Civilinė byla Nr. e2-314-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01344-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1363-555/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemės kontūras“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. BUAB „Žemės kontūras“ bankroto administratorė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Žemės kontūras“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad bendrovės vadovas nėra pateikęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat bankroto administratorei neperdavė ir bendrovės turto. Bendrovė jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo galimai nemoki, kadangi 2015 m. balanso duomenimis bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto, todėl buvęs bendrovės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ar imtis kitų priemonių bendrovės finansinės būklės gerinimui, tačiau to nepadarė, t. y. netinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas. Be to, nesant perduotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės spręsti apie gautų ir išmokėtų lėšų panaudojimą. Galimai galėjo būti pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir aplaidžiai, o įmonės valdymo organai sąmoningai vengia bankroto administratorei perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ su prašymu dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo A. S. su prašymu pripažinti BUAB „Žemės kontūras“ bankrotą tyčiniu nesutiko. Pažymėjo, kad bankroto administratorės prašomi dokumentai yra didelės apimties, jų visų suinteresuotas asmuo nespėjo surinkti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pripažino BUAB „Žemės kontūras“ bankrotą tyčiniu.
6. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registre pateikti BUAB „Žemės kontūras“ finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jau 2015 m. bendrovės finansinė būklė buvo prasta, bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto jos turimo turto vertės. Iš byloje surinktų duomenų galima spręsti, jog bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, todėl A. S., atitinkamu laikotarpiu būdamas bendrovės vadovu ir geriausiai matydamas bendrovės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus. Tačiau UAB „Žemės kontūras“ bankroto byla iškelta pagal ieškovės AB „BnP Finance“ pareiškimą, o ne pagal bendrovės buvusio vadovo A. S. prašymą.
7. Teismas konstatavo, kad bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2015 m., tuo tarpu aplinkybės, kada konkrečiai buvusiam bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu, nagrinėjamai bylai nereikšmingos, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas UAB „Žemės kontūras“ buvusio vadovo civilinės atsakomybės klausimas.
8. Teismas nurodė, kad, buvusiam bendrovės vadovui A. S. neįvykdžius savo pareigų teikti finansinės atskaitomybės dokumentus įstaigoms, kurioms jis privalo juos teikti, o taip pat neįvykdžiusiam teismo įpareigojimų pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme metu, neperdavusiam bankroto administratorei nei bendrovės dokumentų, nei turto, nėra galimybės įvertinti, kokia bendrovės finansinė padėtis buvo 2016 m., ar bankroto bylos iškėlimo metu. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtinti 43 kreditorių 33 747,42 Eur finansiniai reikalavimai, iš jų 456,88 Eur skola VMI bei 3 033,01 Eur skola VSDFV Kauno skyriui. Be to, bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės skolą kreditoriams sudaro taip pat ir delspinigiai bei palūkanos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad būtent dėl bendrovės vadovo, kuris taip pat yra ir vienintelis akcininkas, neveikimo bendrovės kreditoriai ne tik neatgavo skolų (negalėjo naudotis savo pinigais), bet jų patirti nuostoliai tik išaugo skaičiuojant delspinigius (tikėtina, jog finansiniai reikalavimai nebus padengti). Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina aplaidų bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko pareigų vykdymą, sąmoningai blogą pareigų atlikimą, siekiant įmonės nemokumo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas).
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. S., žinodamas apie UAB „Žemės kontūras“ bankroto bylos iškėlimą, ne tik nevykdė teismo įpareigojimų, tačiau nėra teikęs finansinės atskaitomybės dokumentų įstaigoms, kurioms jis privalėjo juos teikti. Bendrovės valdymo organų dokumentų nepateikimas bankroto administratorei neabejotinai apsunkino jos galimybes įvertinti bendrovės sandorius bei finansinę veiklą. Kadangi tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas UAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas.
10. Teismas konstatavo, kad UAB „Žemės kontūras“ bankrotą iš esmės lėmė būtent UAB „Žemės kontūras“ vadovo ir vienintelio akcininko A. S. neteisėti veiksmai ir sąmoningai blogas bendrovės valdymas, dėl ko buvo apsunkintos bendrovės kreditorių galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą, tuo tarpu įmonės dokumentų ir turto neperdavimas, bankroto bylos neiniciavimas, laikytini tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių visuma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo A. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: bankroto administratorės prašymą dėl UAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Žemės kontūras“ pirmaisiais savo veiklos metais, t. y. 2015 m., kaip ir dauguma įmonių, veikė nuostolingai bei stengėsi įsitvirtinti rinkoje. Apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad bendrovei pavyks išvengti bankroto, ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad įmonė pradėtų veikti pelningai. Apeliantas dirbo bendrovėje bei vykdė klientų užsakymus iki pat bankroto bylos jai iškėlimo momento. Su klientais iki 2016 m. rugsėjo mėnesio buvo sudaromos sutartys, išrašomos sąskaitos. Apeliantas negalėjo iš anksto numatyti, kad bendrovei bus iškelta bankroto byla, todėl iki tol vykdė veiklą ir stengėsi, kad bendrovė pradėtų veikti pelningai. Dalies sutarčių bendrovė įvykdyti nespėjo dėl to, kad jai buvo iškelta bankroto byla, o ne dėl jos vadovo kaltės. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio nebuvo sudaromos naujos sutartys, o buvo vykdomos ankstesnės sutartys – ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas nesudarinėjo daugiau sutarčių, nei bendrovė buvo pajėgi jų įvykdyti.
2. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka, visi bendrovės buhalteriniai dokumentai yra išsaugoti ir yra apelianto žinioje. Iš bendrovės dokumentų galima nustatyti jos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Apeliantas yra pasirengęs perduoti bankroto administratorei visus bendrovės buhalterinius dokumentus ir tą padarys iki 2017 m. gruodžio 10 d.
3. Apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių jos bankrotą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad apeliantas netinkamai vykdė savo kaip bendrovės vadovo pareigas, susijusias su jos valdymu, ir tai lėmė bendrovės bankrotą.
12. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą BUAB „Žemės kontūras“ bankroto administratorė A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto administratorė pareiškime dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindė bendrovės finansinę padėtį 2015 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu atskirajame skunde nėra pateikti jokie įrodymai, kad bankroto administratorė teismui pateikė neteisingus duomenis. Analizuodama bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bankroto administratorė nustatė, kad bendrovės trečios eilės kreditorių pradelstos skolos 2015 m. gruodžio 31 d., kurios pareikštos kaip finansinis reikalavimas bankroto byloje, – 17 847,83 Eur, t. y. ženkliai didesnės nei bendrovės turimas turtas. Kadangi bendrovė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d., jos vadovas A. S. turėjo imtis konkrečių priemonių finansinei padėčiai gerinti, tačiau 2016 m. bendrovės skolos kreditoriams tik didėjo, per 2016 m. papildomai susidarė 15 947,59 Eur skola kreditoriams (vertinant tik bankroto byloje pareikštus ir patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus). 2016 m., lyginant su 2015 m., bendrovės nemokumas vis didėjo. 2015 m. bendrovė veiklą vykdė tik kreditorių pinigais ir rizika, todėl jokiais faktais nepagrįsti teiginiai dėl A. S. priemonių bendrovės būklės gerinimui. Jo veiksmai – naujų užsakymų bei avansų priėmimas, sutarčių (užsakymų) nevykdymas, padarė žalą bendrovės kreditoriams, o bendrovės būklė tik blogėjo, nes didėjo jos įsiskolinimas. Neturint bendrovės dokumentų, neaišku, kur buvo išleisti pinigai, gauti iš užsakovų.
2. Buvęs bendrovės vadovas elgėsi nesąžiningai bendrovės paslaugų užsakovų atžvilgiu. Minėtas aplinkybes patvirtina pateikiama pažyma apie kreditorinių reikalavimų susidarymo datą ir Urėdijos raštas dėl sutarties nutraukimo. Kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (sutartys su paslaugų gavėjais), kurie, anot suinteresuoto asmens atstovės, neva rodo bendrovės veiklą, priešingai, patvirtina aplinkybę, kad, nepabaigęs vienų sutarčių, A. S. sudarinėjo kitas, ėmė iš užsakovų avansą. Sutarčių įvykdymą rodo ne pasirašytos sutartys, o darbų atlikimo aktai, kurių yra pateiktas tik vienas.
3. Nei bendrovės turtas, nei dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti iki šios dienos, nors nuo tokios bendrovės vadovo pareigos atsiradimo momento praėjo vienuolika mėnesių. UAB „Žemės kontūras“ vadovas A. S. nesudarė ir nepateikė VĮ Registrų centrui metinės finansines atskaitomybės dokumentų už 2016 m., nėra pateiktos ataskaitos už 2016 m. taip pat ir VMI.
4. A. S. netinkamai vykdė savo, kaip bendrovės vadovo pareigas, susijusias su bendrovės valdymu: nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos bendrovei iškėlimo ar imtis kitų priemonių bendrovės būklės gerinimui; neperdavė bankroto administratorei bendrovės turto ir visų dokumentų; pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nagrinėjimo metu neteikė teismui duomenų; nerealizavo teismo jam suteiktos teisės pateikti atsiliepimą į bankroto administratorės pareiškimą; VĮ Registrų centrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės už 2016 metus, už 2016 metus VMI nepateikė PLN 204 formos ir A klasės pajamų metinės deklaracijos; 2016 m. II pusmetį nemokėjo įsiskolinimų VMI, Sodrai ir kitiems bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, neatliko darbų pagal pasirašytas sutartis; galimai pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad A. S. nepaneigė įstatyme įtvirtintų prezumpcijų dėl tyčinio bendrovės bankroto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas UAB „Žemės kontūras“ bankrotą pripažino tyčiniu konstatavęs, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto), bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
17. Pirmosios instancijos teismas dėl UAB „Žemės kontūras“ tyčinio bankroto sprendė konstatavęs tokias aplinkybes: 1) bendrovės vadovo pareigų teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus atitinkamoms įstaigoms nevykdymą, taip pat teismo įpareigojimų pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme metu nevykdymą; 2) bendrovės nemokumą 2015 m. bei jos vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą; 3) bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
19. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, šią sąlygą sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi BUAB „Žemės kontūras“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu nenustatęs, ar dėl to iš esmės padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir bendrovės skolos. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bendrovės skolą kreditoriams sudaro taip pat ir delspinigiai bei palūkanos, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog būtent dėl bendrovės vadovo neveikimo kreditoriai patyrė atitinkamus nuostolius, tačiau teismas nevertino minimų delspinigių bei palūkanų dydžio, jų, taip pat ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, susidarymo momento, nenustatė, ar dėl konkrečių bendrovės valdymo organų veiksmų (neveikimo) bendra kreditorių reikalavimų suma ir bendrovės skolos padidėjo, ar toks padidėjimas buvo ženklus.
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, taip pat nenustatė bendrovės tapimo nemokia momento, šią aplinkybę nepagrįstai laikydamas teisiškai nereikšminga. Nenustačius, kada konkrečiai atsirado apelianto pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo konstatuoti šios pareigos pažeidimą, o taip pat ir aplinkybes, susijusias su faktiškai nemokios bendrovės tolimesniu veiklos vykdymu, bloginant bendrovės finansinę padėtį.
22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2015 m., ši teismo išvada padaryta įvertinus tik bendrovės Juridinių asmenų registre pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 – 2015 m., konkrečiai – bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų santykį su į jos balanse nurodyto turto verte. Tokia teismo išvada neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią bendrovės nemokumui, o tuo pačiu ir vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pradžios momentui, konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados apie bendrovės nemokumą darymas remiantis vien įmonės trumpalaikių įsipareigojimų santykiu su jos balanse nurodyto turto verte šiuo atveju nėra tinkamas ir dėl to, kad pati bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2014 m. pabaigoje, konkrečiai – 2014 m. spalio 24 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bendrovių veiklos pradžioje trumpalaikiai jų įsipareigojimai neretai viršija pusę balansinio turto, tačiau ši aplinkybė, įsipareigojimams esant nepradelstiems, negali liudyti bendrovės nemokumo.
24. Atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstomis laikytinos ir kitos pirmosios teismo išvados dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės valdymo organai nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos. Apeliantui teigiant, kad įmonės veiklos dokumentai yra išsaugoti, pareigos perduoti šiuos dokumentus nustatytu terminu pažeidimas gali būti įvertinamas taikant apeliantui įstatyme numatytas sankcijas, tačiau nėra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto, o taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų, pagrindu.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, aptartus tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatuodamas atsietai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, todėl liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
26. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiškinimus, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimas dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Klausimą dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nesprendžiamas suinteresuoto asmens A. S., kartu su atskiruoju skundu, ir BUAB „Žemės kontūras“ bankroto administratorės A. P., kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas – minėtas klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teisme, šiam iš naujo nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

         Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Žemės kontūras“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė