Civilinė byla Nr. e2A-295-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01470-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.9.2; 3.3.1.11 

                                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT sprendimai sėkmei“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IT sprendimai sėkmei“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 103 925 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimai grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.        Vilniaus miesto savivaldybė, ieškodama technologinio sprendimo jai priskirtų funkcijų įgyvendinimui, nutarė sukurti mobiliąją karantinavimosi aplikaciją – programėlę mobiliesiems telefonams „Karantinas“, kurios pagalba vartotojai galėtų gauti patarimus bei priminimus apie prevencinius veiksmus karantino bei saviizoliacijos laikotarpiu, taip pat atitinkama taškų sistema būtų skatinami laikytis saviizoliacijos. Programėlės kūrimui buvo pasitelkta tiekėja – ieškovė, kuri laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą techninę specifikaciją kūrė programėlę. Kartu buvo derinamos sutarties sąlygos ir paslaugų apmokėjimas.

1.2.        Vilniaus miesto savivaldybės atstovai jau 2020 m. balandžio 4 d. viešai pristatė programėlę „Karantinas“ Vilniaus miesto gyventojams. Tik 2020 m. balandžio 6 d., vadovaujantis viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu rezultatais, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės buvo sudaryta mobiliosios programėlės „Karantinas“ nuomos paslaugų sutartis, kuri 2020 m. balandžio 14 d. perkančiosios organizacijos iniciatyva buvo nutraukta. Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendintu technologiniu sprendimu susidomėjo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) bei NVSC, tik programėlę buvo siekiama sukurti ne konkrečios savivaldybės, o nacionaliniu lygmeniu su papildomu funkcionalumu.

1.3.        2020 m. kovo 27 d. ieškovė pristatė Vyriausybės Viešojo valdymo grupės vyriausiajam patarėjui technologinį sprendimą karantino informacijos skleidimui ir saviizoliacijos užtikrinimui. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakymą, kuriame buvo prašoma pateikti pasiūlymą nuotoliniu būdu, prie šio elektroninio laiško gavėjų pridėti ir NVSC atstovai, įskaitant ir NVSC direktorių. 2020 m. kovo 27 d. A. S., reaguodamas į Vyriausybės patarėjo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma nuotoliniu būdu pateikti pasiūlymą, atsiuntė ieškovei nuotolinės konferencijos prisijungimo nuorodą. Šios nuotolinės konferencijos metu ieškovė pristatė savo technologijas, pajėgumus, kitaip tariant – pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Ieškovei pateikus pasiūlymą, NVSC atstovas nurodė, kad dėl šių paslaugų pirkimo NVSC veda derybas su dar 3 įmonėmis – tiekėjomis, t. y. perkančioji organizacija iš viso vertina 4 tiekėjų pasiūlymus. Jei bus pasirinkta ieškovė, NVSC apie tai informuos. Tos pačios dienos vakare NVSC elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad ieškovė yra pasirinkta NVSC perkamų paslaugų tiekėja. Atsakovo patvirtinimas dėl ieškovės paslaugų pirkimo dar kartą buvo išreikštas ir Discord susirašinėjimo programoje.

1.4.        Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė pagal NVSC pateiktus ir nuolat pildytus reikalavimus, kurie vėliau buvo sudėti ir susisteminti į techninę specifikaciją, kūrė užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlę, kuria buvo siekiama surinkti, apdoroti ir pateikti analizei epidemiologiškai reikšmingus duomenis, padedančius užtikrinti užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėseną ir kontrolę bei tinkamai valdyti ypatingąsias epidemines situacijas. Programėlės kūrimo darbai susidėjo iš kelių dalių. Bendroji programėlės dalis buvo skirta savanoriškai saviizoliacijai, karantinui užtikrinti. Ši programėlės versija skirta surinkti duomenis iš savanoriškų programėlės naudotojų apie jų sveikatos rodiklius ir juos perduoti epidemiologinei duomenų analizei, taip pat skleisti informaciją vartotojams. Kita dalis – saviizoliacijos dalis, kuri apėmė papildomos funkcijos programėlei diegimo darbus. Ši programėlės versija skirta priverstinei saviizoliacijai užtikrinti. 

1.5.        Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. tarp ieškovės ir atsakovo vyko intensyvus bendradarbiavimas: buvo sprendžiami klausimai tiek dėl programėlės dizaino ir funkcionalumo, tiek ir dėl sutarties sąlygų bei apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu buvo paskelbtas karantinas, šalys iš esmės visus iškylančius klausimus sprendė nuotoliniu būdu, t. y. bendravo elektroniniu paštu, susirašinėjo Discord programėlėje, rengė nuotolines konferencijas naudojantis Zoom programa, bendravo telefonu.

1.6.        2020 m. kovo 27 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė pirminius reikalavimus programėlei bei jos funkcionalumui. Vienas esminių reikalavimų buvo skubumas. Pirminę programėlės versiją buvo prašoma sukurti per 3 dienas. Šią techninę specifikaciją ieškovei atsiuntė 2020 m. gegužės 6 d. kartu su kvietimu teikti pasiūlymą.

1.7.        Atsakovas paraleliai vykdė ir atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinės įrangos pirkimą, buvo pasirinkta tiekėja UAB „Juvare Lithuania“. Atsakovas siekė techniškai įgyvendinti ieškovės sukurta programėle surinktų duomenų perdavimą į UAB „Juvare Lithuania“ sukurtą atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinę įrangą, t. y. surinkti ir perduoti duomenis NVSC, kuriuos tuo metu rinko NVSC skambučių centro darbuotojai. 2020 m. kovo 30 d. atsakovas atsiuntė elektroninį laišką ieškovei ir UAB „Juvare Lithuania“ atstovui, kuriame aprašomi duomenų tipai, kurie bus perduodami į UAB „Juvare Lithuania“ ruošiamą programinę įrangą. Atsakovas nuo pat pradžių nurodė ieškovei ruošti programėlės techninę infrastruktūrą taip, kad būtų įmanomas duomenų persiuntimas NVSC duomenų bazei, bei ruošti tokį programėlės turinį, kuris atitiktų NVSC duomenų bazės struktūrą.

1.8.        Ieškovei per atsakovo nustatytus terminus sukūrus pirminę programėlės versiją buvo pradėti programėlės testavimo ir taisymo darbai, taip pat buvo aptariami tolimesni veiksmai ir terminai. Pirmojo etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. balandžio 6 d. ir prasidėti programėlės viešinimas Lietuvos gyventojams.

1.9.        NVSC atstovai nuolat teikė prašymus, pastabas, komentarus dėl programėlės turinio ir dizaino keitimo. Į šalių susirašinėjimą nuo pat pradžių buvo įtrauktas NVSC direktorius, kuris ir pats asmeniškai teikė nurodymus ir atsakymus ieškovei. Programėlės kūrimo klausimais ieškovė nuolat bendravo su Vyriausybės atstovais.

1.10.        Ieškovei atlikus programėlės pataisymus pagal atsakovo ir kitų institucijų atstovų teiktas pastabas ir prašymus, sukurta programėlė buvo priimta ir išviešinta, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. įvyko viešas programėlės pristatymas.

1.11.        Programėlė buvo patalpinta „Apple App Store“ ir „Google Play Store“ programėlių parduotuvėse, ji tapo prieinama naudotojams. Iš viso 3 802 naudotojai šią programėlę parsisiuntė ir įsidiegė į savo mobiliuosius telefonus ir ja naudojosi.

1.12.        Vėliau, jau paviešinus pirminę programėlės versiją, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti papildomi darbai, programėlės patobulinimai, diegiamos papildomos funkcijos. 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti visi esminiai darbai ir buvo pasirengta UAB „Juvare Lithuania“ sistemos bei ieškovės sukurtos programėlės duomenų integracijai, koks ir buvo pirminis NVSC užsakymas. Be to, 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Juvare Lithuania“ elektroniniame laiške ieškovei patvirtino, kad duomenų integracija jau buvo įvykusi ir surinkti duomenys buvo naudojami.

1.13.        Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, taip pat teikė atsakovui savo suteiktų paslaugų ataskaitas. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė persiuntė atsakovui savo darbo valandų ataskaitą už pirminės apimties įgyvendinimą. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė, po įvykusio pokalbio su NVSC direktoriumi ir pavaduotoju bei Vyriausybės patarėju, atsiuntė visiems pokalbio santrauką ir detalią savo suteiktų paslaugų bei planuojamų atlikti darbų ataskaitą. Kartu buvo derinama paslaugų kaina ir sutarties pasirašymo ir įforminimo klausimas. Jau 2020 m. kovo 30 d. NVSC atstovas klausė ieškovės, ar ji apskaičiavo kainą. 2020 m. kovo 30 d. ieškovė pateikė kainos ir jos apskaičiavimo metodikos pasiūlymą. Ieškovė pasiūlė preliminarią (28 292 Eur) saviizoliacijos modulio kūrimo kainą, kuri neapėmė programėlės palaikymo, techninio aptarnavimo ir atnaujinimo darbų, licencijos nuomos mokesčio ir pan. Ieškovė pasiūlė paslaugų kainą skaičiuoti valandiniais įkainiais, pateikė savo valandinių įkainių dydžius. 2020 m. kovo 31 d. atsakovas, gavęs tokį ieškovės pasiūlymą, Discord programoje patvirtino, kad valandos ir  kaina tinka. 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė, atsižvelgdama į naujus atsakovo reikalavimus programėlei ir kainos apskaičiavimo metodikai, elektroniniame laiške patikslino atsakovui paslaugų kainą, t. y. nurodė ne valandinius įkainius, o bendrą paslaugų kainą – 108 000 Eur už programėlės sukūrimą ir palaikymą. 2020 m. balandžio 2 d. NVSC atstovas A. S., atsakydamas į ieškovės laišką ir pridėdamas prie šio laiško NVSC direktorių, nurodė, kad NVSC tvirtina ieškovės paslaugų kainą, kuri yra 108 000 Eur. 2020 m. balandžio 7 d. programėlės viešo pristatymo Vyriausybės konferencijoje metu NVSC atstovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, kiek kainavo sukurti programėlę, nurodė, kad išlaidos ir kaštai dar skaičiuojami, nes programėlė dar iki galo nesukurta, bus diegiamos naujos funkcijos.

1.14.        2020 m. balandžio 15 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 374 „Dėl lėšų skyrimo“ nutarė skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų SAM 3 500 000 Eur, be kita ko, incidentų valdymo programinei įrangai ir mobiliajai programėlei „Karantinas“ įsigyti. 2020 m. gegužės 5 d. atsakovo atstovas Discord programoje nurodė, kad ieškovė gaus elektroninį laišką, į kurį atsakydama turės pateikti oficialų pasiūlymą NVSC su galutine 256 900 Eur kaina.

1.15.        Ieškovė nuo pat tos dienos, kai buvo pasirinkta programėlės kūrimo tiekėja, nuolat priminė ir prašė atsakovo atsiųsti sutartį pasirašymui, t. y. įforminti šalių teisinius santykius. Ieškovė norėjo kuo greičiau įforminti šalių sutartinius santykius, kurie faktiškai tęsėsi jau nuo 2020 m. kovo 27 d., todėl komunikavo su atsakovu, teiravosi atsakovo, kokius turi rengti dokumentus, teiravosi dėl dokumentų formos ir turinio. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovė Discord programoje nurodė atsakovo atstovui, kad kol nebus pasirašyta sutartis, naujų darbų ieškovė neatliks. 2020 m. gegužės 4 d. atsakovas Discord programoje parašė ieškovei, kad viešojo pirkimo dokumentai yra galutinai tvirtinami su kitomis institucijomis, nurodė, kad galutinė sutartinių santykių įforminimo diena yra 2020 m. gegužės 7 d.

1.16.        2020 m. gegužės 5 d. atsakovas Discord programoje informavo ieškovę, kad yra parengta galutinė techninė specifikacija. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovo prašytus dokumentus. 2020 m. gegužės 6 d. NVSC Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė, tuo metu laikinai ėjusi vedėjos pareigas, ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė informaciją dėl sutarties sudarymo. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė gavo iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ kvietimą teikti pasiūlymą NVSC dėl programėlės pirkimo. 2020 m. gegužės 7 d., kai jau faktiškai buvo suderintas sutarties turinys ir pasirengta ieškovės bei kitos tiekėjos UAB „Juvare Lithuania“ duomenų integracijai, atsakovas elektroniniu laišku formaliai informavo ieškovę, kad NVSC nutraukė programėlės pirkimo procedūras. Tuo tarpu 2020 m. gegužės 12 d. viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu NVSC sudarė WebEOC licencijos prenumeratos sutartį su duomenų bazės kūrėja, tiekėja UAB „Juvare Lithuania“. Sutartis CVP IS sistemoje paskelbta 2020 m. gegužės 19 d., prie šios sutarties pridėta techninė specifikacija yra dėl užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos kūrimo. Tai atspindi, kad NVSC su UAB „Juvare Lithuania“ sutartį dėl UAB „Juvare Lithuania“ kurtos duomenų bazės, per kurią turėjo būti perduodami ieškovės sukurtos programėlės pagalba surinkti duomenys NVSC, sudarė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. Šios sutarties kaina – 314 400 Eur be PVM.

1.17.        Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta (nors ir faktiškai sudaryta) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus atitinkanti programėlės viešojo pirkimo sutartis, dėl ko ji laikoma niekine ir negaliojančia, savaime nereiškia, kad už ieškovės suteiktas paslaugas neturi būti atlyginta.

1.19.        Atsakovas ekonominę naudą gavo netiesiogiai: nors programėlė buvo skirta NVSC specialistų (kontrolės skyriaus, skambučių centro ir kitų), kurie teikia konsultacijas ir tikrina saviizoliacijoje esančius asmenis, darbo krūviui mažinti, tačiau programėle tiesiogiai naudojosi tretieji asmenys – naudotojai, esantys saviizoliacijoje ar asmenys, siekiantys gauti aktualią informaciją apie koronavirusą. Ieškovės sukurta programėlė leido atsakovui įgyvendinti teisės aktais jam priskirtas funkcijas.

1.20.        Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 27 d. sudarė susitarimą, kuris savo esme yra atlygintinas. Ieškovė suteikė atsakovui paslaugas, t. y. sukūrė ir perdavė programėlę pagal atsakovo užsakymą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė (nepagrįstai sutaupė savo išlaidas) ir prisidengdamas neva neįvykusiu ir neįformintu viešuoju pirkimu siekia nesąžiningai šios savo prievolės išvengti. Atsakovas nepatyrė jokių išlaidų, kurios būtų patirtos, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs viešojo pirkimo procedūras, nevengęs įforminti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir elgtųsi sąžiningai ieškovės atžvilgiu. Ieškovė vykdė atsakovo pavedimus, teikė jam paslaugas, perdavė nematerialų sukurtą objektą.

1.21.        Ieškovė teikė atsakovui paslaugas savo jėgomis ir sąskaita, t. y. atliko intelektinį darbą, programavo, skyrė tam atitinkamus resursus ir laiką turėdama teisėtai pagrįstų lūkesčių, kad už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta. Kadangi atsakovo užsakymas buvo itin skubus, ieškovė tuo metu atsakovo užsakymo vykdymui pasitelkė visus savo turimus pajėgumus, ieškovės darbuotojai ir samdomi asmenys dirbo savaitgaliais ir viršvalandžius, kad būtų suspėta įgyvendinti atsakovo užsakymą. 2020 m. balandžio 27 d. ieškovės siųstoje ataskaitoje atsakovui matyti, kad jau tuo metu ieškovė skyrė net 800 val. darbo vykdydama atsakovo užsakymą. Ieškovė paslaugas atsakovui teikė iki 2020 m. gegužės 7 d. Per visą paslaugų teikimo laikotarpį ieškovė iš viso skyrė 1 264 darbo valandas kurdama programėlę,  t. y. įgyvendindama atsakovo užsakymą.

1.22.        VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, numatanti, kad viešojo pirkimo sutartis, kurios vertė yra didesnė kaip 3 000 Eur (be PVM), turi būti sudaryta raštu. Atsakovas šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikė, nuolat ieškovei žadėjo atsiųsti sutartį pasirašyti, tačiau galiausiai jos neatsiuntė, nepasirašė ir šalių sutartinių santykių raštu neįformino. Tokiais pirkimą organizavusio atsakovo veiksmais buvo šiurkščiai pažeistos VPĮ nuostatos, dėl to atsakomybė tenka būtent atsakovui kaip perkančiajai organizacijai.

1.23.        Ieškovė neturėjo jokių abejonių, kad paslaugą atsakovas įsigijo tinkamai ir už ją bus apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 27 d. pokalbio metu buvo paminėta, jog deramasi su dar kitomis įmonėmis (tiekėjomis), siūlančiomis analogiškus variantus, 2020 m. kovo 27 d. (tą pačią dieną) atsakovas pranešė, jog ieškovė yra atrinkta kandidate kurti programėlę, ieškovei nekilo abejonių, kad, esant susiklosčiusiai situacijai, tokiais veiksmais atsakovas įvykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, dėl to ieškovė net negalėjo numatyti, kad sutartis nebus pasirašyta. Iš esmės visos sutarties sąlygos tarp ieškovės ir atsakovo buvo aptartos. Be to, ieškovė nebuvo vienintelė atsakovo tiekėja, kuri pradėjo vykdyti atsakovo užsakymą dar prieš sutarties pasirašymą. Minėta, kad paraleliai atsakovas vykdė ir atvejų (ekstremalių situacijų) valdymo programinės įrangos pirkimą iš UAB „Juvare Lithuania“, kuri paslaugas atsakovui teikė taip pat nepasirašiusi sutarties. Ypatinga svarba šiuo atveju suteikiama ne dokumentacijos sutvarkymui (nepaisant to, kad tam tikri reikalavimai išlieka kaip privalomi), o būtent pirkimo objekto sukūrimui ir pateikimui laiku. Ieškovė niekada neužsiminė, kad suteiks paslaugą neatlygintinai ir prisiima visas išlaidas, riziką.

1.24.        Ieškovė gavo trijų bendrovių – potencialių tiekėjų atsakymus: UAB „Netcode“ pateikė 90 650 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą, MB „Mobiliųjų aplikacijų sprendimai“ pateikė 121 950 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą, UAB „Baltic Amadeus“ pateikė 99 176 Eur (be PVM) mažiausios galimos kainos pasiūlymą. Šių trijų pasiūlymų kainos vidurkis yra 103 925 Eur (be PVM). Taigi, ieškovė, vadovaudamasi nešališkų bendrovių, dirbančių informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje, pateiktais pasiūlymais, objektyviai apskaičiavo ir nustatė atsakovo nepagrįsto sutaupymo gavus iš ieškovės programėlės kūrimo paslaugas vertę.

1.25.        Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek NVSC vykdė visiškai atskirus pirkimus skirtingiems produktams įsigyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekė įsigyti programėlę, kuri leistų jai įgyvendinti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. V-408 bei 2020 m. kovo 23 d. sprendimu V-499 priskirtas funkcijas, susijusias su asmenų informavimu bei priverstiniu grįžusių asmenų izoliavimu ir jų kontrole. Tuo tarpu valstybės institucijos (Vyriausybė, SAM, NVSC), susidomėjusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kuriamu technologiniu sprendimu, domėjosi, ar panašaus technologinio sprendimo nebūtų galima įgyvendinti nacionaliniu, visos Lietuvos teritorijos lygmeniu, palengvinant NVSC darbą. 2020 m. kovo 30 d. atsakovas pateikė ieškovei papildomus reikalavimus programėlei, kurios duomenys turi būti integruoti su UAB „Juvare Lithuania“ ruošiama programine įranga. Tai parodo, jog atsakovas siekė sukurti programėlę būtent savo poreikiams, savo funkcijų įgyvendinimui ir programėle renkamus duomenis integruoti su savo sistema. 

1.26.        Atsakovo ir ieškovės sutarta paslaugų kaina (108 000 Eur) iš esmės atitiko tiek Vyriausybės, tiek SAM skirto finansavimo programėlei „Karantinas“ įsigyti dydį (110 000 Eur). Tik vėliau atsakovui teikiant papildomus užsakymus programėlės funkcionalumams diegti buvo apskaičiuota, kad bendra paslaugų kaina sieks 256 900 Eur, tačiau tai nereiškia, kad tokia paslaugų kaina turėjo būti iš karto sumokėta. Atsakovas tik 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į SAM dėl papildomo finansavimo skyrimo ir nepaisant to, 2020 m. gegužės 6 d. pateikė ieškovei kvietimą teikti pasiūlymą, o jau 2020 m. gegužės 7 d. informavo ieškovę, kad nutraukė pirkimo procedūras.

1.27.        Nei po viešo programėlės pristatymo, nei gavus A. S. adresuojamus elektroninius laiškus, kuriuose buvo aptariami programėlės kūrimo darbai, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų aiškiai nurodyta, jog A. S. veikia ne pagal NVSC jam pavestus nurodymus. Priešingai, 2020 m. balandžio 7 d. Vyriausybės oficialiame internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas straipsnis, kuriame pateikiama ir tuometinio NVSC direktoriaus R. P. nuomonė dėl programėlės. Vien tai, kad atsakovas ir A. S. nebuvo įteisinę darbo santykių, negali būti priežastimi, dėl kurios A. S. veiksmai nebūtų laikomi veiksmais, atliktais atstovaujant atsakovui. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas (A. S.) viršija savo teises, atsakovas neturi teisės šiuo pagrindu siekti išvengti tokio atstovo atliktų veiksmų pasekmių. Ieškovei nekilo jokių abejonių, kad bus pasirašyta ir rašytinė sutartis, įforminanti šalių sutartinius santykius, o atsakovas atsiskaitys su ieškove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 102 348 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 102 348 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 956 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip viešąjį interesą užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, karantino režimo kontrolės, saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolės bei priežiūros funkcijas įgyvendinantis subjektas, dėl COVID-19 ligos pandemijos atliko skubius veiksmus. Atsakovas 2020 m. kovo 27 d. patvirtino, kad pasirenka ieškovę (priima jos pasiūlymą) pagal atsakovo pateiktus reikalavimus suteikti informacinės sistemos programėlės sukūrimo paslaugas (sukurti programėlę). Šį patvirtinimą elektroniniu paštu bei Discord susirašinėjimo programoje atliko NVSC visuomeninis patarėjas A. S., kuris veikė kaip atsakovo atstovas ir buvo tinkamas atsakovo atstovas užsakymui patvirtinti bei sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo atsiradimo faktui patvirtinti, nes A. S. pasirašyti laiškai buvo adresuojami ne tik ieškovei, bet ir tuometiniam NVSC direktoriui R. P. Teismas priėjo prie išvados, kad 2020 m. kovo 27 d. tarp šalių ypatingomis karantino sąlygomis įvyko neskelbiamos derybos, o nuo 2020 m. kovo 27 d. lygiagrečiai vyko ir programėlės kūrimo darbai. Teismas nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovui paslaugas – NVSC funkcijoms įgyvendinti suteikė programavimo paslaugas, kurių rezultatas – sukurta programėlė ir atlikta jos integracija.

4.       Teismas konstatavo, kad COVID-19 ligos pandemijos Lietuvoje paskelbto karantino metu dėl ekstremalios situacijos viešuosiuose pirkimuose toleruotinas ir sutarties pasirašymo momentas po to, kai sutarties šalys jau pradėjo ją vykdyti (įvykdė), kadangi prioritetas šalyje ir visame pasaulyje susiklosčiusiomis ypatingomis sąlygomis buvo teikiamas ne sutarties įforminimui, o skubiam sutarties vykdymui. Teismas nustatė, kad sandoris tarp šalių faktiškai buvo sudarytas, tačiau nebuvo įformintas, pasirašant VPĮ reikalavimus atitinkančią sutartį. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta (nors ir faktiškai sudaryta) VPĮ reikalavimus atitinkanti programėlės viešojo pirkimo sutartis, savaime nereiškia, kad už ieškovės suteiktas paslaugas neturi būti atlyginta. Nagrinėjamu atveju ieškovės sukurta programėlė sudarė atsakovui sąlygas įgyvendinti teisės aktais jam priskirtas funkcijas. Atsakovas, gavęs iš ieškovės paslaugas ir už jas neatsiskaitęs, nepagrįstai sutaupė 102 348 Eur, kuriuos teismas apskaičiavo pagal trijų potencialių tiekėjų pasiūlymų bei informacinių technologijų specialisto ekspertiniame tyrime nustatytos programėlės paslaugos rinkos kainos vidurkį ((90 650 Eur +121 950 Eur + 99 176 Eur +97 617 Eur) / 4). Teismas konstatavo, kad yra visos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus:

5.1.                      ieškovės 2020 m. kovo 23–27 d. dirbtų valandų suvestinę, parengtą pagal UAB „Informacinės konsultacijos“ ekspertizės aktą Nr. 1 „Dėl paslaugų, susijusių su programėle „Karantinas“, vertės nustatymo“;

5.2.                      Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenis apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išviešintą ir paskelbtą 2020 m. balandžio 4 d. pirkimo sutartį su ieškove;

5.3.                      CVP IS duomenis apie atsakovo išviešintas sutartis su UAB „Dizaino kryptis“;

5.4.                      Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą dėl baudų skyrimo ieškovei ir atsakovui. Nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo atstovo patirties stokos. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie yra būtini teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui.

6.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Teismas neteisėtai išėjo iš ginčo ribų ir vadovavosi viešųjų pirkimų bylose suformuota teismų praktika dėl niekinio ir negaliojančio sandorio, restitucijos taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo.

6.2.                      Teismas neteisėtai konstatavo, kad atsakovo visuomeninis patarėjas A. S. buvo tinkamas atsakovo atstovas santykiuose su ieškove. A. S., kuris visą laiką bendravo su ieškove ir buvo atsakovo visuomeninis patarėjas, iš esmės vykdė konsultacijas, siekiant suderinti technines specifikacijas, kurių pagrindu galėtų įvykti viešasis pirkimas.

6.3.                      Skubiai atliekamame viešajame pirkime turi būti laikomasi minimalios VPĮ nustatytos procedūrinės tvarkos. Programavimo paslaugų įsigijimas tarp ieškovės ir atsakovo privalėjo būti įformintas rašytinės formos paslaugų teikimo sutartimi. Programavimo paslaugų įsigijimą iš ieškovės ir bendravimą su ieškove viešojo pirkimo procedūrų metu privalėjo vykdyti atsakovo viešojo pirkimo komisija. Pirkimo objekto apibūdinimui ir apibrėžimui perkančioji organizacija privalo parengti techninę specifikaciją. Pagal perkančiosios organizacijos kvietimu pateiktas pirkimo sąlygas (techninę specifikaciją), tiekėjas turėjo pateikti pasiūlymą. Pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas ir tiekėjo pateiktą pasiūlymą bei derybų rezultatus (jei buvo derėtasi), turėjo būti sudaroma viešojo pirkimo sutartis.

6.4.                      Faktinė sutartis nebuvo sudaryta 2020 m. kovo 27 d., nes tarp šalių nuo 2020 m. kovo 27 d. prasidėję teisiniai santykiai gali būti laikomi tik rinkos konsultacijos pradžia, tačiau ne viešojo pirkimo procedūrų pradžia ir ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo pradžia. Akivaizdu, kad visuomeninis patarėjas A. S., kuris tuo metu nebuvo atsakovo darbuotojas, 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku neturėjo įgaliojimo patvirtinti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakovu. A. S. neatvykus liudyti, byloje buvo prarasta galimybė įvertinti A. S. vaidmenį ieškovės ir atsakovo santykiuose ir galimai jo atsakomybę už sukeltus teisinius padarinius. Svarstytina, ar byla galėjo būti nagrinėjama, neįtraukus A. S. dalyvaujančiu byloje asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi A. S. galėjo paaiškinti reikšmingas aplinkybes, pateikti papildomą informaciją ir įrodymus.

6.5.                      Ieškovė, kuri elgiasi neteisėtai (teikia paslaugas neturėdamas viešojo pirkimo sutarties), tai sąmoningai suvokia, taigi, negali būti laikoma, kad elgiasi rūpestingai, nerizikingai ir neprisiima iš to kylančių neigiamų padarinių, tarp jų ir nuostolių. Pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti ginčo dalyką ir tinkamai takyti materialiosios ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kuri laikytina niekine, nes buvo sudaryta ne pagal VPĮ. Tai reiškia, kad teismas konstatavo, jog buvo sudaryta bendroji civilinė sutartis, o ne specialioji viešojo pirkimo sutartis. 

6.6.                      108 000 Eur buvo patvirtinti kaip paslaugų poreikis iki 2020 m. birželio mėnesio ir tai nurodė pati ieškovė savo elektroniniame laiške 2020 m. gegužės 5 d., tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad ieškovas realiai paslaugas atsakovui teikė tik iki 2020 m. balandžio 16 d. Taigi, pagal ekspertizės akte nurodytus darbo laiko apskaitos duomenis, atėmus nepagrįstai įtrauktą laikotarpį (2022 m. kovo 23– 27 d.), matyti, kad ieškovė paslaugas atsakovui teikė tik 20 dienų (nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.). Pagal suderintą poreikį ir ieškinio dalyką ieškovė atsakovui paslaugas turėjo teikti nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. 95 dienas, o faktiškai dirbo 20 dienų. Taigi, ieškovės išlaidos yra tik 22 736,84 Eur su PVM (108 000 Eur su PVM / 95 d. x 20 d.) arba 21,88 proc. nuo ieškinio sumos (103 925 Eur). Tai reiškia, kad ieškovei yra nepagrįstai ir neteisėtai priteista apie 80 proc. ieškinio sumos ir tai tapo ieškovės nepagrįsto praturtėjimo rezultatu atsakovo sąskaita. 

6.7.                      Be darbuotojų dirbto darbo laiko ieškovė kitų sąnaudų neturėjo ir neįrodinėjo, todėl faktinės darbo užmokesčio sąnaudos, kurias atspindi Sodros oficialūs viešieji duomenys, ir gali būti ieškinio pagrįsta suma, jei teismas ieškinį tenkintų iš dalies.

6.8.                      Ieškovės užsakyta privačia R. V. ekspertize vadovautis negalima, ekspertas yra akivaizdžiai nekompetentingas ir nesąžiningas, nes kompensacijos bendras vidurkis yra 18 033,56 Eur.

6.9.                      Ieškovės sukurta programėlė taip ir nebuvo pradėta naudoti, o eksperimentiniu režimu veikė apie mėnesį. Pažymėtina, kad pati ieškovė yra atsakinga už programėlės kokybę, o tiksliau jos nekokybiškumą ir prieštaravimą Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (toliau – BDAR), dėl ko programėlės naudojimas pasidarė objektyviai neįmanomas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. gegužės mėnesį savo iniciatyva atliko Programėlės tyrimą, nustatė daug pažeidimų ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovei bei atsakovui skyrė baudas.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

7.1.                      Naujų įrodymų priėmimas neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą. Toks apelianto prašymas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Apeliantas siekia naujai teikiamais įrodymais byloje grįsti naujus argumentus, kurie nei pirmą, nei antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti kaip atsakovo atsikirtimų pozicija.

7.2.                      Byla buvo išnagrinėta, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, o ne kaip iš viešųjų pirkimų sutarties kilęs ginčas, todėl šiam ginčui pagrįstai nebuvo taikyta viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo specifika.

7.3.                      Atsakovas nevykdė rinkos konsultacijos. Tai yra naujas atsakovo atsikirtimas, kuris nurodomas tik apeliacinėje proceso stadijoje. Atsakovas neskelbiamų derybų būdu įvykdė viešąjį pirkimą. Ginčo pirkimo metu prioritetas buvo teikiamas skubiam paslaugų gavimui, o ne pirkimo įforminimui, todėl rašytinė sutartis iš karto po pirkimo pasirašyta nebuvo, tačiau ji buvo rengiama, siekiant įforminti jau įvykusį pirkimą. Šalims neįforminus pirkimo rašytine sutartimi, ieškovė neturi pagrindo kildinti savo reikalavimų atsakovui iš sutarties. Taigi, ieškovės reikalavimai ir yra kildinami iš nepagrįsto praturtėjimo.

7.4.                      A. S. veikė, kaip NVSC atstovas, nes nuo pat pirmo elektroninio laiško ieškovė susirašinėjo A. S. naudojantis NVSC elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) ir pasirašant NVSC direktoriaus pavaduotoju. Kaip NVSC atstovas A. S. viešai visuomenei pristatė ieškovės sukurtą programėlę.

7.5.                      Ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Pačiam atsakovui 108 000 Eur už programėlės sukūrimą ir palaikymą suskaičiuota paslaugų kaina buvo priimtina ir jis ją patvirtino bei dėl tokio dydžio finansavimo skyrimo buvo kreiptasi į SAM.

7.6.                      Atsakovui buvo suteiktos kokybiškos paslaugos, kurios buvo perduotos.

7.7.                      Apelianto pateikti alternatyvūs skaičiavimai yra visiškai nauja pozicija byloje. Atsakovas nepagrindė savo kvalifikacijos, suteikiančios teisę teikti išvadas dėl paslaugų kainos, kainodaros.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir pritaria jame nurodytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10.       Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. kovo 23–27 d. dirbtų valandų suvestinę, parengtą pagal UAB „Informacinės konsultacijos“ ekspertizės aktą Nr. 1 „Dėl paslaugų, susijusių su programėle „Karantinas“, vertės nustatymo“; CVP IS duomenis apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išviešintą ir paskelbtą 2020 m. balandžio 4 d. pirkimo sutartį su ieškove; CVP IS duomenis apie atsakovo išviešintas sutartis su UAB „Dizaino kryptis“; Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą „Dėl administracinės baudos skyrimo UAB „IT sprendimai sėkmei“ ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos“.

11.       Atsakovas NVSC nurodė, kad siekdamas taupyti valstybės lėšas bylą teisme vedė per įstaigoje dirbančią teisininkę. Tačiau jos pagrindinė veiklos sritis yra teisėkūros prevencinė priežiūra, o ne atstovavimas teismuose, todėl savalaikis įrodymų pateikimas dėl patirties stokos nebuvo tinkamai įvertintas. Byla susijusi su viešuoju interesu – valstybės biudžetinės įstaigos veikla ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, todėl teismas turėtų būti aktyvesnis, labiau padėti proceso šalims įgyvendinti procesines teises, būti atlaidesnis proceso šalių procesinio veikimo formalumams. Teikiami nauji įrodymai būtini teisingam ir visapusiškam bylos nagrinėjimui, duomenys nėra visiškai nauji, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14.       Byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-425-934/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, 2022 m. liepos 14 d. nutartyje nurodė, kad proceso dalyviai iki 2022 m rugpjūčio 1 d. gali pateikti papildomus įrodymus ir kitus prašymus. Byla išnagrinėta 2022 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje. Taigi, atsakovas, remdamasis bylos medžiagoje esančiu ekspertizės aktu (DOK-17868), galėjo parengti ir pirmosios instancijos teismui pateikti prie apeliacinio skundo pridėtą suvestinę, kuria grindžia nesutikimą su pareikšto reikalavimo dydžiu. Atsakovas taip pat laiku galėjo pateikti tiek duomenis iš CVP IS, tiek Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimą, nes šie įrodymai jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovės patirties stoka nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, ribojančios naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CVP IS duomenys yra vieša informacija, kuria prireikus teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, šių įrodymų nėra pagrindo pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos ir šiuo pagrindu.

16.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, ginčo dalyko ir ribų

17.       Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, todėl pirmiausia aptartinos šio instituto taikymui būtinos sąlygos.

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

19.       Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs (sutaupęs) ieškovės sąskaita, kitaip tariant, įrodinėtinos CK 6.242 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos.

20.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, nepagrįstai vadovavosi teismų praktika viešųjų pirkimų bylose dėl niekinio ir negaliojančio sandorio, restitucijos taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo bei peržengė ginčo ribas.

21.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

22.       Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. 

23.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „IT sprendimai sėkmei“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo NVSC 103 925 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. NVSC elektroniniu paštu informavo ieškovę, jog ji yra pasirinkta NVSC perkamų paslaugų teikėja. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. pagal pateiktus ir nuolat pildytus reikalavimus kūrė užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlę. 2020 m. gegužės 6 d. NVSC ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė informaciją dėl sutarties sudarymo, tą pačią dieną ieškovė nurodė gavusi iš dokumentų valdymo sistemos Avilys kvietimą teikti pasiūlymą NVSC dėl programėlės pirkimo. 2020 m. gegužės 7 d., kai, ieškovės teigimu, jau faktiškai buvo suderintas sutarties turinys ir pasirengta ieškovės bei kitos tiekėjos UAB „Juvare Lithuania“ duomenų integracijai, atsakovas elektroniniu laišku nutraukė programėlės pirkimo procedūras. Atsakovas su ieškove už sukurtą ir perduotą naudoti programėlę neatsiskaitė.

25.       Teisėjų kolegija, įvertinus ginčo pobūdį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką ir peržengė ieškinio ribas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, ar atsakovas privalo sumokėti ieškovei už informacinės sistemos programėlės sukūrimo paslaugas, jeigu atsakovo paskelbtas viešasis pirkimas „Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlei įsigyti“ buvo nutrauktas ir su ieškove viešųjų pirkimų sutartis nebuvo pasirašyta. Teismas nustatė, kad ieškovė nekvestionavo atsakovo VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu priimto sprendimo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui ne dėl patirtų nuostolių atlyginimo nutraukus viešojo pirkimo procedūras, bet dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo iš atsakovo prašoma priteisti 103 925 Eur, kaip atsakovo nepagrįstą sutaupymą neatsiskaičius su ieškove už suteiktas paslaugas. 

26.       Kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019). Taigi, ieškovui reiškiant reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo (turto gavimo be pagrindo) pagrindu, būtina nustatyti ar toks pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas konkretaus civilinio ginčo atveju.

28.       Apeliantas neginčija, kad ieškovės ir atsakovo teisiniai santykiai, ieškovės paslaugų objektas patenka į VPĮ taikymo sritį, taigi, ieškovės paslaugų teikimas atsakovui turėjo būti įformintas sudarant viešojo pirkimo sutartį (apeliacinio skundo 4.1 punktas). Apeliantas pripažįsta, kad COVID-19 pandemijos sąlygos suteikė teisinį pagrindą atsakovui programavimo paslaugas iš ieškovės įsigyti taikant supaprastintą ir pagreitintą viešojo pirkimo būdą – neskelbiamas derybas skubių paslaugų, nepriklausomai nuo pirkimo vertės (apeliacinio skundo 4.2 punktas). Taigi, apeliantas iš esmės sutinka, kad paslaugų iš ieškovės įsigijimas turėjo būti įformintas atliekant supaprastintas viešojo pirkimo procedūras ir pasirašant viešojo pirkimo sutartį.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-425-934/2022, kuria bylą pagal ieškovės ieškinį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė viešojo pirkimo sutartis, neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumos, savaime neįrodo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Vien tai, kad šalių santykiai kyla iš viešųjų pirkimų, nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo pirkimo sutartys, kurių teisėtumas kvestionuojamas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo procedūrų metu ar sudarant sutartį (ar kitais atvejais), iš esmės pripažįstamos negaliojančiomis kaip niekiniai sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Tokiais atvejais, kai nėra pagrindo taikyti restitucijos, sandorio šalis (šalys) gali nepagrįstai nukentėti ar turėti naudos dėl teisės pažeidimo, o tai suponuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymą (CK 6.242 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo pobūdį, šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygas ir ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo (nepagrįsto praturtėjimo) tinkamumą, turėjo pagrindą atsižvelgti į teismų praktiką, suformuotą aiškinant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą su viešaisiais pirkimais susijusiose bylose. Pirmosios instancijos teismas kitų faktinių aplinkybių, nei nurodė ginčo šalys, nevertino, ieškinio dalyko ir ieškovės prašomo taikyti pažeistų teisių gynimo būdo nepakeitė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo pripažįstami nepagrįstais. 

Dėl atsakovo atstovavimo (ne)tinkamumo ir dalyvavimo bylos nagrinėjime

31.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo visuomeninis patarėjas A. S. buvo tinkamas atsakovo atstovas santykiuose su ieškove. A. S., kuris visą laiką bendravo su ieškove, buvo atsakovo visuomeninis patarėjas ir iš esmės vykdė konsultacijas, siekiant suderinti technines specifikacijas, kurių pagrindu galėtų įvykti viešasis pirkimas.

32.       Nustatyta, kad A. S. aktyviai komunikavimo ir dalyvavo NVSC centro ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės sistemos programėlės kūrėjų pasirinkime, patvirtino, kad NVSC tiekėja programėlės kūrime pasirinko ieškovę (ieškinio priedas Nr. 7), siuntė informaciją dėl programėlės funkcionalumo ir turinio (ieškinio priedai Nr. 12, 13), susirašinėjo programėlės testavimo, testavimo rezultatų aptarimo, programėlės pristatymo visuomenei klausimais (ieškinio priedai Nr. 15, 17, 18, 25), 2020 m. balandžio 7 d. vykusioje Vyriausybės nuotolinėje spaudos konferencijoje, kaip NVSC visuomeninis patarėjas, pristatė ieškovės sukurtą programėlę, informavo ieškovę, kad programėlės kaina suderinta su NVSC direktoriumi R. P. (ieškinio priedas Nr. 33), susirašinėjo techninės specifikacijos derinimo ir sutarties pasirašymo klausimais, siuntė ieškovei pavyzdinę sutarties, pasirašytos su kitais informacinių paslaugų teikėjais, formą (ieškinio priedai Nr. 36–51), organizuodavo ir kartu su kitais NVSC atstovais dalyvaudavo nuotoliniuose susitikimuose, spendžiant su programėle susijusius klausimus (ieškinio priedai Nr. 6, 10). Taigi, A. S. koordinavo programėlės kūrimo darbus, susijusius su programėlės dizainu, funkcionalumu, būsimos viešųjų pirkimų sutarties sąlygomis bei apmokėjimu.

33.       A. S. NVSC turėjo elektroninį paštą duomenys neskelbtini ir pasirašydavo kaip Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas IT sprendimams. A. S. pasirašyti elektroniniai laiškai buvo adresuojami ne tik ieškovei, bet ir tuometiniam NVSC direktoriui R. P., prie susirašinėjimo buvo pridedami ir kiti NVSC darbuotojai. Taigi, buvęs atsakovo vadovas žinojo, kad A. S., susirašinėdamas su ieškove, prisistato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoju IT sprendimams ir tai toleravo, nors liudydamas teisme tvirtino, kad tokių pareigų A. S. NVSC nėjo (2022 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikais nuo 2 val. 17 min. 38 sek. iki 2 val. 19 min. 2 sek.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų informavęs ieškovę, jog A. S. nėra NVSC darbuotojas, veikia be įgaliojimų ar juos viršydamas (CPK 12, 178 straipsniai). Tai leidžia spręsti, kad klausimas dėl A. S. įgaliojimų (ne)tinkamumo veikti NVSC vardu nebuvo kilęs.

34.       Buvęs NVSC direktorius teismo posėdyje nurodė, kad A. S. iš pradžių visuomeniniais pagrindais padėjo NVSC sprendžiant informacinių technologijų problemas, o gavus finansavimą informacinės sistemos programėlės kūrimui buvo NVSC įdarbintas oficialiai. NVSC neturėjo informacinių sistemų specialistų programavimo srityje, todėl į pagalbą, vykdant NVSC deleguotą pavedimą skubos tvarka įsigyti mobiliąją programėlę, pasitelktas A. S.. Liudytojas iš esmės patvirtino, kad visi klausimai, susiję su programėle, buvo palikti koordinuoti A. S. (2022 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 15 min. 12 sek. iki 2 val. 17 min. 37 sek; nuo 2 val. 22 min. 33 sek. iki 2 val. 22 min. 43 sek).

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė neturėjo prielaidų abejoti A. S. kaip oficialaus NVSC atstovo statusu ir jo pateiktos informacijos patikimumu. Šios išvados nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, kad A. S., nebūdamas nei atsakovo valstybės tarnautoju, nei darbuotoju, negalėjo turėti įgaliojimo patvirtinti kvietimo derėtis dėl tiekėjo kandidatūros, pradėti derybų ir faktiškai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes tai prieštarautų VPĮ nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimą suteikti įgaliojimus veikti NVSC vardu priima NVSC vadovas, todėl atsakomybė dėl suteiktų įgaliojimų pobūdžio, apimties ir atitikties teisės aktų, įskaitant VPĮ, reikalavimams, tenka atsakovo vadovui ir negali būti perkelta ieškovei.

36.       Apelianto argumentus dėl A. S. dalyvavimo bylos nagrinėjime būtinybės teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Nustatyta, kad prašymą A. S. kviesti liudyti pateikė ieškovė ir šis prašymas buvo patenkintas. Liudytojui A. S. neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jam tinkamai pranešta, ieškovė prašymo jį apklausti atsisakė, prašė tęsti bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovė šį ieškovės prašymą palaikė, sutiko, kad byla būtų toliau nagrinėjama nepavykus apklausti liudytojo (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas nuo 3 min. 24 sek. iki 3 min. 33 sek.). Taigi, atsakovo atstovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad A. S. apklausa byloje nėra būtina, nepateikė jokių argumentų, kad tik A. S. galėtų patvirtini ar paneigti teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakako kitų įrodymų, įskaitant buvusio atsakovo vadovo liudijimą teisme, teisingam ir išsamiam ginčo išsprendimui (CPK 176 straipsnis).

37.       Atsakovas nepagrindė, kad ginčo išsprendimas galėtų turėti įtakos A. S. teisėms ir pareigoms. Byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2020 m. gruodžio 10 d., todėl atsakovas turėjo procesines galimybes pateikti prašymą dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau tokio prašymo nepareiškė ir šį klausimą iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme.

Dėl faktinio sandorio sudarymo aplinkybių ir jo kvalifikavimo

38.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys faktiškai sudarė sutartį. Tarp šalių nuo 2020 m. kovo 27 d. prasidėję teisiniai santykiai gali būti laikomi tik rinkos konsultacijos pradžia, tačiau ne viešojo pirkimo procedūrų pradžia ir ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo pradžia. Skubiai atliekamame viešajame pirkime turi būti laikomasi minimalios VPĮ nustatytos procedūrinės tvarkos.

39.       Ginčui aktualiu laikotarpiu viešieji pirkimai, koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos pandemijos Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. (I koronaviruso epidemijos banga) paskelbto karantino metu, vyko ekstraordinariomis sąlygomis. Viešųjų pirkimų tarnyba 2020 m. vasario 26 d. pateikė išaiškinimą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, kad tais atvejais, kai turėtų būti atliekamas viešasis pirkimas įsigyti priemonėms koronaviruso grėsmei suvaldyti, teisės aktai numato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40.       Atsakovas neginčija, kad programavimo paslaugų (programėlės) iš ieškovės įsigijimą galėjo vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tačiau nesutinka, kad nuo 2020 m. kovo 27 d. prasidėję teisiniai santykiai gali būti laikomi viešojo pirkimo procedūrų pradžia.

41.       Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. V-519 „Dėl pavedimo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės platformos (sistemos) įsigijimą“ NVSC buvo pavesta nedelsiant organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės platformos (sistemos), skirtos registruoti ir stebėti sąlytį su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nešiotojais turėjusių asmenų duomenis, kurie bus naudojami COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinės priežiūros tikslais, kad virusas neišplistų šalyje, įsigijimą.

42.       Ieškovė 2020 m. kovo 27 d. Vyriausybės Viešojo valdymo grupės vyriausiajam patarėjui T. S. pristatė technologinį sprendimą karantino informacijos skleidimui ir saviizoliacijos užtikrinimui. Tą pačią dieną ieškovė ir NVSC atstovai, tarp jų direktorius R. P., elektroniniu paštu gavo Vyriausybės Viešojo valdymo grupės vyriausiojo patarėjo T. S. atsakymą, kuriame buvo prašoma pateikti pasiūlymą nuotoliniu būdu. NVSC direktoriaus pavaduotoju IT sprendimams prisistatantis visuomeninis patarėjas A. S., oficialiu NVSC elektroniniu paštu, atsiuntė ieškovei nuotolinės konferencijos prisijungimo nuorodą (per ZOOM programą), kurios metu ieškovė pristatė savo technologijas ir galimybes. Tą pačią dieną A. S. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad ieškovė buvo pasirinkta (priimtas jos pasiūlymas) nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. pagal NVSC reikalavimus skubos tvarka sukurti programėlę. NVSC 2020 m. balandžio 2 d. elektroniniame laiške A. S., atsakydamas į ieškovės laišką (prie susirašinėjimo pridedamas ir NVSC direktorius R. P.), nurodė, kad NVSC tvirtina ieškovės paslaugų kainą, kuri yra 108 000 Eur (ieškinio priedas Nr. 33). Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė pagal atsakovo pateiktus ir pildytus reikalavimus, kurie vėliau buvo sudėti ir susisteminti į techninę specifikaciją, kūrė užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlę. Vyko programėlės testavimas, rezultatų aptarimas, programėlės pristatymo ir viešinimo visuomenei kampanija. Ieškovei nuolat buvo žadama, kad sutartis baigiama derinti ir netrukus bus pateikta pasirašymui galutinis jos variantas. Techninė specifikacija ieškovei buvo pateikta su NVSC 2022 m. gegužės 6 d. kvietimu pateikti pasiūlymą.

43.       Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkantieji subjektai neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi (VPĮ 71 straipsnis). Ieškovės pateikto pasiūlymo skubos tvarka sukurti programėlę išklausymas ir akceptavimas (pasirinkimas), komunikavimas dėl programėlės turinio reikalavimų, jos funkcionalumo derinimas, kuris vėliau buvo perkeltas į techninę specifikaciją, atsakovo oficialus kvietimas ieškovei pateikti pasiūlymą iš esmės yra perkančiosios organizacijos neskelbiamų derybų vykdymo etapai (VPĮ 72 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių ekstraordinariomis sąlygomis įvyko neskelbiamos derybos dėl programėlės įsigijimo.

44.       Apeliacinio skundo argumentai dėl neskelbiamų derybų neatitikties VPĮ nustatytiems procedūrinės tvarkos reikalavimams nepaneigia tarp šalių faktiškai įvykusių neskelbiamų derybų fakto. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už VPĮ tinkamą vykdymą pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Taigi, pasekmių, kylančių netinkamai organizuojant, vykdant ir užbaigiant viešųjų pirkimų procedūras bei įforminant jų rezultatus, rizika tenka atsakovui. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą komunikavo su atsakovo atstovu dėl sutarties pasirašymo, teiravosi, kada sutartis bus pasirašyta, tuo tarpu atsakovas sutartį pasirašyti delsė, motyvuodamas tuo, kad sutartis derinama su teisininkais, užtruko sutarties derinimo procedūros su kitu tiekėju (ieškinio priedai Nr. 37 –42, 45, 48), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo nerūpestinga ir neapdairi, ypač atsižvelgiant į tai, kad įvykiai vyko ekstraordinariomis sąlygomis.

45.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti laikomi tik rinkos konsultacijos pradžia, pirmiausiai pažymi, kad atsakovas šių aplinkybių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šių argumentų nagrinėti. Kita vertus, atsakovo faktiškai atliktų veiksmų, vykdant pavedimą nedelsiant organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės platformos (sistemos) įsigijimą, visuma ir jų pobūdis aiškiai neatitinka rinkos konsultacijos pradžios.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kuriais kvestionuojama skundžiamo sprendimo išvada, kad sandoris tarp šalių faktiškai buvo sudarytas, nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, nustatytos faktinės aplinkybės ir šalių atlikti veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – sutarties dalyko ir kainos.

47.       Minėta, kad pirmuosius reikalavimus programėlei ir jos funkcionalumui atsakovas ieškovei pateikė 2020 m. kovo 27 d. Vienas esminių reikalavimų ieškovei buvo skubiai atlikti darbus. Pirminę programėlės versiją ieškovės buvo prašoma sukurti per 3 (tris) dienas, kitą dieną ieškovei buvo pateikta informacija dėl programėlės saviizoliacijos režimo turinio. 2020 m. balandžio 7 d. Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto administravimo ir koordinavimo darbo grupės pasitarime, kuriame dalyvavo ir tuometis NVSC direktorius R. P., konstatuota, kad „NVSC programėlės testavimas atliktas. Programėlę jau galima atsisiųsti iš Google Play ir Apple Store. Dar yra spendžiami teisiniai klausimai (licencijos įsigijimo ir duomenų tvarkymo), tačiau šiandien programėlę jau galima paleisti. Programėlę sudaro bendros informacijos gyventojams dalis ir dalis, skirta saviizoliacijoje esantiems gyventojams“ (DOK-11006 priedas Nr. 1), tą pačią dieną NVSC atstovas A. S. programėlę viešai pristatė visuomenei. Taigi, nėra abejonių, kad šalys buvo susitarusios dėl sandorio dalyko ir šis sandoris pradėtas vykdyti.

48.       Į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad šalys buvo susitarusios ir dėl sandorio kainos: ieškovė 2020 m. kovo 30 d. pateikė pirminį kainos ir jos apskaičiavimo metodikos pasiūlymą, nurodydama preliminarią kainą (28 292 Eur), kuri neapėmė programėlės techninio palaikymo, aptarnavimo ir atnaujinimo darbų, licencijos nuomos mokesčio (siūlė paslaugos kainą skaičiuoti taikant valandinius įkainius); atsakovą valandinis darbų įkainis tenkino; ieškovė, atsiradus naujiems atsakovo reikalavimas, 2020 m. balandžio 1 d. patikslino darbų kainą, nurodydama, kad bendra paslaugų kaina bus 108 000 Eur; atsakovas 2020 m. balandžio 2 d. su šia paslaugų kaina sutiko (ieškinio priedai Nr. 30–33). SAM 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-883 „Dėl lėšų skyrimo“ nutarta NVSC skirti 434 000 Eur, iš jų 110 000 Eur mobiliajai programėlei „Karantinas“ įsigyti. Šiame įsakyme nurodyta, kad finansavimas skiriamas, atsižvelgiant į NVSC 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. prašymus.

49.       Šiuo atveju reikšminga ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. sausio–gegužės mėnesiais atliktų patikrinimų duomenis, keturios iš dešimties tikrintų sutarčių pasirašytos jau po to, kai jas sutarties šalys pradėjo vykdyti. Tai reiškia, kad COVID-19 ligos pandemijos Lietuvoje paskelbto karantino metu dėl ekstremalios situacijos viešuosiuose pirkimuose buvo toleruotinas ir sutarties pasirašymo momentas po to, kai sutarties šalys jau pradėjo ją vykdyti (įvykdė), nes prioritetas šalyje ir visame pasaulyje susiklosčiusiomis ypatingomis sąlygomis buvo teikiamas ne sutarties įforminimui, o skubiam sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo minima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mobiliosios programėlės viešojo pirkimo atveju (tiekėja – UAB „IT sprendimai sėkmei“) sutartis pasirašyta po paslaugos suteikimo. Be to, NVSC tuo pačiu metu neskelbiamų derybų būdu vykdė duomenų bazės kūrimo (tiekėja – UAB „Juvare Lithuania“), į kurią turėjo būti integruota ieškovės sukurta programėlė, viešojo pirkimo WebEOC licencijos prenumeratos sutartį, kurią sudarė 2020 m. gegužės 12 d., t. y. jau po paslaugos suteikimo. Atsakovas šių aplinkybių neginčija, o tai leidžia spręsti, kad atsakovas toleravo viešojo pirkimo sutarčių pasirašymą tiekėjai pradėjus teikti ir (ar) suteikus paslaugas.

50.       Nustatyta, kad atsakovas neskelbiamų derybų būdu vykdytą viešąjį pirkimą programėlei įsigyti nutraukė ir viešojo pirkimo sutarties nepasirašė, nors ieškovė atsakovui paslaugas faktiškai teikė. Programavimo paslaugų įsigijimas tarp ieškovės ir atsakovo privalėjo būti įformintas rašytinės formos paslaugų teikimo sutartimi (VPĮ 86 straipsnio 6 dalis). Ieškovė ne kartą teiravosi atsakovo, kada bus pasirašyta sutartis, tačiau atsakovas delsė įforminti sutartinius santykius (ieškinio priedai Nr. 35–45). Tačiau tai, kad paslaugos atsakovui buvo teikiamos nesilaikant viešųjų pirkimų procedūrų bei nesant sudarytos rašytinės viešojo pirkimo sutarties, negali paneigti paslaugas teikusio asmens teisės į teisminę gynybą. 

51.       Nors VPĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta nuostatų apie sandorių (ne)galiojimą, atsižvelgiant į jų sudarymo formos ir tvarkos nesilaikymą, tačiau griežta įstatymo aiškinimo ir taikymo praktika išplaukia iš kasacinio teismo jurisprudencijos, kuria siekiama užtikrinti imperatyviojo viešųjų pirkimų reguliavimo laikymąsi ir prevenciškai užkardyti teisės pažeidimus, todėl konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista (sudaryta) sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo. Viešojo pirkimo sutartys, kurių teisėtumo klausimas siejamas būtent su neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais pirkimo procedūrų metu ar sudarant sutartį (ar kitais atvejais), iš esmės yra pripažįstamos negaliojančiomis kaip niekiniai sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).

52.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasakoma ir dėl to, kad neteisėto sandorio faktinis bei teisiniai aspektai negali būti tapatinami, kitaip tariant, galimu susitarimo neteisėtumu negali būti grindžiamas jo neegzistavimas de facto (faktiškai), o VPĮ nuostatų taikymas negali pakeisti realybės. Už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai ir turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-564-469/2015).

53.       Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kai pagal negaliojančiu pripažintą niekinį sandorį šalys pagal suderėtas sąlygas nėra abipusiškai apsikeitusios materialiomis ar nematerialiomis vertybėmis, restitucijos taikymo klausimas turi ypatumų. Tais atvejais, kai nėra pagrindo taikyti restitucijos, sandorio šalis (šalys) gali nepagrįstai nukentėti ar turėti naudos dėl teisės pažeidimo, o tai suponuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymą (CK 6.242 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 išaiškino, kad perkančiosios organizacijos ir skolininko sandorį pripažinus niekiniu, tačiau nustačius, kad faktiškai paslaugos buvo suteiktos ir priimtos, paslaugas suteikusio asmens teisės turi būti ginamos taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.242 straipsnis).

54.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad susitarimus (sutartis), kurie buvo sudaryti pažeidžiant VPĮ imperatyvus dėl tokių sandorių sudarymo tvarkos ir formos, pripažinus niekiniais, turi būti užtikrintos paslaugas faktiškai teikusio asmens teisės taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-464/2023).

55.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ginčo dalyko kvalifikavimo ir taikytų proceso normų pripažįsta nepagrįstais.

Dėl paslaugų kainos ir kokybės

56.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta suteiktų paslaugų kaina. Teigia, kad teismas nevertino faktiškai suteiktų paslaugų apimties, neatsižvelgė, į tai, kad į dirbtų valandų suvestinę ieškovė įtraukė ir tuos laikotarpius, kai tarp šalių komunikavimas dar nebuvo prasidėjęs. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiama suteiktų paslaugų kaina, yra nepatikimi. Ekspertizės aktas parengtas tendencingai, panaudojant ieškovės pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie dirbtas valandas, ignoruojant faktą, kad rinkoje buvo sudarytos dvi analogiškų paslaugų teikimo sutartys, t. y. sutartis tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl mobiliosios programėlės „Karantinas“ nuomos paslaugų; sutartis tarp atsakovo ir UAB „Dizaino kryptis“ dėl Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos programėlės. Apelianto vertinimu, ieškovė kitų sąnaudų, išskyrus darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį neturėjo, todėl iš atsakovo priteista aiškiai per didelė suma.

57.       Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovės suteiktos paslaugos nekokybiškos, prieštarauja BDAR, todėl programėle naudotis negalima. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. gegužės mėnesį savo iniciatyva atliko programėlės tyrimą, nustatė daug pažeidimų ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovei bei atsakovui skyrė baudas.

58.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptartų apelianto argumentų, pažymi, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

59.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

60.       CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.

61.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ieškovės pateikto ekspertizės akto patikimumo, ekspertiniam tyrimui atlikti taikytos metodikos, apskaičiuotos vidutinės programavimo rinkos kainos, eksperto (specialisto) kvalifikacijos ir kompetencijos nekvestionavo. Atsakovas kito ekspertinio akto nepateikė, neprašė skirti teismo ekspertizės, nepateikė argumentų dėl paslaugų kainai apskaičiuoti tinkamo metodo parinkimo ir taikymo, ir (ar) paaiškinimų, kaip, atsakovo nuomone, turėtų būti skaičiuojama paslaugų kaina, nustatant nepagrįsto sutaupymo dydį, ieškovės pateiktos darbo valandų suvestinės (ieškinio priedas Nr. 60) neginčijo. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad programėle negalima naudotis dėl jos neatitikties BDAR. Taigi, aptartų aplinkybių atsakovas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, todėl jos negali būti apeliacinio skundo pagrindas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija naujų faktinių aplinkybių ir argumentų, įskaitant atsakovo siūlomo nuostolių apskaičiavimo būdo ir metodikos, nenagrinėja.

62.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pripažįstama niekine viešojo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią faktinis paslaugų teikimas jau yra įvykęs ir restitucija natūra yra negalima (nes prievoles pagal šią sutartį įvykdė tik tiekėjas), atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas negali būti nustatomas pagal negaliojančios sutarties sąlygas, o perkančiosios organizacijos nepagrįsto sutaupymo vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų ar kitus teisingo atlyginimo metodus.

63.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinus 102 348 Eur nustatė pagal keturių potencialių tiekėjų pasiūlymų bei informacinių technologijų specialisto ekspertiniame tyrime nustatytos programėlės paslaugos rinkos kainos vidurkį (90 650 Eur + 121 950 Eur + 99 176 Eur + 97 617  Eur). 

64.       Nustatyta, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. ieškovę pasirinko paslaugos (programėlės kūrimo) tiekėja. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atsakovui darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad pirminiam programėlės kūrimui buvos skirtos 799 darbo valandos ir 82 valandos viršvalandžių (ieškinio priedas Nr. 28). 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikta UAB „Juvare Lithuania“ sistemos bei ieškovės sukurtos programėlės duomenų integracija. Ieškovės suteiktos paslaugos ir jų pobūdis detalizuoti atsakovui pateiktoje darbų ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 29). Ieškovės pateiktoje atliktų darbų suvestinėje nurodyta, kad bendrai atsakovui suteikta 1 264 valandos paslaugų (ieškinio priedas Nr. 60). Taigi, ieškovė atsakovui paslaugas teikė iki 2020 m. gegužės 7 d. (atsakovo pranešimo, kuriuo nutrauktas pirkimas, ieškinio priedas Nr. 54). Atsakovas dėl ieškovės teiktų ataskaitų jokių pastabų ieškovei nereiškė.

65.       Ieškovė parengė (adaptavo) atsakovo atsiųstą galutinę techninę specifikaciją taip, kad ji apimtų tik ieškovo faktiškai suteiktas paslaugas atsakovui, pateikė ją kelioms informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje dirbančioms bendrovėms įvertinti ir prašė nurodyti, kokios kainos pasiūlymą jie teiktų perkančiajai organizacijai, jei: 1) būtų perkamos pridedamoje techninėje specifikacijoje nurodytos paslaugos; 2) rezultatas turėtų būti sukurtas per 12 dienų, o galutinė integracija su COVID-19 duomenų baze atlikta per 45 dienas; 3) paslaugos būtų teikiamos karantino metu. Ieškovė į bylą pateikė 2021 m. gegužės 5 d. specialisto R. V. atlikto ekspertinio tyrimo parengtą ekspertizės aktą Nr. 1 „Dėl paslaugų, susijusių su programėle „Karantinas“, vertės nustatymo“. Iš šių įrodymų matyti, kad potencialių tiekėjų pateiktų pasiūlymų ir ekspertinio tyrimo išvadoje pateiktos vidutinės analogiškų paslaugų teikimo kainos pernelyg nesiskiria.

66.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas jam teikiamų suteiktų paslaugų ataskaitų ir darbo valandų suvestinės (ieškinio priedai Nr. 28, 29) neginčijo, paslaugos teiktos iki 2020 m. gegužės 7 d., potencialių tiekėjų pateiktų pasiūlymų ir ekspertinio tyrimo išvadoje pateiktos vidutinės kainos pernelyg nesiskiria, neturi pagrindo abejoti ieškovės atsakovui suteiktų paslaugų valandų realumu ir nustatyta vidutine analogiškų paslaugų kaina. Tai, kad ieškovė teikė paslaugas ir Vilniaus miesto savivaldybei, savaime nereiškia, kad į atsakovui suteiktų paslaugų ataskaitas (suvestines) įtrauktas kitai užsakovei skirtas laikas (valandos).

67.       Atsakovo minimi ekspertizės akto netikslumai, nurodant paslaugų pradžios teikimo laikotarpį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Iš ekspertinio tyrimo duomenų matyti, kad paslaugų rinkos kaina nustatyta taikant du metodus: pirmas – rinkos apklausa pagal sukurtos programėlės techninę specifikaciją; antras – faktinių išteklių pastangų vertinimas sąveikoje su veiklomis, kurios reikalingos sukurti ir įdiegti programėlę. Šį tyrimą atlikęs specialistas (ekspertas), taikydamas antrą vertinimo metodą, vertino suteiktų paslaugų (atliktų darbų) pobūdį ir bendrą valandų skaičių, t. y. pateikė išvadą, kad atlikti darbai (veiksmai) atitinka paslaugos objektą ir yra būtini. Taigi, ekspertinio tyrimo išvadoms pateikti paslaugų atlikimo laikotarpio pradžia (3–4 dienų intervalas) nėra reikšminga. Be to, ieškovė paaiškino, kad jai, kaip paslaugų teikėjai, buvo keliamas reikalavimas turėti modulį, o atsakovas pirko modulio vystymo ir papildomų funkcionalumų programavimo darbus. Ieškovė pradinį modulį, kurio pagrindu programavo atsakovo poreikius atitinkančią ir pageidaujamą funkcionalumą turinčią programėlę, atitinkamai ekspertas (specialistas) valandiniu principu apskaičiavo tokių paslaugų kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nesiremiant ekspertiniame akte nurodyta rinkos paslaugų kaina, nustatyta taikant išteklių ir pastangų metodą, iš atsakovo priteista nepagrįsto sutaupymo suma nesumažėtų. Priešingai, taikant tik rinkos apklausos metodą, analogiškų paslaugų kaina būtų didesnė, t. y. 104 901 Eur ir pridėtinės vertės mokestis (pagal ekspertizės akto išvadą) arba 103 925  Eur (skaičiuojant potencialių tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainas). Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė būtų įsipareigojusi paslaugas teikti neatlygintinai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

68.       Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad nėra duomenų apie panašiu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. gegužės 7 d.) paskelbtus bei vykdytus viešuosius pirkimus ir sudarytas analogiškas viešojo pirkimo sutartis ar privačių subjektų sudarytus analogiškus sandorius. Atsakovas nepaneigė, kad ieškovės teiktos paslaugos buvo unikalios, programėlė turėjo daug naujų, tik atsakovo veiklos poreikius tenkinančių funkcionalumų, paslaugos teikimo terminas buvo itin trumpas (skubus), todėl šio kriterijaus pagalba objektyviai nustatyti perkančiosios organizacijos (atsakovo) nepagrįstą sutaupymą atitinkantį atlyginimą tiekėjai (ieškovei) neįmanoma. Įvertinus byloje esančią medžiagą taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovui NVSC kurtos programėlės būtų analogiški produktai (paslaugos).

69.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikytas priteistino nepagrįsto praturtėjimo (nepagrįsto sutaupymo) dydis yra pagrįstas ir teisingas.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės suteiktų paslaugų ir jų kokybės, pirmiausia pažymi, kad atsakovas paslaugų teikimo laikotarpiu jokių pretenzijų nei dėl suteiktų paslaugų apimties, nei dėl jų kokybės ieškovei nereiškė.

71.       Nustatyta, kad ieškovė teikė atsakovui suteiktų paslaugų ataskaitas (ieškinio priedai Nr. 28, 29). Atsakovo atstovas 2020 m. balandžio 7 d. programėlę viešai pristatė visuomenei, informacija taip pat buvo pateikta Vyriausybės interneto tinklalapyje. Programėlė buvo patalpinta NVSC internetiniame puslapyje, „Apple App Store“ ir „Google Play Store“ programėlių parduotuvėse ir tapo prieinama naudotojams. Šią programėlę parsisiuntė, įsidiegė į mobiliuosius telefonus ir ja naudojosi 3 802 naudotojai. Atsakovas, informuodamas apie sprendimą nutraukti programėlės pirkimo procedūras, aplinkybe dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, nesirėmė. Priešingai, programėlės pirkimo procedūrų nutraukimą argumentavo lėšų trūkumu ir kitomis su pirkimu susijusiomis problemomis. Iš esmės analogiškus motyvus atsakovas išdėstė ir atsakydamas į ieškovės pretenziją (ieškinio priedas Nr. 58). Byloje nėra duomenų, kad iki 2020 m. gegužės 7 d. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija būtų vertinusi programėlės atitiktį BDAR ir (ar) priėmusi sprendimą dėl programėlės veikimo laikino sustabdymo. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teisme šia aplinkybe nesirėmė, neįrodinėjo, kad dėl asmenų duomenų tvarkymo neatitikties atsakinga ieškovė ir (ar) neatitikimai yra tokio pobūdžio, kad negalėtų būti pašalinti (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai, kad vėliau atsakovas prarado interesą toliau naudotis ieškovės programėle (paslaugomis), tą iš esmės patvirtino ir liudijęs buvęs atsakovo vadovas, savaime nereiškia, kad suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir (ar) programėlės naudojimas buvo neįmanomas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl paslaugų ir jų kokybės pripažįsta nepagrįstais.

72.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos (CK 6.242 straipsnis), todėl yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo nepagrįstai sutaupytas lėšas kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą neatsikaičius su ieškove.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

73.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

74.       CPK

75.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

76.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77.       Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 2 300 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginti (DOK-748). Ieškovė pateikė atliktų darbų suvestinę, 2023 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija NOOR-2302-0274, ir 2023 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo faktą.

78.       Ieškovė teisinių paslaugų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, apmokėjo 2023 m. vasario 17 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. III ketvirčio 1 799 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 2 338,70 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 291349070) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IT sprendimai sėkmei“ (juridinio asmens kodas 305442783).

Teisėjos                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Vilija Mikuckienė

                                                                                                                 Neringa Švedienė