Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-127-716-2014].docx
Bylos nr.: 1-127-716/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kitos BK XXVIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-127-716/2014

Proceso Nr. 1-06-1-10014-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1; 1.2.14.13.

(S)

 

 

VILNIAUS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant J. K., Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui ir A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (2 veikos) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. 1 d.

 

n u s t a t ė :

 

S. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą – 2010-02-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, identifikacinis NETSVEP Nr. 1000098389, patvirtintą Panevėžio miesto 5 – ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 404, t.y. ji siekdama iš D. Ž. už 31 000 Lt nupirkti 0,79 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-01 Panevėžio mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, D. Ž. už parduodamą nekilnojamąjį turtą sumokėjusi 31 000 grynaisiais pinigais, D. Ž. paprašyta sutiko Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, tvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, notarui pateikti melagingus duomenis apie tai, kad ji perka, o D. Ž. perduoda nekilnojamąjį turtą už 8 000 Lt, kuriuos ji D. Ž. sumokėjo prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tuomet ji kartu su D. Ž., tęsdamos nusikalstamą veiką 2010-02-01 Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, Anykščių g. 5, Panevėžyje, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį tvirtinančiai notarei V. J. tyčia žodžiu nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nekilnojamasis turtas parduodamas už bendrą 8 000 Lt kainą, iš jų žemės sklypas, už 1 000 Lt, pastatas už 5 000, kiemo statinys (šulinys) už 200 Lt, ir kiti likę statiniai po 300 Lt, kuriuos ji sumokėjo, o D. Ž. gavo, prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. 2010-02-01 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J., būdama suklaidinta dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2010-02-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. punkte įrašė neteisingus duomenis, kad bendra parduodamo turto kaina yra 8 000 Lt, 3.2.1. punkte įrašė neteisingus duomenis, kad daikto1 (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina  – 5 000 Lt, daikto2 (malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ) kaina – 300 Lt, daikto3 (daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina – 300 Lt, daikto4 (tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina – 300 Lt, daikto5 (daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina - 300 Lt, daikto6 (malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina – 300 Lt, daikto7 (malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina  – 300 Lt, daikto8 (kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina – 200 Lt, daikto9 (žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina  – 1 000 Lt, 4.1. punkte įrašė neteisingus duomenis, kad prieš pasirašant sutartį pirkėjas sumokėjo pardavėjui 8 000 Lt, šią sutartį 10.00 val. išspausdino ir pateikė pasirašyti jai, kaip nekilnojamojo turto pirkėjai, ir D. Ž., kaip nekilnojamojo turto pardavėjai. Tuomet ji ir D. Ž., tęsdamos nusikalstamą veiką, žinodamos, kad Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. 2010-02-01 10.00 val. parengtoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje, identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrašyta neteisinga nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kaina, sutarties 13 lape esančiose eilutėse (Vardas, Pavardė, parašas) ji ir D. Ž. savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad bendra parduodamo turto kaina yra 8 000 Lt, iš jų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina  – 5 000 Lt, malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 300 Lt, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 300 Lt, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 300 Lt, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 300 Lt, malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 300 Lt, malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina  – 300 Lt, kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 200 Lt, žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina  – 1 000 Lt, kuriuos ji sumokėjo, o D. Ž. gavo prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J., būdama suklaidinta dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos, šiuos neteisingus duomenis patvirtino, šią sutartį, identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruodama notarinio registro Nr. 404. Tokiu būdu ji, 2010-02-01 veikdama bendrininkų grupe kartu su D. Ž., suklastojo tikrą dokumentą – 2010-02-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), 10.00 val. patvirtintą Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 404.

Be to, S. M. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, t. y.  ji, žinodama, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-10014-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2011-06-07 jos dukrai M. A. pareiškė įtarimą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. 1 d., padarymu, įtariant, kad M. A. nuosavybės teise turi didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių turtą, tai yra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , su 1/42 dalimi negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kuris negalėjo būti įgytas jos dukros M. A. teisėtomis pajamomis, turėdama tikslą padėti dukrai išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, siekdama suklaidinant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10014-11 organizuojantį prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl minėto nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybių melagingai nurodant, kad jos dukros nuosavybės teise turimas turtas buvo įgytas iš teisėtos veiklos, laikotarpyje nuo 2011-07-14 iki 2011-10-03, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, gynėjui – advokato padėjėjui A. M., kuris ją ir M. A. šioje ikiteisminio tyrimo byloje gynė, pateiktų advokato orderių 2011-11-014 LA Nr. 123002, LA Nr. 123001 pagrindu, pateikė žinomai netikrą dokumentą, tai yra 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 10011-10, sudarytą tarp jos ir Estijos Respublikoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ši įmonė suteikė jai 100 000 EUR paskolą, taip pat savo 2011-09-26 raštišką paaiškinimą, kuriame įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 100 000 EUR paskolą, per savo draugą S. B., perdavė dukrai M. A., iš kurių dukra ir pirko minėtą nekilnojamąjį turtą. M. A. ir S. M. gynėjas – advokato padėjėjas A. M., nežinodamas apie ginamosios S. M. daromą nusikalstamą veiką, netikrą 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 10011-10, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M., kartu su 2011-09-26 ginamosios S. M. melagingu raštišku paaiškinimu, 2011-10-03 ir 2011-12-27 raštais, gautais Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011-10-05 Nr. 5.6-4732 ir 2011-12-28 Nr. 0-16583, pateikė ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jį kontroliuojančiam Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui, taip melagingai nurodant, kad M. A. nusikalstamai nuosavybės teise turimas turtas buvo gautas iš teisėtos veiklos. Tokiu būdu ji laikotarpyje nuo 2011-07-14 iki 2011-10-03 panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 10011-10, sudarytą tarp jos ir Estijos Respublikoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ši įmonė suteikė jai 100 000 EUR paskolą.

 

M. A. neteisėtai praturtėjo, t. y. nuosavybės teise turėjo ir turi didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. ji 2009-11-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-8412 pagrindu už bendrą 530 000 Lt kainą nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/42 dalimi negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdama ir galėdama žinoti, kad 100 000 EUR suma (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį), panaudota šiam turtui nupirkti, negalėjo būti įgyta jos teisėtomis pajamomis, ir šį turtą nusikalstamai nuosavybės teise turėjo laikotarpyje nuo 2010-12-11 iki 2011-06-06, kuomet Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. nustatyta tvarka apribojo nuosavybės teises į šį turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas jos teisėtomis pajamomis; tokiu būdu ji laikotarpyje nuo 2010-12-11 iki 2011-06-06 nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turtą, turėdama ir galėdama žinoti, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

 

ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

 

Dėl tikro dokumento suklastojimo

 

S. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo paprašyta pardavėjos šitaip daryti, kad rodytų mažesnę pardavimo sumą. Pardavėja buvo D. Ž.. Sumanė pirkti sodybą savo tėvukui, kuris tuo metu buvo sveikas ir vaikščiojantis. Pradėjo ieškoti sodybos. Peržiūrėjusi nekilnojamojo turto agentūros pasiūlymus Panevėžyje pastebėjo, kad siūloma įsigyti nelabai brangių sodybų. Kreipėsi į agentūrą, nuvyko apžiūrėti sodybos. Viskas tenkino. Sutarė, kad ji sodybą pirks. Agentūros darbuotojas pasakė, kada atvykti pas notarą, kad susitiktų su pardavėjais. Pardavėjai laukė notarų biure. Ten jau buvo paruošti visi popieriai. Tik pasirašė popierius ir išėjo. Nežino, kas perdavė duomenis sutarčiai paruošti. Tiksliai neprisimena, kiek padavė, tačiau atrodo, kad iš viso apie 30 000 litų. Kažkokia suma buvo paduota agentūrai už darbą. Pardavėja tikriausiai nurodė į sutartį įrašyti 8000 litų sumą. Nepamena, ar notarė kažko klausė apie pinigų sumą. Tikriausiai kai susitiko pirmą kartą su D. Ž., tada ir buvo kalbama apie pinigų sumą. Pardavėja tiesiog paprašė įrašyti tokią sumą, sakė, kad taip reikia. Ji tam nesipriešino, sutiko su pardavėjos prašymu ir neklausinėjo, kodėl taip reikia. Sutartį gavo.

Liudytoja V. J. teisme parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) notarė. Neprisimena ar tvirtino 0,79 ha mežės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus paaiškinimus apie tai, kad nuo 1989 metų dirba notare, jos darbovietė yra Panevėžio miesto 5-asis notarų biuras, esantis (duomenys neskelbtini). Dirbdama notarų biure, be kitų, notarams priskirtų funkcijų, ji tvirtina ir gyventojų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius. D. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ir S. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, buvo jos notariato klientai, kurių asmens tapatybes ji nustatė pagal asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Ji kaip notarė 2010-02-01 10:00 val. tvirtino 0,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu (šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį. D. Ž. už 8 000 Lt S. M. pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą. Šis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo įregistruotas notarinio registro Nr. 404. Prieš patvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ji D. Ž. ir S. M. paklausė, už kokią pinigų sumą yra parduodamas nekilnojamasis turtas. Pastarosios jai atsakė, kad nekilnojamasis turtas yra parduodamas už bendrą 8 000 Lt sumą grynaisiais pinigais, kuriuos D. Ž. S. M. sumokėjo prieš atvykstant į notarų biurą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Ji, remdamasi D. Ž. ir S. M. paaiškinta atsiskaitymo už parduodamą nekilnojamąjį turtą tvarka, 2010-02-01 10:00 val. tvirtinamos žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkte įrašė, kad žemės sklypas su pastatais yra parduodamas už 8 000 Lt, kuriuos pardavėja prieš pasirašant sutartį gavo iš pirkėjos ir šalys yra pilnai atsiskaitę. Tokia yra įprasta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimo tvarka, sutarties šalys turi teisę laisvai pasirinkti atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą būdą ir tvarką, todėl notaras neturi jokių galimybių patikrinti, ar sutarties šalys, sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, nemeluoja, už kokią pinigų sumą iš tiesų yra parduodamas nekilnojamasis turtas. Papildomai liudytoja teisme paaiškino, kad šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji palaiko, jų nekeičia ir papildyti nenori.

Liudytoja D. Ž. teisme parodė, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pirko iš V. A. už 47 000 litų. Pačios žemės yra 79 arai. Buvo statiniai, t.y. kažkoks tvartas, vienas bendras pastatas, šulinys. Sodybą pirko su tikslu joje gyventi, buvo pasiėmusi paskolą būtent tai sodybai. Pati gyveno mieste, nuomojosi butą, o vyras dirbo užsienyje. Buto, kurį nuomojosi, savininkas, minėtą butą norėjo parduoti, todėl pasiūlė jiems jį nusipirkti. Vyras savo vardu pasiėmė paskolą ir jie tą butą nusipirko. Tuomet sodyba tapo nebereikalinga, todėl nutarė ją parduoti. Iš pradžių pati dėjo skelbimus dėl parduodamos sodybos, vėliau kreipėsi į agentūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria sudarė sutartį. Sodybą norėjo parduoti už tokią pačią sumą, už kokią ją ir įsigijo, tačiau tuo metu kainos buvo kritusios, todėl agentūra skelbime pasiūlė nurodyti realią kainą, t.y. 35 000 Lt. Atrodo, kad tokia kaina buvo skelbiama internete. Agentūra rado sodybos pirkėją, kuris sutiko nusipirkti sodybą už 31 000 litų. Pirkėja buvo S. M.. Gavo 2000 litų avansą, o dėl likusių 29 000 litų buvo sutarta atsiskaityti grynais pas notarą prieš pasirašant sutartį. Pas notarą buvo ryte, apie 9.00 – 10.00 val. Iki notarų biuro atvažiavo pirma, paskui atvažiavo pirkėjai, padavė pinigus, atsiskaitė. Tuomet nuėjo pas notarę pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę pasirašė, tačiau tų dokumentų neskaitė. Pas notarę su pirkėja buvo dviese. Notarei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo kaina bei tai, kad atsiskaityta. Už notarės paslaugas su pirkėja sumokėjo per pusę. Ruošiant dokumentus tikriausiai dalyvavo agentūros vadybininkė. Dabar supranta, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ne tokia kaina. Susitarė dėl ženkliai mažesnės kainos. Ji lygtais prašė agentūros vadybininkės paklausti pirkėjos apie pardavimo kainą sutartyje. Pirkėja su tuo sutiko. Buvo taip, kad notarei abi pasakė, kad pirkimo-pardavimo kaina yra 8000 litų, nors iš tiesų už sodybą ji gavo 31 000 litų. Suvokia, kad sulaidino notarę. Neatsimena, ar notarė klausė, ar sutartyje nurodyti teisingi duomenys, gal ir klausė. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė tiek ji, tiek pirkėja. Pirmą kartą S. M. pamatė pas notarę. Visus dokumentus tvarkė agentūra, todėl pirkėjos nematė net tuomet, kai gavo avansą. Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti mažesnę kainą prašė ji (t.y. D. Ž.), paklausė agentūros, ar su tuo sutiktų ir pirkėja. To prašė, nes dar nebuvo praėję trijų metų terminas nuo sodybos pirkimo, manė, kad reikės mokėti didelius mokesčius.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 baudžiamojo įsakymo, kuris įsiteisėjęs, matyti, kad D. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl 2007-08-16 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) ir baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl 2010-02-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, už ką jai skirta galutinė subendrinta bausmė 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda (t. 1, b. l. 122-127).

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad 2007 metais įsigijo sodybą, esančią 28 kilometrų atstumu nuo Panevėžio, iš karto už (duomenys neskelbtini). Sodybą pirko už 7000 litų. Sodybą nutarė parduoti, todėl internete ar laikraštyje įdėjo skelbimą. Sodybą pardavė D. M. (Ž.) už 47 000 litų. Turtą sudarė statiniai, senas namas, 84 arai žemės ir senos statybos tvartas. Nors sodybą pardavė už 47 000 litų, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta 8000 litų kaina. Žinojo, kad pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo neteisingai nurodyta kaina.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad 2009-2011 metais dirbo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tarpininkavo teikiant nekilnojamojo turto paslaugas. Už tarpininkavimą buvo imamas mokestis. Reklamavo parduodamą sodybą (duomenys neskelbtini). Skelbimus dėdavo į visus spaudos leidinius, internetą, savo internetinį puslapį. Atsirado tos sodybos pirkėja, kuri kreipėsi pagal skelbimą. Pirkėjos pavardės atsiminti negali. Neatsimena, už kiek pirkėja sakė pirksianti sodybą. Sodybos pardavėja buvo D. Ž., su kuria ir buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad nuo 2003 metų vadybininkės pareigose dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugų parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą teikimas. Su asmeniu, norinčiu parduoti nekilnojamąjį turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudaro pavedimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Šioje sutartyje yra nurodomi pardavėjo rekvizitai, parduodamo nekilnojamojo turto duomenys, sutarta (prašoma) pardavimo kaina, sutarties vykdymo terminas, netesybos ir kitos turto pardavėjo bei tarpininko teisės ir pareigos. Pasitaiko atvejų, kuomet parduodamo nekilnojamojo turto kaina skirdavosi nuo pradinės turto kainos, tačiau suradus pirkėją ir sutarus turto kainą tiek su pirkėju, tiek ir su pardavėju, nekilnojamojo turto kaina nebuvo keičiama. Pavedimo sutartyje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir turto pardavėjas pasirašydavo avanso priėmimo sutartį, kurioje buvo nurodoma galutinė parduodamo turto kaina ir kuri nesikeisdavo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip taisyklė, už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą iš turto pardavėjo ar/ir pirkėjo imdavo 1 000 Lt mokestį, neskaičiuojat pridėtinės vertės mokesčio. Susipažinusi su apklausos metu pateikta apžiūrėti 2010-01-19 sutartimi, kuri sudaryta tarp nekilnojamojo turto pirkėjos S. M. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš nekilnojamojo turto pirkėjos S. M. paėmė 2 000 Lt avansą už tarpininkavimo paslaugų suteikimą S. M. perkant sodyba su gyvenamuoju namu, malkine, daržine, tvartu ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį su S. M. buvo sutarta, kad šią sodyba ji pirks už 31 000 Lt. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registravimo žurnalo duomenimis, šiuo atveju nekilnojamojo turto pardavėju buvo D. Ž., su kuria 2009-08-11 buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 9/25. Suradus D. Ž. norimo parduoti nekilnojamojo turto pirkėją S. M., su D. Ž. buvo pasirašyta avanso priėmimo sutartis, kurioje taip pat buvo numatyta, kad ji parduos minėtą sodybą už 31 000 Lt. Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. papildomai paaiškino, jog šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų keisti ar papildyti nenori.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad jis yra nekilnojamojo turto įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad šioje įmonėje vadybininkės pareigose dirba jo sutuoktinė L. K.. Jo vadovaujamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugų teikimas, parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo paslaugas teikia sudarius pavedimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo su asmeniu, norinčiu parduoti nekilnojamąjį turtą. Tokioje sutartyje yra nurodomi pardavėjo rekvizitai, parduodamo nekilnojamojo turto duomenys, sutarta (prašoma) pardavimo kaina, sutarties vykdymo terminas, netesybos ir kitos turto pardavėjo bei tarpininko teisės ir pareigos. Pasitaiko atvejų, kuomet parduodamo nekilnojamojo turto kaina skirdavosi nuo pradinės turto kainos, tačiau suradus pirkėją ir sutarus turto kainą tiek su pirkėju, tiek ir su pardavėju, nekilnojamojo turto kaina nebuvo keičiama. Pavedimo sutartyje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir turto pardavėjas pasirašydavo avanso priėmimo sutartį, kurioje buvo nurodoma galutinė parduodamo turto kaina ir kuri nesikeisdavo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip taisyklė, už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą iš turto pardavėjo ar / ir pirkėjo imdavo 1 000 Lt mokestį, neskaičiuojat pridėtinės vertės mokesčio. Susipažinęs su apklausos metu pateikta apžiūrėti 2010-01-19 sutartimi, kuri sudaryta tarp S. M. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paėmė iš nekilnojamojo turto pirkėjos S. M. 2 000 Lt avansą už tarpininkavimo paslaugų suteikimą, jai perkant sodyba su gyvenamuoju namu, malkine, daržine, tvartu, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal turimus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registravimo žurnalo duomenis, šiuo atveju nekilnojamojo turto pardavėju buvo D. Ž., su kuria 2009-08-11 buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 9/25, o vėliau, suradus D. Ž. norimo parduoti nekilnojamojo turto pirkėją S. M., su D. Ž. buvo pasirašyta ir avanso priėmimo sutartis, kurioje taip pat buvo numatyta, kad ji parduos minėtą sodybą už 31 000 Lt. Kuomet su nekilnojamojo turto pirkėju ir pardavėju pasirašoma avanso paėmimo sutartis, yra laikoma, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė pavedimo sutartį ir kaip taisyklė, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvauja.

Iš 2010-02-01 pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp D. Ž. ir S. M., kuri patvirtinta Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 404, identifikacinis Nr. NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 3.1. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 8 000 Lt, 3.2.1. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto1 kaina yra 5 000 Lt, 3.2.2. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto2 kaina yra 300 Lt, 3.2.3. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto3 kaina yra 300 Lt, 3.2.4. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto4 kaina yra 300 Lt, 3.2.5. punkte įrašyti neteisingi dumenys, kad daikto5 kaina yra 300 Lt, 3.2.6. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto6 kaina yra 300 Lt, 3.2.7. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto7 kaina yra 300 Lt, 3.2.8. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto8 kaina yra 200 Lt, 3.2.9. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad daikto9 kaina yra 1 000 Lt, ir šioje sutartyje esančiais D. Ž., kaip nekilnojamojo turto pardavėjos, bei S. M., kaip nekilnojamojo turto pirkėjos, parašais, patvirtinančiais sutartyje nurodytus neteisingus duomenis apie žemės sklypo su pastatais pardavimo kainą (sutarties originalas pakete Nr. 6).

Iš kratos, atliktos 2011-06-07 S. M. gyvenamojoje vietoje – bute ir jo pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, jog kratos metu, be kita ko, buvo rasta ir paimta 2010-01-19 sutartis avanso priėmimui pagal pavedimo sutartį Nr. 9/25, sudaryta tarp S. M. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios 5 punkte nurodyta, kad yra perkama sodyba (0,79 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, malkinė, daržinė, tvartas), esanti (duomenys neskelbtini); 1a punkte nurodyta objekto kaina yra 31 000 Lt; 2 punkte nurodyta, kad pirkėjas sutarties surašymo metu sumoka 2 000 Lt avansą, o likusią 29 000 Lt sumą sumoka iki 2010-01-29.

Iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės L. K. paimtos 2009-08-11 pavedimo sutarties, sudarytos tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir D. Ž., Nr. 9/25 kopijos matyti, kad D. Ž. parduoda sodybą su žeme (duomenys neskelbtini), sutarties 2 punkte nurodyta parduodamo objekto kaina nuo 35 000 Lt. Toje pačioje pavedimo sutartyje esančios avanso pavedimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto pardavėjui D. Ž. yra sumokamas 2 000 Lt avansas, o likusi 29 000 Lt suma įsipareigojama sumokėti iki 2010-01-29 (t. 7, b. l. 109).

Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas nustatė, kad kaltinamoji S. M., veikdama bendrininkų grupėje kartu su D. Ž. (dėl kurios kaltės pasisakyta 2012-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu) teismo sprendimu), suklastojo tikrą dokumentą – 2010-02-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 404. Kaltinamoji S. M. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog pardavėja D. Ž., iš kurios ji pirko sodybą, paprašė pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę nekilnojamojo turto kainą ir ji su tokiu pardavėjos prašymu sutiko. Aukščiau minėti rašytinai dokumentai patvirtina, kad S. M. savo parašu pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad bendra parduodamo turto kaina yra 8000 litų, nors iš kitų rašytinių šaltinių bei liudytojų parodymų nustatyta, kad už nekilnojamąjį turtą buvo sutarta ir S. M. sumokėjo didesnę pinigų sumą, t. y. 31 000 Lt. Teisme apklausta liudytoja Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. parodė, kad ji patvirtino minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, prieš tai D. Ž. ir S. M. paklausė, už kokią pinigų sumą yra parduodamas nekilnojamasis turtas. Pastarosios jai atsakė, kad nekilnojamasis turtas yra parduodamas už bendrą 8000 litų sumą grynaisiais pinigais. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamoji S. M. žinojo ir suprato, jog pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti neteisingi duomenys apie perkamo nekilnojamojo turto kainą, tačiau nepaisant to, pasirašė minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Iš 2010-02-01 pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp D. Ž. ir S. M., originalo matyti, jog šios sutarties 3.1. punkte įrašyti neteisingi duomenys, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 8000 Lt.

Įvertinus tai, kad S. M. savo parašu patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, ji to norėjo ir siekė, tokiu būdu tyčia suklastojo tikrą dokumentą, jos veika - padaryta bendrininkaujant, nurodant žymiai mažesnę nei reali sandorio vertę, tuo iškreipiant juridiškai reikšmingus faktus - yra pavojinga ir atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

 

Dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo

 

S. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos neturėjo kito pasirinkimo. Interneto pagalba susižinojo, kad yra firmos, kurios teikia paslaugas. „Google“ pagalba susižinojo apie bendrovę. Tuomet tiesiog ieškojo tokias paslaugas teikiančios firmos, nebūtinai iš kitos šalies. Kai jau turėjo sutartį, pati ją pasirašė ir pristatė advokatui A. M., taip jį apgaudama. Suvokė, kad klastojo dokumentą, bet neturėjo įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, kad pinigai yra gauti iš konkretaus žmogaus, kuris jau nebegali paliudyti. Kai prasidėjo tyrimas reikėjo parodyti kažkokį dokumentą. Tuos pinigus ji turėjo, buvo gavusi iš K. M., kuris dabar jau yra miręs. K. M. anksčiau jai padėdavo, todėl ji pastarojo paklausė, ar negalėtų padėti dukrai dėl buto įsigijimo Vilniuje. Jis atsakė, kad tikrai padės, ir padavė jai pinigus į rankas be sutarčių. Ji pasakė K. M., kad kada nors pinigus grąžins. Čia nebuvo kažkokia dovana. Nesigilino į tai, kad ta firma susijusi su lietuviais. Net datos nežiūrėjo. Neatitiko tik momentas, kada žmogus jai padavė pinigus. Labai gailisi.

Iš 2011-11-08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. N. pranešimo dėl dokumentų klastojimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10014-11 dėl galimo M. M. ir S. M. neteisėto praturtėjimo, įtariamųjų gynėjas – advokato padėjėjas A. M., siekdamas pagrįsti ginamųjų piniginių lėšų turėjimą 2009-11-24 įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 2011-10-03 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikė galimai suklastotą 2009-11-10 paskolos sutartį, sudarytą tarp S. M. ir Estijos Respublikos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi minėta įmonė Estijos Respublikos įregistruota tik 2010-12-08, tai yra vėliau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 89-92).

Iš   2011-11-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. FM/07826/040/LT/11 matyti, kad LLC „(duomenys neskelbtini)“ OÜ (originalo kalba), verslo registracijos numeris 12027346, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos/įrašo data yra 2010-02-08 (t. 8, b. l. 103).

Iš Estijos Respublikoje veikiančio banko AB „SEB Pank“ 2012-04-20 rašto Nr. 7.3.5-3/3755 ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estijos Respublikoje turi atsiskaitomąją sąskaitą AB „SEB Pank“ Nr. 10220123333220, kurią atidarė valdybos narys D. L. 2010-12-08, ir piniginių lėšų judėjimo šioje sąskaitoje nebuvo (t. 8, b. l. 160-190).

Iš 2011-10-03 advokato padėjėjo A. M. prašymo, adresuoto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui Ugniui Vyčinui, kuriuo pateiktas S. M. paaiškinimas dėl įteikto pranešimo apie įtarimą ir 2009-11-10 paskolos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 10011-10 kopija, taip pat iš 2011-12-27 advokato padėjėjo A. M. rašto dėl papildomos medžiagos pateikimo matyti, kad minėti dokumentai buvo gauti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011-10-05 ir užregistruoti Nr. 5.6-4732, papildomai gauti 2011-12-28 ir užregistruoti Nr. 0-16583 (t. 9, b. l. 33-38, 48-53).

Iš 2012-11-26 advokato A. M. raštiško paaiškinimo, gauto 2012-11-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir užregistruoto Nr. 0-22417 matyti, kad 2009-11-10 paskolos sutartis, sudaryta tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam pirmą kartą buvo pateikta laikotarpyje nuo 2011-07-14 iki 2011-10-03 S. M.. Antrą kartą S. M. šis dokumentas buvo pateiktas 2011 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje. Abu kartus padarius 2009-11-10 paskolos sutarties kopiją, šis dokumentas buvo grąžintas S. M. (t. 8, b. l. 62).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis, kuriuo kaltinama S. M., numato baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą, taip pat už disponavimą žinomai suklastotu dokumentu. Šio nusikaltimo dalyku pripažįstamas rašytinis dokumentas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu ir tais atvejais, kai kaltininkas iškraipo dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui (kaltei) yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ar panašiai.

Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad duomenų visuma pakankama pripažinti tai, jog S. M. laikotarpyje nuo 2011-07-04 iki 2011-10-03 panaudojo žinomai netikrą dokumentą – tariamą 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 10011-10, sudarytą tarp jos ir Estijos Respublikoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ši įmonė suteikė jai 100 000 EUR paskolą. S. M. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog taip pasielgė todėl, jog ikiteisminio tyrimo metu norėjo turėti ir pateikti įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad pinigai, kurie buvo paskolinti jos dukros buto pirkimui, buvo gauti iš konkretaus asmens. S. M. paaiškino, jog suvokė, kad sutartis yra suklastota, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos neturėjo kito pasirinkimo. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog suklastota paskolos sutartis, sudaryta tarp S. M. ir Estijos Respublikos UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta 2009-11-10 data, tuo tarpu kiti byloje surinkti duomenys rodo, jog minėta Estijos Respublikos įmonė buvo įregistruota vėliau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad šią suklastotą sutartį S. M. pateikė advokatui (tuo metu advokato padėjėjui) A. M., kuris ją ir jos dukrą gynė ikiteisminio tyrimo byloje, o pastarasis, nežinodamas apie S. M. daromą nusikalstamą veiką, pateikė minėtą netikrą paskolos sutartį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jį kontroliuojančiam prokurorui. Dėl tokių nusikalstamų S. M. veiksmų buvo bandoma įrodyti realiai nebuvusius juridinę reikšmę turinčius faktus, reikšmingus atliekant ikiteisminį tyrimą kaltininkės dukros atžvilgiu.

Tokiu būdu S. M. objektyviai atlikti veiksmai, kaltės pripažinimas, jos suvokimas apie daromus neteisėtus veiksmus ir noras taip elgtis patvirtina kaltininkės tiesioginę tyčią neteisėtai disponuoti ir panaudoti žinomai netikrą dokumentą, todėl jos veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl neteisėto praturtėjimo

 

M. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad atvažiavo mokytis į Vilnių, nuomojosi butą. Pagalvojo, kad būtų gerai įsigyti savo butą. Tuo metu bendravo su S. B.. Klausė jo nuomonės, ar būtų tikslinga jai tokiai jaunai įsidyti butą. S. B. sakė, kad sąlygos labai palankios. Tada ji su S. B. pradėjo kalbėti apie pinigus, už kuriuos ji galėtų nusipirkti butą. Jis sutiko jai paskolinti. S. B. jai skolino be sąlygų. Iš jo gavo visą pinigų sumą, reikalingą butui įsigyti. Galvojo, kol jis jos neįspraudė į kažkokius rėmus ateis laikas ir parduos, kad galėtų atiduoti skolą ir jai dar kažkas liks. Nežino, kodėl butas nebuvo perkamas S. B.. Mintis nusipirkti butą buvo jos, S. B. nenorėjo investuoti. Su S. B. bendravo daug, jis daug supranta apie nekilnojamąjį turtą. 2009 metais jai buvo 19 metų. Buvo baisu skolintis, bet ryžosi. Nepamena, kiek kartų buvo apžiūrėti buto. Buto apžiūrėti važiavo su mama, su S. B., su nekilnojamojo turto agentais, savininkais. Tėtis važiavo. Neatsimena avanso fakto. Pati avanso nemokėjo. Šiai dienai S. B. pinigų nėra grąžinusi, jis jai dėl to nepriekaištauja, su S. B. sutaria.

S. M. teisme parodė, kad jos dukra įsigijo butą iš jos ir jos draugo S. B. lėšų. Tiksliai nepamena, kiek S. B. davė piniginių lėšų. Atrodo, kad 100 000 eurų perdavė per S. B.. Pinigų neperdavė tiesiogiai, kad dukra turėtų atsakomybę dėl skolintų pinigų. Perdavė dukrai 340 000 litų. Ji (t.y. S. M.) turėjo piniginių lėšų, jas buvo gavusi iš K. M.. Dukrai pinigų nepadovanojo, nežino kaip tai pavadinti. Ji K. M. pinigus kada nors turėjo grąžinti. Tiesiog žmogus padėjo išpildyti jos dukros svajonę nusipirkti butą. K. M. buvo akcinės bendrovės bendrasavininkis. Artimų santykių su K. M. ji nenorėjo viešinti. Buvo nuėjusi apžiūrėti buto kartu su S. B.. Butą apžiūrėjo vieną kartą. Buto apžiūroje E. M. su ja niekada nedalyvavo. Buto pirkime ji dalyvavo kaip mama. Kartu su dukra nešė pinigus, kartu sėdėjo pas notarę. Pinigus turėjo dukra. Dėl avanso nieko neatsimena. Ji pati avanso nemokėjo. Žinojo tik tiek, kad ta pinigų suma buvo iš S. B.. Ji pinigus perdavė S. B., o pastarasis perdavė jos dukrai.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausiama dėl to, ar jos vyras galėjo turėti santykių su S. M. ir ar galėjo jai duoti pinigų. Jai tai buvo netikėta ir tuo metu jokių įtarimų ji neturėjo. Vėliau ji pradėjo tuo domėtis, žmonės pradėjo šnekėti, kad jos vyras turėjo moterį, tarp jų buvo kažkokie santykiai. Vyras išvažiuodavo į komandiruotes, žvejybą, jo nebuvo namuose. Sunku pasakyti, ar vyras iš tiesų ten važiuodavo. Ji vyru pasitikėjo, tačiau vėliau išaiškėjo, kad jis turėjo santykius su kita moterimi, su ja susitikinėdavo. Vyras galėjo tai moteriai duoti pinigus, nes tų pinigų vis mažėjo. Biudžetas su vyru buvo atskiras. Vyras naudojo pinigus verslui. Nežino, kokios sumos buvo naudojamos. Verslas sekėsi neblogai, apyvartos buvo milijoninės. Jei ji norėdavo konkrečiai ką nors įsigyti, vyras jai duodavo pinigų. Šiaip pinigų neduodavo. Nematė, ar jos vyras S. M. davė pinigų, todėl negali sakyti, kad davė. Jos manymu, duoti galėjo, nes turėjo daug pinigų. 2009 metais gal ir buvo bloga finansinė padėtis, nes jis tuo metu išdalino pinigus.

Liudytojas D. P. teisme parodė, kad 2009-2010 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo (duomenys neskelbtini). Reklamavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą pardavė, tačiau tiksliai negali pasakyti kam, kadangi sudarant notarinį sandorį nedalyvavo. Dėl buto pirkimo kreipėsi vyras, tačiau ne į jį, o į jo kolegę I. Z., t.y. dėl to buto paskambino E. M., o kolegė pastarajam pasiūlė jo parduodamą butą. P. M. už butą su parkavimosi vieta norėjo 530 000 litų, tačiau tiksliai pasakyti negali. Minėtam pirkėjui butas tiko, pirkėjas kelis kartus jį apžiūrėjo. Dalyvavo jis (t.y. D. P.), jo kolegė, buto savininkai. Neatsimena, kiek žmonių dalyvavo iš pirkėjų pusės, jų buvo daug, t.y. buvo pats E. M., dvi šios ponios (kaltinamosios) ir dar buvo kažkokie draugai. Lygtai buvo kalba, kad butas perkamas dukrai. Tėvas taip sakė. Berods buvo dvi to buto apžiūros. Apžiūrų metu buvo susitarta dėl 530 000 litų kainos. Derybas su pardavėjais vedė E. M., tačiau to garantuoti negali. Per derybas buvo paimtas užstatas. Apžiūros metu pirkėjas pageidavo už butą atsiskaityti grynais pinigais. Buvo pardavėjai nelabai norėjo, kad būtų atsiskaitoma grynaisiais. Nežino, kaip įvyko tas atsiskaitymas. Avansą paliko grynais. Avanso suma buvo eurais, gal 2000 eurų, tiksliai negali pasakyti. Negali tiksliai pasakyti, kas sumokėjo tą avansą, tai buvo kažkuris iš Monikos tėvų, t.y. arba tėvas, arba motina. Butas buvo parduotas už 530 000 litų, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Iš pradžių E. M. prašė rodyti mažesnę buto kainą, tačiau pirkėjai su tuo nesutiko. Piniginius reikalus sprendė E. M..

Liudytoja I. Z. teisme parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambino vyras, prisistatė Egidijumi, teiravosi dėl 2-3 kambarių buto centre, kurį norėtų pirkti už maždaug 500 000 litų sumą. Buvo peržiūrėti keli variantai. Su Egidijumi susitikdavo prie namo ir eidavo kartu apžiūrėti buto. Pirmi pora butų netiko. Vėliau paskambino Egidijui ir pasiūlė apžiūrėti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buto, eančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, apžiūrėti važiavo ji, jos kolega, buto savininkai, E. su dukra ir žmona. Dėl buto derėjosi, šnekėjo, klausimus uždavinėjo E. M.. Buvo žinoma, kad butas buvo ieškomas dukrai, tai buvo pasakyta jau telefonu. Savininkai už butą prašė 550 000 litų, kažkas panašaus. Po pirmos apžiūros dėl buto pirkimo-pardavimo nesusitarė, sakė pagalvos. Po savaitės ar dviejų paskambino E., sakė, kad jį pasiūlymas domina, nori susitikti. Jei gerai atsimena, į butą atvažiavo vėl trise. Berods buvo suderėta 510 000 ar 530 000 litų kaina. Savininkai prašė už butą 530 000 litų. Visas derybas vedė vyras. Suprato, kad nusprendė pirkti tą butą. Pačiame bute antro susitikimo metu buvo pasirašyta preliminari sutartis. E. siūlė sutartyje rodyti mažesnę buto kainą (berods 470 000 litų), tačiau buto savininkai nesutiko. E. M. pavardę ji prisimena. Jis apie 45 metų amžiaus, aukštas, tamsių plaukų, sudarė tvarkingo žmogaus įspūdį. Užstatą mokėjo vyras, jei gerai atsimena 10 000 litų. Jei gerai prisimena, preliminarią sutartį pasirašė M. Ji žinojo, kad sandoris dukros vardu, buvo kalbama apie dovanojimą.

Liudytojas I. K. teisme parodė, kad konkrečiai su ta medžiaga dirba pinigų plovimo prevencijos skyrius, t. y. analitinis padalinys (kuris nėra ikiteisminio tyrimo padalinys), kuris atlieka analizę apie įtartinus sandorius, kurie persiunčiami Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Šioje istorijoje viskas prasidėjo nuo 2011 m. sausio 11 ar 12 d., kai „Danske bankas“ pateikė informaciją dėl neįprastų kliento operacijų. Pačiam bankui kilo neaiškumų, kodėl vienas iš jų klientų vykdė tam tikras operacijas su grynaisiais pinigais. Tas klientas buvo M. A.. Buvo pateiktas pranešimas apie neįprastą veiklą, pagal kuri Analizės prevencijos valdybos Pinigų plovimo skyrius turėjo atlikti analizę. Analizuojant informaciją buvo nustatyti asmenys, kurie buvo susiję su M. A., t.y. su S. B., U. U.. Atitinkamai renkant informaciją apie šiuo piliečius, t.y. apie M. A. ir S. B., buvo surinkta visa darbinė informacija apie jų darbinę veiklą, apie jų gaunamas pajamas. Atliekant tam tikrą informacijos rinkimą, informacija renkama iš oficialių ir iš neoficialių šaltinių . Buvo gauta kriminalinė informacija apie S. B. ir M. A., t.y., kad jie buvo ar galimai yra susiję su nusikalstamų grupuočių veikla. Ta informacija buvo gauta iš tarnybinių šaltinių. Kai buvo gauta ši informacija, pranešimas apie M. A. ir S. B. neįprastą finansinę veiklą, ši informacija buvo perduota Panevėžio apskrities VPK. Po tam tikro laiko iš Panevėžio apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo biuro buvo gautas pranešimas apie tai, kad jie disponuoja tam tikra informacija apie galimai organizuotą nusikalstamą grupuotę, kurios nariai yra M. A. ir S. B.. Ta informacija buvo išanalizuota, padaryta išvada, kad tie pinigai galėjo būti gauti neteisėtai, t.y. M. M. panaudoti turto įsigijimui, kadangi nebuvo gauta atitinkamų pajamų tam butui įsigyti ir visa surinkta medžiaga 2011 m. gegužės 3 d. buvo perduota finansiniam tyrimui atlikti, t.y. kitam padaliniui. Viena iš priežasčių, kodėl ta medžiaga buvo perduota kitam padaliniui, buvo ta, kad analizės metu nebuvo nustatyta, jog M. M. tas pajamas gavo teisėtu būdu. Informacija apie pinigų investavimą buvo gauta iš oficialių šaltinių, o informacija apie galimą nusikalstamą grupuotę ir jos sudėtį buvo gauta iš Panevėžio apskrities VPK.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad buvo perkamas butas. Temą dėl buto pirkimo užvedė S. M. arba jos dukra. Tuo metu nuomotis butą buvo brangu. Kadangi buvo krizė, susidarė palankus momentas įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jis taip pat manė, kad buvo verta įsigyti nekilnojamojo turto, kurį vėliau būtų galima parduoti brangiau. Apie buto įsigijimą buvo kalbama apie pusmetį. Jis pasiūlė kelis butų variantus (duomenys neskelbtini) gatvėje, apžiūrėjo tuos butus. Šį butą S. susirado pati. Jo klausė patarimo. Tame bute jis buvo vieną kartą. Jis siūlė pirkti šį butą. Buvo kalba apie tai, kiek jis gali paskolinti ir prisidėti prie buto įsigijimo. Prašė paskolinti daugiau. Nors ir turėjo galimybių paskolinti didesnę pinigų sumą, tačiau nenorėjo skolinti didesnės sumos. Pasakė, kad gali paskolinti 150 000 litų. Nematė nieko blogo sudaryti tokį komercinį sandorį. Pinigus skolino už tuo metu buvusias simbolines palūkanas nuo 3,5 iki 5 procentų, viskas buvo aptarta žodiškai. S. jam buvo kaip garantas, be jos patvirtinimo pinigų nebūtų skolinęs. Žodiškai buvo susitarta ir dėl to, kad pardavus butą pelnas bus pasidalintas proporcingai nuo įdėtos sumos. Po sandorio teko skolinti ir buto remontui. Jautėsi ramiai. Su S. ir toliau bendravo. Tą dieną, kai įvyko sandoris, jis savo 150 000 litų M. paskolino grynais. Buvo pasiruošęs vekselį minėtai sumai 2 metams. Kitą sumą, t.y 380 000, Santos prašymu, M. skolino nuo savęs. Pradžioje toks S. prašymas nuskambėjo keistai. Buvo pakankamai aišku, kad kai vaikui padeda tėvai, vaikas nejaučia nei atsakomybės, nei įsipareigojimo. Susitiko automobilyje prie univermago. Nebuvo tokios praktikos forminti visko pas notarą. Pinigus paskolino M. grynais, padavė juos į rankas. 150 000 buvo eurais ir dalis litais. Pabrėžė, kad yra skolinti pinigai, pasveikino su sandoriu. Negali pasakyti, kiek jam tiksliai pervedė, kiek grąžino. Šiai dienai M. skolinga 250 000. S. šiai dienai jam neskolinga. Parašys naują vekselį, aptars sąlygas. Iki šiol visi įsiskolinimai buvo dengiami tvarkingai. Terminai pasibaigę, bet jo santykiai su S. nepasibaigę. Ir šiandien dėl viso šito jis yra ramus.

Iš 2011-05-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Analizės ir prevencijos valdybos viršininko I. K. tarnybinio pranešimo dėl informacijos perdavimo Nr. 04/3-2-7-2374 matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras disponuoja informacija apie tai, kad Lietuvos Respublikoje veikia galimai organizuota nusikalstama grupuotė, kurios galimas pajamų šaltinis yra piniginės lėšos iš Prancūzijoje, Ispanijoje platinamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šios grupuotės lyderis yra E. M., kuris gautus pinigus už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą galimai investuoja į nekilnojamąjį ir kitą turtą, tačiau jis yra registruotas buvusios sutuoktinės S. M. ir jo dukros M. M. vardu. Pranešime nurodyta, kad E. M. savo dukros M. M. vardu yra įsigijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įrengta prabangi buitinės technika, kita įranga, ir kurio statistinė vertė yra 886 000 Lt (t. 1, b. l. 3-5).

Iš 2012-12-17 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamojo turto registre registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), matyti, jog minėtas butas nuosavybės teisės priklauso M. M. (t. 7, b. l. 156-158); apie nekilnojamojo turto registre registruotą negyvenamąją patalpą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1/42 dalis nuosavybės teise priklauso M. M. (t. 7, b. l. 159-194).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos finansinės operacijos M. A. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „SEB“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadele“ bankas. Užfiksuota, kad laikotarpyje nuo sąskaitų atidarymo momeno iki 2011-06-07 iš viso į M. A. vardu atidarytas sąskaitas buvo gauta 38 513,77 EUR ir  341 584, 29 Lt, iš jų išleista 38 469,27 EUR ir 338 566,31 Lt, iš jų išimta grynaisiais pinigais 104 880 Lt (t. 4, b. l. 30-34).

Iš 2011-06-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto ir pateiktos M. A. metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metų mokestinį laikotarpį matyti, kad M. A. deklaravo 43 000 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 20 538,11 Lt kitų, nesusijusių su su darbo santykiais ir ne individualios veiklos pajamų. Taip pat matyti, kad M. A. 2001 - 2010 metų laikotarpyje Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė kitų, tai yra gyventojų pajamų, gyventojų (šeimos) turto, brangaus turto pajamų ir vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijų (t. 4, b. l. 36, 52-55).

Iš Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarės D. M. pateiktos 2009-11-24 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad M. M. už bendrą 530 000 Lt sumą iš M. M. ir Liudvikos J. M. pirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 1/42 dalimi negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 33-38).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad:

- liudytoja L. J. M. atpažino E. M., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip apie 45 metų vyrą, prisistačiusį M. M. tėvu, ir kuris bendravo su ja dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo (t. 8, b. l. 5-7);

- liudytojas M. M. atpažino E. M., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip apie 45 metų vyrą, kuris bendravo su juo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir kuris minėjo, kad ieško nupirkti butą savo dukrai (t. 8, b. l. 12-14);

- liudytojas D. P. atpažino E. M., esantį nuotraukoje Nr. 5, kuris 2009 metais ieškojo nupirkti butą savo dukrai (t. 8, b. l. 18-20);

- liudytoja I. Z. atpažino E. M., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip E. M., apie kurį davė parodymus apklausos metu (t. 8, b. l. 25-27).

Iš 2011-11-08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. N. pranešimo dėl dokumentų klastojimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10014-11 dėl galimo M. M. ir S. M. neteisėto praturtėjimo, įtariamųjų gynėjas – advokato padėjėjas A. M., siekdamas pagrįsti ginamųjų piniginių lėšų turėjimą 2009-11-24 įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 2011-10-03 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikė galimai suklastotą 2009-11-10 paskolos sutartį, sudarytą tarp S. M. ir Estijos Respublikos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi minėta įmonė Estijos Respublikos įregistruota tik 2010-12-08, tai yra vėliau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 89-92).

Iš   2011-11-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. FM/07826/040/LT/11 mamyti, kad LLC „(duomenys neskelbtini)“ OÜ (originalo kalba), verslo registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos/įrašo data yra 2010-02-08 (t. 8, b. l. 103).

Iš Estijos Respublikoje veikiančio banko AB „SEB Pank“ 2012-04-20 rašto Nr. 7.3.5-3/3755 ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estijos Respublikoje turi atsiskaitomąją sąskaitą AB „SEB Pank“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atidarė valdybos narys D. L. 2010-12-08, ir piniginių lėšų judėjimo šioje sąskaitoje nebuvo (t. 8, b. l. 160-190).

Iš 2011-10-03 advokato padėjėjo A. M. prašymo, adresuoto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui Ugniui Vyčinui, kuriuo pateiktas S. M. paaiškinimas dėl įteikto pranešimo apie įtarimą ir 2009-11-10 paskolos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 10011-10 kopija, taip pat iš 2011-12-27 advokato padėjėjo A. M. rašto dėl papildomos medžiagos pateikimo matyti, kad minėti dokumentai buvo gauti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011-10-05 ir užregistruoti Nr. 5.6-4732, papildomai gauti 2011-12-28 ir užregistruoti Nr. 0-16583 (t. 9, b. l. 33-38, 48-53).

Iš 2012-11-26 advokato A. M. raštiško paaiškinimo, gauto 2012-11-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir užregistruoto Nr. 0-22417 matyti, kad 2009-11-10 paskolos sutartis, sudaryta tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam pirmą kartą buvo pateikta laikotarpyje nuo 2011-07-14 iki 2011-10-03 S. M.. Antrą kartą S. M. šis dokumentas buvo pateiktas 2011 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje. Abu kartus padarius 2009-11-10 paskolos sutarties kopiją, šis dokumentas buvo grąžintas S. M. (t. 8, b. l. 62).

Iš 2013-02-12 informacijos centrinio duomenų banko duomenų apie asmenį matyti, kad K. M. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau jo sutuoktinė G. M. yra gyva (t. 8, b. l. 94-98).

Iš 2011-11-08 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti duomenys, gauti kontroliuojant informacijos, perduodamos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. M., turinį, ją fiksuojant ir darant jos įrašus:

pokalbio numeris: 1356

pokalbio data: 2011-05-28 20:47:33 val.

+(duomenys neskelbtini)  - +(duomenys neskelbtini)

M. M. (M) – vyrui vardu D. (D)

pokalbio turinys: M praneša, kad turi pilną piniginę eurų ir nori juos pakeisti. M sužino, kad D negalės jai pakeisti eurų;

pokalbio numeris: 1606

pokalbio data: 2011-05-31 13:13:16 val. 

+(duomenys neskelbtini)  - (duomenys neskelbtini)

M. M. (M) – S. M. (S)

pokalbio turinys: M skundžiasi, kad daugiau neprašys pinigų iš tėvo. M. skundžiasi dėl didelių išlaidų, kad ji renka išlaidų čekius, siekdama pagrįsti išlaidas tėvui. S siūlo taupyti pinigus mažinant rankpinigių davimą broliui G., ruošiant maistą namuose, o ne valgant kavinėse;

pokalbio numeris 1643

pokalbio data: 2011-06-01 11:08:09 val.

M. M. (M) – S. M. (S)

pokalbio turinys: M praneša, kad pritrūkus pinigų ji grąžino į parduotuvę nupirktus batus (basutes) ir gavo už jas 1 100 Lt. M. guodžiasi S., kad reikia atsidėti kiekvieną dieną nors po 20 Lt iš tėvo duotų pinigų, kad vėliau nereikėtų prašyti iš tėvo pinigų lėktuvo bilietui, kai norės išvykti pas draugą. M. taip pat praneša S., kad po pokalbio su tėvu (E. M.), tėvas jai pasakė, kad jam yra ramu, kai jis remia kiekvieną mėnesį ją (M) ir savo draugo, kurio nėra, šeimą. Taip pat M. sako S., kad ji nenori, bijo, kad krikštynose dalyvaujanti draugė D. per savo ilgą liežuvį praneštų plačiam asmenų ratui apie E. M. ryšius su kitais asmenimis;

pokalbio numeris 1730

pokalbio data: 2011-06-02 15:18:11

+(duomenys neskelbtini)  - +(duomenys neskelbtini)

E. M. (E) – dukrai M. M. (M)

pokalbio turinys: M praneša tėvui, kad išėjo iš dantų gydytojo ir už vieno danties gydymą sumokėjo 650 Lt. Ir padėkoja tėvui už duotus pinigus šio danties gydymui;

pokalbio numeris 1813

pokalbio data: 2011-06-03 07:04:33

+(duomenys neskelbtini)

M. M. (M) – S. M. (S)

pokalbio turinys: S praneša, kad iš blakstienų klijavimo gauna pajamų tik būtiniausiems poreikiams, taip pat ji praneša, kad jei rinkoje blakstienų klijavimas bus nepopuliarus, tuomet jai reikės eiti dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 17-18).

Iš 2011-11-08 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant informacijos, perduodamos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M., turinį, ją fiksuojant ir darant jos įrašus:

pokalbio numeris: 254

pokalbio data: 2011-05-31 13:08:46 val.

+(duomenys neskelbtini)  - +(duomenys neskelbtini)

M. M. (M) – E. M. (E)

pokalbio turinys: M paskambinusi tėvui E prašo, kad jis duotų pinigų sumokėti už butą. E praneša, kad negali tuoj perduoti pinigų. Tuomet M praneša, kad ji sumokės už butą iš pinigų, kuriuos ji gavo grąžinusi basutes;

pokalbio numeris: 1442

pokalbio data: 2011-06-30 18:43:15 val.

+(duomenys neskelbtini)  - +(duomenys neskelbtini)

E. M. (E) – nežinomam vyrui (NV)

pokalbio turinys: kalbasi apie M. M. automobilio techninę būklę ir galimus remonto darbus. E tariasi, kad jeigu NV atliks darbus anksčiau, tuomet E ketina į automobilių servisą atvaryti savo automobilį „BMW“ (t. 3, b. l. 19-20).

Iš 2011-11-08 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant informacijos, perduodamos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. M., turinį, ją fiksuojant ir darant jos įrašus, tai yra:

pokalbio numeris: 1422

pokalbio data: 2011-06-04 18:24:41 val.

+(duomenys neskelbtini)  - +(duomenys neskelbtini)

M. M. (M) – S. M. (S)

pokalbio turinys: M klausia pas S kiek kainavo kondicionieriai pas ją namuose. S pasako, kad už viską sumokėta 12 000;

pokalbio numeris 1778

pokalbio data: 2011-06-07 19:10:04 val.

+(duomenys neskelbtini) - +(duomenys neskelbtini)

S. M. (S) – M. M. (M)

pokalbio turinys: pokalbis vyksta tarp M ir S, bet vėliau S perduoda telefoną E. M.. Toliau pokalbis vyksta tarp M ir E. M.. M praneša, kad ji yra įtariamoji dėl neteisėto praturtėjimo, kad ji davė parodymus tokius, kokius buvo susitarę. M sako, kad ją užknisa, kad niekas iki galo nėra sutvarkyta (t. 3, b. l. 23-24).

Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad duomenų visuma pakankama pripažinti tai, jog M. A. neteisėtai praturtėjo, t. y. nuosavybės teise turėjo ir turi didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turtą žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (Lietuvos Respublikos BK 1891 straipsnis) įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šis įstatymas įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d. Taigi baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį traukiami tik asmenys, kurie jame nustatytus požymius atitinkanti turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam baudžiamajam įstatymui, bet ne su įsigijimu. Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnyje suformuluota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma, tačiau kvalifikavimą lemia jos nutraukimo laikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija yra pripažinusi, kad įstatymo leidėjas įtraukdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sudėtį 1891 straipsnį, kuris įsigaliojo nuo 2010-12-11 d., nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio taikymas tiems atvejams, kai turtas įgytas iki minėtos normos įsigaliojimo, neturi pažeisti baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Plenarinė sesija konstatavo, kad sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį nelaikytinas priešingu baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.) (2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. A. įgijo ir turėjo 530 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 1/42 dalimi negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), turėdama ir galėdama žinoti, kad 100 000 EUR suma (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį), panaudota šiam turtui nupirkti, negalėjo būti įgyta nei jos pačios, nei kitomis teisėtomis pajamomis. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. lapkričio 24 d. (t. 8, b. l. 33-38), o byloje esantys Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad minėtas butas ir 1/42 dalis automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teise priklauso M. M. (A.) (t. 7, b. l. 156-158, 159-194). Taigi laikotarpiu nuo 2010-12-11 (t.y. nuo įstatymo, numatančio atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojimo) iki 2011-06-06 (t.y. iki tol, kol Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. nustatyta tvarka apribojo nuosavybės teises į šį turtą), M. A. turėjo šį turtą nusikalstamai nuosavybės teise (trunkamojo pobūdžio nusikalstama veika).

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 1891 straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).

Pažymėtina, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę. Remiantis BK 1891 straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma asmenims, įgijusiems turtą tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas.

Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad M. A. nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto už bendrą 530 000 Lt kainą (tai patvirtina 2009-11-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-8412, t. 8, b. l. 33-38). Lėšas, šiam turtui įgyti kaltinamoji teigė pasiskolinusi. Verftinant tokius M. A. parodymus teismas pripažįsta, kad absoliučiai tikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto dalis, kurios vertė 100 000 EUR (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį) negalėjo būti įgyta teisėtomis M. A. pajamomis ir būtent ši turto dalis viršija 500 MGL vertę. M. A. parodymai apie lėšų pasiskolinimą iš S. B. tik iš dalies gali būti pripažįstami kaip atitinkantys tiesos faktines aplinkybes. Tuo tarpu paties S. B. parodymai, kurie proceso meti ne kartą keitėsi, negali būti pripažįstami neginčijamu, patikimu ir abejonių nekeliančiu tiesos nustatymo šaltiniu. S. B. teismui teigė pinigus paskolinęs be jokių konkrečių sąlygų, kas įvertinus pinigų sumą ir S. B. kaip verslininko statusą kelia pagrįstas abejones. Kaltinamosios mama S. M. teisme parodė, kad jos dukra M. A. nekilnojamąjį turtą įsigijo iš skolintų pinigų, t. y. dalį pinigų dukrai ji paskolino per S. B., šiuos pinigus ji gavo iš pažįstamo K. M.. Tokie S. M. parodymai neatlaiko kritikos dėl jų pavėluoto atsiradimo byloje, taip pat dėl to, kad būtent ekvivalentinę pinigų sumą S. M. proceso metu siekė pagrįsti suklastotu dokumentu, 2009-11-10 sutartimi dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtos 100 000 EUR paskolos, dėl ko teismas ją pripažino kalta. Tiek S. M., tiek M. A. neigė buto pirkimo-pardavimo procese dalyvavus jų tėvui ir buvusiam sutuoktiniui E. M.,. Tokią kaltinamųjų versiją paneigia jau minėti duomenys ir atpažinimo protokolų, kuriuose buto pardavėjai ir kiti asmenys atpažino E. M. kaip asmenį, kuris rūpinosi buto pirkimu ir siekė už pirkinį mokėti grynais pinigais. E. M. ryšį su kaltinamosiomis patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, kuriuose užfiksuotas faktas dėl su juo suderintų parodymų davimo proceso metu. Teismas nustatė, kad S. M. yra kaltinamosios M. A. motina ir asmeniškai suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų jos dukrai išvengti atsakomybės. Jos teiginius apie gautus iš K. M. pinigus, įvertinus pinigų sumą, S. M. teismui įvardintas sąlygas dėl pinigų grąžinimo (negrąžinimo) ir tai, kad S. M. nurodė gavusi pinigus iš K. M., kai šis jau buvo miręs, t. y. žinant, kad šis negalės būti apklausiamas byloje – leidžia teismui paneigti teisėtą šių pinigų gavimo aplinkybę pripažįstant, kad šis faktas nėra įrodytas byloje. K. M. žmona teisme apklausta G. M. parodė, jog nežino, ar jos vyras K. M. davė S. M. pinigų. Tokiu būdu ši liudytoja nepatvirtino fakto, kad K. M. skolino pinigus S. M.. Toku būdu teismas pripažįsta, kad išsakytos aplinkybės apie teisėtą pinigų pasiskolinimą iš K. M. yra tik prielaidos, kuriomis nei faktai, nei teismo nuosprendis negali būti grindžiamas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokio rašytinio įrodymo (paskolos sutarties, raštelio ar pan.), galinčio pagrįsti skolinimosi iš K. M. fakto. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teismui patvirtinti, kad nurodyti pinigai, dėl kurių pareikštas kaltinimas M. A., yra gauti iš K. M..

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamoji M. A. turėjo ir galėjo žinoti, kad 100 000 EUR suma (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį), panaudota šiam turtui nupirkti, negalėjo būti įgyta jos teisėtomis pajamomis. Iš 2011-06-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. (29.2-31-3)-R-6095 ir M. A. metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metų mokestinį laikotarpį (t. 4, b. l. 36, 52-55) matyti, kad M. A. deklaruotos pajamos nebuvo pakankamos minėtam nekilnojamajam turtui įsigyti. Kaip jau buvo minėta, įrodinėjant ir pagrindžiant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtu būdu, turi būti vertinami duomenys ir apie turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų ir kt. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinio matyti, jog kaltinamoji nuolat gaudavo piniginių lėšų iš savo tėvo E. M. įvairiems asmeniniams ir buities poreikiams tenkinti (stomatologo paslaugoms apmokėti, mokesčiams už butą sumokėti ir pan.) (t. 3, b. l. 17-18, 19-20, 23-24). Byloje yra duomenų apie tai, jog kaltinamosios tėvas E. M. galimai yra organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis, kuris gautus pinigus už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą galimai investuoja į nekilnojamąjį ir kitą turtą, tačiau jis yra registruotas buvusios sutuoktinės S. M. ir jo dukros M. M. vardu (t. 1, b. l. 3-5). Liudytojas I. K. teisme patvirtino informacijos apie E. M. sąsajas su nusikalstama grupuote patikimumą. Įvertinus tokią informaciją su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžio, kurį prie bylos medžiagos teismas pridėjo gynėjo A. M. iniciatyva, turiniu yra pagrindas pripažinti, kad tokia informacija pagrįsta. Teisme apklausti liudytoja patvirtino E. M. dalyvavimą buto, kurį įgijo M. A., procese. E. M. dalyvavo apžiūrint butą, vedė derybas su pardavėjais, pageidavo už butą atsiskaityti grynaisiais pinigais, sumokėjo avansą. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi nenustatyta, jog liudytojai būtų priešingai nei S. M. (kaltinamosios mama) ar S. B. (kaltinamosios draugas ir pažįstamas) būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šių liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs. Byloje egzistuoja faktas, kad E. M. prašė pardavėjų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę buto kainą, kas rodo, jog buvo siekiama nuslėpti turimas pinigines lėšas. Be to, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog kaltinamoji telefoninio pokalbio su tėvu metu jam pranešė, kad ji yra įtariamoji dėl neteisėto praturtėjimo, kad ji davė parodymus tokius, kokius buvo sutarę (t. 3, b. l. 23-24). Tokie kaltinamosios veiksmai rodo, kad ji derino savo parodymus su tėvu ir abu siekė nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes. Tokiu būdu byloje teismas turi pagrindo pripažinti, kad M. A. būdama E. M. dukra, dažnai bendraudama ir turėdama žinias apie tėvo veiklą, būdama artimuose santykiuose pagal savo asmenines savybes turėjo ir galėjo turto įsigijimo metu ne tik suprasti, bet ir žinoti, kad jos vardu įgijimo buto pirkimui panaudotos lėšos negali ir negalės būti pagrįstos teisėtomis pajamomis, t. y. kad tokios lėšos yra neteisėtos. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje finansiniai šaltiniai turtui teisėtai įgyti nebuvo pagrįsti, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų, teismas nustatė, kad turto įsigijimo M. A. vardu buvo panaudotos piniginės lėšos, kurios negali būti legaliai pagrįsto, todėl yra neteisėtos.

Įvertinus tai, kad M. A. laikotarpyje nuo 2010-12-11 iki 2011-06-06 nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių vertės turtą, turėdama ir galėdama žinoti, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, todėl jos veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. 1 d.

 

BAUSMĖ IR JOS SKYRIMAS

 

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis S. M. (t. 9, b. l. 16, 20) ir M. A. (t. 10, b. l. 62, 64) Psichiatrijos ligoninėje ar Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs tai bei kaltinamųjų amžių teismas pripažįsta, kad jos yra pakaltinamos ir pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėm.

S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., dėl jų gailėjosi, ką įrodė duodama vienodus parodymus tyrimo metu ir teisme.

M. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

S. M. ir M. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, leidžiančių atleisti kaltininkes nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kiekvienos kaltininkės padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas šiuo nuosprendžiu pripažino, kad S. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, veikė tyčia, veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas S. M. padarė būdama neteista. Kaltininkė bausta už administracinius teisės pažeidimus (t. 9, b. l. 11-13), išsituokusi, vykdo individualią veiklą. Tokių aplinkybių visuma verčia teismą S. M. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – pinigines baudas, jų dydį parenkant įvertinus padarytų veikų turinį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas. Skirdamas bausmę už 2010-02-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimą teismas taiko baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri galiojo veikos padarymo metu ir dėl įtvirtintos sankcijos dydžio lengvina nuteistosios teisinę padėtį (baudžiamojo kodekso 47 straipsnis, numatantis baudos bausmės dydžius).

M. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje ji neteista, bausta administracine tvarka (t. 10, b. l. 58-59), ištekėjusi, šiuo metu teigė nedirbanti, auginanti vaiką. Tokių aplinkybių visuma verčia teismą M. A. kaip pirmą kartą nuteisiamam asmeniui, auginančiai mažametį vaiką, skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudą, jos dydį parenkant įvertinus padarytos veikos turinį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas.

 

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir turto konfiskavimas

 

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011-06-06 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą laikinai apribota M. M. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - 1/42 dalį negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), butą esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertė 910333,33 Lt, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu (neturint teisės parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012-01-12 nutarimu laikinai apribota M. M. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - 1/42 dalį negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010-09-02, 24333,33 Lt ir į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrojo 100,71 m2 ploto, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2009-11-18, 886000 Lt, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu (neturint teisės parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi nustatytas 2012-01-12 prokuroro nutarimu paskirto laikino M. M. nuosavybės teisių apribojimo terminas nuo 2012-01-12 iki 2012-04-12 šiam turtui: 1/42 daliai negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bendrojo 100,71 m2 ploto, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (neturint teisės parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis prokuroro nutarimu paskirto laikino M. M. nuosavybės teisių apribojimo terminas aukščiau paminėtam turtui pratęstas iki 2013-04-12.

Vėliau prokuroro nutarimu paskirto laikino M. A. nuosavybės teisių apribojimo terminas nebebuvo tęstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutartimi pasibaigęs terminas buvo atstatytas ir nuo 2014-06-11 iki 2014-09-11 laikinai apribotos M. A. nuosavybės teisės minėtam turtui. Nuosprendžio priėmimo metu teismas įpareigotas spręsti dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., be kita ko, numato, jog asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 1 ir 2 d. numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 6 dalis numato, jog teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. A. nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y. šis turtas laikytinas nusikaltimo rezultatu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. to turto įgijimui panaudojo 100 000 EUR (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį) iš nenustatytų šaltinių, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pagrindas konfiskuoti M. A. priklausančio turto už 100 000 EUR (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį), paliekant galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, iki kol įstatymų nustatyta tvarka bus įvykdytas turto konfiskavimas.

 

 

Procesinės išlaidos

 

Prokuroras nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo patirtos procesinės išlaidos – 48,40 Lt, kurie sumokėti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB „Vertimo namai“, pagal 2012-10-02 PVM sąskaitą faktūrą už dokumentų vertimą raštu iš estų į lietuvių kalbą (t. 8, b. l. 156, 157).

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos ikiteisminio tyrimo metu vykdant baudžiamąjį persekiojimą, visos šios išlaidos tenka institucijai, vykdančiai baudžiamąjį persekiojimą, todėl iš kaltinamųjų jos nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

 

n u s p r e n d ž i a :

 

S. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 300 str. 1 d. (dėl 2010-02-01 sutarties klastojimo) ir skirti 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija);

- 300 str. 1 d. (dėl netikro dokumento panaudojimo) ir skirti 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu S. M. galutinę bausmę skirti 75 MGL (9750 Lt) baudą, ją sumokant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. 1 d. ir skirti 150 MGL (19 500 Lt) baudą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72 str., konfiskuoti M. A. priklausančio turto už 100 000 EUR (ekvivalentas litais – 345 280 Lt, nustatytas pagal Lietuvos banko 2011-11-24 oficialų lito ir euro santykį).

Iki įstatymų nustatyta tvarka bus įvykdytas minėto turto konfiskavimas, palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. A. turtui:

- 1/42 daliai negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (neturint teisės parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti);

- butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bendrojo 100,71 m2 ploto, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (neturint teisės parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti).

Šešis paketus su dokumentais palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                             Mindaugas Striaukas


Paminėta tekste:
  • BK
  • 2K-P-93/2014
  • 2K-48/2014