Baudžiamoji byla 1A-56-768/2017

       Proceso Nr. 1-06-6-00013-2015-5

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant :

prokurorui Aidui Amparavičiui,

nuteistiesiems R. J., J. A. J., UAB (duomenys neskelbtini),

nuteistųjų atstovui advokatui Vadimui Makušinui,

civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovei S. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J., J. A. J., juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Vadimo Makušino apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 182 str. 2 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 222 str. 1 d. – 100 MGL (3766 Eur ) dydžio bauda,

- pagal BK 300 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas ir 80 MGL (3012, 80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos žinios, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

J. A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 182 str. 2 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 228 str. 1 d. – 60 MGL (2259,60 Eur ) dydžio bauda,

- pagal BK 300 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas ir 80 MGL ( 3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos žinios, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 20 str. 182 str. 2 d., 20 str. 222 str. 1 d. ir 20 str. 300 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 20 str. 182 str. 2 d. – 200 MGL (7532 Eur ) dydžio bauda,

- pagal BK 20 str. 222 str. 1 d. – 100 MGL (3766 Eur ) dydžio bauda,

- pagal BK 20 str. 300 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 230 MGL (8661,80 Eur) dydžio bauda.

Solidariai iš R. J., J. A. J., ir UAB (duomenys neskelbtini) priteista 76 890,12 Eur žalos atlyginimo VšĮ (duomenys neskelbtini).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad R. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu  bendrovės akcininku,  faktiniu jos vadovu ir faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalią bendrovės direktorę savo žmoną L. K.-J. nuo 2002-06-20, ir turėdamas  nuo 2005-04-14 išduotą bendrovės direktorės prokūrą, pagal kurią galėjo atlikti visus veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, nuo 2014-01-02 turėdamas formalios direktorės L. K.-J. įgaliojimą ir nuo 2014-11-25 būdamas bendrovės direktoriumi, iki 2011 metų pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir atlikdamas kasininko funkcijas, nuo 2011-01-01 pagal pasirašytą sutartį buhalterinę apskaitą pavesdamas tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorei S. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo tėvu A. J., kuris, dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)ir turėdamas pagal užimamas pareigas atlikti (duomenys neskelbtini) apskaitą, užsakymų vykdymą ir gavimo kontrolę, (duomenys neskelbtini) priežiūrą, (duomenys neskelbtini) kontrolę, atlikti viešųjų pirkimų organizavimą ir dalyvavimą komisijose, įsigyti materialinių vertybių inžinierinei tarnybai ir turėdamas teisę pasirašyti vidaus ir išorės finansiniuose dokumentuose, žinodami, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašytos jokios sutartys (duomenys neskelbtini) aparatūros aptarnavimui ir priežiūrai pagal viešųjų pirkimų procedūras, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2013-07-11 (duomenys neskelbtini) mieste, R. J. surašius UAB (duomenys neskelbtini) 29 PVM sąskaitas-faktūras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriose R. J. nurodymu pasirašė bendrovės administratorė V. K., pagal sutartį apskaitą tvarkiusi vyr. (duomenys neskelbtini) S. K. bei (duomenys neskelbtini) L. K.-J., nežinančioms apie vykdomas R. ir A. J. nusikalstamas veikas, jis įrašė į šias sąskaitas-faktūras žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktas (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir (duomenys neskelbtini) paslaugas bei medicinos prekių pardavimą „VšĮ (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 320 855,76 Lt su PVM  (265 486,22 Lt pajamų ir  55 369,54 Lt pardavimo PVM), įrašydamas neva atliktų paslaugų ir parduotų prekių pavadinimus, o būtent:

Tokiu būdu, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje suklastojus PVM sąskaitas-faktūras ir R. J. jas pateikus apmokėjimui, kuriose pasirašė  VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. J., melagingai patvirtindamas, kad paslaugas ir prekes gavo, arba sąskaitose nepasirašydamas, bet jas pateikdamas (duomenys neskelbtini) apmokėjimui ir jas apmokėjus bankiniais pavedimais, kai faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų ir nepardavė medicininių prekių, o tuo laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tuos pačius(duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir (duomenys neskelbtini) darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir bendrovės direktorius buvo R. J., pagal 2006-09-31 (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini), kur buvo už (duomenys neskelbtini) priežiūros darbus nustatyta pastovi darbų 6 227 Lt kaina bei sutarties prieduose  išvardinti prižiūrimos (duomenys neskelbtini) technikos sąrašai, tokiu sukčiavimo būdu UAB (duomenys neskelbtini) gavo 265 486,22 Lt pajamų  (pardavimo PVM 55 369,54 Lt)  į banko sąskaitą ir taip apgaule įgijo svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 265 486,22 Lt (76 890,12 Eur) UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

1. UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J. nuteisti už tai, kad R. J., būdamas UAB S. F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)), vieninteliu  akcininku,  faktiniu jos vadovu ir faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalią bendrovės direktorę savo žmoną L. K.-J., turėdamas nuo 2005-04-14 išduotą jos bendrovės prokūrą, pagal kurią galėjo atlikti visus veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, nuo 2014-01-02 turėdamas formalios direktorės L. K.-J. įgaliojimą ir nuo 2014-11-25 būdamas bendrovės direktoriumi, iki 2011 metų pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir atlikdamas kasininko funkcijas, nuo 2011-01-01 pagal pasirašytą sutartį buhalterinę apskaitą pavesdamas tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorei S. K., veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis (toliau – Įstatymas), būdamas atsakingu už apskaitos politikos parinkimą ir jos įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų surašymą, iki 2011 metų neorganizuodamas vyriausiojo buhalterio pareigybės ir buhalterinę apskaitą pats tvarkydamas, siekdamas neteisėtos turtinės naudos juridiniam asmeniui,  laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2013-07-11 (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko neteisingai įtraukus ūkines operacijas, faktiškai nesusijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2013 m. veiklos ir finansinių rezultatų, o būtent:
1. pažeisdamas  Įstatymo 4 straipsnį (Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), nepateikė UAB ,,S. F.“ 2009-2013 m. apskaitos dokumentų, kuriuose būtų įregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Dėl ko, pagal tyrimui pateiktas bendrovės įformintas PVM sąskaitas faktūras, negalima iš dalies nustatyti ūkinių operacijų turinio. Be to, nepateikė remontuojamos medicininės technikos sąrašų, gedimų dokumentų (aktų), darbų sutarčių tarp užsakovo ir vykdytojo su abiejų šalių suderintomis sąlygomis ir kainomis, remonto darbų priėmimo – perdavimo aktų, pagrindžiančių ir parašais patvirtinančių faktiškai atliktus darbus, sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, kitus dokumentus, patvirtinančius bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuotą veiklą;
2. pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d. (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), į bendrovės 2009-2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas pagal PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotus, tačiau dokumentais nepagrįstus darbus: chirurginių instrumentų galandimas, valyto vandens talpyklos remontai, vakuuminio siurblio, operacinių stalų  remontai, dujų tinklo rekonstrukcija, kiti darbai ir faktiškai neparduotos prekės;
1. UAB ,,S. F.“ 2009-2013 m. PVM sąskaitose faktūrose įformino analogiškus darbus, kuriuos tuo pačiu laikotarpiu apskaitė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. kuriuos sutartyse, atliktų darbų ir medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo UAB (duomenys neskelbtini) ir kuriuos turėjo atlikti pagal sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juos faktiškai atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. B. ir (duomenys neskelbtini) meistrai, tokiu būdu, 2009-2013 m. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir dokumentus buvo užfiksuota faktiškai neatliktų paslaugų ir neparduotų prekių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 320855,76 Lt bendrą sumą, nepagrįstai gautos pajamos 265486,22 Lt;

1.1.3. pažeisdamas Įstatymo 12 str. 1 d. (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), apskaitos dokumentais nepagrindė 2009-2013 m. UAB ,,S. F.“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų paslaugų ir prekių pardavimo ūkinių operacijų už 320855,76 Lt ir gautų pajamų už 265486,22 Lt, kadangi PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos - medicininės technikos remonto darbai ir paslaugos nebuvo pagrįstos aptarnaujamos med. technikos sąrašais, medicininės technikos priežiūros ir remonto darbų sutartimis, nebuvo įforminti technikos gedimų dokumentai (aktai ar žurnalai), remonto darbų priėmimo – perdavimo aktai, remonto darbams sunaudotų medžiagų ir pirktų prekių nurašymo aktai, kiti dokumentai, patvirtinantys apskaitos dokumentuose užfiksuotą bendrovės veiklą;

1.1.4. pažeisdamas Įstatymo 13 str. (Apskaitos dokumentų rekvizitai) 1 d. 4 p. (Ūkinės operacijos turinys), kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, ir kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams, pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai, dėl ko pagal 2009-2013 m. UAB ,,S. F.“ įformintus dokumentus - 29 paslaugų/prekių pardavimo pajamų PVM sąskaitas faktūras, iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, nes remonto darbai, paslaugos ir parduotos prekės nebuvo pagrįstos ūkinę veiklą patvirtinančiai dokumentais: aptarnaujamos med. technikos sąrašais, medicininės technikos priežiūros ir remonto darbų sutartimis, med. technikos gedimų dokumentais, remonto darbų priėmimo – perdavimo aktais, remonto darbams sunaudotų medžiagų ir pirktų prekių nurašymo aktais ir nebuvo nustatyta, kokiomis medžiagomis, atsargomis ir kokie konkretūs darbai (duomenys neskelbtini) skyriuose buvo atlikti, kokie asmenys darbus atliko, kuriuos 2009-2013 m. UAB ,,S. F.“ įformino PVM sąskaitose faktūrose ir buhalterinėje apskaitoje.

1.2. A. J. J. nuteistas už tai, kad dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir pagal patvirtintas (duomenys neskelbtini) pareigų instrukcijas, turėdamas pagal užimamas pareigas atlikti (duomenys neskelbtini) aparatūros apskaitą, užsakymų vykdymą ir gavimo kontrolę, (duomenys neskelbtini) aparatūros priežiūrą, (duomenys neskelbtini) kontrolę, atsakingu atlikti viešųjų pirkimų organizavimą ir dalyvavimą komisijose, įsigyti materialinių vertybių inžinierinei tarnybai ir turėdamas teisę pasirašyti vidaus ir išorės finansiniuose dokumentuose, taip pat  pagal  nuo 2009-07-03 įsigaliojusią ir jo parengtą (duomenys neskelbtini) tvarką VšĮ „(duomenys neskelbtini)‘, nesilaikydamas nurodymo, kad medicinos įrangą aptarnauja specializuotos įmonės, su kuriomis pasirašytos techninio aptarnavimo sutartys,  tyčia, neatlikdamas viešųjų pirkimų  dėl (duomenys neskelbtini) aparatūros remonto ir medžiagų įgijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios faktiniu vadovu buvo jo sūnus R. J., žinodamas, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ  „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašytos jokios sutartys (duomenys neskelbtini) aparatūros aptarnavimui ir priežiūrai pagal viešųjų pirkimų procedūras, taip pat žinodamas, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir bendrovės direktorius buvo R. J., pagal pasirašytą 2006-09-31 (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini) už aparatūros priežiūros darbus buvo nustatyta pastovi darbų 6 227 Lt kaina bei sutarties prieduose išvardinti prižiūrimos (duomenys neskelbtini) technikos sąrašai, o kitus (duomenys neskelbtini) priežiūros ir (duomenys neskelbtini) darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai, piktnaudžiavo tarnyba, klastodamas apskaitos dokumentus ir sukčiavo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo sūnumi R. J., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu  bendrovės akcininku, faktiniu jos vadovu ir faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalią bendrovės direktorę savo žmoną L. K.-J., turėdamas tam išduotą prokūrą, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2013-07-11 (duomenys neskelbtini) mieste, R. J. surašius UAB (duomenys neskelbtini) 29 PVM sąskaitas-faktūras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriose R. J. nurodymu pasirašė bendrovės administratorė V. K., pagal sutartį apskaitą tvarkiusi vyr. buhalterė S. K. bei direktorė L. K.-J.,  nežinančioms apie vykdomas R. ir A. J. nusikalstamas veikas ir įrašius į šias sąskaitas-faktūras žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus medicininės technikos priežiūros ir remonto paslaugas bei medicinos prekių pardavimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 320 855,76 Lt su PVM  (265 486,22 Lt pajamų ir 55 369,54 Lt pardavimo PVM), įrašydamas neva atliktų paslaugų ir parduotų prekių pavadinimus:

taip, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje R. J. suklastojus PVM sąskaitas-faktūras ir pateikus jas apmokėjimui, kuriose jis pasirašė  kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), melagingai patvirtindamas, kad paslaugas ir prekes gavo, arba sąskaitose nepasirašydamas, bet jas pateikdamas nepasirašytas (duomenys neskelbtini) apmokėjimui ir jas apmokėjus bankiniais pavedimais, kai faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų ir nepardavė medicininių prekių, o tuo laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tuos pačius medicininės technikos priežiūros ir remonto darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir UAB (duomenys neskelbtini), tokiu  sukčiavimo būdu UAB (duomenys neskelbtini) gavo 265 486,22 Lt pajamų (pardavimo PVM 55 369,54 Lt)  į banko sąskaitą, taip piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apgaule įgijo svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 265 486,22 Lt (76 890,12 Eur)  sūnaus valdomai UAB (duomenys neskelbtini) naudai dėl ko didelę turtinę ir neturtinę žalą patyrė valstybė ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes tokiais asmens, prilyginto valstybės tarnautojo pareigoms atliktais tyčiniais  veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas viešosios įstaigos prestižas.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. J., J. A. J. ir juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Vadimas Makušinas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir juos išteisinti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis materialiniu aspektu yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, tačiau ir padarė nelogiškas išvadas. Cituoja skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 44 str., 90 str., 205 str., išdėstytas normas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., ir nurodo, kad  pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o pagal specialistės išvadą. Be to, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tais liudytojų parodymais, kurie buvo nepalankūs nuteistiesiems, nors vertinant juos objektyviai, jie nepaneigė ir negalėjo paneigti nuteistųjų nurodytų aplinkybių.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog specialistės D. K. išvada negali būti suabsoliutinama kaip tiesos imperatyvas, kadangi išvadą, kad visos aplinkybės byloja apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jokių darbų neatliko ir prekių nepardavė, grindė ne specialiųjų žinių, o asmeniniu samprotavimu, be to, viršydama įstatymo suteiktą kompetenciją. Teigia, kad specialistės išvadoje pirmiausia būtina atriboti išvadas ir faktus, paremtus specialiosiomis žiniomis, nuo išvadų ir faktų, paremtų loginiais samprotavimais. Pabrėžia, jo specialistės išvada, kad UAB „S. F.” neatliko (duomenys neskelbtini) darbų ir nepardavė įrangos pagal 29 sąskaitas-faktūras grįsta šiomis aplinkybėmis: VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „S. F.” nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo; po darbų atlikimo nebuvo pildomi atliktų darbų aktai, nenurodyta kokiuose (duomenys neskelbtini)ei skyriuose šie darbai atlikti;              šiems darbams atlikti nebuvo organizuoti viešieji pirkimai; UAB „S. F.” nepateikė (duomenys neskelbtini) dokumentacijos, dokumentų, sąrašų ir pasų ir pan.; R. J. nepateikė kvalifikaciją įrodančio dokumento; UAB „S. F.” neturėjo reikiamos gamybinės bazės ir kvalifikuotų darbuotojų darbams atlikti; tuos pačius darbus pagal sutartį turėjo atlikti UAB „E.” arba kiti darbuotojai; liudytojai nežinojo apie bendrovę UAB „S. F.” arba (ir) apie R. J. kaip rangovą, todėl tokiu būdu teigia, jog ne teismas atliko pagrindinę įrodymų įvertinimo, situacijos kvalifikavimo ir teisingumo funkciją, o specialistė D. K., kas yra nesuderinama su teisingumo vykdymu. Mano, jog tinkama specialistės darbo forma turėjo būti tik bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas ir ištyrimas, o teismo - šių aplinkybių įvertinimas ir teisinis kvalifikavimas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarydamas nesavarankiškas išvadas tiesiog patikėjo neprofesionalia ir profaniška specialistės išvada dalyje dėl jos išdėstytos nuomonės, įvertinus nustatytas aplinkybes, kas nulėmė nepagrįstą išvadą dėl jų kaltės buvimo.

2.2. Samprotaudami apie tai, kaip derėtų vertinti įrodymus, nuteistieji pateikia savo versiją ne tik užduodami bylos kontekste nagrinėjamus klausimus, tačiau pateikdami ir jiems palankius atsakymus, kas, jų subjektyvia nuomone, patvirtina, kad: darbų atlikimas ar prekių pardavimas įmanomas ir be sutarties; nesant darbų atlikimo aktui ar nenurodžius (duomenys neskelbtini) skyriaus, darbus buvo galima atlikti; net pasirašius darbų atlikimo aktą, kuriame nurodytas konkretus skyrius, nebūtų galima nustatyti dėl faktinio darbų atlikimo; be viešųjų pirkimų procedūrų rangos darbus fiziškai galima atlikti; dokumentacijos buvimas pas rangovą ar užsakovą neįrodo ar įrodo atliktų ar neatliktų darbų; nors gamybinės duomenų bazės ir kvalifikuotų darbuotojų darbams atlikti UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, tačiau naudojosi UAB „.“ (duomenys neskelbtini)ėje esančia gamybine baze ir infrastruktūra; UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokio remonto, o kiti darbuotojai (S. ir R. T., D. B.) galėjo atlikti analogiškus darbus pagal rūšį, tačiau ne tuos pačius; darbų atlikimas nepriklauso nuo kitų asmenų žinojimo apie juos ar juos atliekančius asmenis. Apeliuodamas į nekaltumo prezumpcijos principą, cituodamas BPK 205 str., mano, kad tik darbų ir prekių fizinis patikrinimas padėtų nustatyti tiesą byloje, todėl teismas turėjo įvertinti ir šią aplinkybę – niekas neatliko fizinio atliktų darbų ir parduotų prekių patikrinimo, o ne iškelti faktą, jog specialistės D. K. išvada ir joje išdėstyta jos nuomonė – specialios žinios, yra teisingos, kadangi ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo.

2.3. Nuteistieji taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik kaltinimui „patogiais” liudytojų parodymais, nors vertinant juos objektyviai, jų manymu, jie nepaneigė ir negalėjo paneigti nuteistųjų nurodomų aplinkybių. Teigia, jog liudytojų (V. K., A. B., G. Š., R. Š., D. B.) nematymas ar nežinojimas, kad UAB „S. F.” ar R. J. atlieka (duomenys neskelbtini) remonto ir kitus darbus, loginiu požiūriu niekaip negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, jog nuteistieji (duomenys neskelbtini) darbų neatliko. Kita vertus mano, kad liudytojai ikiteisminiame tyrime buvo apklausiami neišsamiai tam, kad jų parodymai sietųsi su nusikalstamos veikos patvirtinimu, o ne su jos paneigimu, kaip pavyzdį nurodo J. S. ir J. S. apklausas, kurios, apeliantų nuomone, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikytini objektyvesniais nei teismo posėdžio metu, kada jie buvo išsamesni, atitinkantys ikiteisminiame tyrime duotus parodymus.

2.4. Apeliaciniame skunde nuteistieji taip pat reiškia abejones dėl kitų įrodymų vertinimo, t. y. dėl liudytojo G. M. parodymų (dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų), liudytojų R. ir S. T. (dėl (duomenys neskelbtini)perdavimo (neperdavimo), liudytojo R. J. kvalifikacijos (kad negalėjo pats atlikti rangos darbų), taip pat, kad parodymų aktas nepatvirtina įrengimų remonto fakto, tokį faktą gali patvirtinti tik įrengimų ekspertizės, kurios nebuvo atliktos šioje byloje. Galiausia, nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nuteistųjų parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas, todėl laikytini nepatikimais, tokiu atveju subjektyviai tvirtina, kad analogiją šiuo atveju galima pritaikyti kiekvienam, pradedant nuo prokuroro ir baigiant specialistu. Cituodami BPK 44 str., teigia, jog negalima vertinti bylos aplinkybių ar įrodymu pagal dalyvių pasirinktą procesinę poziciją.

2.5. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai pripažino kaltais pagal BK 222 str. 1 d. Cituodami skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat Įstatymo 2 str. 1 d., 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., tvirtina, kad pirmiausia visos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos buvo įformintos PVM sąskaitose-faktūrose. Kita vertus, nėra teisės aktų, numatančių ir reikalaujančių, kad PVM sąskaita-faktūra būtų lydima viešųjų pirkimų konkursų dokumentu, atliekamu darbų užsakymų ar defektiniu aktu, darbų sutarčių su užsakovo ir vykdytojo suderintomis sąlygomis ir darbų įkainiais, remonto darbu priėmimo-perdavimo aktais, pagrindžiančiais atliktus darbus, sunaudotu medžiagų nurašymo aktais ar kitais faktiškai atliktus darbus pagrindžiančiais dokumentais ir kt. Be to, pažymi, jog nebuvo nustatyti jokie nuteistųjų neteisėti veiksmai, kaip pavyzdžiui UAB „S. F.” (apskaitos informacijos netinkamumas, neobjektyvumas ir ne palyginamumas; nepateikimas laiku; ne išsamumas ir kt.), todėl nesant objektyviam nusikaltimo požymiui – neteisėtų veiksmų, tvirtinti, kad nusikalstama veika buvo padaryta, negalima. Taip pat nurodo, kad J. A. J. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., kadangi jo veikoje nėra objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasekmių – didelės žalos valstybei. Nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos tiek BK 300 str. 1 d., nes neįrodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos 29 PVM sąskaitos – faktūros buvo suklastotos, tiek BK 182 str. 2 d., kadangi liko neįrodyta, jog (duomenys neskelbtini) darbai buvo neatlikti, o prekės neparduotos.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis – civilinis ieškovas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitomis svarbiomis bylos aplinkybėmis.
6. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas R. J. (pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.), J. A. J. (pagal BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.) ir UAB (duomenys neskelbtini) (pagal BK 20 str. 182 str. 2 d., 20 str. 222 str. 1 d., 20 str. 300 str. 1 d.) kaltais, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs, detaliai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl jų detaliai nebekartoja, o atsako tik į esminius nuteistųjų skundo argumentus.

8. Dėl specialistės D. K. išvados vertinimo
1. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino specialistės išvadą, kurioje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko (duomenys neskelbtini) priežiūros ir remonto paslaugų, nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių pagal 29 sąskaitas-faktūras VšĮ „(duomenys neskelbtini)”. Apeliantų teigimu, specialistės darbas turėjo apsiriboti tik bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, o teismo - šių aplinkybių įvertinimu ir teisiniu kvalifikavimu, kas, jų manymu, padaryta nebuvo, o tiesiog pasikliauta specialistės išvada, kuri nulėmė taip pat nepagrįstą teismo išvadą dėl jų kaltės buvimo. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.
2. Pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje teismas nuodugniai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė nuteistuosius, tame tarpe ir juridinio asmens atstovą advokatą, liudytojus, specialistę, taip pat įvertino ir specialistės išvadoje nurodytus duomenis ir kitus rašytinius bylos įrodymus), kuriuos išsamiai išdėstė ir išanalizavo nuosprendyje, todėl teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos aplinkybių, ar kad jų neanalizavo yra absoliučiai nepagrįsti. Tai, kad teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, darydamas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės atsižvelgė į specialistės D. K. padarytas išvadas nereiškia, jog išvados tuo pačiu nebuvo vertinamos byloje esančių duomenų kontekste.
3. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamos kategorijos bylose svarbią reikšmę turi būtent specialistų išvados, kadangi išaiškinti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas be specialių ir specifinių žinių yra itin sudėtinga, todėl kilę buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-234-942/2015). Visiškai suprantama, kad teisėjai, vertinantys specialisto išvadoje pateiktus duomenis, neturi šių specialių žinių, kitu atveju, nereikėtų kviesti specialisto. Reiškia, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti objektų tyrimą ir jų apžiūrą (įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kt.), yra pasitelkiamas specialistas, kuris būtent ir atlieka objektų tyrimą (BPK 205 str.). Šiuo atveju – specialistė D. K. atliko UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2009-2013 m. laikotarpį pagal pateiktus bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus ir registrus (specialisto išvados l. 5), ikiteisminio tyrimo medžiagą, papildomų tyrimų, priešpriešinių patikrinimų medžiagą, liudytojų apklausos protokolus ir kt., ir pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išdėstė nustatytas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes (12 t., b. l. 80-116). Svarbu tai, kad specialistės išvada ir joje pateiktas nustatytų faktų paaiškinimas nėra išimtinis įrodinėjimo būdas ar juolab teisinis vertinimas, todėl nuteistieji visiškai neteisūs teigdami, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pateiktą specialistės išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, buvo vertinami visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir tai, kad teismo vertinimas ir specialisto išvadoje pateiktas paaiškinimas sutampa, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog patikėjo ar juo labiau suabsoliutino minėtą specialistės išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas papildomai išsiaiškinti aplinkybes dėl specialistės D. K. nustatytų UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, apklausė šią specialistę teisiamajame posėdyje, taip sudarė galimybę ir nuteistiesiems jai užduoti klausimus dėl pateiktos išvados (BPK 284 str.) Specialistė teisiamojo posėdžio metu išsamiai atsakė į klausimus, patvirtino savo išvadą ir pagrindė savo nuomonę byloje nustatytais įrodymais (UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų, pagrindžiančių tiriamu laikotarpiu atliktus bendrovės darbus, nepateikė dokumentų, susijusių su įformintomis ūkinėmis operacijomis, taip pat techninės dokumentacijos; nustatė, jog nebuvo organizuojamos viešųjų pirkimo procedūros su bendrove, todėl nebuvo sudaryta remonto darbų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kuriose atsispindėtų numatyti įkainiai, terminai, medžiagų sunaudojimas, atsiskaitymas už darbus ir kt.; iš sąskaitose-faktūrose nurodytų rekvizitų negalima iš dalies nustatyti kokie konkrečiai darbai, paslaugos, kokiai įrangai atlikti, kokiame (duomenys neskelbtini) skyriuje ir kt.; nepateikti būtiną R. J. specialiąją kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, nepagrįsti (duomenys neskelbtini) priežiūros darbai pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir kt.; iš priepriešinių patikrinimų nustatyta, kad net 34 atvejais nepasitvirtino, kad nupirktos prekės buvo panaudotos atliekant darbus (duomenys neskelbtini), kadangi šiais atvejais buvo įsigyta vienos medžiagos, o nurašytos kitos; sutapo bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darbai bei juos atlikusius darbuotojai; UAB (duomenys neskelbtini) darbinės bazės neturėjo ir t.t.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog netikėti specialistės D. K. aiškia, nedviprasmiška, konkrečia išvada, kurią patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys (liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir kt.), nėra jokio pagrindo, o subjektyvūs skundo teiginiai, vertinant pateiktoje specialisto išvadoje pateiktą specialistės paaiškinimą, laikytini deklaratyviais.

9. Dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų atlikimo, (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo
1. Nuteistieji neigdami savo kaltę tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai atliko (duomenys neskelbtini) paslaugas bei pardavė medicinos prekių pagal 29 sąskaitas-faktūras VšĮ „(duomenys neskelbtini)” už 320 855,76 Lt bendrą sumą, todėl pagrįstai gavo 265 486,22 Lt pajamų. Laikydamiesi savo pozicijos, nuteistieji nurodo, kad priežiūros ir remonto paslaugų atlikimas ar prekių pardavimas įmanomas ir be sutarties, nesant darbų atlikimo aktui ar be viešųjų pirkimų procedūrų, arba nenurodžius (duomenys neskelbtini) skyriaus. Mano, kad net pasirašius darbų atlikimo aktą, kuriame nurodytas konkretus skyrius, nebūtų galimybės nustatyti faktinį darbų atlikimą. Teigia, jog dokumentacijos buvimas pas rangovą ar užsakovą taip pat nieko nepatvirtina, o tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ėje esančia gamybine baze ir infrastruktūra neįrodo, kad paslaugos nebuvo atliekamos ar prekės parduodamos realiai, lygiai taip pat kaip kitų asmenų nežinojimas apie juos ar žinojimas apie paslaugas teikiančius asmenis, nieko nepatvirtina. Visgi nuteistųjų dėstomi samprotavimai apie neva atliktų paslaugų ir parduotų prekių realumą yra paneigti byloje ištirtų ir išanalizuotų objektyvių duomenų visuma, todėl šie argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. 
2. Nagrinėjamu atveju iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 80-116) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pirmiausia matyti, kad specialistė D. K. atliko išsamų tyrimą, analizavo ne tik šios įmonės ūkinę finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-01-01, tačiau kompleksiškai vertino ir analizavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą dokumentaciją, pareigines instrukcijas, finansinius dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimu, dokumentų forminimu, taip pat buvo gauta išvada dėl (duomenys neskelbtini)ės viešųjų pirkimų procedūrų iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo, atlikti priešpriešiniai patikrinimai su UAB (duomenys neskelbtini) komerciniais partneriais ir kt. tam, kad būtų galima įvertinti, ar iš turimų dokumentų galima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, ar įmonės buhalterinis apskaitos tvarkymas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Specialistė savo išvadoje vienareikšmiškai nustatė, kad 29 sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos, prekės už kurias UAB (duomenys neskelbtini) gavo lėšas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo atlikti ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini), arba pačios (duomenys neskelbtini) darbuotojų, o prekių (duomenys neskelbtini) apskritai nepirko ir negavo. Nors nuteistieji kategoriškai tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) minėtas paslaugas atliko ir pardavė medicinos prekes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistųjų skundo teiginiai vienareikšmiškai paneigti ne tik minėta specialisto išvada, tačiau ir liudytojų D. B. (1 t., b. l. 49-51), R. J. (1 t., b. l. 88-90), A. B. (1 t., b. l. 62-63), S. T. (1 t., b. l. 76-77), R. T. (1 t., b. l. 74-75), R. Š. (1 t., b. l. 83-85), P. T. ir kt. apklausos protokolais, parodymais teisme, kad UAB (duomenys neskelbtini) jiems nėra žinoma, kaip ir jos vadovai, o išrašytose sąskaitose faktūrose užfiksuotos atliktos (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo atliekamos jų, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojų, ar UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, arba įrenginių tiekėjų pagal garantines sutartis. Akivaizdu, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko kokius nors remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, todėl nesant abejonių dėl aukščiau minimų liudytojų parodymų patikimumo ir objektyvumo, apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistųjų skundo argumentą, kad liudytojų nežinojimas apie atliekamas paslaugas ar asmenis, kurie atliko remonto darbus, neįrodo, kad paslaugas atliko ne UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, manyti, kad bet kokios paslaugos gali būti atliekamos kokios nors įmonės darbuotojų, apie kuriuos (duomenys neskelbtini) personalui nebūtų žinoma, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, kai kurie skyriai (pvz. (duomenys neskelbtini)) naktimis nedirba, po 18 val. įjungiama signalizacija, todėl patekimas į juos apskritai yra neįmanomas arba tik su atsakingo asmens žinia.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra įmonės, vykdančios ne tik tą pačią veiklą, tačiau valdomos ir to paties vadovo – R. J., turinčios tą patį užsakovą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistieji skunde nurodo, jog tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ėje esančia gamybine baze ir infrastruktūra neįrodo, kad paslaugas atliko ir prekes (duomenys neskelbtini) pardavė ne UAB (duomenys neskelbtini). Visgi tokie skundo teiginiai yra kategoriškai paneigti byloje esančių duomenų visuma. Pirmiausia, kaip minėta, aukščiau nurodytų liudytojų apklausos patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) jiems nebuvo žinoma, taip pat nebuvo žinoma, kad šios įmonės darbuotojai atlieka kokius tai remonto darbus. Atvirkščiai, liudytojas Č. G. parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) pareigose iki 2013-06-30 (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir remontą vykdė UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) jam nebuvo girdėta (1 t., b. l. 23-31). Liudytojas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2010-2013 metais remonto paslaugas atlikdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. B., ir nors buvo girdėjęs apie UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nematė, kad jos atstovai teiktų remonto paslaugas, tuo labiau, kad kokius nors remonto darbus atliktų R. J. (1 t., b. l. 44-46). Liudytojas D. B. parodė, kad 2009-2013 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, vykdė (duomenys neskelbtini) priežiūrą bei remontą VšĮ (duomenys neskelbtini) jam pavestuose skyriuose (pvz.: (duomenys neskelbtini) skyriuje – (duomenys neskelbtini) keitė jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, taip pat  atliko ir (duomenys neskelbtini) aparato (duomenys neskelbtini) remontą). Darbus iš esmės atlikdavo vienas, tačiau būdavo atvejų, kai atlikdavo su kitais darbuotojais, kituose skyriuose (pvz. su (duomenys neskelbtini) darbuotoju A. B.). Pažymėjo, kad visuomet, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, užpildydavo darbų atlikimo aktus, kuriuos atiduodavo įmonės vadovui (1 t., b. l. 48-51). Liudytoja I. V. parodė, kad tiriamu laikotarpiu kitų įstaigų darbuotojai neplovė (duomenys neskelbtini) talpyklų ir niekada jų niekas neremontavo, juolab UAB (duomenys neskelbtini), kuri nėra net žinoma, taip pat ši įmonė neatliko jokių darbų (duomenys neskelbtini) skyriuose. Pažymėjo, jog R. J. jokių darbų tiriamu laikotarpiu šiuose skyriuose neatliko (1 t., b. l. 55-56). Liudytojas J. S. parodė, kad yra ilgametis VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jo darbo funkcijos – (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) įrangos bei kitos aparatūros priežiūra. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tiriamu laikotarpiu nebuvo sugedusi, kadangi paprasčiausiai ten nėra kam sugesti. (duomenys neskelbtini) kartą į metus išvalydavo, šį darbą atlikdavo tik jis. Yra ir nauja talpykla, tačiau jos neprireikė, todėl ji tiesiog stovi nenaudojama. Pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) įranga yra vokiečių gamintojų, todėl jai prižiūrėti pagal sutartį yra įgaliota įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuri šiai įrangai sugedus, remontuodavo nemokamai. Jokia kita įmonė jokių (duomenys neskelbtini) technikos darbų (duomenys neskelbtini) skyriuje nevykdė, kadangi be jo žinios jokie aparatūros remonto darbai nevyko (1 t., b. l. 59-61). Liudytojas A. B. parodė, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas – (duomenys neskelbtini). Su D. B., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, dirbo tame pačiame kabinete, atliko tuos pačius darbus, tik skirtinguose skyriuose. Nurodo, kad tiriamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) skyriuose, (duomenys neskelbtini) visus darbus praktiškai atlikdavo jis arba D. B., jei jis negalėdavo (1 t., b. l. 62-63). Liudytoja D. B. parodė, kad ji vienintelė rūpindavosi (duomenys neskelbtini) priežiūra, todėl be (duomenys neskelbtini) darbuotojų R. T., niekam šių (duomenys neskelbtini) nedavė. (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) remontuodavo D. B. arba įmonės pagal garantines aptarnavimo sutartis. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) nežino (1 t., b. l. 68-69, 71-73). Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojai R. T. bei S. T., kad (duomenys neskelbtini) priežiūra (duomenys neskelbtini) rūpinosi tik jie, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino (1 t., b. l. 74-75, 76-77). Liudytoja G. Š. parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) nei vienas (duomenys neskelbtini) rimtai sugedęs nebuvo, tačiau atsiradus menkiems gedimams, be (duomenys neskelbtini) D. B. ir A. B., daugiau niekas jų nėra remontavęs. UAB (duomenys neskelbtini) ji taip pat nežino. (1 t., b. l. 79-81). Liudytojas R. Š. parodė, kad taip pat yra ilgametis VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo kartu su R. B.. Parodė, kad yra trys (duomenys neskelbtini), tačiau naudojamas tik vienas. Buvo atvejis, kad pirmas (duomenys neskelbtini) perkaito, todėl jis iki šiol neremontuojamas stovi (duomenys neskelbtini) patalpose. Iš viso (duomenys neskelbtini) yra keturi (duomenys neskelbtini), trys pajungti į liniją, tačiau naudojamas tik vienas. Šie (duomenys neskelbtini) per visą jo darbo laiką nebuvo remontuoti, kadangi apsiribojama tik jų kasdienine priežiūra papildant tepalu. Kitus smulkius priežiūros darbus atlieka (duomenys neskelbtini) tarnyba. Per jo darbo laiką nematė, jog kas nors remontuotų (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nežino. Patalpos rakinamos, tad norint į jas patekti, reikia pasiskambinti (1 t., b. l. 83-85). G. J. S. taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) jokie (duomenys neskelbtini) remontai nevyko. Gedimo atveju jie buvo tiesiog pakeisti naujais. Kaip matyti, šių liudytojų parodymų visuma taip pat patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) įrangos remonto ir kitus darbus atlikdavo arba UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. B., arba (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie atlikdavo savo darbines funkcijas jiems priskirtuose skyriuose, arba įmonės pagal garantines sutartis. Akivaizdu, kad nuteistųjų teiginiai apie UAB (duomenys neskelbtini) gamybinės bazės ir infrastruktūros naudojimąsi yra tiesiog neįtikinami, kadangi nėra absoliučiai jokių objektyvių nuteistųjų teiginius patvirtinančių duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) atliktą veiklą VšĮ (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir nuteistųjų skundo argumentas, jog teismas rėmėsi tik jam „patogiais“ parodymais yra visiškai paneigtas išdėstytų duomenų pagrindu.
4. Skunde nuteistieji taip pat tvirtina, kad priežiūros ir remonto paslaugų atlikimas ar prekių pardavimas įmanomas ir be sutarties, nesant darbų atlikimo aktui ar be viešųjų pirkimų procedūrų, nenurodžius (duomenys neskelbtini) skyriaus ir pan., tačiau tokie teiginiai iš esmės prieštarauja R. J. vadovaujamos kitos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos principams, kadangi ši įmonė, atvirkščiai nei UAB (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi ne vieną sutartį dėl įvairių paslaugų teikimo, daugeliu atveju buvo forminami remonto darbų priėmimo – perdavimo aktai ir kt. Bylos duomenimis kategoriškai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašęs jokių sutarčių su VšĮ (duomenys neskelbtini), neatliko viešųjų pirkimų procedūrų, nepateikė remonto atlikimo ar darbų priėmimo aktų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti konkrečiai atliktus darbus bei asmenis, atlikusius remontą, nepateikė aptarnaujamos (duomenys neskelbtini) įrangos techninės dokumentacijos bei dokumentų, taip pat nepateikė įformintų sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, keičiamų detalių sąrašų, remontuojamų įrenginių identifikacinių duomenų. Šiuo atveju svarbu tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini)“ audito komisija, patikrinusi 2010-2013 m. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, taip pat nustatė, kad kai kurios prekės paslaugos pateiktos apmokėjimui buvo dubliuojamos su (duomenys neskelbtini) personalo atliekamu tiesioginiu darbu, už kurį jau buvo mokamas atlyginimas, ar pateiktose sąskaitose apmokėtos paslaugos, kurios iš esmės buvo teikiamas UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes kyla pagrįstos abejonės dėl skaidrios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, kadangi įmonių, kurių veiklos sritys analogiškos, ir kurioms iš esmės vadovauja vienas ir tas pats asmuo, veiklos principai bei įmonei keliami reikalavimai yra tokie skirtingi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 29 sąskaitose faktūrose įformino tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi vienu atveju darbus, kaip minėta atliko arba UAB (duomenys neskelbtini), kurių pajamos daugeliu atveju sutapo su jų dokumentuose užfiksuotais darbais, arba pagal liudytojų parodymus, darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ar pagal garantines sutartis tiekėjų atstovai (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Šias išvadas patvirtina ne tik išsami liudytojų parodymų analizė, tačiau ir minėtos besidubliuojančios sąskaitos faktūros už paslaugas. Byloje esančiais duomenimis kategoriškai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 8 sąskaitose faktūrose įformintas (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ne UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, o (duomenys neskelbtini) darbuotojų S. T. ir R. T., kuriems šiuos darbus atlikti pavesdavo D. B., kuri buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Tokiu atveju nekyla jokių abejonių, kad minėtus darbus už 15725,65 Lt atliko būtent (duomenys neskelbtini) personalas, o ne kaip teigia apeliantai – UAB (duomenys neskelbtini) atstovai. UAB (duomenys neskelbtini) 5  sąskaitose faktūrose įformino valyto (duomenys neskelbtini) remontą už 11869 Lt, tačiau ir šių paslaugų atlikimas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovų yra paneigtas byloje esančių liudytojų J. S. ir I. V. parodymais, todėl neabejotina, kad šias paslaugas realiai atliko būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojas (J. S.), o ne UAB (duomenys neskelbtini), kaip tvirtina apeliantai. UAB (duomenys neskelbtini) 9  sąskaitose faktūrose įformino (duomenys neskelbtini) remontą už 26368 Lt, tačiau minėti remonto darbai realiai nebuvo atlikti, tą vienareikšmiškai patvirtina ne tik byloje esantys liudytojų (J. S., R. Š.) parodymai, tačiau ir (duomenys neskelbtini) raštai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentų, nurašymo ir defektinių aktų neturi, nes jų nėra. Kita vertus pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu eksploatuojami trys (duomenys neskelbtini), kurie 2010-2013 m. trumpalaikio ir ilgalaikio turto registruose nebuvo apskaitomi, be to, (duomenys neskelbtini) nenaudojo savo medžiagų  remonto darbams atlikti, kurie buvo fiksuoti UAB ,,S. F.“ sąskaitose faktūrose nuo 2009-01-01 iki 2014-01-01. Svarbu pažymėti ir tai, į ką teisingai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai nepatvirtina aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo remontuojami būtent UAB (duomenys neskelbtini), atvirkščiai, patvirtina, kad būtent J. A. J., būdamas (duomenys neskelbtini), galėjo atlikti smulkius remonto darbus, kas iš esmės yra ir savaime suprantamas dalykas (15 t., b. l. 18-27). Šiuo atveju pritartina skundžiamame nuosprendyje išdėstytai teismo pozicijai, kad toks parodymų patikrinimo aktas patvirtina tik tai, kad (duomenys neskelbtini) tam tikri įrengimai yra, tačiau nepatvirtina jų remonto fakto, kita vertus, kaip minėta, nėra ir su atlikto remonto paslaugomis susijusios jokios dokumentacijos, kuri vienareikšmiškai patvirtintų atliktų paslaugų faktą. Iš to seka išvada, kad jei (duomenys neskelbtini) ir buvo remontuojamas – atliekama smulki jo priežiūra, ji buvo atliekama (duomenys neskelbtini) darbuotojo. UAB (duomenys neskelbtini) 12 sąskaitose faktūrose įformino (duomenys neskelbtini) remontą už 51485,82 Lt (duomenys neskelbtini) skyriuose, tačiau liudytojų D. B., A. B., D. B. ir G. Š. parodymai tokias aplinkybes kategoriškai paneigia patvirtinant, kad (duomenys neskelbtini) priežiūrą vykdydavo arba UAB „.E.“ atstovas D. B., arba (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. B.. Galiausia, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje VJ Nr. (duomenys neskelbtini) įformino ir (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus už 3505,12 Lt, tačiau byloje patvirtinančių šį faktą duomenų nėra. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog patvirtinančių dokumentų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdytų (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją neturi, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas einantis R. Š., UAB (duomenys neskelbtini) atliktas paslaugas paneigė. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma vienareikšmiškai paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog analizuojamose UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose įformintos paslaugos buvo atliktos realiai.
5. Bylos duomenimis nustatyta kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu atliko (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir remonto, (duomenys neskelbtini) eksploatacinės priežiūros paslaugas pagal sutartis su (duomenys neskelbtini). Darbus atliko D. B.. Taip pat nustatyta, kad ši įmonė už (duomenys neskelbtini) priežiūros darbus (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) gaudavo nuolatines pajamas (6227 Lt). UAB (duomenys neskelbtini)  nurodydavo sunaudotų medžiagų, atsarginių dalių sumą pagal pridėtus (duomenys neskelbtini) montažo – remonto aktus su eksploatuojančių asmenų parašais ir kt. Specialisto išvadoje nurodyta, jog 2009-2013 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose (20 PVM sąskaitose-faktūrose) užfiksuoti identiški darbai ir paslaugos už 36814 Lt, kuriuos savo buhalteriniuose dokumentuose užfiksavo ir UAB (duomenys neskelbtini). Be to, matyti ir tai, kad sutapo ir (duomenys neskelbtini) sutarties prieduose išvardinti (duomenys neskelbtini) technikos pavadinimai ir sąrašai su neva remontuojamos UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pavadinimais ((duomenys neskelbtini) ir kt.). Tokiu atveju, kai viena aptarnaujanti įmonė savo veiklą gali pagrįsti būtina dokumentacija (UAB (duomenys neskelbtini)), o kita – ne (UAB (duomenys neskelbtini)), abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai remonto ir kitų paslaugų neatliko, nėra. Kita vertus, savaime suprantama, kad (duomenys neskelbtini) dviejų identiškas paslaugas teikiančių įmonių paslaugos ekonomiškai netikslingos, ką iš esmės patvirtina ir liudytojų parodymų analizė, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jiems nėra žinoma, jų atstovų, kaip įmonei teikiančių tam tikrų remonto paslaugų nežino. Atvirkščiai, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. B. parodė, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) sutartį su (duomenys neskelbtini), būtent jis atliko šios įmonės atliktų darbų aktuose užfiksuotus darbus už 16382 Lt ((duomenys neskelbtini)ir kt.). Šiuo aspektu UAB ,,S. F.“ savo veiklos negalėjo pagrįsti paslaugų atlikimo faktą įrodančiais dokumentais, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB ,,S. F.“ PVM sąskaitose faktūrose tuo pačiu laikotarpiu užfiksavo tuos pačius darbus ir paslaugas, todėl vėlgi apeliacinės instancijos teismui abejonių, kad darbus atliko ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, nekyla.
6. Apeliantai tvirtina, kad prekės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo įsigytos iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotos realiai. Vis tik byloje esančių duomenų analizė patvirtina, kad prekės, kurias neva pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2013 m. pagal 5 PVM sąskaitas faktūras už 42945,67 Lt, realiai nebuvo parduotos. Tai patvirtina: UAB (duomenys neskelbtini) įforminta Nr. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtinta bendrovės (duomenys neskelbtini) S. K. ir (duomenys neskelbtini) A. R. parašais, UAB (duomenys neskelbtini) 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parašu patvirtino M. P. (kad (duomenys neskelbtini) prekes įsigijo iš šios įmonės), liudytojo J. S. parodymai, prekių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)) negavo ir nematė, nors jas nurašė J. A. J. nurodymu, kaip panaudotas energetinėje tarnyboje, atlikti ne tik priešpriešiniai patikrinimai su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei kitomis įmonėmis, tačiau ir prekių palyginimai (UAB (duomenys neskelbtini) prekių užsakymo ir pardavimo dokumentuose, UAB (duomenys neskelbtini) prekių užsakymuose ir sąskaitose faktūrose, savo ruožtu UAB (duomenys neskelbtini) prekių neteisingais pavadinimais įforminimas prekių užsakymuose ir sąskaitose faktūrose ir galiausia UAB (duomenys neskelbtini), kuri pajamuojant prekes keitė jų pavadinimus ir pan.). Nuodugni tyrimui pateiktų duomenų analizė pirmosios instancijos teismui leido vienareikšmiškai konstatuoti faktą, jog UAB (duomenys neskelbtini) nei realiai atliko remonto paslaugas, nei pardavė (duomenys neskelbtini) paskirties prekių. Šiuo atveju apeliantų subjektyvūs teiginiai, jog tik darbų ir prekių fizinis patikrinimas, kurio niekas byloje neatliko, padėtų nustatyti tiesą, t. y., kad minėti darbai buvo atlikti, o prekės parduotos, teisėjų kolegijos vertinimu ne tik, kad yra nepagrįsti, tačiau realiai neįgyvendinami pirmiausia jau vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sudaro net 35 skyriai, turintys iš esmės tuos pačius įrenginius ir techniką, todėl atsiminti, koks ir kada įrenginys buvo remontuojamas, vargu ar yra įmanomas apskritai. Kita vertus, UAB (duomenys neskelbtini) įformindamas minėtas remonto ir priežiūros paslaugas bei parduotas prekes PVM sąskaitose faktūrose tikslinančių duomenų (skyriaus, įrenginio nr., ir kt.) nenurodė, todėl visiškai sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nesant minėtų duomenų, negalima nustatyti nei darbų faktinio atlikimo, nei prekių pardavimo.

10. Dė BK 222 str. 1 d. taikymo.
1. Skundžiamu nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J. pripažinti kaltais dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo dėl to, kad bendrovės ūkinės finansinės operacijos (remonto darbai, paslaugos ir parduotos prekės) nebuvo teisingai užfiksuotos, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti veiklos ir finansinių rezultatų, įvertinti turto, nustatyti operacijų turinio ir kt. 2009-2013 m. Apeliantai tvirtina, kad visos ūkinės operacijos realiai atspindi įvykusias ūkines operacijas, todėl nesant jų veikoje objektyviųjų šios veikos požymių, prašo išteisinti. Tačiau, kolegijos vertinimu, skundo argumentai nepagrįsti.
2. BK 20 str. reglamentuoja juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Komentuojamo straipsnio 2 d. nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Nagrinėjamos bylos kontekste šios sąlygos egzistuoja, kadangi R. J. darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas siekė ne  tik materialinės naudos UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ir veikė bendrovės interesams (kad neva gautų užsakymus ir kt.), priimdavo sprendimus bendrovės vardu, kontroliavo ir buvo atsakingas už jos veiklą.
3. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje yra konstatuotos netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo pasekmės, t. y. atitinkamu laikotarpiu negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia išvada, įvertinus byloje esančius duomenis, bei atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir išsamiai aptartus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimo ypatumus, yra pagrįsta. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Šiuo konkrečiu atveju buvo kategoriškai nustatyta, jog analizuojant tik UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis nėra įmanoma aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti įmonės finansinę būklę, įsipareigojimų dydį, kadangi pagal 29 PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) atliktų sandorių pagrindžiančių dokumentų nėra (atliekamų darbų užsakymų ir darbų defektinių aktų, darbų sutarčių, remonto darbų priėmimo – perdavimo aktų, pagrindžiančių atliktus darbus ir pan.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, faktinis vadovas, iš esmės vadovavęs įmonės ūkinei - finansinei veiklai R. J. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato savo veiksmų esmę (realiai neatliktų (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir remonto paslaugų, (duomenys neskelbtini) prekių pardavimų įforminimas PVM sąskaitose faktūrose), kilsiančias pasekmes (265 486,22 Lt pajamų ir 55 369,54 Lt pardavimo PVM gavimą už faktiškai neatliktas remonto paslaugas ir neparduotas medicinos prekes) bei sąmoningai to siekė. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad abejonių dėl R. J. kaltės ir UAB (duomenys neskelbtini) atsiradusios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d., nekyla.
11. Dėl BK 300 str. 1 d. taikymo.
1. Nuteistieji apeliaciniame skunde ginčija 29 PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimo faktą, mano, jog ši veika nėra įrodyta. Skundo argumentai nepagrįsti.
2. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste dokumento suklastojimas (29 PVM sąskaitos faktūros) pasireiškia ne tik tuo, kad R. J. panaudoja asmenis, nežinančius apie tokį jo veiksmų pobūdį (V. K. ir S. K., L.. J.), tačiau klastodamas dokumentus (tyčia į PVM sąskaitas faktūras įrašydamas žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai neatliktus remonto darbus ir paslaugas bei neparduotas prekes), apskaitydamas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, pateikdamas jas apmokėjimui, kuriose pasirašė (duomenys neskelbtini) J. A. J., melagingai patvirtindamas, kad paslaugas ir prekes gavo, arba nepasirašydamas, tačiau pateikdamas (duomenys neskelbtini) apmokėjimui, nepagrįstai gavo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 320 855,76 Lt (su PVM) pajamų. Šiuo atveju, jau anksčiau įvertinus byloje esančius duomenis, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 300 str. 1 d.
12.   Dėl182 str. 2 d. taikymo.
1. Nuteistieji teigia, kad jų kaltė pagal BK 182 str. 2 d. nėra įrodyta, kadangi mano, kad skundžiamame nuosprendyje neįrodyta, jog suteiktos remonto paslaugos ir prekės, kurios parduotos VšĮ (duomenys neskelbtini) realiai nebuvo teiktos, o prekės neparduotos. Skundo argumentai nepagrįsti.
2. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo, jog yra įrodyta, kad remonto darbai (paslaugos) atlikti ir (duomenys neskelbtini) prekės parduotos faktiškai nebuvo, todėl plačiau šio aspekto neargumentuoja, tačiau papildomai pažymi, kad bylos duomenimis kategoriškai nustatyta, kad nuteistieji, sukčiaudami įgijo svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 265 486,22 Lt (76 890,12 Eur) UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kadangi kaip nustatyta byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tuos pačius (duomenys neskelbtini) priežiūros ir remonto darbus atliko (duomenys neskelbtini)ės darbuotojai ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir bendrovės direktorius buvo R. J., todėl laikytina, kad nuteistųjų kaltė dėl šio jiems inkriminuoto nusikaltimo įrodyta visiškai.
13.   Dėl BK 228 str. 1 d. taikymo.
1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. A. J. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., kadangi nusikalstamos veikos sudėtyje nėra požymio – didelės žalos valstybei. Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas.
2. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-64-139/2016).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad J. A. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnyba klastodamas apskaitos dokumentus ir sukčiaudamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, dėl ko, pastaroji apgaule įgijo svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 265 486,22 Lt ( 76 890,12 Eur), dėl ko didelę turtinę ir neturtinę žalą patyrė valstybė  ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas viešosios įstaigos prestižas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog dėl skundžiamame nuosprendyje aptartų ne tik R. J., UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ir paties J. A. J. tyčinių veiksmų buvo padaryta didelė turtinė žala (viršija ne tik BK 190 str. numatytą didelės turtinės žalos dydį) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (320855,76 Lt su PVM), kadangi (duomenys neskelbtini) už neva UAB (duomenys neskelbtini) realiai atliktas paslaugas ir parduotas prekes apmokėjo bendrovei, tačiau laiko iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog šioje situacijoje nėra didelės turtinės žalos valstybei požymio. Teisėjų kolegija pažymi, kad didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta turtinė žala valstybei vertinama kaip didelė. Pagal teismo sprendimą šioje byloje didelės turtinės žalos patyrė ne tik valstybė, bet ir viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini). Iš priimto teismo nuosprendžio lieka ne visiškai aišku, kas yra žalos patyręs asmuo ir kiek ši jam yra reikšminga, vertinant jo turimą ir netektą turtą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas šiuo aspektu argumentų dėl didelės turtinės žalos valstybei išsamiai neišnagrinėjo.

3. Kaip matyti iš bylos medžiagos VšĮ (duomenys neskelbtini) už faktiškai neatliktas paslaugas ir parduotas prekes sumokėjo iš (duomenys neskelbtini) lėšų, kurie buvo įvairūs: privalomojo ir savanoriško draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis, įstaigos dalininko skirtos lėšos, valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai, valstybės ir savivaldybių sveikatos valstybinių fondų gaunamos lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti, Europos struktūrinių fondų, valstybės investicijų programų lėšos,  Lietuvos ir kitų fondų asignavimai, lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus, lėšos, gautos kaip parama ir kt. Tokiu atveju, atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) už realiai  nesuteiktas paslaugas ir prekes apmokėjo iš jai priklausančios sąskaitos lėšomis, skirtomis (duomenys neskelbtini)ės veiklai, taip pat į tai, kad pagal BPK 110 str. nuostatas civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tik fizinis arba juridinis asmuo, konstatuotina, kad turtinė žala buvo padaryta tik VšĮ (duomenys neskelbtini).
4. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, ir konstatuojant šį požymį teismas turi nurodyti teisinius argumentus. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-31/2010, 2K-302/2011). Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje tai padaryta nebuvo, tačiau konstatuotina, kad J. A. J., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, kitų nusikalstamų veikų padarymas (sukčiavimas, dokumentų klastojimas) suteikia pagrindo išvadai, kad valstybei buvo padaryta tik neturtinio pobūdžio žala.
5. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad dėl J. A. J. valstybės tarnautojui prilygintų pareigų ir jo trunkamųjų nusikalstamų veiksmų (duomenys neskelbtini)ės veikla sutrikdyta nebuvo, be to, nėra ir pagrindo tvirtinti, jog būtent dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir patirtos žalos buvo esmingai pakenkta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prestižui, todėl kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad neturtinės žalos patyrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

13.6.Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad A. J. J. dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir pagal patvirtintas (duomenys neskelbtini) pareigų instrukcijas, turėdamas pagal užimamas pareigas atlikti  (duomenys neskelbtini) aparatūros apskaitą, užsakymų vykdymą ir gavimo kontrolę, (duomenys neskelbtini) aparatūros priežiūrą, remonto kontrolę, atsakingu atlikti viešųjų pirkimų organizavimą ir dalyvavimą komisijose, įsigyti materialinių vertybių inžinierinei tarnybai ir turėdamas teisę pasirašyti vidaus ir išorės finansiniuose dokumentuose, taip pat  pagal  nuo 2009-07-03 įsigaliojusią ir jo parengtą (duomenys neskelbtini) tvarką VšĮ „(duomenys neskelbtini)‘, nesilaikydamas nurodymo, kad (duomenys neskelbtini) įrangą aptarnauja specializuotos įmonės, su kuriomis pasirašytos techninio aptarnavimo sutartys,  tyčia, neatlikdamas viešųjų pirkimų  dėl (duomenys neskelbtini) aparatūros remonto ir medžiagų įgijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios faktiniu vadovu buvo jo sūnus R. J., žinodamas, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ  „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašytos jokios sutartys (duomenys neskelbtini) aparatūros aptarnavimui ir priežiūrai pagal viešųjų pirkimų procedūras, taip pat žinodamas, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir bendrovės direktorius buvo R. J., pagal pasirašytą 2006-09-31 (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini) už aparatūros priežiūros darbus buvo nustatyta pastovi darbų 6 227 Lt kaina bei sutarties prieduose išvardinti prižiūrimos (duomenys neskelbtini) technikos sąrašai, o kitus (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros ir remonto darbus atliko (duomenys neskelbtini)ės darbuotojai, piktnaudžiavo tarnyba, klastodamas apskaitos dokumentus ir sukčiavo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo sūnumi R. J., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu  bendrovės akcininku, faktiniu jos vadovu ir faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalią bendrovės direktorę savo žmoną L. K.-J., turėdamas tam išduotą prokūrą, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2013-07-11 (duomenys neskelbtini) mieste, R. J. surašius UAB (duomenys neskelbtini) 29 PVM sąskaitas-faktūras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriose R. J. nurodymu pasirašė bendrovės administratorė V. K., pagal sutartį apskaitą tvarkiusi (duomenys neskelbtini) S. K. bei d.L. K.-J.,  nežinančioms apie vykdomas R. ir A. J. nusikalstamas veikas ir įrašius į šias sąskaitas-faktūras žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus medicininės  priežiūros ir remonto paslaugas bei medicinos prekių pardavimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 320 855,76 Lt su PVM  (265 486,22 Lt pajamų ir 55 369,54 Lt pardavimo PVM), įrašydamas neva atliktų paslaugų ir parduotų prekių pavadinimus, taip, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje R. J. suklastojus PVM sąskaitas-faktūras ir pateikus jas apmokėjimui, kuriose jis pasirašė  kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinierius, melagingai patvirtindamas, kad paslaugas ir prekes gavo, arba sąskaitose nepasirašydamas, bet jas pateikdamas nepasirašytas (duomenys neskelbtini) apmokėjimui ir jas apmokėjus bankiniais pavedimais, kai faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų ir nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių, o tuo laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tuos pačius (duomenys neskelbtini) priežiūros ir remonto darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir UAB (duomenys neskelbtini), tokiu  sukčiavimo būdu UAB (duomenys neskelbtini) gavo 265 486,22 Lt pajamų (pardavimo PVM 55 369,54 Lt)  į banko sąskaitą, taip piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apgaule įgijo svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 265 486,22 Lt (76 890,12 Eur)  sūnaus valdomai UAB (duomenys neskelbtini) naudai dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, nes tokiais asmens, prilyginto valstybės tarnautojo pareigoms atliktais tyčiniais  veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai ir turtinę žalą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ .

14. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino bylos įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog nuteistieji kaltinime nustatytomis aplinkybėmis realiai remonto paslaugų neatliko ir medicinos prekių (duomenys neskelbtini)ei nepardavė, todėl inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

n u t a r i a :

nuteistųjų R. J., J. A. J., juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Vadimo Makušino apeliacinį skundą atmesti.

2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje J. A. J. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti žalą patyrę asmenys pakeisti ir šioje nuosprendžio dalyje išdėstyti, kad didelę neturtinę žalą patyrė Valstybė ir didelę turtinę žalą patyręs asmuo yra Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Donatas Jatužis

Teisėjai               Algirdas Gaputis

              Pranas Šimkus