarnybos pozicijai, kad, jai atliekant šešių 2016–2018 metais perkančiosios organizacijos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įvykdytų viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“, rizikos vertinimą, pastarosios įmonės akcininkų ryšiai su kitomis susijusiomis įmonėmis tikrinti pagrįstai.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog ji, įvertinusi Tarnybos 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. birželio 27 d. atsakymus į pareiškėjo atstovės atitinkamai 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. pateiktus prašymus dėl jo asmens duomenų rinkimo, neturi jokio pagrindo nesutikti su ginčijamame Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, kad Tarnyba šiuos atsakymus pateikė nepažeisdama BDAR 15 straipsnio, kuriame reglamentuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis ir 12 straipsnio, kuriame reglamentuojamas skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos, nuostatų. Taip pat teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl BDAR nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl BDAR nuostatų apie subjekto teisę susipažinti su jo asmens duomenimis ir duomenų tvarkymu netenkino.

Teismas nurodė, jog proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, ir nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomus argumentus nusprendė atmesti. Anot teismo, tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados, įvertinus bylos aplinkybes, sutapo su kai kuriomis Inspekcijos išvadomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tikrinamas teismo sprendimas yra be motyvų. 

Teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėjo, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų buvo išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

III.

Pareiškėjas I. U. (I. U.) 2021 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą, kuriame prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje visiškai nepasisakė dėl dviejų iš keturių pareiškėjo reikalavimų: 1) reikalavimo panaikinti atsakovo Sprendimą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones; jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie tai konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 2) reikalavimo panaikinti atsakovo Sprendimo dalį dėl administracinės baudos Viešųjų pirkimų tarnybai skyrimo.

Pareiškėjas pažymi, jog jo apeliacinis skundas išnagrinėtas tik iš dalies, o dalis reikalavimų liko neišspręsti. Mano, jog yra pagrindas priimti papildomą sprendimą, kur būtų išspręsti visi pareiškėjo skundo reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021 (ABTĮ 97 str. 3 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011). 

Pareiškėjas šiuo atveju prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžia argumentu, kad teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl dviejų iš keturių pareiškėjo reikalavimų: 1) panaikinti atsakovo Sprendimo dalį dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie tai, ar, atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę, buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones, o jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 2) panaikinti atsakovo Sprendimo dalį dėl administracinės baudos Viešųjų pirkimų tarnybai skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo bei prašymo priimti papildomą sprendimą argumentus, Inspekcijos Sprendimą, pirmos instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. skunde suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai, dėl kurių proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime yra išnagrinėtas bei atmestas. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra nei vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas. 

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, pareiškėjas mano, kad teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo reikalavimų, suformuluotų Institucijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. 

Pareiškėjas I. U. apeliaciniame skunde inter alia (be kita ko) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo. 

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu išnagrinėjo visus pareiškėjo reikalavimus bei dėl visų jų pasisakė. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl priimti papildomo sprendimo byloje nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 ir 137 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. U. (I. U.) prašymo priimti papildomą sprendimą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė