Civilinė byla Nr. 2A-1605/2014

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, ir teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Leonhard Weiss RTE AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4948-640/2014 pagal ieškovo Leonhard Weiss RTE AS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešo pirkimo procedūras, dalyvaujant išvadas teikiančioms institucijoms Viešųjų pirkimų tarnybai, Konkurencijos taryba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atviro konkurso Nr. 2014/MO-1.4 (toliau – Konkursas), prašydamas pripažinti konkurso sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis, ir kuriems taikomas reikalavimas numatytas Konkurso sąlygų 9 priedo projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai” rangos darbų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai” 6.1 punkte, neteisėtomis ir negaliojančiomis; pripažinti Konkurso sąlygas, numatančias signalizacijos ir eismo valdymo sistemų darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusius su tokiais darbais, įskaitant: Konkurso sąlygų 9 priedo projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai” rangos darbų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai” 6.1 punktą, visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus, visus dalies „Signalizacijos funkciniai/loginiai principai“, visus dalies „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų darbais, neteisėtomis ir negaliojančiomis; įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukti atviro konkurso projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai“ rangos darbų pirkimas, atviro konkurso Nr. 2014/MO-1.4, procedūras.

Ieškovas pažymėjo turintis geležinkelių statybos srityje daugiau nei 110 metų patirtį; esantis kompetentingas ir pajėgus atlikti konkurse numatytus statybos darbus; minėtus darbus sėkmingai atliekantis didelėje dalyje Europos valstybių.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. CVP priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai” rangos darbų pirkimą. Šiuo konkursu atsakovas taip pat siekė įsigyti eismo valdymo sistemos (signalizacijos) išplėtimo/ pritaikymo darbus.

Ieškovas, besispecializuojantis tik geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbuose, taip pat nurodė, kad neturėjo Konkursu reikalaujamų sutarčių su esamų sistemų gamintojais ir tiekėjais, todėl 2014 m. gegužės 11 d. kreipėsi į tarptautinę bendrovę Bombardier Transportation Sweden (toliau – Bombardier), UAB „Fima“ ir UAB „Telekonta“, galinčias atlikti tokius darbus ir atitinkančias Konkurso reikalavimus, prašydamas pateikti komercinius pasiūlymus. Bombardier atstovas 2014 m. gegužės 20 d. rašte nurodė, jog dėl sutartinių įsipareigojimų su UAB „FIMA”, neturintis teisės teikti tiesioginių pasiūlymų ieškovui; UAB „Telekonta” 2014 m. birželio 5 d. rašte nurodė negalintis pateikti komercinio pasiūlymo, nes šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima” ir gamintojas Bombardier, kurie vieninteliai galintys išlaikyti sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį. Ieškovas atsakymo iš UAB „Fima” negavo.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. birželio 9 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Atsakovas 2014 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atsisakė pretenziją nagrinėti dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų, tačiau ją išnagrinėjo ir pateikė nesutikimo su ja argumentus.

Ieškovo teigimu, konkurso reikalavimai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Pažymėjo, jog reikalaujamą sistemų saugumo lygį SIL-4, pasiekti buvo įmanoma tik dviem atvejais: 1) Būnant (esant) esamų, pritaikomų ir/ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų (EVKS) bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų (MPC) gamintoju/tiekėju; 2) Sudarius su esamais sistemų gamintojais/tiekėjais sutartis, pagal kurias jie suteiktų įgaliojimus konkurso dalyviui atlikti Konkurse numatytus darbus su jų įdiegtomis sistemomis. Bombardier ir UAB „Telekonta“ patvirtino, jog vienintelis subjektas, galintis užtikrinti TS reikalavimų, susijusių su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, įgyvendinimą buvo UAB „Fima”.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas suprato, kad dalį darbų pagal Konkurso sąlygų reikalavimus gali atlikti išimtinai UAB „Fima“, nes pastarasis pakartotinai kreipėsi į tiekėją UAB „Fima“ klausdamas, ar potencialiems tiekėjams minėta bendrovė pateikė pasiūlymus; atsakovas taip pat prašė patvirtinti tiekėją UAB „Fima“, jog pastarasis nesinaudos savo dominuojančia padėtimi ir visiems potencialiems dalyviams pateiks pasiūlymus.

Ieškovas teigė, jog atsakovas neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną ir taip suteikti nepagrįstą pranašumą tiekėjo UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams; atsakovas privalėjo juos įsigyti atskirai, užtikrinant realią konkurenciją tarp tiekėjų. Ieškovo teigimu, rangos darbai, susiję su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, kuriuos atlikti galėjo tik UAB „Fima“, sudarė tik apie 20 proc. visų pirkimo objektą sudarančių darbų. Dėl to mažąją dalį darbų galintis atlikti UAB „Fima“  įgis išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praras teisę tokiame Konkurse dalyvauti. Ieškovo teigimu, atsakovui sujungus atskirus pirkimo objektus, minėti iš esmės pagrįsti reikalavimai taps diskriminaciniais ir varžančiais tiekėjų konkurenciją. Kadangi Konkursu siekiamus įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, gali atlikti tik UAB „Fima“, atsakovas  privalo atlikti viešąjį pirkimą dėl šios dalies neskelbiamų derybų ar kitu atsakovui priimtinu būdu su UAB „Fima“, pirkimo sąlygose numatant, kad pirkimą laimėjęs subjektas turės darbus atlikti ir derinti su tiekėju, kuris laimės Konkursą likusioje darbų apimtyje.

Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji buvo pateikta nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytų terminų. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą neteisėtomis Konkurso sąlygos sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą. Pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta po 3 dienų nuo sužinojimo apie sąlygų neteisėtumą, t. y. 2014 m. birželio 9 d.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovui baudą, į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Fima“ ir Bombardier.  Nurodė, kad ieškovas 2014 m. birželio 9 d. pateiktoje pretenzijoje ginčijo Techninės specifikacijos ir konkurso sąlygų nuostatas. Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Šilainiai - Kėdainiai“ rangos darbų pirkimo techninės specifikacijos 2014 m. kovo 18 d. buvo paskelbtos CVP IS priemonėmis; rangos darbų pirkimo atviras konkursas paskelbtas 2014 m. balandžio 16 d., todėl pretenzijos padavimo terminas dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo bei dėl techninėse specifikacijose numatytų reikalavimų baigėsi 2014 m. balandžio 28 d. Laikė, jog ieškovui praleidus Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą pretenzijai pateikti, ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsakovas patvirtino, jog reikalavimai pirkimo objektui visiems dalyviams sudarė vienodas sąlygas ir neribojo konkurencijos. Nurodė, kad įmonė  Bombardier suteikė ieškovo minimas išskirtines teises UAB „Fima“, todėl teigė neturinti teisės kištis į dviejų privačių ūkio subjektų santykius.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo techninių specifikacijų reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo turimomis jau veikiančiomis eismo valdymo ir kontrolės bei mikroprocesorinėmis eismo valdymo sistemomis, todėl atsakovas į Konkurso sąlygas įtraukė reikalavimą, nurodydamas pageidaujamą pirkimo rezultatą – jog atliekami sistemų darbai turėtų integraciją su jo jau eksploatuojamomis sistemomis. Pažymėjo, jog neketino įsigyti konkrečių sistemų iš konkrečių gamintojų. Atsakovas siekė įsigyti reikalingą esamų sistemų išplėtimą/pritaikymą/perkonfigūravimą, funkcionaliai suderintą su jau turimomis sistemomis. Nurodė, kad kelio ir signalizacijos darbai turėjo būti vykdomi kartu, vadovaujant vienam rangovui, kadangi pirkimo objektas turėjo būti ne tik geležinkelio kelias (kaip statinys), tačiau kartu ir diegiamos sistemos (kaip inžineriniai tinklai).

Išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, jog atsakovui, vykdant ginčijamus viešuosius pirkimus, būtų pažeisti įstatymų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išvadoje nenurodė, jog ginčo atveju būtų pažeistos Konkurencijos įstatymo nuostatos, ginčą kildino dėl viešųjų pirkimų procedūroms keliamų reikalavimų galimų pažeidimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai” CVP priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai“ rangos darbų pirkimas, atviro konkurso Nr. 2014/MO-1.4. Ieškovas 2014 m. birželio 9 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Atsakovas 2014 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, palikdamas ją nenagrinėtą (VPĮ 94 str. 1 d. 2 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl kitų pretenzijoje keltų klausimų nepriėmė jokių sprendimų, nurodė, jog ieškinio dalyką sudarė patikrinimas, ar atsakovas pagrįstai paliko pretenziją nenagrinėtą.

Teismas pretenzijos padavimo terminą skaičiavo nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo teigimu, termino pradžiai nustatyti kartu turėjo būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai.

Teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei Teisingumo Teismo praktika, nurodė, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Tokiu terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. Sprendimas Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817). Be to, teismas nurodė, jog visiškam Direktyvos 89/665 siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei kandidatams ir konkurso dalyviams būtų leidžiama bet kuriuo sutarties sudarymo metu nurodyti sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimus, taip perkančiąją organizaciją įpareigojant iš naujo pakartoti visą procedūrą ir pašalinti šiuos pažeidimus (Teisingumo Teismo Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Nepaisant aplinkybės, kad terminas ieškiniui paduoti per se neprieštarauja veiksmingumo principui, ypatingomis konkrečios bylos aplinkybėmis šio termino taikymas vis dėl to galėtų pažeisti veiksmingumo principą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877). Dėl to visais atvejais, taikant ieškinio senaties ar procesinį pretenzijos padavimo terminą, reikia patikrinti, ar jis nepažeis veiksmingumo principo. Nustačius, kad procesinės taisyklės taikymas pažeidžia veiksmingumo principą – teismai privalo jos netaikyti.

Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo sudėtinga apie pažeidimo faktą sužinoti pakankamai anksti, kadangi derybų objektas - Konkurse nedalyvaujančios įmonės sutikimas teikti tam tikras paslaugas Konkurse dalyvaujančiai įmonei, todėl reikalingas atsakymas į užklausimą. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2014 m. gegužės 20 d. išsiuntė užklausimą Bombardier, 2014 m. gegužės 11 d. išsiuntė pranešimus UAB „Telekonta“ ir UAB „Fima“. Tuo tarpu,  terminas pretenzijoms dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo bei dėl techninėse specifikacijose numatytų reikalavimų pateikti baigėsi 2014 m. balandžio 28 d. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog minėti dokumentai, uždelsus dėl neaiškių priežasčių, buvo išsiųsti praėjus 13 dienų nuo teisės pareikšti pretenziją atsakovui, t. y. ieškovas praleido VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

Teismas taip pat pažymėjo, kad išvadą duodančios institucijos nenustatė, jog atsakovas, vykdydamas ginčijamus viešuosius pirkimus, pažeidė įstatymų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punktas nustatė, jog tiekėjas, „<...> kai jis nėra esamų, pritaikomų ir/ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų gamintojas/tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo Pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų/ tiekėjų bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti/išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas/ protokolus/ sąsajas/ modulius) ir pritaikyti/išplėsti esamas mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 20129 lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo/gamintojo Interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos“. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovas tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (VPĮ 24 str. 9 d.) nurodė, kad tiekėjui nesant pritaikomų ir/ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintoju/tiekėju, jis privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovas neteikė nei pasiūlymų, nei pastabų dėl Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto bei šių  reikalavimų neskundė VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka, todėl darė išvadą, jog Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimo nuostata ieškovui buvo suprantama ir teisėta. Be to, teismas nustatė, jog pats ieškovas pripažino eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimus pagrįstais.

Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumatė privalomo reikalavimo perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį viešojo pirkimo į objektą dalis, o toks neskaidymas per se nereiškė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo. Teismas laikė atsakovo argumentus dėl pirkimo neskaidymo pagrįstais, nes pastarieji buvo pagrįsti viešuoju interesu, sklandaus projekto įgyvendinimo užtikrinimu, kad įvykus įrangos/sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką, racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimu.

Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą kitais ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, darė išvadą, kad atsakovo vykdomos ginčijamos viešųjų pirkimų procedūros atitiko įstatymų reikalavimus; pirkimo objektui suformuluoti reikalavimai visiems dalyviams sudarė vienodas sąlygas ir neribojo konkurencijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatas. Nors teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pretenzijos pateikimo terminas prasideda nuo tiekėjo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą, tačiau vertindamasi pretenzijos pateikimo terminą į šį kriterijų neatsižvelgė ir laikė, jog jis baigėsi 2014 m. balandžio 28 d., t. y. po 14 dienų nuo viešojo pirkimo sąlygų paskelbimo (sąlygos paskelbtos 2014 m. balandžio 14 d.);

2) Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas Konkurso sąlygose nenurodė esminės informacijos, t. y. subjekto (konkretus esamas sistemų gamintojas/ tiekėjas), su kuriuo ieškovas, norėdamas dalyvauti Konkurse, turi sudaryti sutartį. Dėl to terminas pretenzijai pateikti turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo Konkurso sąlygų paskelbimo, o nuo tada, kai ieškovas sužinojo esminę informaciją apie sistemų gamintojus/ tiekėjus.

3) Teismas neatsižvelgė ne tik į tai, jog esminę informaciją tiekėjai turi susirasti patys, tačiau taip pat ir į didelę Konkurso sąlygų apimtį (2479 lapų), iš kurių didžioji dalis yra techniniai reikalavimai. Objektyviai yra neįmanoma išanalizuoti visų konkurso sąlygų bei jas įvertinti per 15 dienų nuo jų paskelbimo;

4) Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas tik detaliai įvertinęs sąlygas ir išsityręs rinkoje esančius galimus tokių paslaugų teikėjus, galėjo pateikti ir operatyviai pateikė paklausimus UAB „Fima“ ir UAB „Telekonta“, t. y. vos po 13 dienų nuo Konkurso paskelbimo;

5) Teismas nepagrįstai remiamasi Teisingumo Teismo bylomis, nes jose pretenzijos dėl konkurso sąlygų perkančiosioms organizacijoms buvo teikiamos po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, faktiškai perėjus į pasiūlymų vertinimo stadiją ir net pirkimo sutarties sudarymo stadiją. Tuo tarpu, šioje byloje ieškovas pretenziją pateikė pirminėje viešo pirkimo stadijoje, iki pasiūlymu pateikimo termino pabaigos, kai neteisėtos konkurso sąlygos dar net nebuvo nei karto taikytos;

6) Teismas neįvertino fakto, jog pretenzija buvo pateikta vos per 4 dienas nuo sužinojimo apie Konkurso sąlygų neteisėtumą. Apie savo teisių pažeidimą dėl neteisėtų konkurso sąlygų ieškovas sužinojo 2014 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Konkurse darbus, susijusius su eismo valdymo (signalizacijos) sistemomis atlikti gali tik UAB „Fima“. Tuo tarpu, teismas klaidingai pretenzijos pateikimo terminą susiejo su Konkurso paskelbimo momentu ir paklausimų tretiesiems asmenims išsiuntimo momentu, taip prieštaraudamas savo paties pateikiamam VPĮ 94 str. aiškinimui;

7) Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi iš esmės tik išvadą duodančios institucijos išvada, kuri nenustatė, jog atsakovas, vykdydamas ginčijamus viešuosius pirkimus, pažeidė įstatymų reikalavimus. Teismas nepagrįstai suteikė byloje išvadą teikiančių institucijų pateiktoms išvadoms aukštesnę įrodomąją galią, dėl ko net nevertino ir nepasisakė dėl jokių kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių pateiktų kartu su procesiniais dokumentais), kurie taip pat nebuvo nagrinėjami ir Konkurencijos tarybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktose išvadose ir dėl jų jose nebuvo pasisakyta. Dėl to bylos esmė nebuvo atskleista, visi reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymai liko apskritai neįvertinti, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas;

8) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog vykdant Konkursą buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principai. Atsakovas žinojo konkrečius sistemų gamintojus, tačiau jų Konkurso sąlygose nenurodė;

9) Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovo vykdomos ginčijamos viešųjų pirkimų procedūros atitiko įstatymų reikalavimus; pirkimo objektui suformuluoti reikalavimai visiems dalyviams sudarė vienodas sąlygas ir neribojo konkurencijos. Atsakovas  savo neteisėtais veiksmais sujungdama pirkimo objektus, suteikė UAB „Fima“ išimtinę teisę priimti sprendimą dėl dalyvių dalyvavimo konkurse; atsakovas neturėjo teisės konkurso sąlygas parengti taip, kad nuo UAB „Fima“ sprendimo priklausytų, su kuo atsakovas galės sudaryti viešojo pirkimo sutartį;

10) Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovui Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimo nuostata buvo suprantama ir teisėta, nes pastarasis neteikė nei pasiūlymų, nei pastabų dėl Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto bei šių  reikalavimų neskundė. Priešingai, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją ir ieškinį teismui. Be to, ieškovas pagrįstu pripažino tik eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimą, bet nepripažino šių reikalavimų teisėtumo. Sujungus darbus, susijusius su eismo valdymo (signalizacijos) sistemomis, su kitais Konkursu siekiamais įsigyti rangos darbais, minėti iš esmės pagrįsti reikalavimai tampa diskriminaciniais ir varžančiais tiekėjų konkurenciją;

11) Teismas neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrindė objektų sujungimo būtinybę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad apeliantas, kaip ūkio subjektas, neabejotinai turintis patirties viešuosiuose pirkimuose, siekdamas laiku pareikšti pretenziją atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, turėjo ir galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis bei veikti aktyviau. Atsakovas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai suteikė byloje išvadą teikiančių institucijų pateiktoms išvadoms aukštesnę įrodomąją galią. Pabrėžė, jog Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto nuostatos, vienodomis sąlygomis taikomos visiems potencialiems Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, yra teisėtos ir neriboja konkurencijos (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“  apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4948-640/2014 sprendimo, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat ir Konkurso sąlygų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai” rangos darbų pirkimą (t. 1, b. l. 13-204; t. 2, b. l. 1-119), apie kurį CVP priemonėmis paskelbė 2014 m. balandžio 16 d. (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. birželio 10 d. 9.00 val.). Ieškovas 2014 m. gegužės 11 d. kreipėsi į UAB „Fima“ prašydamas pateikti komercinius pasiūlymus darbams atlikti (t. 2, b. l. 130), taip pat paklausimus išsiuntė Bombardier bei UAB „Telekonta”. Bombardier atstovas 2014 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku nurodė, kad dėl sutartinių įsipareigojimų su UAB „FIMA”, neturintis teisės teikti tiesioginių pasiūlymų ieškovui (t. 2, b. l. 132-133). UAB „Telekonta” 2014 m. birželio 4 d. rašte Nr. 192-V-44.SD nurodė negalintis pateikti komercinio pasiūlymo, nes šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima” ir gamintojas Bombardier, kurie vieninteliai galintys išlaikyti sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį (t. 2, b. l. 134). Ieškovas 2014 m. birželio 9 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo (t. 2, b. l. 120-125). Atsakovas 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2(DI)-1947 nurodė, kad priėmė sprendimą palikti pretenziją nenagrinėtą dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų (t. 2, b. l. 126-129).

Dėl termino pretenzijai pateikti

Ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nagrinėjimo taisyklės yra įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje numatyta bendra nuostata, kad tiekėjas pretenziją perkančiajai organizacijai dėl šios veiksmų ar priimtų sprendimų gali pateikti iki pirkimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu, VPĮ 94 straipsnyje numatyti įtvirtinti pretenzijos padavimo terminai, kurie siejami su pranešimo apie priimtą perkančiosios organizacijos sprendimą, t. y. 15 dienų nuo pranešimo raštu išsiuntimo dienos; 10 dienų, supaprastintų pirkimų atveju - 5 darbo dienų, jei nėra įstatyme reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. balandžio 16 d. CVP IS  paskelbė atvirą konkursą projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai-Kėdainiai” rangos darbų pirkimui (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. birželio 10 d. 9.00 val.). Tuo tarpu, apeliantas, besispecializuojantis geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbuose, atsakovui pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo pateikė tik 2014 m. birželio 9 d., t. y. aiškiai praleidus terminą.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, nors teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pretenzijos pateikimo terminas prasideda nuo tiekėjo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą, tačiau vertindamasi pretenzijos pateikimo terminą į šį kriterijų neatsižvelgė ir laikė, jog terminas skaičiuojamas nuo Konkurso sąlygų paskelbimo momento. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pagal pateiktus įrodymus, laiko šiuos apelianto argumentus teisiškai nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

Pirma, nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga patvirtina, jog pats apeliantas ieškinyje save pristatė kaip dalyvį, turintį geležinkelių statybos srityje daugiau nei 110 metų patirtį, esantį kompetentingu ir pajėgiu atlikti Konkurse numatytus statybos darbus; minėtus darbus sėkmingai atliekantis didelėje dalyje Europos valstybių. Apeliantui turėjo būti žinomi viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Apeliantas viso Konkurso metu privalėjo ne tik elgtis rūpestingai, tačiau taip pat būti atidus bei laikytis įstatymo nuostatų.

Antra, apeliantas nepagrįstai perkėlė atsakovui pareigą atskleisti informacija apie sistemų gamintojus/ tiekėjus. Priešingai, apeliantas, vadinantis save profesionaliu rinkos dalyviu, nuolat tiriantis rinką, kurioje specializuojasi, susipažinęs su Konkurso sąlygomis, privalėjo žinoti sistemų gamintojus/ tiekėjus ir privalėjo nedelsdamas į juos kreiptis. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei apelianto paaiškinimų, apeliantas tik 2014 m. gegužės 11 d., kreipėsi į UAB „Fima“, taip pat kreipėsi į Bombardier bei UAB „Telekonta“, prašydamas pateikti komercinius pasiūlymus darbams atlikti. Toks apelianto pasyvus elgesys laikytinas prieštaraujančiu rūpestingo bei atidaus ūkio subjekto, siekiančio laimėti konkursą, elgesiui. 

Trečia, pretenzijos padavimo terminus nustato ne perkančioji organizacija, tačiau jie imperatyviai yra įtvirtinti VPĮ 94 straipsnyje ir yra taikomi visiems viešųjų pirkimų dalyviams be išimties. Dėl to, teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais laiko apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į didelę Konkurso sąlygų apimtį (2479 lapai) bei per trumpą pretenzijos padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantas, kaip ūkio subjektas neabejotinai turintis patirties viešuosiuose pirkimuose, siekdamas laiku pareikšti pretenziją atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, turėjo ir galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, veikti aktyviau ir pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo pateikti nepažeisdamas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas sprendimas – pretenzijos palikimas nenagrinėta atitinka VPĮ nuostatoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą (pretenzijos palikimas nenagrinėta), konstatuotina, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, yra neteisingas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė dėl kitų pagrindų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos pretenzijos reikalavimų pagrįstumo, taikė minėtą veiksmingumo principą ir ieškovas pasinaudojo teisinės gynybos teise dėl pretenzijos reikalavimų.

Dėl Konkurso sąlygų

Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punktu nustatyta, jog tiekėjas, „<...> kai jis nėra esamų, pritaikomų ir/ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų gamintojas/tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo Pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų/tiekėjų bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti/ išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas/ protokolus/ sąsajas/ modulius) ir pritaikyti/ išplėsti esamas mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 20129 lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo/gamintojo Interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai darė išvadą, jog atsakovas tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (VPĮ 24 str. 9 d.) nurodė, kad tiekėjui nesant pritaikomų ir/ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintoju/tiekėju, jis privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytos Konkurso sąlygos reikalavimus tokie kvalifikaciją įrodantys dokumentai nėra vien sutartys, kaip klaidingai teigia apeliantas. Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimo nuostata ieškovui buvo aiški ir suprantama. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta Konkurso sąlyga turi reikšmę viešajam interesui, kadangi reikalinga eismo ir keleivių saugumui geležinkelio transportu užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirkimo objektas turi būti vienas ir negali būti skaidomas ne tik dėl pačios eismo valdymo sistemos atitikimo saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema, kadangi tuomet sudaromos nepalankios sąlygos saugumo užtikrinimui ir teoriškai galima žmogiškojo faktoriaus įtaka. Be to, atsižvelgiant į Konkursu perkamų darbų specifiką, šiems darbams atlikti ūkio subjektas privalo turėti reikalaujamus atestatus bei licenzijas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pats apeliantas pripažino Konkurso sąlygose nustatytus eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimus pagrįstais, tačiau nepagrįstai teigė dėl pirkimo objekto skaidymo. 

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog pirkimo neskaidymas buvo paremtas viešuoju interesu, sklandaus projekto įgyvendinimo užtikrinimu, kad įvykus įrangos/sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką, racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimu. Pirkimo objektas turėjo būti ne tik geležinkelio kelias (kaip statinys), tačiau kartu ir diegiamos sistemos (kaip inžineriniai tinklai).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino išvadas byloje duodančių institucijų išvadas ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamų minėtų išvadų vertinimo yra nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo Leonhard Weiss RTE AS ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešo pirkimo procedūras visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui Leonhard Weiss RTE AS nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                                 Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                                 Dalia Višinskienė