KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Kupiškis

              Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,

kaltinamajam R. M.,

nukentėjusiajai S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              R. M. 2017 m. kovo 5 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), S. M. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, savo šeimos narei - motinai S. M., ranka sudavė ne mažiau penkių kartų į veido sritį, pargriuvusiai ant grindų, įspyrė ne mažiau keturių kartų į sėdmenis, krūtinės  kairę pusę, suėmęs už plaukų ją tempė, taip nukentėjusiajai S. M. padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, kairės pusės 11-ojo šonkaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė S. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Įvykio datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2017 m. kovo 5 d. vakaro metu. Grįžo namo, buvo nemažai išgėręs. Gal ką jam motina pasakė, kad jis sudavė jai smūgius rankomis, gal porą kartų ir įspyrė. Motina iš pradžių stovėjo, paskui nuo smūgių nugriuvo. Motiną mušė neilgai, suprato, kad motinai skauda. Po to motina išėjo iš namų, o jis irgi išėjo pas draugus. Jo tą vakarą policija nesulaikė. Visko gerai neatsimena, bet visus motinai suduotus smūgius, kurie nurodyti kaltinamajame akte pripažįsta, nes galėjo juos suduoti. Motinos po įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pasižada teismui daugiau nekelti rankos prieš motiną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 18.30 val., grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto durų, pamatė stovintį girtą savo sūnų R. M.. Tik įėjus į butą, kambaryje, sūnus pradėjo jai priekaištauti, kad pakeista durų spyna, kad ji jam neduodanti buto raktų, kad geriau sutaria su jo broliu V. M.. Po to, sūnus R. M. sudavė ranka jai penkis smūgius į veidą, jai pargriuvus, spyrė koja keturis kartus į sėdmenis ir į šoną bei sugriebęs už plaukų ją tampė. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji juto stiprų fizinį skausmą. Ištrūkusi išbėgo į kambarį ir užsirakino, po to iššoko per balkoną, ji gyvena pirmame aukšte.  Nenori, kad sūnus R. M. gyventų jos namuose, nes ji jo bijo. Po sumušimų jai labai skaudėjo šoną, iš pradžių į medikus nesikreipė, manė, kad praeis, bet skausmas vis stiprėjo, tuomet kreipėsi į medikus ir jai buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Sūnus jai geras tik tuomet, kai būna blaivus, bet kai pasigeria - tampa neprognozuojamas. Po šio įvykio sūnus gyvena atskirai - socialiniame būste. R. jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, nes žala nepadaryta. (b. l. 11;13)

Liudytoja O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 22 val., pas ją į namus atėjo pažįstama S. M., pastaroji buvo basa, išsigandusi, verkė, jos nosis buvo kruvina. S. jai pasakojo, kad grįžo į namus girtas jos sūnus, kuris su ja kartu gyvena ir ją sumušė. Su sūnumi susipyko ir jis rankomis sudavė smūgius į veidą, pargriuvus spardė, tampė už plaukų.  S. paskambino kitam savo sūnui V., pastarasis iškvietė policiją. (b. l. 15)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 5 d. apžiūrėjus S. M. nustatyta, kad ant S. M. veido matomi paraudimai, po nosimi - sudžiūvusio kraujo žymės. (b. l. 16)

Iš specialisto išvados Nr.G360/2017 matyti, kad S. M. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje plaštakoje, kairės pusės 11-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2017 m. kovo 5 d.. S. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 11-o šonkaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (b. l. 20)

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo R. M. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra visiškai įrodyta. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, yra neteistas (b. l. 27), Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu (b. l. 28-30), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 32), registruotas darbo biržoje (b. l. 31). Atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant, kiek didesnį, nei minimalus bausmės terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. M. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y., jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu yra skiriama trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti R. M. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir R. M. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kartu nustatant tam tikras pareigas. Teismo nuomone, R. M. atidėjus bausmės vykdymą yra tikslinga jam skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus R. M..

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vienas ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar pareigas). Prokuroras prašo kaltinamajam skirti Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.  Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes (smurtiniai veiksmai artimoje aplinkoje) bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes R. M. yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir padės kaltinamajam  išmokti valdyti savo elgesį ir emocijas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. M. paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,  per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir tai daryti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 722 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Raimundas Rakauskas