Civilinė byla Nr. e2-814-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00127-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovės Šakių rajono savivaldybės atstovei J. Š. ir atstovui advokatui D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šakių rajono savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lithidro“ dėl konkurso būdu sudarytos ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė Šakių rajono savivaldybė (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1D-43, sudarytą su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Lithidro“ (toliau – ir atsakovė), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 straipsnio pagrindu (jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių galima numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės); ex officio spręsti dėl 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. spalio 1 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. sutarties pakeitimų pripažinimo niekiniais (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) (reg. Nr. CBP-127).
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė 2009 m. liepos mėnesį paskelbė konkursą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto – užtvankos, unikalus Nr. 8493-4002-5015 (toliau – užtvanka), esančios Šakių r. Kudirkos Naumiestyje, Baltkalnio g. 16A naudoti hidroenergetikai (mažajai hidroelektrinei ir kitiems statiniams, reikalingiems mažosios hidroelektrinės eksploatacijai, pastatyti, įrengti ir eksploatuoti) nuomos. 2009 m. birželio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-224 buvo patvirtintos užtvankos nuomos sutarties pagrindinės sąlygos, kurių esmė buvo tai, jog „Maksimali hidroelektrinės statybos trukmė – 3 (treji) metai“ (2 punktas) bei „Statinių nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti į savivaldybės biudžetą ketvirtaisiais užtvankos nuomos metais“ (3 punktas). 2009 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybė su E. G. (vėliau pakeistas į UAB „Lithidro, kurios vadovas E. G.) sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1D-43 (toliau – sutartis). Sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas savivaldybei per metus moka 32 957,37 Eur (tuo metu 113 795,24 Lt). Pagal sutarties 3 punktą nuomos mokestį atsakovė privalėjo pradėti mokėti nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., o hidroelektrinę pastatyti iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. Sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio mokėjimo, hidroelektrinės pastatymo termino buvo keičiamos keletą kartų. 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo pakeisti sutarties 3 ir 10.6 punktai, nustatant, kad nuomos mokesčio mokėjimo pradžia bus penkti užtvankos nuomos metai, t. y. nuomos mokestis bus pradėtas mokėti nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d., o terminas pastatyti hidroelektrinę pratęsiamas taip pat metams – hidroelektrinė privalėjo būti pastatyta per 4 metus – iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. 2013 m. spalio 1 d. sutartis pakeista nustatant, kad nuomos mokestis bus pradėtas mokėti nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., o terminas pastatyti hidroelektrinę – iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2017 m. gegužės 3 d. sutartis pakeista nustatant, kad nuomos mokestis bus pradėtas mokėti nuo 2020 m. gegužės 12 d., o terminas pastatyti hidroelektrinę – iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 2019 m. gegužės 28 d. buvo pakeisti sutarties 3 ir 10.6 punktai nustatant, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti praėjus 1 metams nuo užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, hidroelektrinės statybos pabaigos, o užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, taip pat mažosios hidroelektrinės statybos darbai privalo būti baigi per 2 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos. Ieškovė pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė hidroelektrinės pagal sutartį statyti nepradėjo, nėra kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jokių mokėjimų ieškovei nemokėjo.
3. Ieškovė pažymėjo, kad iš visų faktinių aplinkybių daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė ne tik neįgyvendins prievolės atlikti mažosios hidroelektrinės statybos darbus, tačiau ir sumokėti ieškovei priklausantį nuomos mokestį. Nors atsakovės prievolės pastatyti hidroelektrinę bei pradėti mokėti nuomos mokestį terminas buvo pratęstas (nukeltas), tai nekeičia faktinės situacijos, jog ateityje ieškovė negali tikėtis tinkamo sutarties vykdymo. Tai, kad atsakovė nuolat informuodavo savivaldybę apie „atliktus darbus“ taip pat situacijos nekeičia, nes visi atsakovės nurodomi raštai yra nusiskundimai ir pasiteisinimai, kad atsakovei vis kažkas trukdo įgyvendinti jos pareigas ir ji nėra dėl nieko kalta. Šie raštai ne tik, kad neįrodo aplinkybės, jog atsakovė įvykdys sutartį, o liudija priešingai, jog tikėtis sutarties vykdymo negalima. Negana to, atsakovė dar 2010-2011 reikalavo ieškovės pakeisti sutartį – sumažinti nuomos mokestį ir pratęsti nuomos terminą iki 90 ar 99 m., nes, atsakovei hidroelektrinė neatsipirks per 30 metų, „<...> o jeigu reikės kasmet mokėti 113 795,24 Lt nuomos mokestį, tai atsipirkimas įmanomas geriausiu atveju po 30 metų kasdieninio ir nepertraukiamo užtvankos eksploatavimo, kas savaime įrodo, kad per didelė rizika ir per ilgas investicijų atsipirkimas stabdo norą pradėti statyti hidroelektrinę.“ Taigi, vien šis pačios atsakovės nurodytas faktas bei, žinoma, tolimesni atsakovės raštai ir įvairios pretenzijos, kad jai tai viena, tai kita aplinkybė trukdo įvykdyti Sutartį nustatytu laiku labai aiškiai rodo, jog Sutarties įvykdymo negalima tikėtis ir ateityje. Bet kuriuo atveju, 15 metų besitęsiantys „trukdžiai“ atsakovei pradėti vykdyti hidroelektrinės statybas, suponuoja, kad Sutartis nebus įvykdyta, kadangi 15 metų terminas yra itin ilgas ir savaime, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių, buvo pakankamas pradėti ne tiks statybas, tačiau ir hidroelektrinės eksploataciją. Atsakovės nurodymas, kad ieškovė turėtų finansuoti Litgrid tinklų pertvarkymo darbus yra ne kas kita kaip tik siekis viešosiomis lėšomis finansuoti privatų atsakovės verslą, kas yra visiškai nepagrįsta ir nesuderinama su Sutartimi, kuri apima tik nekilnojamojo turto nuomą. Pastebėtina, jog atsakovei anksčiau buvo rezervuoti pajėgumai, kuriuos ESO vėliau realizavo kitiems subjektams dėl pačios atsakovė kaltės, t. y. nesavalaikio pareigų vykdymo. Pati atsakovė, nurodydama, kad jei prieš Sutarties su savivaldybe sudarymą būtų žinojusi, kad reikės nuo 2 mln. Eur investuoti vien į elektros tinklo rekonstrukciją, būtų atsisakiusi sudaryti tokią sutartį arba ją sudariusi visiškai kitomis sąlygomis, pripažįsta, jog realiai nebeketina vykdyti sutarties. Taigi, egzistuoja visos sąlygos sutarties nutraukimui CK 6.219 straipsnio pagrindu.
4. Ieškovės atstovai 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Atsakovės argumentai
5. Atsakovė UAB „Lithidro“ su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad sutartis yra vykdoma pagal galimybes: atsakovė kiekvienais metais teikia ataskaitas apie sutarties vykdymą, iš kurių matyti kiek ir kokių darbų atsakovė atliko įgyvendindama Sutartį. Iš pridėtų duomenų akivaizdu, jog sutarties įgyvendinimas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės. Yra atlikta projekto korektūra, trys poveikio aplinkai vertinimai ir apie tai 2010-2011, 2017, 2019, 2022, 2023 metų raštais informuota savivaldybė. Dar 2023 metais atsakovė yra sudariusi sutartį su UAB,,Ekoverslas“ dėl poveikio aplinkai vertinimo parengimo ir jis netrukus bus parengtas. Hidroelektrinės statyba yra sudėtingas procesas, nepriklausantis vien tik nuo statytojo veiksmų. Norint hidroelektrinę prijungti prie skirstomojo tinklo bus reikalingi perdavimo tinklo operatoriaus AB ,,Litgrid“ tinklo pertvarkymo darbai, kurių kaina gali siekti nuo 2 mln. Eur, kas iš esmės padidina planuotas sutarties vykdymo išlaidas. 2019 m. gegužės 28 d. susitarimu nuomos mokesčio mokėjimo pradžia buvo nurodyta praėjus vieneriems metams nuo užtvankos likusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, hidroelektrinės statybos pabaigos, o terminas pastatyti hidroelektrinę buvo apibrėžtas 2 (dvejus) metus nuo statybą leidžiančio (-ių) dokumentų išdavimo dienos. Taigi, nuomininko įsipareigojimo pastatyti hidroelektrinę terminas buvo susietas su statybą leidžiančio dokumento išdavimo diena. Taigi, pačios šalys susiejo nuomininko įsipareigojimo pastatyti hidroelektrinę terminą su tam tikru įvykiu – statybą leidžiančio dokumento išdavimo diena. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl turi teisę susitarti dėl sutarties sąlygų, ką šalys ir padarė 2010 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. susitarimu. Sutarties pakeitimų poreikis atsirado paaiškėjus, kad esama sena užtvanka (nuomos objektas) yra avarinės būklės, ne maža dalis sugriuvusi ir jos visos nėra galimybės atstatyti, nėra techninių galimybių išlikusios dalies panaudoti hidroenergetikai, kaip kad nurodyta nuomos sutarties 1 punkte. Dar iki sutarties pasirašymo 2004 metais buvo parengtas hidroelektrinės ir užtvankos projektas, tačiau jis nebuvo įgyvendintas, o per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė tokiems statybos darbams taikomi techniniai reikalavimai, dėl ko tokia turbinų įranga, kokia buvo numatyta 2004 metais, jau 2019 metais nebuvo gaminama, dėl ko buvo būtina keisti ir esminius statinio rodiklius. Užtvankos buvo negalima panaudoti hidroenergetikai, ji galėjo būti panaudota kaip naujos hidroelektrinės fragmentas, išsaugotas kaip kultūros paveldo objektas, jos liekanos bus užkonservuotos pagal privalomos reikalavimus.
6. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovei nesprendus nuomos sutarties pakeitimo klausimo atsakovė yra priversta sutikti su nuomos sutarties nutraukimu iš esmės pasikeitus sutarties vykdymo sąlygoms (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau visiškai nesutinka su ieškinyje išdėstytais motyvais dėl sutarties nevykdymo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas tripliko dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė priimti.
7. Atsakovė UAB ,,Lithidro“ pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant pagal atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos išdėstytos atsiliepime į ieškinį bei triplike (reg. Nr. DOK-22792).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas.
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono savivaldybės taryba 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-224 Dėl leidimo išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Kudirkos Naumiestyje, Baltkalnio g. 16A (toliau – Sprendimas) nusprendė leisti viešo konkurso būdu penkiasdešimčiai metų išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančią, savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomą užtvanką (unikalus Nr. 8493-4002-5015) hidroenergetikai. Sprendimu patvirtintose Kudirkos Naumiesčio užtvankos nuomos sutarties pagrindinėse sąlygose (toliau – Sutarties pagrindinės sąlygos) numatyta, kad statinių nuomos tikslas – panaudoti juos hidroenergetikai, t. y. mažajai hidroelektrinei įrengti (1 punktas); maksimali hidroelektrinės statybos trukmė – 3 (treji) metai (2 punktas); statinių nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti į savivaldybės biudžetą ketvirtaisiais užtvankos nuomos metais (3 punktas); nuomininkas įsipareigoja (5 punktas): per 30 kalendorinių dienų nuo statinių nuomos sutarties pasirašymo dienos kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl užtvankos eksploatacijai bei mažosios hidroelektrinės statybai suformuoto valstybinės žemės sklypo (sklypo plotas – 1,5180 ha) nuomos be aukciono (5.1 papunktis); atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (5.2 papunktis); gauti iš elektros tinklų savininko pradines prijungimo prie esamų elektros tinklų sąlygas (5.3 papunktis); finansuoti užtvankos naudojimo hidroenergetikai techninį ir darbo projektus bei jų vykdymą (5.4 papunktis); užtvankos naudojimo hidroenergetikai techninį projektą parengti ir suderinti statybos techninių normatyvinių dokumentų bei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (5.5 papunktis); nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perimti iš savivaldybės visas užtvankos priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (5.6 papunktis); savo lėšomis pastatyti įrenginį žuvų migracijai (5.7 papunktis); savo lėšomis atlikti užtvankos kapitalinį remontą ir paprastąjį remontą (5.8 papunktis); savo lėšomis įrengti pėsčiųjų tiltą per užtvanką ir pėsčiųjų taką su laiptais kairiajame šlaite į Kranto gatvę (5.9 papunktis); savo lėšomis dešiniajame upės krante įrengti privažiavimą nuo Baltkalnio gatvės iki naujosios hidroelektrinės (5.10 papunktis); užtvankos nuomininkui per vienerius metus nuo leidimo statybai gavimo dienos nepradėjus hidroelektrinės statybos darbų, sutartis vienašališkai nutraukiama nuomotojo iniciatyva (6 punktas) (CBP-127, priedas Nr. 1).
9. Įvykusio 2009 m. liepos 29 d. viešo konkurso pagrindu, Šakių rajono savivaldybė 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė su E. G. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1D-43, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui ilgalaikį materialųjį turtą – užtvanką, unikalus Nr. 8493-4002-5015, (kurios balansinė vertė 1 027 024 Lt, likutinė vertė 2009 m. liepos 31 d. – 28 946 Lt) naudoti hidroenergetikai, t. y. mažajai hidroelektrinei ir kitiems statiniams, reikalingiems mažosios hidroelektrinės eksploatacijai, pastatyti, įrengti ir eksploatuoti, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 113 795,24 Lt per metus. Sutartyje numatyta, kad nuomininkas nuomos mokestį pradeda mokėti ketvirtaisiais užtvankos nuomos metais, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. (3 punktas). Nuomos terminas nustatomas nuo 2009 m, rugpjūčio 12 d. iki 2059 m. rugpjūčio 12 d. (7 punktas). Hidroelektrinę nuomininkas įsipareigoja pastatyti per trejus metus nuo nuomos sutarties pasirašymo, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. (10.6 papunktis). Sutartyje numatytos kitos Sprendimu patvirtintose Sutarties pagrindinėse sąlygose numatytos nuostatos (CBP-127, priedas Nr. 2).
10. 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. spalio 1 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. šalys sudarė Sutarties nuostatų dėl šalies pakeitimo (vietoje E. G. – UAB „Lithidro“), nuomos mokesčio mokėjimo, hidroelektrinės pastatymo termino pakeitimus (CBP-127, priedas Nr. 3).
11. Ieškovė 2023 m. gruodžio 31 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu Sutartį nutraukti bendru šalių susitarimu. Nurodoma, kad nuomininkas Sutarties per 14 metų realiai vykdyti nepradėjo (Statiniai nepastatyti, nuomos mokestis nė karto nemokėtas) ir labiausiai tikėtina, kad Sutarčiai toliau likus galioti, Savivaldybė jokio nuomos mokesčio ar bet kokio kitos naudos negautų iki pat Sutarties pabaigos – 2059 metų. Pažymėta, kad jeigu nuomininkas Sutarties šalių susitarimu nesutinka nutraukti ir yra tikras, kad Sutartį (praėjus jau 14 metų nuo jos sudarymo) pagaliau pradės vykdyti, Savivaldybė prašo šį nuomininko ketinimą įrodyti per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2 metų nuomos mokesčio dydžio depozitą į Savivaldybės banko sąskaitą (CBP-127, priedas Nr. 6).
12. Atsakovė, atsisakydama nutraukti Sutartį, 2024 m. sausio 23 d. informavo, kad 2019 m. gegužės 28 d. susitarimas dėl to, kad pačios šalys susiejo nuomininko įsipareigojimo pastatyti hidroelektrinę terminą su tam tikru įvykiu – statybą leidžiančio dokumento išdavimo diena, nėra pripažintas negaliojančiu, tad laikytinas teisėtu. Pažymėta, kad šalių sudaryta sutartis yra vykdoma, Savivaldybė apie tai buvo informuota raštais, šios sutarties vykdymas priklauso ne vien tik nuo UAB ,,Lithidro“ veikimo, UAB ,,Lithidro“ darkart pabrėžia, kad galės laiku ir tinkamai įvykdyti visus savo įsipareigojimus, jei kiti asmenys ar institucijos, įstaigos neatliks jokių veiksmų, kurie kliudytų tokius įsipareigojimus vykdyti arba nevilkins privalomų atlikti veiksmų.
13. Byloje keliamas klausimas dėl Sutarties nutraukimo CK 6.219 straipsnio, kuris reglamentuoja iš anksto numatomo sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, pagrindu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad hidroelektrinė nėra pradėta statyti, nuomos mokestis nėra mokamas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sutartis nevykdoma dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, o be to, pagal 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimą sutartinių prievolių vykdymo terminai nėra suėję.
Dėl sutarties nutraukimo
14. CK 6.219 straipsnyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 pažymėjo, kad CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms. Pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti. Antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį. Penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę.
15. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (1 punktas); ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (2 punktas); ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (3 punktas); ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (4 punktas); ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (5 punktas).
16. Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
17. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad hidroelektrinė nėra pradėta statyti, nuomos mokestis nėra mokamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Sutarties objektas yra ilgalaikio materialaus turto – užtvankos naudojimas hidroenergetikai, t. y. mažajai hidroelektrinei ir kitiems statiniams, reikalingiems mažosios hidroelektrinės eksploatacijai, pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ir nuompinigių mokėjimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, dėl to, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, viešojo pirkimo sutarties turinys aiškinamas, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sutarties objektas atitinka Sprendimu patvirtintas Sutarties pagrindines sąlygas – statinių nuomos tikslas – panaudoti juos hidroenergetikai, t. y. mažajai hidroelektrinei įrengti. Taigi, atsakovė įsipareigojo naudoti užtvanką hidroenergetikai ir mokėti nuomos mokestį. Teismas sprendžia, kad atsakovės įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
18. Byloje nustatyta, kad sutartinės prievolės yra galiojančios ir nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Šią išvadą teismas grindžia paskutiniu 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimu, pagal kurį nuomininkas įsipareigojo nuomos mokestį pradėti mokėti, praėjus vieneriems metams nuo užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, hidroelektrinės statybos pabaigos (1.3 papunktis); baigti užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, taip pat mažosios hidroelektrinės statybos darbus per 2 metus nuo statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų) išdavimo dienos (1.7 papunktis).
19. Sprendžiant ar būsimas pažeidimas yra akivaizdus, teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes. 2010 m. rugsėjo 27 d. Sutarties pakeitimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir hidroelektrinės statybos termino buvo atliktas atsakovės prašymu, motyvuojant tuo, kad po Sutarties sudarymo buvo prasidėję teisminei ginčai su konkurso dalyviu, kurie tęsėsi iki 2010 m. balandžio 27 d. ir šios aplinkybės užkirto kelią vykdyti nuomos sutarties įsipareigojimus (el. b. t. 1, l. 31).
20. 2011 m. liepos 29 d. Sutarties pakeitimas dėl šalies pakeitimo buvo atliktas atsakovės prašymu, motyvuojant tuo, kad paaiškėjo aplinkybės, jog hidroelektrinė dėl techninių priežasčių negali būti statoma esamos ir išnuomotos užtvankos vietoje. Pažymėta, kad yra parengtas projektas hidroelektrinės statybai, kurio gili analizė parodė, jog yra pagrindas atsakovei spręsti dėl hidroelektrinės pastatymo kaštų atsiperkamumo ir nurodyta, kad: „nustačius galutines projekto įgyvendinimo sąlygas (nuomos mokesčio dydį, investicijos dydį, elektrinės galingumą, investicijų atsipirkimo galimybes) galima apsispręsti ar iš viso yra tikslinga pradėti statyti elektrinę“ (el. b. t. 1, l. 32 – 33, 34 – 34, 36 – 37, 38 – 39, 40 – 41).
21. 2013 m. spalio 1 d. Sutarties pakeitimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir hidroelektrinės statybos termino buvo atliktas atsakovės prašymu, motyvuojant tuo, kad ne dėl savo asmeninių veiksmų, o dėl įstatyminių ir poįstatyminių reikalavimų vykdymo objektyviai buvo neįmanoma iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. turto nuomos sutartį pastatyti hidroelektrinę (el. b. t. 1, l. 43 – 44).
22. Iš atsakovės pateikto ieškovei adresuoto rašto nustatyta, kad ieškovė raštu Nr. S-227 prašė iki 2017 m. vasario 28 d. pateikti: techninį hidroelektrinės projektą rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui; veiksmą planą su konkrečiomis datomis kada ir kokius darbus planuojama atlikti; finansines ataskaitas už 5 metus (balansas, pelno nuostolio ataskaitos). Atsakovė nurodė, kad techninį hidroelektrinės projektą rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui galės pateikti tik po to, kai Savivaldybės administracija pateiks sąlygų sąvadą, kurio pagrindu bus baigtas naujas hidroelektrinės įrengimo arba rekonstravimo techninis projektas; veiksmą planą su konkrečiomis datomis kada ir kokius darbus planuojama atlikti galės pateikti tik po to, kai Savivaldybės administracija pateiks sąlygų sąvadą, kurio pagrindu bus baigtas naujas hidroelektrinės įrengimo arba rekonstravimo techninis projektas ir tuomet galės nustatyti darbų planus ir datas. Dėl finansinių ataskaitų pateikimo atsakovė pažymėjo, jog Savivaldybė nenurodė kokiu tikslu reikalauja tokios informacijos, ką su ja darys ir kokiu teisiniu pagrindu reikalinga tokia informacija; kai bus atsakyta į šiuos klausimus, bus apsvarstyta prašymas dėl šios informacijos pateikimo (el. b. t. 1, l. 52 – 53). 2017 m. gegužės 3 d. Sutarties pakeitimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir hidroelektrinės statybos termino buvo atliktas atsakovės prašymu, motyvuojant tuo, kad ne dėl savo asmeninių veiksmų, o dėl įstatyminių ir poįstatyminių reikalavimų vykdymo objektyviai buvo neįmanoma pastatyti hidroelektrinę (el. b. t. 1, l. 45 – 48, 49 – 51).
23. 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir hidroelektrinės statybos termino buvo atliktas atsakovės prašymu, motyvuojant tuo, kad iš esmės pasikeitė Sutarties vykdymo sąlygos. 2019 m. gegužės 20 d. rašte atsakovė išreiškė abejonę ar pakeitus Sutartį, ją toliau bus galima vykdyti ir įvykdyti laiku ir/ar tinkamai, nes, kaip žinia, bent jau tretieji fiziniai asmenys ir toliau reiškia nepagrįstas pretenzijas, susijusias su jų teisėmis į valstybinį žemės sklypą, kuriame stovi nuomojamas turtas tiek ir į patį nuomojamą Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėta, kad nuomininkas galės laiku ir tinkamai įvykdyti visus savo įsipareigojimus, jei kiti asmenys ir/ar institucijos, įstaigos neatliks jokių veiksmų, kurie kliudytų tokius įsipareigojimus vykdyti, arba nevilkins privalomų atlikti veiksmų (el. b. t. 1, l. 60 – 61, 62 – 63).
24. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius dokumentus, susijusius su poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimu. Atsakovė 2022 m. gegužės 18 d. raštu informavo ieškovę dėl kokių priežasčių Aplinkos apsaugos agentūra nederino poveikio aplinkai vertinimo atstatant Kudirkos Naumiesčio hidroelektrinę ir nurodė, kad pasikeitus geopolitinei situacijai ir pakilus kainoms elektros energijai pasikeitė ir Aplinkos apsaugos ministerijos požiūris į hidroelektrines gaminančias elektros energiją. Šiuo metu iš naujo vykdomi darbai su Aplinkos apsaugos agentūra dėl poveikio aplinkai vertinimo atstatant Kudirkos Naumiesčio hidroelektrinę. Tik gavus teigiamą sprendimą iš Aplinkos apsaugos agentūros dėl poveikio aplinkai vertinimo, darbai atstatant hidroelektrinę bus tęsiami toliau (el. b. t. 1, l. 66, 79 – 83, 84, 85 – 86, 87 – 90, 91, 92, 93, 94, 95).
25. Atsakovė 2022 m. vasario 13 d. raštu informavo ieškovę, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita nepriimta ne dėl atsakovės kaltės ir ji toliau kels klausimus dėl nepriimtos poveikio aplinkai vertinimo galutinės išvados, taip pat lygiagrečiai vykdomi procesai dėl naujo poveikio aplinkai vertinimo rengimo (el. b. t. 1, l. 67 – 69).
26. Atsakovė 2023 m. kovo 3 d. raštu informavo ieškovę apie poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos neparengimo aplinkybes ir nurodė, kad šiuo metu viena įmonė jau nagrinėja UAB ,,Lithidro“ pateiktą medžiagą, sprendžia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atlikimo perspektyvas, teikia konsultacijas ir laukia galutinio sprendimo (el. b. t. 1, l. 70 – 71).
27. Atsakovė 2024 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl Sutarties pakeitimo papildant Sutartį nuomotojo įsipareigojimu: ,,Nuomotojas įsipareigoja atlikti hidroelektrinės perdavimo tinklo operatoriaus AB ,,Litgrid“ perdavimo tinklo pertvarkymo darbus.“ Nurodoma, kad pagal Sutarties 10.8 papunktį nuomininkas buvo įsipareigojęs gauti iš elektros tinklų savininko pradines prie esamų elektros tinklų sąlygas. Iš AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau – ESO) gautos išankstines sąlygos Nr. ITS23-97996. Paaiškėjo, jog ESO realizavo UAB ,,Lithidro“ pajėgumus kitiems subjektams pažeisdama ankstesnius įsipareigojimus (galingumus panaudojo arba perleido kitiems subjektams ar kitaip išnaudojo UAB ,,Lithidro“ galingumus). Naujai išduotos sąlygos su reikalavimu už 2 ir daugiau milijono rekonstruoti tinklus UAB „Lithidro“ sąskaita visų pirma yra išlaidos, kurių UAB ,,Lithidro“ sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, be to, tai iš esmės padidina sutarties įvykdymo kainą. Norint hidroelektrinę prijungti prie skirstomojo tinklo bus reikalingi perdavimo tinklo operatoriaus AB ,,Litgrid“ tinklo pertvarkymo darbai, kurių kaina gali siekti nuo 2 mln. Eur, iš esmės padidina planuotas sutarties vykdymo išlaidas, tai nėra socialiai teisinga bei nevienodai paskirstoma materialinė našta tarp naudos gavėjų. Akivaizdu, jog jei UAB ,,Lithidro“ prieš sutarties su savivaldybe sudarymą būtų žinojusi, kad reikės nuo 2 mln. Eur investuoti vien į AB ,,Litgrid“ tinklo rekonstrukciją, būtų atsisakiusi sudaryti tokią sutartį arba ją sudariusi visiškai kitomis sąlygomis (el. b. t. 1, l. 14 – 21).
28. Pagal aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes atsakovė pagal Sutarties nuostatas privalėjo įvykdyti prievolę pastatyti hidroelektrinę iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. Per šį laikotarpį atsakovė buvo atsakinga už leidimo statybai gavimą. Atsakovė nurodė, kad ginčai dėl viešo konkurso tęsėsi iki 2010 m. balandžio 27 d., tačiau ir po teisminių ginčų pabaigos hidroelektrinė nebuvo pradėta statyti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad vertinant esminių įsipareigojimų nevykdymą, 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad buvo nevykdomos iš esmės ir Sutarties pagrindinių sąlygų 5.2 papunkčio nuostatos – atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka; 5.3 papunkčio nuostatos – gauti iš elektros tinklų savininko pradines prijungimo prie esamų elektros tinklų sąlygas; 5.5 papunkčio nuostatos – užtvankos naudojimo hidroenergetikai techninį projektą parengti ir suderinti statybos techninių normatyvinių dokumentų bei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka; 5.6 papunkčio nuostatos – nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perimti iš savivaldybės visas užtvankos priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; 5.7 papunkčio nuostatos – savo lėšomis pastatyti įrenginį žuvų migracijai; 5.8 papunkčio nuostatos – savo lėšomis atlikti užtvankos kapitalinį remontą ir paprastąjį remontą; 5.9 papunkčio nuostatos – savo lėšomis įrengti pėsčiųjų tiltą per užtvanką ir pėsčiųjų taką su laiptais kairiajame šlaite į Kranto gatvę; 5.10 papunkčio nuostatos – savo lėšomis dešiniajame upės krante įrengti privažiavimą nuo Baltkalnio gatvės iki naujosios hidroelektrinės.
29. Taigi, toks sutartinių įsipareigojimų „vykdymas“ neabejotinai lėmė 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimo, pagal kurį nuomininkas įsipareigojo nuomos mokestį pradėti mokėti, praėjus vieneriems metams nuo užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, hidroelektrinės statybos pabaigos (1.3 papunktis); baigti užtvankos išlikusių dalių rekonstravimo ir konservavimo, taip pat mažosios hidroelektrinės statybos darbus per 2 metus nuo statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų) išdavimo dienos (1.7 papunktis), sudarymą.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Teismas pažymi, kad prieš paskelbiant viešąjį konkursą jau buvo parengtas projektas hidroelektrinės statybai, kurio įgyvendinimui 2005 m. kovo 25 d. buvo išduotas leidimais Nr. D1-2005-23 (el. b. t. 1, l. 38 – 39, 45 – 48, 72 – 74, 77 – 78). Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes įsivertinti dalyvavimo viešajame konkurse ir Sutarties vykdymo sąlygas, bet to, teikė pati pasiūlymą dalyvauti viešajame konkurse. Pakartotina, kad pati atsakovė aiškiai nurodė 2011 m. balandžio 29 d. prašyme, kad „nustačius galutines projekto įgyvendinimo sąlygas (nuomos mokesčio dydį, investicijos dydį, elektrinės galingumą, investicijų atsipirkimo galimybes) galima apsispręsti ar iš viso yra tikslinga pradėti statyti elektrinę“ (el. b. t. 1, l. 32 – 33). Be to, atsakovė 2011 m. birželio 3 d. pati pripažino, kad yra parengtas analogiškas projektas hidroelektrinės statybai, kurio įgyvendinimui išduotas statybos leidimas, tačiau dėl pasiūlyto nuomos mokesčio objekto komercinis gyvybingumas yra abejotinas (el. b. t. 1, l. 38 – 39). Atsakovė 14 metų trunkantį savo įsipareigojimų nevykdymą bandė pateisinti trečiųjų asmenų veiksmais (techninio projekto koregavimas, leidimo statybai neišdavimas, ESO sąlygų derinimas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas ir derinimas ir t. t.) ir galiausiai per šį laikotarpį pasikeitus sąlygomis sutartiniai įsipareigojimai negali būti įvykdyti dėl AB ,,Litgrid“ tinklo pertvarkymo darbų, kurių kaina gali siekti nuo 2 mln. Eur ir šią prievolę atsakovė siekia perkelti ieškovei. Dėl šio atsakovės išreikšto paskutinio poreikio keisti Sutarties sąlygas teismas laiko atsakovės argumentus, kad pagal 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimą sutartinių prievolių pradžios terminai nėra suėję ir šis pakeitimas nėra pripažintas negaliojančiu, dėl to galės laiku ir tinkamai įvykdyti visus savo įsipareigojimus, jei kiti asmenys ar institucijos, įstaigos neatliks jokių veiksmų, kurie kliudytų tokius įsipareigojimus vykdyti, deklaratyviais ir nepagrįstais. Taigi, byloje nustatyta, kad Sutarties esminio pažeidimo požymiai nėra išnykę.
31. Teismas laiko, kad atsakovės pagal sutartį veiksmai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutartiniai santykiai tarp šalių gali būti tęsiami, o tai sudaro pagrindą konstatuoti nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios akivaizdžiai rodo, kad skolininkas pažeis sutartį iš esmės ateityje. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinio reikalavimu ir sprendžia, kad ieškovės teisių gynimui taikytinas CK 6.219 straipsnis ir dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo leidžiama nutraukti Sutartį ir jos pakeitimus.
Dėl Sutarties pakeitimų pripažinimo niekiniais ex officio
32. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011kt.).
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1D-43, o susitarimai dėl šios Sutarties pakeitimų – 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. spalio 1 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. Sudarytuose susitarimuose dėl Sutarties pakeitimo numatyta, kad pakeitimas yra neatskiriama rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties dalis (CBP-127, priedas Nr. 3).
34. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą ex officio spręsti dėl 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. spalio 1 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. Sutarties pakeitimų pripažinimo niekiniais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas pažymi, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
35. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pasirinko savo teises ginti prašydama nutraukti Sutartį. Teismui įgyvendinus teisę į teisminę gynybą ir patenkinus ieškinio reikalavimą buvo pasiektas materialusis teisinis efektas, t. y. panaikintos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ir pareigos – nutraukta Sutartis su jos pakeitimais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises, Sutarties pakeitimų pripažinimas niekiniais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu daugiau teisinių pasekmių ieškovei nesukeltų, todėl nepasisako dėl sutarties pakeitimų pripažinimo niekiniais ex officio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
37. Ieškovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš ieškovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė patyrė 5 445,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-22623). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių (8.2, 8.3, 8.19). Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 445,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
38. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl to ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiamas 220,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės Šakių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111105021, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lithidro“, juridinio asmens kodas 302649556, 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1D-43 ir 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. liepos 29 d., 2013 m. spalio 1 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 28 d. sudarytus susitarimus dėl Sutarties pakeitimo.
Priteisti ieškovei Šakių rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111105021, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lithidro“, juridinio asmens kodas 302649556, 5 445,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lithidro“, juridinio asmens kodas 302649556, 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė