Civilinė byla Nr. 2A-2101-553/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02622-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 121.11; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „Sermeta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sermeta“ 9 416 Lt skolą, 767,49 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti skola susidarė atsakovui neatsiskaitant pagal šalių sudarytą techninės priežiūros sutartį Nr. 070307, kurios pagrindu ieškovas nuo 2007-03-07 iki 2009-09-01 vykdė statomo objekto techninę priežiūrą. Minėta sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva 2009-09-01, nes atsakovas nuo 2009-01-01 nevykdė įsipareigojimų ir iki 2009-09-01 neatsiskaitė. Ieškovas 2010-08-03 įteikė atsakovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad nuo šio akto įteikimo 10 dienų laikotarpyje nesulaukus UAB „Sermeta“ atsakymo, šis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas laikomas suderintu. Kadangi atsakovas nepareiškė dėl to pretenzijų, ieškovo nuomone, atsakovas pripažino 9 416,00 Lt skolą ieškovui (b. l. 19).

Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas pagal šalių sudarytą techninės priežiūros sutartį įsipareigojo mokėti už atliktus darbus, tačiau nuo 2009-01-01 jokie rangos darbai objekte nebuvo vykdomi. Ieškovas privalo įrodyti, jog jis vykdė darbus, už kuriuos reikalauja atlygio, tačiau to neįrodė (b. l. 27-33).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-05 priėmė sprendimą ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo 998,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybei iš ieškovo 26,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas A. G. ir atsakovas UAB „Sermeta“ 2007-03-07 sudarė techninės priežiūros sutartį Nr. 070307, kurios 1 punktu ieškovas įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančiame objekte, esančiame Malūnų g. 4, 6, 6a, Vilniuje, atliekamų atstatymo, rekonstrukcijos ir statybos darbų techninę priežiūrą, o atsakovas kaip užsakovas įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus sumokėti ieškovui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Minėtos sutarties 5.1 punktu ieškovas kaip statybos techninės priežiūros vykdytojas įsipareigojo visu objekto atstatymo, rekonstrukcijos ir statybos laikotarpiu vesti objekto techninę priežiūrą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.05:2002 ir kitais atitinkamais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Taigi ieškovo atliekami darbai turėjo būti atliekami ir įforminami minėtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 14 punktas numato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis numato ieškovo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 ieškovas tinkamai vykdė tuos darbus, už kuriuos reikalauja atlyginimo. Ieškovas pateikė bankrutuojančios UAB „Melingos statyba“ 2011-10-13 raštą, kuriame nurodyta, jog nėra objekto Malūnų g. 4, 6, 6A Vilniuje, avarinės būklės likvidavimo darbų pabaigos akto, toks dokumentas patvirtina, jog avarinės būklės likvidavimo darbai minėtame objekte nėra baigti, tačiau neįrodo, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 tie darbai buvo vykdomi. Atsakovo pateikti įrodymai – 2008-11-12 įspėjimas UAB „Melingos statyba“ ir faktas, jog 2009-08-28 UAB „Melingos statyba“ buvo iškelta bankroto byla, patvirtina, jog tie statybos darbai, kurių techninę priežiūrą turėjo vykdyti ieškovas, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 nebuvo vykdomi. Ieškovui neįrodžius, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu jis tinkamai vykdė sutartyje sulygtus darbus, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl sutartyje sulygto užmokesčio priteisimo, todėl ieškinys atmetamas (b. l. 123-124).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisiant ieškovui A. G. iš atsakovo UAB „Sermeta“ 10 183,49 Lt sumą, 6 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, šaukti liudyti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus. Nurodo, kad:

1. Sutartyje buvo fiksuotas 1 177 Lt dydžio atlyginimas, o ne užmokestis, priklausomas nuo atliktų darbų. Užmokestis buvo nustatytas nepriklausomai nuo to, koks darbų kiekis buvo atliktas. Patvirtinti, kad apeliantui buvo nustatyta mėnesinė atsiskaitymo tvarka, nepriklausomai nuo darbų, galėtų patvirtinti ir liudytoją, t. y. buvusi atsakovo buhalterė.  Apeliantas sutartį su atsakovu sudarė prisijungimo būdu, t. y. sutarties projektą parengė ir pasiūlė pasirašyti atsakovas. Šią aplinkybę galėtų paliudyti buvęs atsakovo direktorius K. A.. Visais atvejai sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutartį ir pritaikė įstatymą.
2. Tarp šalių susiklostę atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Apeliantas teikė paslaugas atsakovui tinkamai, tačiau dėl to, jog atsakovas sudarė kliūtis teikti paslaugas tinkamai, negali būti traktuojama, kad paslaugų apskritai nebuvo suteikta. Atsakovas iš ieškovo negavo tokių paslaugų, kokių tikėjosi, kadangi, kaip minėjo pats atsakovas, rangovas nevykdė darbų. Darbų nevykdymas ir netinkamas sąlygų sudarymas paslaugoms teikti negali būti pagrindas nemokėti už paslaugas. Apeliantas, veikdamas sąžiningai, kasdien vykdavo į objektą, jį apžiūrėdavo. Gaudamas paslaugas ir nemokėdamas už jas, atsakovas sukėlė netiesioginius nuostolius, t. y. apeliantas neteko sumų, kurias galėjo gauti susiradęs kitą klientą. Klientas (atsakovas) yra statybos srities profesionalas, todėl jis negali teisintis, kad būdamas užsakovu negalėjo organizuoti darbų objekte dėl rangovo ir dėl to gali pažeisti sutartį su apeliantu. Atsakovas turėjo nutraukti sutartį su ieškovu, o ne toliau gauti paslaugas ir už jas neatsiskaityti. Šiuo atveju užsakovas (atsakovas) savo patirtus kaštus siekia perkelti apeliantui. Atsakovui tenka rizika dėl netinkamo techninės priežiūros organizavimo. Atsakovas nebendradarbiavo su apeliantu, dėl ko pastarasis ir toliau vyko į objektą, t. y. teikė statinio techninės priežiūros paslaugas atsakovui, už kurias turi būti atlyginta.
3. Apelianto paslaugų teikimo faktą galėtų patvirtinti liudytojas, t. y. R. L., rangovo BUAB „Melingos statyba“ buvęs darbų vykdytojas objekte. Sutartimi apeliantas ne tik įsipareigojo prižiūrėti objektą, bet ir prisiėmė tam tikras pareigas ir riziką bei atsakomybę, todėl vien dėl administracinės ir civilinės atsakomybės, rizikos ir pareigų prisiėmimo, kurie taip pat traktuotini kaip paslaugos, apeliantui privalo būti išmokėtos prašomos sumos.
4. Apeliantas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad atlyginimas sutartyje nurodomas neatskaičius mokesčių, todėl apeliantui negali būti išmokama visa reikalaujama suma. Reikalaujama suma negali būti mažinama, kadangi apeliantas, vykdydamas individualią veiklą, pats moka mokesčius. Turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms pagal CK 6.210 straipsnį priteisti, o ne 6 mėnesių terminas delspinigiams, kaip nurodo atsakovas (b. l. 128-134).

Atsakovas atsiliepimu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 270,50 Lt). Nurodo, kad:

1. Apelianto apeliacinis skundas neatitinka tokiam skundui keliamų reikalavimų, tarp jų ir numatytų CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2007-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/007. Apeliaciniame skunde išdėstytos visiškai naujos ir pirmosios instancijos teisme net neiškeltos aplinkybės, tariami pagrindai bei įrodymai. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių pagrindų ir aplinkybių, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme siekia bylą nagrinėti i naujo.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad vykdė darbus, už kuriuos reikalauja atlyginimo. Akivaizdu, kad esant šalių susitarimui, kada atlyginimas apeliantui būtų mokamas net atsakovui ar jo pasitelktam rangovui nevykdant jokių atstatymo, rekonstrukcijos ar statybos darbų objekte, apeliantas nebūtų vienašališkai nutraukęs sutarties, nes tokia sutartis būtų naudinga apeliantui.
3. Šiuo atveju pagrindinis klausimas yra ne teikiamų paslaugų kokybė ar principai, kuriais vadovaujantis paslaugos turi būti teikiamos, o pats paslaugų teikimo faktas iš esmės, kuris nėra apelianto įrodytas.
4. Apelianto atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu objekte būtų toliau vykdomi statybos ir rekonstrukcijos darbai ir tik tuo atveju, jeigu apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklos rezultatus būtų įforminęs, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus.
5. Ieškovas savo 2011-07-07 ieškinyje aiškiai nurodė, kad siekia prisiteisti 767,49 Lt delspinigius ir pateikė delspinigių paskaičiavimo tvarką.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šiame procese tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apelianto nurodytų argumentų.

Pažymėtina, kad visi apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, motyvai, aplinkybės ir įrodymai (prašomi iškviesti liudytojai) į bylą pateikti pirmą kartą, t. y. jie yra nauji ir nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas argumentas, pagrindžiantis aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti apeliaciniame skunde apelianto nuodytus liudytojus ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, visos apelianto nurodytos aplinkybės (dėl fiksuoto atlygino nepriklausomai nuo darbų rezultato, teikiamų paslaugų kokybės, atlyginimo mokėjimo neatskaičius mokesčių, prisiimtos rizikos ir atsakomybės kaip paslaugos, ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių ir kt.), kuriomis vadovaudamasis ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra teikiamos į bylą pirmą kartą, tačiau apeliacinėje instancijoje, tokiu būdu pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo (apelianto) priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 270,50 Lt už advokato teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytus argumentus dėl naujų aplinkybių ir įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Ieškovo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Sermeta“ (į. k. 224831610) naudai priteisti 1 270,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt litų 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                           Andrius Ignotas

Liuda Uckienė