Civilinė byla Nr. e2A-1120-619/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11297-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.1.; 2.4.2.9.1.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., L. K., A. D., M. K., K. D., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š., A. Š., J. B., N. B., A. M., V. Č., A. D., N. A. – (duomenys neskelbtini) ir L. Š. bei atsakovių UAB „Vitropolis“, UAB KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kodinis raktas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., L. K., A. D., M. K., K. D., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š., A. Š., J. B., N. B., A. M., V. Č., A. D., N. A. – (duomenys neskelbtini) ir L. Š. ieškinį atsakovėms UAB „Vitropolis“, UAB KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kodinis raktas“ dėl statinio patalpų savininkų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje - E. D., A. Š., T. S., M. G., G. S., V. S., E. Š., G. V., M. K., R. V., D. V., E. N., A. L., R. L., R. M., J. G., UAB „Vilniaus Germantas“, UAB „Medstatyba“, UAB „Nsoft“, S. R., L. L., M. S., G. S., G. S., M. A. ir A. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB Mano būstas NPC,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :        

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti visus atsakovų UAB „Vitropolis“, UAB „KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“, UAB „Kodinis raktas“, inicijuotame balsavime priimtus - statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos 2020 m. balandžio 2 d. protokolu bei statinio, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo, šaukto 2020 m. kovo 24 d. datai su balsavimo raštu terminu iki 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 3 d. protokolu įformintus, sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

2.       Nurodė, jog 2014 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, įvyko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta įsteigti bendriją, patvirtinti jos įstatus, išrinkti bendrijos valdybos narius, jos pirmininką. 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti bendrijos įstatai, o nuo 2015 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įsigaliojo Pastatui nustatyto juridinio fakto įrašas: „Nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. įvyko susirinkimas, kurio metu buvo priimti tam tikri sprendimai, tačiau atsakovai nesutikdami su 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokoluose užfiksuotais sprendimais bei laikydamiesi pozicijos, jog balsavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl pastarųjų protokolų pripažinimo negaliojančiais - atsakovų ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-125-465/2020. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 9 d., t. y. jau po aukščiau nurodytos civilinės bylos iškėlimo, atsakovų atstovas bendrijos pirmininkui bei daliai kitų ieškovų elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie UAB „Vitropolis“ (veikiančios visų atsakovų vardu) organizuojamą - šaukiamą, 2020 m. kovo 24 d. 9.30 val. turėjusį įvykti, Pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimą. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 20 d. buvo informuoti, kad atsakovai, įvertinę Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino situaciją, nusprendė pakeisti šaukiamo susirinkimo vykdymo formą – vykdyti jį be tiesioginio Pastato patalpų savininkų dalyvavimo bei suteikti tik balsavimo raštu galimybę. Pažymėjo, jog nepaisant visų reikalavimų atšaukti neteisėtai inicijuojamą susirinkimą/balsavimą, 2020 m. balandžio 2 d. buvo surašytas atsakovų vienašališkai sudarytos balsų skaičiavimo komisijos protokolas. Nurodė, jog už balsavimo biuleteniuose nurodytų sprendimų priėmimą balsavo tik juos pasiūlę subjektai t. y. atsakovai. Likusieji pastato bendraturčiai, įskaitant ieškovus pastariesiems sprendimų projektams nepritarė. Pažymėjo, kad atsakovai, pasinaudodami turima balsų dauguma, savo inicijuotame balsavime priėmė sprendimus, pažeidžiančius tiek bendrijos, tiek ir kitų ieškovų teises, t. y. pastaraisiais sprendimais, be viso kito, neteisėtai nutarta: pripažinti, jog bendrija nėra įgaliota spręsti pastato administravimo klausimų; pripažinti bendrijos sudarytas sutartis negaliojančiomis; pripažinti bendrijos organizuoto patalpų savininkų balsavimo rezultatus, įformintus 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolais, negaliojančiais. Laikydami, kad susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, reikalauja pripažinti ginčo protokolu užfiksuotus sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

4.       Paaiškino, kad ieškinį pareiškė dalis statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčių – patalpų savininkų ir dalies tų bendraturčių įsteigta jų interesams užtikrinti Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad jie kaip ir tretieji asmenys yra kitų statinio patalpų savininkai. Paaiškino, jog jiems priklauso didžioji dalis statinio patalpų pagal plotą t. y. statinį sudaro 21 925,52 kv. m bendro ploto patalpos, iš jų 16 742,57 kv. m ploto patalpos yra jų nuosavybė, gyvenamasis plotas sudaro 853,06 kv. m. Nurodė, jog statinio paskirtis gamybinė, šiai paskirčiai jis ir naudojamas, jame yra 84 nekilnojamojo turto vienetai (daiktai), iš kurių 10 yra gyvenamosios patalpos (butai), 74 negyvenamosios patalpos. Paaiškino, kad laiko, jog ieškinio argumentai, dėl negalimumo surengti susirinkimą bei dėl balsavimo raštu tvarkos yra visiškai nepagrįsti, kadangi normos kuriomis remiasi ieškovai nėra taikomos statinio atveju, nes jis nepatenka į daugiabučių gyvenamųjų namų kategoriją, kuriai ir taikomos minėtos teisės normos. Be to net ir ieškinyje nurodytas teisinis reglamentavimas tokio draudimo nenumato; ieškiniu nenurodomas joks susirinkimo sprendimų padarytas ieškovų teisių pažeidimas. Nėra ir procesinių prielaidų tenkinti ieškinio reikalavimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškinyje neteisingai pateikiamos faktinės aplinkybės tiek dėl susirinkimo organizavimo sąlygų, tiek neteisingai aiškinamas teisinis reguliavimas, kuris ieškovų nuomone, turi būti taikomas, kadangi iš tikrųjų jie bendrai inicijavo susirinkimą, paskirdami jo organizatoriumi UAB „Vitropolis“, kuri statinio patalpų savininkus tinkamai informavo apie susirinkimą 2020 m. kovo 6 d. pranešimais ir išaiškino apie sudarytas sąlygas ir tvarką balsuoti susirinkime raštu. Nurodė, jog susirinkimo sprendimai buvo priimti aiškia balsų dauguma, ieškovai to neginčija. Ieškovų pateiktas ieškinys rodo, kad ieškovai siekia neteisėtų ir jų teises pažeidžiančių pasekmių, riboti jų gamybinę veiklą, žingsnis po žingsnio perimti statinio kontrolę ir valdymą vien pagal ieškovų interesus, tačiau tos pasekmės gali atsirasti tik gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybas leidžiantį dokumentą, ši institucija turi užtikrinti, kad nebūtų sukuriamos neteisėtos pasekmės ir Statinio atveju, tai įmanoma tik žinant visas faktines aplinkybes, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracija įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu. Paaiškino, jog pagal ieškinyje dėstomus reikalavimus matyti, jog byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos ir UAB Mano būstas NPC teisėms ir pareigoms, todėl mano, jog minėta bendrovė irgi turi būti traukiama byloje trečiuoju asmeniu.

5.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 iki 2020 metų gavo eilę prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui, susijusiam su Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), negyvenamos patalpos - kūrybinių dirbtuvių paskirties keitimu į gyvenamąją. Nurodė, jog gauti prašymai nagrinėjami vadovaudamasi Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis ir reikalavimais. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikęs asmuo, pateikia ir visus minėtuose teisės aktuose privalomus pateikti dokumentus įrodančius jo galimybę įgyvendinti statytojo teisę ir nėra kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, sudarančių kliūtis pareiškėjui minėtą teisę įgyvendinti (nėra iškeltos civilinės ir/ar administracinės bylos, kurioje būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir/ar reikalavimo užtikrinimo priemones ir pan.) neturi pagrindo tokio prašymo netenkinti.

6.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimus, įformintus 2020 m. balandžio 3 d. protokolu, negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Vitropolis“, UAB „KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“, UAB „Kodinis raktas“, 287,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 57,58 Eur iš kiekvieno atsakovo.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog nors sprendimo priėmimo metu yra galiojantis ir nenuginčytas viešojo registro įrašas apie ginčo pastato administravimą per Bendriją, jau įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019 konstatuota, jog atliekant šį įrašą nebuvo atlikti visi registro tvarkytojui numatyti atlikti (patikrinti) veiksmai. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepriklausomai nuo to ar šis įrašas bus panaikintas ar liks galioti, ginčo pastato bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams yra taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti bendrieji civilinių teisių įgyvendinimo principai (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) bei bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo nuostatos, įtvirtintos CK 4.85 straipsnyje. Pažymėjo, jog įstatymas neapriboja šių nuostatų taikymo tik daugiabučiam gyvenamajam namui, todėl įtvirtintos nuostatos dėl sprendimų priėmimo turėtų būti taikomos visais atvejais, kai būtina priimti sprendimus dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, nepriklausomai nuo to ar tokios patalpos yra name, kur vyrauja gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpos. Pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251, įgyvendinant CK 4.85 straipsnio 7 dalies nuostatas numato, jog patalpų savininkams turi būti suteiktas dviejų savaičių terminas balsavimui pasiruošti. Be to, pagal nustatytą tvarką balsavimo raštu terminas turi būti ne trumpesnis nei 2 savaitės.

9.       Įvertinęs tai, jog iki 2020 m. kovo 20 d. buvo planuojama sprendimus pagal 2020 m. kovo 6 d. darbotvarkę priimti visuotiniame savininkų susirinkime, t. y. savininkai galėjo pagrįstai tikėtis, jog sprendimą vienu ar kitu klausimu priims (apsispręs) susirinkimo metu, tuo tarpu 2020 m. kovo 20 d. organizatoriams nusprendus vykdyti balsavimą raštu, balsavimo terminas buvo trumpesnis nei dvi savaitės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš esmės buvo pažeistas balsavimo raštu reikalavimas, todėl yra pagrindas tokio balsavimo rezultatus pripažinti negaliojančiais. Teismas sprendė, jog sprendimų pripažinimui negaliojančiais dėl esminių procedūrinių pažeidimų sudaro pagrindą ir tai, jog pirma susirinkimas, o vėliau balsavimas raštu, buvo organizuojami esant ribotoms savininkų galimybėms pasiruošti balsavimui ir jame tinkamai dalyvauti dėl šalies mastu paskelbto karantino. Pažymėjo, jog apie šiuos ribojimus ir savininkų nusiskundimus organizatoriams buvo žinoma, tačiau jie juos ignoravo. Apie susirinkimo organizatorių nesąžiningą elgesį, teismo vertinimu, byloja ir tai, jog 2020 m. kovo 20 d. priėmę sprendimą dėl sprendimų priėmimo tvarkos pakeitimo, 6 punktu buvo nuspręsta leisti dalyvauti balsų skaičiavime iki 3 savininkų atstovams, pareiškusiems tokį norą iki 2020 m. kovo 30 d., tačiau J. V. pareiškus tokį norą kelis kartus nurodytu terminu, tokia galimybė nebuvo suteikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog sprendimai buvo priimti ne tik pažeidžiant balsavimo raštu tvarką ir reikalavimus, bet ir bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo principus, įpareigojančius teises įgyvendinti sąžiningai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

10.       Vertindamas priimtų sprendimų teisėtumą teismas pažymėjo, jog II darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. visuotinio savininkų balsavimo raštu sprendimus, dėl kurių teisėtumo tebevyksta teisminis ginčas. Teismo vertinimu, tokio klausimo iškėlimas buvo nesąžiningas ir neteisėtas, nes balsų dauguma buvo nuspręsta dėl šiuo metu teismo kompetencijoje ir žinioje esančių klausimų. Kadangi civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai (CK 1.137 straipsnis), nesąžiningo elgesio išdavoje priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais ir šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, II darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti keisti pastate esančių patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją būdu buvo pasisakyta dėl asmeninės nuosavybės valdymo, nors įstatymas tokių teisių bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams nesuteikia. Pažymėjo, jog darbotvarkės III klausimu buvo priimti sprendimai dėl pripažinimo pastato administravimo ir jo išdavoje sudarytų sandorių, jų tarpe su UAB Mano būstas NPC, negaliojančiais, t.y. buvo pasisakyta dėl teisminio ginčo objektais esančių dalykų: dėl pastato administravimo, dėl kurio, kaip minėta yra ginčas administraciniame teisme; taip pat dėl sutarties su UAB Mano būstas NPC, dėl kurios galiojimo šiuo metu yra galiojantis 2020 birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-983-794/2020, kuriuo atsakovų ieškinys dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylą laimėję proceso dalyviai nepateikė tinkamo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo pagrindimo, bylinėjimosi išlaidų jiems nepriteisė.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t.y. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13.       Apeliantų vertinimu, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo civilinę bylą laimėjusiai šaliai yra neteisėta ir nepagrįsta bei priimta neįvertinus visų su apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusių aplinkybių bei nukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje buvo pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas, tenkindamas ieškinį, privalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovams iš atsakovų. Įrodymus, jog ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančios PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos UAB Mano būstas NPC, ieškovai teismui pateikė. Pažymėtina ir tai, kad kartu su PVM sąskaitomis faktūromis pateiktos ataskaitos, kuriose aiškiai atsispindi, jog teisinės paslaugos buvo teiktos ieškovų naudai ir būtent šioje civilinėje byloje. 2020 m. gruodžio 31 d. Teismui pateiktas paaiškinimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Ieškovai paaiškino, jog UAB Mano būstas NPC apmokėtos sąskaitos paskirstytos ieškovams. Ieškovai pateikė lentelę, Microsoft Exel programoje, kurioje matyti visas sąrašas PVM sąskaitų – faktūrų išrašytų APB ILAW ir apmokėtų UAB Mano būstas NPC, taip pat visus lydinčius dokumentus, kaip UAB Mano būstas NPC gyventojams paskirstė apmokėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių dokumentų, nepagrįstai laikė PVM sąskaitas – faktūras ir apmokėjimus netinkamais įrodymais. Akivaizdu, jog šioje civilinėje byloje, buvo pateikti visi duomenys pagrindžiantys šias dvi sąlygas, t.y. paslaugos suteiktos ir jos apmokėtos. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai teikia naują UAB Mano būstas NPC pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat lentelę, kurioje matosi tiksli suma, paskirstyta kiekvienam iš ieškovų. Ieškovų vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ir pirmosios instancijos teismas, šių įrodymų neturėdamas, galėjo netinkamai įvertinti ieškovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14.       Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliaciniu skundu teikiami argumentai ir įrodymai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų. Priešingai, apeliantų argumentai patvirtina, kad nėra pagrindo jų pateiktus dokumentus pripažinti ieškovų patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Kaip patys apeliantai pripažįsta, byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu Advokatų profesinė bendrija „iLAW“ PVM sąskaitas-faktūras išrašė paslaugos gavėjui UAB Mano būstas NPC, nors iš tikrųjų, apeliantų teigimu, paslaugos gavėjas buvo būtent jie. Pažymėtina, kad PVM sąskaitose-faktūros nėra jokios nuorodos, kad tos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos dėl ieškovų atstovavimo nagrinėtoje civilinėje byloje, kad ieškovai tas paslaugas priėmė ir sutiko už jas atsiskaityti, tuo labiau kažkokiu būdu netiesiogiai. Civilinėje byloje nėra ir jokių dokumentų, kad apeliantai būtų pavedę UAB Mano būstas NPC tvarkyti jų kokius nors teisinius reikalus ar juos organizuoti, veikė jų vardu santykiuose su Advokatų profesine bendrija „iLAW“. Nėra ir duomenų, kad ieškovai apskritai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų pagrįstumo nepatvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti, ieškovų teigimu, „nauji“ įrodymai - UAB Mano būstas NPC pažyma ir lėšų paskirstymo lentelė. Šie dokumentai yra vienašališkai surašyti UAB Mano būstas NPC. Jie nėra nei apskaitos dokumentai, nei patvirtina, kad kažkokie reikalavimai sumokėti tas sumas buvo pateikti ieškovams apskritai, kad ieškovai tas sumas sumokėjo. Su apeliaciniu skundu pateikiamų dokumentų negalima laikyti naujais įrodymais, kurių pateikimo būtinumas iškilo neva tik apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai atstovaujami profesionalių advokatų, ieškovai turėjo išlaidas patirti (jeigu patyrė) gerokai iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jiems buvo kokios nors kliūtys tuos dokumentus pateikti (sudaryti) bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Naujais įrodymais ieškovų vadinami UAB Mano būstas NPC pažyma ir lėšų paskirstymo lentelė neatstoja sąskaitų-faktūrų apskritai ir tuo labiau ieškovų vardu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiais dokumentais pašalinamas pirmos instancijos teismo nurodytas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumas, kad tokių dokumentų pateikimo būtinumas atsirado būtent reaguojant į pirmos instancijos teismo argumentus.

15.       Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Vitropolis“, UAB „KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“, UAB „Kodinis raktas“prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

16.       Apeliantų vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, suabsoliutinant ieškovų, kurie yra tik mažos dalies Statinio nuosavybės teisės turėtojai, teises ir argumentus, tuo pačiu ignoruojant atsakovų kaip didžiausių savininkų interesus ir nuosavybės teisę. Susirinkimo sprendimai panaikinti nenustačius jokių pažeidimų. Padarytos pirmos instancijos išvados nėra pagrįstos, nes teismas turi teisę priimti sprendimą taikyti asmens teisių gynimo priemones tik tada, kai nustatomas įstatymo saugomų jo teisių pažeidimas (CK 1.137, 1.138 str.). Ši bendra taisyklė reiškia, kad kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, kitu atveju teismams tai yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį atmesti. Teismas niekaip nepasisakė dėl būtent ieškovų teisių pažeidimo, kuo jie konkrečiai pasireiškė ir kaip jie įtakojo Susirinkimo sprendimus ar jų menamą neteisėtumą.

17.       Apeliantai pažymi, jog protokole užfiksuota ir teismas to nepaneigė, kad Susirinkimo sprendimai buvo priimti gavus 65 balsus iš 84 ir už Susirinkimo sprendimus buvo atiduota 50 balsų. Taigi, jeigu Susirinkime ir būtų dalyvavę visus balsus turintys asmenys (visi Statinio patalpų savininkai) ir visi tie nedalyvavę asmenys būtų balsavę prieš pasiūlytus sprendimus, tie sprendimai vis tiek būtų buvę priimti, nes balsų prieš būtų buvę 34, kai balsų už sprendimus - 50. Taigi, teismo nurodomos aplinkybės dėl neva padarytų procedūrinių Susirinkimo organizavimo pažeidimų nesudaro pagrindo juos kvalifikuoti kaip esminius ir apskritai kaip pažeidimus. Tokios aplinkybės negali lemti iš principo teisėto Susirinkimo sprendimo panaikinimo. Tokiu atveju Susirinkimo sprendimas gali būti panaikinamas tik nustačius jo turinio trūkumus. 

18.       Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu, kadangi šiuo atveju pastatas nėra nei daugiabutis, nei gyvenamasis namas. Be to, Aprašas taikomas tik tokiam balsavimui raštu, kai jis inicijuojamas, žinant, kad nebus organizuojamas susirinkimas susibūrimo forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymas Nr. D1-251, CK 4.85 str. 7 d.). Ginčo atveju nebuvo inicijuotas joks sprendimų priėmimas vien pagal balsavimo raštu tvarką. Susirinkimo atveju balsavimas raštu buvo pasiūlytas kaip vienas iš būdų balsuoti Susirinkime. Teismo aiškinimas, kad balsavimas raštu galimas tik nerengiant patalpų savininkų susirinkimo, neatitinka teisės normų turinio. Balsavimas raštu gali būti vykdomas tiek sušaukiant, tiek nesušaukiant susirinkimą, tačiau bet kuriuo atveju tokiam balsavimui turi būti suteikiamos dvi savaitės (CK 4.85 str. 4 d.), kas ir buvo padaryta Susirinkimo atveju. Nėra jokio pagrindo aiškinti, kad balsavimas raštu buvo galimas tik po 2020-03-20 pranešimo ir dviejų savaičių terminas skaičiuotinas tik nuo šios datos. Bet kokie terminai dėl balsavimo ir informavimo apie Susirinkimą skaičiuotini nuo Susirinkimo sušaukimo momento (2020-03-06). Teismas painioja bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir pastato patalpų savininkų susirinkimą. Teismas pripažino, kad Susirinkimas negalėjo vykti 2020-03-24 susibūrimo forma dėl paskelbto karantino. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Susirinkimo dalyviai turėjo teisę balsuoti raštu tik nuo 2020-03-20. Tos pačios priežastys (karantino sąlygos) lėmė, kad nebuvo galima Protokolo įforminimo procedūra. Nevykstant tokiai procedūrai, nebuvo pagrindo ir kviesti į ją kokius nors asmenis, įskaitant ir ieškovą J. V., kuris primygtinai prašėsi į tokią procedūrą. Be to įforminimo procedūra ir nėra būtina pagal įstatymų reikalavimus. Ieškovų pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu rodo, kad ieškovai apskritai nekėlė klausimų dėl siūlomų sprendimų turinio, neturėjo ir neteikė jokių savarankiškų pasiūlymų, alternatyvių sprendimų. Tie, kurie reiškėsi, tai darė ne dėl sprendimų turinio išsiaiškinimo ar geresnio sprendimo paieškos, o ieškodami bet kokios priežasties sužlugdyti Susirinkimą. Apeliantai nurodo, jog nėra korektiška ir pirmos instancijos teismo nuoroda į Bendrijų įstatymo taikymą. Jame nėra nurodoma, kad jis taikomas reglamentuoti pastato bendraturčių nuosavybės teisinius santykius. Nesant sprendimo dėl Statinio administravimo, tuo labiau per kokį nors visų savininkų įsteigtą juridinį asmenį, nėra ir pagrindo taikyti Bendrijų įstatymą. Ieškovų pateikta aplinkybė apie dalies Statinio patalpų savininkų įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tik tiek, kad įsteigtas juridinis asmuo, per kurį jie siekia įgyvendinti savo teises. Ši Bendrija niekada nebuvo paskirta Statinio administratoriumi.

19.       Pirmos instancijos teismas nurodė nustatęs tik kelis Susirinkimo sprendimų turinio trūkumus ir tai tik dėl kelių jo sprendimų, tačiau ir jie konstatuoti nepagrįstai, netinkamai aiškinant tų sprendimų turinį, jam taikytinus teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad dėl vieno ar kito ankstesnio bendraturčių sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas, savaime neriboja bendraturčių teisės ir galimybės priimti naują sprendimą dėl to paties dalyko ar susijusiais klausimais. Aplinkybė, kad yra teisminiai ginčai, kuriuose siekiama tik teismo sprendimu taikomų teisinių pasekmių (sprendimų pripažinimo negaliojančiais) savaime nereiškia, kad atsiradusios teisinės pasekmės negali būti keičiamos įprastine tvarka. Tokie pakeitimai ir buvo padaryti Susirinkimo sprendimais. Tas pats pasakytina ir dėl pirmos instancijos teismo argumentų dėl Susirinkimo sprendimų, priimtų darbotvarkės III klausimu, neteisėtumo. Teismo sprendimo nuoroda į ginčą administraciniame teisme dėl neva Statinio administravimo nėra pagrįsta ir niekaip nedaro Susirinkimo sprendimų neteisėtais. Administraciniame teisme nėra jokio ginčo dėl Statinio administravimo. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl Susirinkimo teisės spręsti dėl sutikimų keisti Statinyje esančių patalpų paskirtį į gyvenamąją, netinkamai aiškino tokio sprendimo pasekmes ir teisinį pagrindą. Teismo išvada, kad neteisėtų sprendimų panaikinimas reikštų ieškovų nuosavybės teisės ribojimą, neatitinka teisinio reglamentavimo, nes neteisėti veiksmai negali būti teisėtų lūkesčių pagrindu. Nurodytas teismo spendimo nenuoseklumas ir prieštaringumas rodo, kad teismas buvo šališkas ir visas aplinkybes vertino išimtinai ieškovų naudai, jis neįsigilino į ginčo esmę.

20.       Apeliantų vertinimu, bendrija neturi jokios nuosavybės į Statinio patalpas, ji neturi teisės balsuoti Statinio patalpų savininkų susirinkime ir to niekada nedarė. Taigi, Bendrija neturi teisės reikšti jokių reikalavimų dėl Statinio patalpų savininkų susirinkimo ar sprendimų priėmimo organizavimo, priimtų sprendimų teisėtumo, nes nėra bendro bendraturčių sprendimo priėmimo subjektas ar dalyvis. Aplinkybė, kad Bendrija pareiškė ieškinį, kurio neturėjo teisės reikšti, sudaro savarankišką pagrindą atmesti jos ieškinį, pripažinti ją netinkamu ieškovu. Šias aplinkybes atsakovai nurodė pirmos instancijos teismui, tačiau jis dėl jų nepasisakė. Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė jokio ieškovų teisių pažeidimų, kokių materialinių teisės pasekmių siekiama ieškiniu. Pagal minėtą teismų praktiką, nenustačius tokių pasekmių, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Kadangi Statinio patalpų savininkų sprendimais pasisakyta dėl konkrečių patalpų duomenų keitimo, kiekviena iš tų patalpų turi atskirą savininką, tai ieškinius dėl tokių sprendimų panaikinimo turi teisę pareikšti tik tų patalpų savininkas, tik jis turi teisinį suinteresuotumą. Ieškovai nepateikė į bylą duomenų, kad būtent jie įgalioti ginti tokių savininkų interesus. Pirmos instancijos teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, kad ieškovai turi teisę veikti kitų asmenų vardu ar dėl viešo intereso, kad tas viešas interesas egzistuoja. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Atskirą proceso teisės pažeidimą sudaro ir CPK 265 str. reikalavimų neperžengti ieškinio reikalavimo ribų ir pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų pažeidimas. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais tiek Statinio bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo, šaukto 2020-03-24 datai su balsavimo raštu terminu iki 2020-04-01 sprendimus, tiek 2020-04-02 balsų skaičiavimo komisijos sprendimus, tačiau teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais Statinio bendraturčių – patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimus, įformintus 2020-04-03 protokolu, t.y. nepasisakė dėl pareikštų reikalavimų, o tenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas, panaikino sprendimus, kurie nebuvo priimti. Toks proceso teisės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

21.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Ieškovai nesutinka su apeliantų teiginiais, jog Sprendime nurodomos aplinkybės dėl neva padarytų procedūrinių Susirinkimo organizavimo pažeidimų nesudaro pagrindo juos kvalifikuoti kaip esminius ir apskritai kaip pažeidimus ir kad susirinkimo sprendimas gali būti panaikinamas tik nustačius jo turinio trūkumus. Sprendime teismas aiškiai ir motyvuotai pagrindė savo argumentus. Todėl sutikti su atsakovų argumentais nėra teisinio pagrindo. Kaip ir nurodyta sprendime, atsakovai piktnaudžiavo turima balsų dauguma priėmė sau palankius sprendimus, bei siekia, kad toks jų nesąžiningas elgesys būtų apgintas teismo.

23.       Pažymi, jog tiek CK, tiek DGNKPPSBĮ išskiria dvi savarankiškas bendraturčių valios išreiškimo – sprendimų priėmimo, formas (atskirus teisinius institutus): 1) bendrijos narių ar visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimą bei sprendimų priėmimą tokiame susirinkime; 2) pareiškimą raštu apie priimtus sprendimus, nešaukiant susirinkimo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išankstinis balsavimas raštu, kuomet yra šaukiamas bendraturčių susirinkimas, nėra priskiriamas antrajam, iš paminėtų, institutų (pareiškimui raštu apie priimtus sprendimus, nešaukiant susirinkimo), t.y. jis išlieka šaukiamo susirinkimo procedūros dalimi. Esamo ginčo situacijoje buvo inicijuojamas ne Bendrijos narių, o visų Pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimas. Pabrėžtina, jog jokie susitarimai tarp Pastato bendraturčių dėl kitokios, nei teisės aktuose nustatyta, susirinkimo šaukimo/balsavimo raštu tvarkos niekada nebuvo sudaryti ir ginčo laikotarpiu neegzistavo. Atsakovai, įgyvendindami bet kurią iš bendraturčių sprendimų priėmimo formų (tiek susirinkimo sušaukimą, tiek balsavimą raštu, nešaukiant susirinkimo) privalėjo laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovai aiškiai pasirinko patalpų savininkų sprendimų priėmimo inicijavimo būdą – nutarė, jog sprendimų priėmimo klausimai bus sprendžiami, būtent, šaukiamo susirinkimo forma. Vis dėlto, po Bendrijos pirmininko (ir kitų patalpų savininkų) išreikšto nesutikimo dėl šaukiamo susirinkimo (tokio susirinkimo organizavimas būtų pažeidęs karantino sąlygas), Atsakovai savo poziciją pakeitė bei daliai bendraturčių (įskaitant Bendrijos pirmininką) išsiuntė skelbimą „dėl 2020 m. kovo 24 d. statinio patalpų savininkų susirinkimo pravedimo“. Skirtingai nei savo elektroniniuose laiškuose interpretavo atsakovų atstovas, buvo pakeistas ne susirinkimo „pravedimo“ būdas (atšaukiant tiesioginį bendraturčių dalyvavimą susirinkime), bet – pati patalpų savininkų sprendimų priėmimo forma. Vietoje ankstesnio varianto (šaukto susirinkimo) atsakovai pasirinko visiškai kitą institutą – balsavimą raštu, nešaukiant susirinkimo. Taigi, susiklosčiusi situacija teisine prasme kvalifikuotina kaip faktinis organizuoto susirinkimo atšaukimas (atsakovams išplatinus 2020 m. kovo 20 d. skelbimą, iki tol organizuotas 2020 m. kovo 24 d. susirinkimas de facto buvo atšauktas), bei vėlesnis sprendimų priėmimo inicijavimas bendraturčiams balsuojant raštu (susirinkimui nevykstant). Kaip teisingai nustatė sprendime pirmosios instancijos teismas ginčo protokole minimas Pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimas de facto neįvyko.

24.       Ieškovų vertinimu, atsakovams inicijuojant bendraturčių balsavimą raštu (nesušaukus susirinkimo) buvo padaryti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Balsavimo raštu tvarkos aprašo 6 punkto pažeidimai. Atsakovų skelbimas „dėl 2020 m. kovo 24 d. statinio patalpų savininkų susirinkimo pravedimo“, kuris esamo ginčo atveju prilygintinas Balsavimo raštu tvarkos apraše minimam pranešimui apie rengiamą balsavimą, buvo surašytas ir paskelbtas (netgi, ne visiems patalpų savininkams) tik 2020 m. kovo 20 d. Pastarajame pranešime numatyta balsavimo pabaiga – 2020 m. balandžio 1 d. Tai reiškia, kad atsakovai, de facto inicijuodami sprendimų priėmimą raštu, nesušaukus bendraturčių susirinkimo, ne tik pažeidė Balsavimo raštu tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtintą reikalavimą paskelbti apie balsavimą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo pradžios, bet ir nesilaikė to paties Aprašo 6.4 punkte imperatyviai numatyto balsavimo termino, kuris negali būti trumpesnis nei dvi savaitės. Atsakovų 2020 m. kovo 6 d. pranešimas dėl šaukto susirinkimo esamu atveju netenka absoliučiai jokios teisinės reikšmės kadangi atsakovų iniciatyva 2020 m. kovo 24 d. turėjęs įvykti Pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimas de facto buvo atšauktas, be to aptariamas pranešimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Neatsižvelgiant į tai, pranešimo apie šaukiamą patalpų savininkų susirinkimą, įteikimas bendraturčiams negali būti prilyginamas informavimui apie sprendimų priėmimą (balsavimą) raštu, ir dėl kitų, iš teisės aktų reikalavimų kylančių, priežasčių. T.y. asmuo (bendraturtis), gavęs pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, galėjo sąmoningai nesinaudoti tokiame pranešime nurodyta teise iš anksto balsuoti raštu, ketindamas savo valią išreikšti tiesiogiai susirinkimo metu (įsigilinęs į gyvą diskusiją spręstinais klausimais). Tuo tarpu, atsakovams apie sprendimų priėmimo formos pakeitimą (faktinį susirinkimo atšaukimą) pranešus tik 2020 m. kovo 20 d., tokiam asmeniui (bendraturčiui) likęs apsisprendimo terminas neišvengiamai tapo trumpesnis nei Balsavimo raštu tvarkos apraše nurodytas minimalus laiko tarpas balsavimui (valios išreiškimui).

25.       Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį, jog Vadovaujantis Balsavimo raštu tvarkos aprašo 16 punktu, balsavimo rezultatus skaičiuoja organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta komisija, į kurią įtraukiami pagal Aprašo 6.8 papunkčio nuostatas dalyvauti komisijoje kviesti asmenys. Jeigu šie asmenys nepareiškė pageidavimo dalyvauti komisijoje, komisija sudaroma be jų, organizatoriaus pasirinkimu. Nagrinėjamos bylos atveju nei Bendrijos pirmininkui, nei kitiems bendraturčiams (Ieškovams) nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti balsų skaičiavimo/jų įforminimo procedūrose, o atsakovams, netgi, ir sudarius tokią galimybę, - Pastato patalpų savininkai ja de facto nebūtų galėję pasinaudoti, kadangi grupės asmenų susibūrimai šalyje paskelbto karantino metu yra draudžiami. Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovai (jų vardu veikiantis Atsakovas UAB „Vitropolis“) į Bendrijos pirmininką nesikreipė nei dėl Pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, nei dėl balsavimo raštu organizavimo. Taigi Atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 4.85 straipsnio 5 dalyje bei Balsavimo raštu tvarkos aprašo 5 punkte nustatytų susirinkimo šaukimo/balsavimo raštu reikalavimų pažeidimu. Paminėtina ir tai, kad: 1) Ginčo protokolo turinys (aptariamame dokumente dėstomos aplinkybės) neatitinka tikrosios situacijos. T.y. protokole, neva, įforminami Pastato patalpų savininkų susirinkime priimti sprendimai, nepaistant to, kad toks susirinkimas faktiškai niekada neįvyko (2020 m. kovo 20 d. jis de facto buvo atšauktas); 2) Prie protokolo nepridėtos bei jame visiškai neminimos Bendrijos pirmininko bei kitų bendraturčių pastabos dėl teiktų sprendimų projektų nepagrįstumo (nors toks pageidavimas buvo išreikštas); 3) Registruotais laiškais siųstų balsavimo biuletenių daugelis patalpų savininkų neturėjo galimybės atsiimti laiku (iki balsavimo pabaigos), tačiau ši aplinkybė komisijos liko sąmoningai neužfiksuota; 4) užpildytus balsavimo raštu biuletenius iš bendraturčių priėmęs asmuo nepateikė jokių jo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų.

26.       Dėl skundžiamų susirinkimo sprendimo turinio, ieškovai pažymi, jog atsakovai, į darbotvarkę/siūlomus sprendimų projektus įtraukė, būtent, tuos klausimus, kurie nepriskirtini bendraturčių susirinkimo kompetencijai, t.y. sprendimų projektus dėl: 1) 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolų panaikinimo; 2) Bendrijos sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (nuo jų sudarymo momento); 3) Bendrijai suteiktų įgaliojimų panaikinimo (pripažinimo, jog Bendrija neturi teisės spręsti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo klausimų); 4) uždraudimo Pastate esančių patalpų savininkams keisti patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją (kas savaime reikštų esminį pastarųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą) ir kt. Pažymėtina, kad dalis paminėtų klausimų dalis jau yra/buvo sprendžiami teismine tvarka. Ieškovai nesutinka su apeliantų teiginiais, jog aplinkybė dėl teisminių ginčų, savaime nereiškia, kad atsiradusios teisinės pasekmės negali būti keičiamos įprastine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esant tarp savininkų teisminiam ginčui, tokio klausimo iškėlimas buvo nesąžiningas ir neteisėtas. Patalpų paskirties keitimo sąlygas ir tvarką nustato teisės aktai, - tokio pobūdžio klausimai nėra priskiriami Atsakovų kompetencijai. Taigi, atsakovų balsų dauguma priėmus jų pačių pasiūlytus sprendimus, atsakovai įgijo realią galimybę kliudyti jau pradėtoms patalpų paskirties keitimo procedūroms (netgi, egzistuojant parengtiems projektams), tokiu būdu sąmoningai pakenkiant patalpų paskirties keitimą inicijavusiems asmenims. Sprendime teismas teisingai nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai turi kompetenciją spręsti klausimus susijusius su bendrąją daline nuosavybe, tačiau negali spręsti dėl privačios asmeninės nuosavybės naudojimo, valdymo ar disponavimo. Ginčo protokole užfiksuotas sprendimas dėl Bendrijos sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nesuderinamas su CK 1.78 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, vadovaujantis kuriuo, nuginčijami sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais tik teismo sprendimu pagal ieškinio teisę turinčių subjektų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad dėl siūlomų sprendimų turinio civilinėje byloje buvo aiškinamasi beveik du teismo posėdžius. Siūlomi sprendimai nebuvo aiškūs nei ieškovams, nei teismui, galima spręsti kai kuriais atvejais ir patiems atsakovams. Taigi ir ši aplinkybė parodo, jog kokybiškas balsavimas jau vien dėl siūlomų sprendimų neaiškių formuluočių buvo neįmanomas.

27.       Apeliantai eilinį kartą nurodo, kad DGNKPPSBĮ nėra taikomas šiuo atveju, nes pastatas gamybos paskirties. Tačiau ieškovai byloje yra pateikę Aplinkos ministerijos raštą, kuriame aiškiai nurodoma, kad DGNKPPSBĮ yra taikomas ir šiuo atveju. Apeliantų pateiktas lingvistinis aiškinimas, jų samprotavimai, neturi teisinio pagrindo. Atitinkamai nepagrįsti Apeliantų argumentai dėl bendrijos teisės būti ieškovu nagrinėjamoje byloje. Vadovaudamiesi CK 4.85 straipsnio 9 dalimi (įtvirtinančia buto ar kitos patalpos savininko teisę apskųsti butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus) bei Bendrijos įstatų 12 punktu, kuriame įtvirtinta, jog Bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti Bendrijos narių (patalpų savininkų) interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera (esamu atveju tokie interesai buvo pažeisti, kadangi Atsakovai balsavimą vykdė prieš Pastato bendraturčių (įskaitant, Bendrijos narius) valią (nereaguodami į reikalavimą tokį balsavimą atšaukti), o sprendimai atsakovų balsų dauguma buvo priimti Bendrijos veiklos sferoje (kitiems Pastato bendrasavininkiams Atsakovų pasiūlytiems sprendimams nepritariant), Bendrija turi visas teises būti Ieškovu šioje civilinėje byloje.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

28.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų ir atsakovų pateiktų apeliacinių skundų ribose.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

30.       Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ginčo pastatas) butų ir kitų patalpų savininkai. Pagrindinė pastato paskirtis – gamybos, pramonės, bendras plotas 21 925,77 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 840,90 kv. m. Pagal viešojo registro 2020 m. balandžio 16 d. butų (patalpų) sąrašą pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 74 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017 m. birželio 1 d. butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis buvo 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos). 2015 m. balandžio 13 d. juridinių asmenų registre įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją. 2017 m. rugpjūčio 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolais Nr. 1 buvo priimti sprendimai atitinkamais klausimais. Dėl minėtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais vyksta teisminis ginčas inicijuotas atsakovų UAB „Vitropolis“, UAB „KASPARLITA“, UAB „Friskas“, UAB „OSKV“, UAB „Kodinis raktas“. 

31.       2020 m. kovo 6 d. atsakovai, kuriems nuosavybės teise bendrai priklauso 50 ginčo pastato patalpų, nusprendė 2020 m. kovo 24 d. 9.30 val. sušaukti pastato bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimą. Apie organizuojamą susirinkimą paskelbta pastato skelbimo lentoje, 2020 m. kovo 7 d. pranešimai išsiųsti savininkams registruota pašto siunta bei papildomai atsakovų atstovui Bendrijos pirmininkui bei daliai ieškovų pranešimus išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakovų inicijuojamame susirinkime buvo siūloma priimti sprendimus tokiais klausimais I. Dėl suteikimo UAB „Vilniaus V. P.“ atskirti statiniui priskirtus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus ir jų atskiro tvarkymo; II. Dėl statinio butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1, surašytų 2017 m. rugpjūčio 10 d. data, ir jų sprendimų panaikinimo; III. Dėl Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių privalomumo ir galiojimo Statinio patalpų savininkams. 2020 m. kovo 20 d. atsakovų atstovas Bendrijos pirmininką informavo, jog įvertinę naujausią informaciją apie koronaviruso epidemiją, susirinkimo iniciatoriai priėmė sprendimą pakeisti jo vykdymo formą - atkreipė dėmesį, kad pranešimo apie šaukiamą susirinkimą nurodomoje jo vietoje nebus jokio fizinio susibūrimo ir susirinkimas bus pravestas tik vykdant balsavimą raštu, užpildant biuletenius, kurie visiems patalpų savininkams jau pateikti. Bendrijos pirmininkas 2020 m. kovo 20 d., kovo 21 d., kovo 23 d., kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. elektroniniais laiškais, adresuotais atsakovų atstovui, išreiškė norą dalyvauti balsų skaičiavime. 2020 m. balandžio 2 d. buvo surašytas balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriame užfiksuoti tokie balsų skaičiavimo rezultatai: balsų dauguma (50 atsakovų balsų prieš 15) nuspręsta pritarti visiems pranešime apie šaukiamą susirinkimą bei balsavimo raštu biuleteniuose sprendimams, t. y. sprendimai visais trimis darbotvarkės klausimais pripažinti priimtais. Balsavimo raštu rezultatai įforminti 2020 m. balandžio 3 d. protokolu. Ieškovai ieškiniu prašo atsakovų inicijuotame balsavime priimtus minėtus sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatuodamas, jog sprendimai buvo priimti ne tik pažeidžiant balsavimo raštu tvarką ir reikalavimus, bet ir bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo principus, įpareigojančius teises įgyvendinti sąžiningai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

33.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti sprendimą apeliacinį skundą iš esmės motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, organizuojant Susirinkimą, niekaip nepasisakė kokios ieškovų teisės buvo pažeistos, neatsižvelgė, jog nebuvus procedūriniais pažeidimais įvardijamų aplinkybių, susirinkimo priimti sprendimai kitokie nebūtų, teismas nepagrįstai rėmėsi butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu, taip pat neįvertino, jog bet kokie terminai dėl balsavimo ir informavimo apie Susirinkimą skaičiuotini nuo 2020 m. kovo 6 d. Apeliantų įsitikinimu, susirinkimo sušaukimo turinio trūkumai konstatuoti nepagrįstai, netinkamai aiškinant jų sprendimų turinį, jam taikytinus teisės aktų reikalavimus. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, neatsižvelgdamas į tai, kad Bendrija neturi teisės reikšti jokių reikalavimų dėl Statinio patalpų savininkų susirinkimo ar sprendimų priėmimo organizavimo, priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat pažeidė CPK 265 str. nuostatas, kadangi nepasisakė dėl pareikštų reikalavimų, o tenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas, panaikino sprendimus, kurie nebuvo priimti, kas laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

34.       Apeliaciniu skundu ieškovai, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

35.       Pažymėtina, jog savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.  CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. 

36.       CK

37.       Atkreiptinas dėmesys, jog Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 6 punktas reikalauja, jog pranešimas apie rengiamą balsavimą turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios, o aprašo 6.4 punktas numato, jos pranešime turi būti nurodyta balsavimo pradžios ir pabaigos data, numatant ne trumpesnį kaip 2 ir ne ilgesnį kaip 4 savaičių terminą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog kovo 6 d. pranešime, nors ir įvardyta galimybė balsuoti raštu, balsavimo pradžios ir pabaigos data iš esmės nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų teiginiais, jog šiuo atveju visi apraše įvardijami terminai turėjo būti skaičiuojami nuo Susirinkimo sušaukimo momento, t.y. kovo 6 d. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. kovo 6 d. pranešime apie susirinkimo sušaukimą buvo įvardyta, jog susirinkimas įvyks kovo 24 d. 9.30 val. pastato (duomenys neskelbtini) 5 aukšte, esančioje patalpoje. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, esant tokio pobūdžio pranešimui, visi patalpų savininkai turėjo pagrįstą lūkestį, jog sprendimą kaip balsuoti atitinkamais darbotvarkės klausimai galės priimti būtent gyvo susirinkimo metu. Tačiau kovo 20 d., t.y. likus 4 dienoms iki planuoto susirinkimo, iniciatoriams pakeitus balsavimo formą, minėtų, teisės aktų reikalaujamų terminų nebuvo laikomasi. Pažymėtina, jog kovo 20 d. skelbime dėl kovo 24 d. susirinkimo statinio patalpų savininkų susirinkimo pravedimo, balsavimo terminas pratęstas iki balandžio 1 d. Taigi, net ir skaičiuojant terminus, nuo apeliantų nurodomos kovo 6 d. pranešimo, laikytina, jog remiantis aprašu ankščiausia balsavimo pradžios data turėjo būti kovo 20 d. ir tęstis mažiausiai iki balandžio 3 d.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos kontekste, pagrįstai atsižvelgė ir į faktą, jog susirinkimas buvo organizuojamas esant ribotoms savininkų galimybėms pasiruošti balsavimui ir jame tinkamai dalyvauti dėl šalies mastu paskelbto karantino. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateiktų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolų matyti, jog kai kuriems patalpų savininkams dėl ribotų galimybių judėti karantino metu buvo apsunkintos galimybės balsuoti dėl elektroninio parašo neturėjimo bei galimybės užpildytą biuletenį pristatyti fiziškai. Sprendžiant dėl susirinkimo organizatorių sąžiningumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir faktą, jog balsų skaičiavime nebuvo leista dalyvauti net kelis kartus, pačių organizatorių nustatytu terminu, tokį norą pareiškusiam bendrijos pirmininkui. Pažymėtina, jog Balsavimo raštu tvarkos aprašo 16 p. numato, jog balsavimo rezultatus skaičiuoja organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta komisija, į kurią įtraukiami pagal aprašo 6.8 papunkčio nuostatas dalyvauti komisijoje kviesti asmenys. Pasibaigus balsavimui, biuleteniai iš balsadėžės išimami ir (ar) paštu ar kitu biuletenyje nurodytu būdu gauti vokai su biuleteniais atplėšiami, išspausdinami elektroninio ryšio priemonėmis gauti biuleteniai dalyvaujant komisijai (17 punktas). Komisija, nustatydama, ar balsavimas įvyko (ar sprendimui priimti balsavo pakankamas patalpų savininkų skaičius), skaičiuoja tik pranešime ir biuletenyje nurodytu būdu organizatoriui grąžintus galiojančius biuletenius (18 p.). Balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo pabaigos dienos komisija įformina komisijos protokole; protokole turi būti nurodyta komisijos posėdžio data (22 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog būtent karantino sąlygos lėmė, kad nebuvo atliekama ir jokia susibūrime atliekama protokolo įforminimo procedūra, todėl nevykstant tokiai procedūrai, nebuvo pagrindo ir kviesti į ją asmenis, kurie tokį norą išreiškė. Vertinant tokius argumentus, pagrįstai kyla abejonių ir dėl aptartų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos sudarymo ir rezultatų vertinimo nuostatų laikymosi priimant ieškiniu skundžiamus susirinkimo nutarimus.

39.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, visiškai pagrįstai sprendė, jog skundžiami skundžiamo susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti juos negaliojančiais.

40.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl susirinkimo priimtų sprendimų turinio teisėtumo. Teigia, jog aplinkybė, kad dėl vieno ar kito ankstesnio bendraturčių sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas, savaime neriboja bendraturčių teisės ir galimybės priimti naują sprendimą dėl to paties dalyko ar susijusiais klausimais. Nurodo, jog teismas pasisakydamas dėl Susirinkimo teisės spręsti dėl sutikimų keisti Statinyje esančių patalpų paskirtį į gyvenamąją, netinkamai aiškino tokio sprendimo pasekmes ir teisinį pagrindą.

41.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vykstantys teisminiai ginčai bei bylos medžiaga patvirtina, jog iš esmės patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų interesai yra išsiskyrę į dvi visiškai priešingas interesų grupes, tarp kurių kyla nuolatinis konfliktas, t.y. atsakovai, kurie jiems priklausančiose patalpose užsiima ūkine komercine veikla, bei ieškovai, kurie jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvena. Tiek viena, tiek kita grupė inicijuoja susirinkimus jiems aktualiais klausimais priima sprendimus, kurie netenkina priešingus interesus turinčios grupės patalpų savininkų, todėl inicijuojami vis nauji teisminiai ginčai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje, atsakovų elgesys į susirinkimo darbotvarkę įtraukiant klausimus ir priimant sprendimus, kurie yra teisminio nagrinėjimo objektu vykstančiose bylose, ar juo labiau prieštarauja jau priimtiems ir įsiteisėjusiems sprendimams, nėra suderinami su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir užprogramuoja naujus teisminius ginčus tarp bendraturčių. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog susirinkime priimti nutarimai niekaip nepažeidė ieškovų teisių. Skundžiamo susirinkimo sprendimu buvo pritarta dėl statinio butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1, surašytų 2017 m. rugpjūčio 10 d. data, ir jų sprendimų panaikinimo, t.y. atsakovai pasinaudodami turima balsų dauguma priėmė sprendimus prieštaraujančius ieškovų valiai išsakytai ankstesniame susirinkime, klausimais, kurių teisėtumas ir turinys, įvertinus abiejų priešingus interesus turinčių šalių argumentus, bus išnagrinėtas iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą byloje Nr. e2-66-465/2021, kuris gali ir nesutapti su šioje byloje skundžiamo susirinkimo priimtais nutarimais.

42.       Teisėjų kolegija, vertindama, skundžiamo susirinkimo nutarimą dalyje dėl uždraudimo Statinyje esančių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, atkreipia dėmesį, jog CK 4.85 str. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma sprendžiami tie klausimai, kurie yra susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo skundžiamo susirinkimo nutarimu iš  dalies nuspręsta ne tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės klausimų, tačiau iš esmės pasisakoma dėl patalpų savininkų asmeninės nuosavybės valdymo, nors tokio pobūdžio klausimai nėra priskirti Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai.

43.       Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2016). 

44.       Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti susirašinėjimai dėl atsakovų inicijuojamo susirinkimo, balsavimo raštu biuleteniuose patalpų savininkų nurodytas pastabas dėl aptariamų klausimų neaiškumo, apribotos galimybės aptarti darbotvarkės klausimus, sudaro pagrindą spręsti, jog į darbotvarkę buvo įtraukti visiems pastatų savininkams aktualūs klausimai, dėl kurių teisminiai ginčai vyksta jau ne pirmus metus, o sprendimai priimti be jokių priešingus interesus turinčių patalpų savininkų diskusijų, visiškai ignoruojant bendraturčių kooperavimosi bei interesų derinimo principus.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog susirinkimo organizatorių, turinčių daugumą, nesudarant jokių galimybių priešingus interesus turinčių patalpų savininkams diskutuoti dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų ir sprendimų projektinių pasiūlymų, kurie be kita ko yra teisminio nagrinėjimo ar jau išnagrinėtų bylų objektas, pažeidžiant teisės aktų nustatytus terminus suorganizuotas balsavimas ir jame priimti nutarimai neatitinka teisingumo, sąžiningumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei pažeidžia bendraturčių interesus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendraturčių – patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimus, įformintus 2020 m. balandžio 3 d. protokolu, negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

46.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentus susijusius su ieškovų teise reikšti ieškinį. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2015 m. balandžio 13 d. juridinių asmenų registre įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tam tikri į skundžiamo susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimai ir priimti nutarimai išimtinai susiję su Bendrijos kaip juridinio asmens veikla, įgaliojimų apimtimi, todėl spręstina, jog Bendrija laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog ieškovais nagrinėjamoje byloje yra įtraukta ne tik Bendrija, bet ir patalpų savininkai nesutinkantys su atsakovų inicijuoto susirinkimo nutarimais. 

47.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas bei išsprendė ne visa ieškinyje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškovai pradiniu ieškiniu prašė pripažinti visus atsakovų inicijuotame balsavime priimtus - statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos 2020 m. balandžio 2 d. protokolu įformintus, sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad atsakovai atsiliepdami į ieškinį pateikė papildomą įrodymą, patvirtinantį ginčijamų sprendimų priėmimą (t.y. 2020 m. balandžio 3 d. protokolo kopiją), 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintu ieškiniu, ieškovai suformulavo reikalavimą pripažinti visus atsakovų inicijuotame balsavime priimtus - statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos 2020 m. balandžio 2 d. protokolu bei bendraturčių – patalpų savininkų susirinkimo, šaukto 2020 m. kovo 24 d. datai su balsavimo raštu terminu iki 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 3 d. protokolu įformintus, sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Sprendžiant ginčus dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų, ieškinio dalyku yra tokių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o sprendimus įforminantis protokolas – tai rašytinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis faktą, kad balsavimas įvyko, suteikiantis informaciją apie kvorumą, darbotvarkę, priimtus sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visus ieškovų reiškiamus reikalavimus, pasisakė dėl ginčo esmės, įvertino susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

48.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų reikalavimą priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi pateikti įrodymai nebuvo pakankami nustatyti kiekvieno iš ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį pakeisti dalyje priteisiant kiekvieno iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, patikslinančius kiekvieno iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50.       Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad pirmosios instancijos teismui nepakako įrodymų, leidžiančių įvertinti kiekvieno iš ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – lentelę patikslinančią kiekvienam iš ieškovų tenkančių bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovės teikiami įrodymai pagrindžia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovai susipažino, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

51.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.

53.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog į bylą yra pateiktos sąskaitos- faktūros: Nr. APB Nr. 17624 (712,98 EUR); Nr. APB Nr. 18126 (484,00 EUR); Nr. APB Nr. 18647 (592,90 EUR); Nr. APB 19174 (237,97 EUR); Nr. APB 19229 (484.00 EUR). Kiekvienoje iš šių sąskaitų arba prie jų pridedamų ataskaitų yra įvardijama už kokias konkrečiai teisines paslaugas jos yra išrašytos, matyti, jog tai yra paslaugos, kurios suteiktos būtent atstovaujant ieškovų interesus nagrinėjamoje byloje. Į bylą taip pat yra pateikti du mokėjimo nurodymai bei du banko sąskaitos išrašai patvirtinantys visų minėtų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą, mokėtojas UAB „Mano būstas NPC“. 

54.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2009).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 53 punkte įvardyti byloje pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti, patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijų, t.y. kad paslaugos buvo suteiktos bylą laimėjusiai šaliai ir už jas yra apmokėta jas suteikusiai advokatų kontorai. Ieškovai į bylą taip pat pateikė UAB „Mano būstas NPC“ pažymą, kad visos sąskaitos už teisines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) yra paskirstytos gyventojams bei paskirstytų sąskaitų gyventojams išrašus (excel lentelę, priskaitymų butams lenteles už atitinkamus mėnesius bei kaupiamųjų lėšų suvestines). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus konstatavo, jog iš šių lentelių nėra aišku kam ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos ir kas šia išlaidas realiai patirs (apmokės), nėra aišku kokiam konkrečiai proceso dalyviui ir kokia patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis atiteks. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, iš dalies sutinka, jog pateikti įrodymai nebuvo pakankami įvertinti kokio dydžio išlaidas patyrė kiekvienas iš bylą laimėjusių proceso dalyvių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nebuvo pakankamas pagrindas tokių išlaidų atlyginimo klausimo iš viso nespręsti ir paneigti bylą laimėjusios proceso šalies teisę į realiai patirtų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie leidžia konkrečiai įvertinti kiekvieno iš ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, priteisiant ieškovams bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą paskaičiavimą.

56.       Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovams iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: D. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 162,71 Eur; M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 127,09 Eur; G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 127,09 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 142,94 Eur; S. R. ( a. k. (duomenys neskelbtini) - 127,09 Eur; L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 159,25 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 127,09 Eur; Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) -158,04 Eur; V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 125,86 Eur; J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 115,46 Eur; T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 114,60 Eur; M. Š. (B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 118,56 Eur; J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 130,41 Eur; A. M. (S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 125,86 Eur; V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 72,47 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 72,47 Eur; L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 65,06 Eur; N. A.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 46,52 Eur.

57.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias ir ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o sprendimas keistinas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kiti šalių argumentai neturi esminės reiksmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Vitropolis“ (į.k. 123550926), UAB „KASPARLITA“ (į.k. 126337075), UAB „Friskas“ (į.k. 123793999), UAB „OSKV“ (į.k. 302454150), UAB „Kodinis raktas“ (į.k. 223659990) bylinėjimosi išlaidas ieškovams: D. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 162,71 Eur; M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 127,09 Eur; G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 127,09 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 142,94 Eur; S. R. ( a. k. (duomenys neskelbtini) - 127,09 Eur; L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 159,25 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 127,09 Eur; Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) -158,04 Eur; V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 125,86 Eur; J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 115,46 Eur; T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 114,60 Eur; M. Š. (B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 118,56 Eur; J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 130,41 Eur; A. M. (S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 125,86 Eur; V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 72,47 Eur; A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 72,47 Eur; L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 65,06 Eur; N. A.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 46,52 Eur.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Andrutė Salvador

                                                                        Margarita Stambrauskaitė

Rūta Veniulytė – Jankūnienė