Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-531/2016

              Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00171-2014-7

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,

nukentėjusiajam A. V. ir jo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

nuteistajam D. M. ir jo gynėjui advokatui Justinui Stauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 137 str. 3 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, jos vykdymą remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d. atidedant 1 metams, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 paroms.

Be to, šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam A. V. priteista: iš restruktūrizuojamos UAB „A“ – 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš D. M. – 1200 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 4,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei 33,63 Eur pašto išlaidų valstybei. Nukentėjusiojo A. V. ieškinys dėl 1111,14 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo solidariai iš D. M. ir restruktūrizuojamos UAB „A“ – atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 21 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), UAB „A“ teritorijoje, dirbdamas UAB „A“ vairuotoju - ekspeditoriumi, pažeidė direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. 6-D patvirtintos „Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 13“ 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 4.14 - 4.14.1 punkto reikalavimus - „vairuotojo pareigos prieš pradedant remontuoti automobilį, esant ant apžiūrėjimo duobės: užtraukti automobilio rankinį stabdį, po ratais pakišti kaladėles“, t.y. pasitraukdamas iš vairuotojo darbo vietos, palikdamas automobilį nuokalnėje, nepasirūpino, kad jis savaime nepradėtų riedėti, t.y. neužtraukė automobilio rankinio stabdžio ir nepakišo po ratais atramų (atsparų), neįsitikino ir nenumatė, kad tai galėtų sukelti pavojų nukentėjusiajam, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, pradėjo krovininio automobilio MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „A“, remontą bei jo prašymu elektrikui A. V. atliekant smulkų automobilio remontą palindus po automobiliu ties pavarų dėže, jam (D. M.) įjungus automobilio pavaros svirtį iš atbulinės pavaros į neutralią padėtį, automobiliui pradėjus riedėti ir užvažiavus ant po automobiliu buvusio A. V., padarė jam plėštines žaizdas kairės ausies kaušelyje ir kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kaklo kairėje pusėje, dešinio žastikaulio lūžį su spindulinio nervo pažeidimu, kairio kelio sąnario vidinio ir priekinio kryžmeninio raiščių plyšimus, dešinės pusės I ir V, kairės pusės I-II-III-IV-V šonkaulių lūžius, dubens kaulų - abiejų gaktikaulių viršutinių šakų, abiejų sėdikaulių, kryžkaulio kairės pusės lūžius be dubens žiedo vientisumo suardymo, dėl ko nukentėjusysis A. V. dėl dešinio peties sąnario kontraktūros (judesių apribojimo) neteko 50 %, dėl dešinio ir kairio kelių sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 20 %, dėl abiejų klubų sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 25 % bendrojo darbingumo (aritmetinė suma 95 %), t.y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo A. V..

Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas G. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nuosprendį civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo dalyse – priteisti solidariai iš D. M. ir restruktūrizuojamos UAB „A“: A. V. naudai 28 962 Eur neturtinei ir 1111,14 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat po 5 proc. metinių palūkanų už kiekvieną atskirai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2068,71 Eur advokato/advokato padėjėjo išlaidoms atlyginti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos priteisimo tik iš restruktūrizuojamos UAB „A“. Pažymi, kad teismas nemotyvavo ir nuosprendyje jokiais argumentais nepagrindė solidariosios atsakomybės netaikymo. Teigia, kad D. M. atsakomybė kyla pagal BPK 109 str. ir CK 6.263 str. 1 ir 2 d., o CK 6.264 str. 1 d. minėtos D. M. atsakomybės nepašalina. Mano, kad restruktūrizuojamos UAB „A“ statusas sąlygoja tai, jog ji negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams bei gali ateityje bankrutuoti, kas reikštų praradimą galimybės realiai atgauti jam priteistą žalą, o tuo tarpu nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų iš esmės atleistas nuo savo civilinės atsakomybės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl jo veiksmų pripažinimo įmonėje nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimu ir itin dideliu neatsargumu. Pažymi, jog bylos duomenys patvirtina įmonėje jį dirbus ne tik elektriko, bet ir kitus pagalbinius darbus, juos dirbus ir žodiniu nurodymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nebuvo supažindintas su automobilio remonto tvarka ir kaltinime nurodyto krovininio automobilio naudojimo instrukcija, jam nebuvo suteiktos specialiosios priemonės. Nurodo, jog su šiais dokumentais buvo supažindintas D. M., kuris turėjo specialias kaladėles, bet jų po ratais nepadėjo. Mano, kad būtent dėl D. M. didelio neatsargumo įvyko įvykis, o jo-apelianto neatsargumas yra minimalus, paremtas pasitikėjimu apmokytu D. M.. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai sprendė, kad D. M. kaltė sudaro 25 proc., o jo-apelianto – 75 proc., todėl neprotingai didele apimtimi sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą, kas prieštarauja ir teismų praktikai (nurodo kasacinę nutartį byloje Nr. 2K-181/2010). Skunde akcentuojami negrįžtami apelianto sveikatos sutrikdymo padariniai.

Apelianto manymu, teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nes teismo išvada šiuo klausimu prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (3 t., 20 b.l.; 4 t., 36 b.l.), pagal kuriuos draudiko išmokėta suma nėra ir negali būti laikoma apdraustojo žalos atlyginimu. Be to, apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo jo prašomų abiejų turtinės ir neturtinės žalų, nes šių sumų jis laukia nuo bylos iškėlimo teisme. Skunde taipogi teigiama, kad teismas atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo ir bylos trukmę, atliktų darbų apimtis neturėjo jokio pagrindo mažinti apelianto patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Mano, kad nuteistojo turtinė padėtis įvertinta nevisapusiškai, nes jis turi pakankamai turto proceso išlaidų atlyginimui. Be to, BPK nenumato galimybės teismui mažinti priteistinas proceso išlaidas, kurias teismas jau pripažino proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo atstovo advokato skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimų išsprendimu skundžiamu teismo nuosprendžiu, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu sprendžiant minėtus klausimus, todėl jų nekeičia.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, reikšdamas nepasitenkinimą skundžiamu nuosprendžiu jam priteistomis pinigų sumomis, neigia jo veiksmų pripažinimą įmonėje nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimu ir pirmosios instancijos teismo konstatuotą jo didelį neatsargumą, taipogi pabrėžia apie jo nesupažindinimą su automobilio remonto tvarka, kaltinime nurodyto krovininio automobilio naudojimo instrukcija, specialiųjų priemonių jam nesuteikimą. Tačiau šie jo argumentai, grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu. Tuo tarpu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. V. prašė priteisti jo naudai 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš nuteistojo D. M. ir UAB „A“. Pirmosios instancijos teismas šią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies, priteisdamas mažesnę sumą (7000 Eur) ir tik iš restruktūrizuojamos UAB „A“. Nors apeliantas nesutinka su teismo sumažintu neturtinės žalos dydžiu ir jos nepriteisimu solidariai iš nuteistojo D. M. ir UAB „A“, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo veiksmų pobūdį, jo kaltę, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, paties nukentėjusiojo veiksmus, įvertinęs nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias nuosprendyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į CK 6.260 str. įtvirtintus kriterijus, nukentėjusiajam priteisė 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 str. nuostatų bei laikantis teismų praktikos, jis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus padarytai žalai. Pastarosios išvados nekeičia apeliaciniame skunde nurodyta kasacinė nutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjama byla negali būti laikoma analogiška minimai kasacine tvarka išnagrinėtai bylai (Nr. 2K-181/2010), nes faktinės aplinkybės nėra tapačios. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių srityje visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kadangi sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta darbo metu dėl darbuotojo D. M. kaltės, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis CK normomis, o būtent CK 6.263 str. 2, 3 d. ir 6.264 str. 1, 2 d., įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, o vieną tokių atvejų įtvirtinanti teisės norma skelbia, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pastarasis įpareigojimas darbdaviui yra imperatyvus ir nesąlygoja taikymo solidariosios atsakomybės, kuri, beje, nepreziumuojama bei atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas darytina išvada, kad žalos atlyginimas nukentėjusiajam pagrįstai priteistas tik iš restruktūrizuojamos UAB „A“. Šios išvados nekeičia ir neįtakoja apelianto nurodomos aplinkybės apie minėtos bendrovės statuso keitimąsi ir pan.

Apeliantas skundu nesutinka ir su civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimu, teigia, kad draudiko išmokėta suma nėra ir negali būti laikoma apdraustojo žalos atlyginimu. Tačiau tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, paremti deklaratyviu bei subjektyviu, sau palankiai dėstomu aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana išsamiai išdėstė argumentus dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atmetimo, su kuo nesutikti nėra jokio pagrindo ir to nesąlygoja apelianto teiginiai.

Taip pat kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai apie 5 proc. metinių palūkanų už kiekvieną atskirai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nepagrįstą nepriteisimą.

BPK 109 str. prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. CK 6.249 str. 1 d. pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu apelianto reikalaujamos palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su nuteistojo nusikalstama veika.

CK 6.37 ir 6.210 str. reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Sutinkamai su teismų praktika, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad LAT yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 str.). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą apelianto prašymu priteisti iš nuteistojo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taipogi teigiama apie neteisingą nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų atlyginimo sumažinimą. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nurodė motyvus, sąlygojančius nukentėjusiojo patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dalinį priteisimą iš D. M., nesutikti su šiais motyvais ir nuteistojo turtinę padėtį vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat procesinių palūkanų ir proceso išlaidų priteisimo klausimus, netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Sprendžiant šiuos klausimus, klaidų ar pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Tokiu būdu teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo skundžiamo teismo nuosprendžio keitimui, nes apylinkės teismas tinkamai išsprendė apelianto skunde keliamus klausimus.

Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas V. Adomaitis pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą iš nuteistojo D. M. ir UAB „A“ solidariai priteisti jo turėtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2016-09-14 pinigų priėmimo kvitą už teisines paslaugas 648,35 Eur sumai (5 t., b.l. 165). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos procesas vyksta būtent nukentėjusiojo iniciatyva, o šios instancijos teismo sprendimu apeliacinio skundo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir netenkinti, nukentėjusiojo prašymas dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo A. V. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                       Valdas Ciesiūnas

                                                                      Jolanta Raščiuvienė

                                                                      Pranas Šimkus