Civilinė byla Nr. 2A-1807-555/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08048-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.9.1; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.3.1.18;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-192/2015 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Būsto valda“ yra juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,69 kv. m. bendro ploto, esantis daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012 m. lapkričio 25 d. susitarimu Nr. 53-10-55 „Dėl 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-13 pratęsimo“, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Eigulių seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas. Laikotarpiu 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. spalio 7 d. ieškovė gavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymus remontuoti tarpblokines siūles. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovė atliko gyvenamojo namo apžiūrą. Ieškovės pateiktame apžiūros akte nustatyta, kad esant gyventojų skundams dėl nesandarių tarpblokinių siūlių, reikia organizuoti kapitalinį siūlių remontą ties nesandariomis blokų sandūromis. Atsakovė už atliktus remonto darbus ieškovei nesumokėjo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama  priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 147,71 Eur skolą, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 127,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovei atliktus siūlių ir tarp gelžbetoninių išorinių sienų plokščių remontą ir hermetizavimą, kurių ilgis žymiai viršija 10 metrų, tokios išlaidos iš mėnesinių mokesčių už nuolatinę techninę apžiūrą nedengiamos, o atsižvelgus į tai, kad namo sienų tarpblokinės sandūros yra bendrojo naudojimo objektas ir priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, turėtų būti apskaičiuojamos papildomai bei paskirstomos sutinkamai su CK 4.82 straipsnio nuostatomis, t. y. proporcingai turimai turto daliai. Teismas, vadovaudamasis Remonto darbų organizavimo ir atlikimo metu galiojusiais 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“, vertino, kad atliekant darbų pirkimus, kurių vertė viršija 2 896,20 Eur (10 000 Lt) administratorius privalo šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu jų atstovui į pirkimo komisiją išrinkti. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų organizavusi nurodytą savininkų susirinkimą ar jų apklausą bei, kad ginčo namo gyventojai buvo supažindinti su planuojamais darbais, jiems pateikta darbų sąmata (nors to prašė ir namo gyventojai). Ieškovė taip pat nepateikė pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad prieš priimant sprendimą atlikti remonto darbus gyvenamojo namo būklė buvo pripažinta neatitinkanti gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų. Tuo tarpu net ir nustačius tam tikrus gyvenamojo namo konstrukcijų, pastato trūkumus, teismas pasisakė, kad STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus teisė reikalauti iš gyvenamųjų namų savininkų apmokėti turėtas išlaidas nėra absoliuti, kadangi jis turi teisę reikalauti apmokėti tik tas išlaidas, kurios buvo patirtos teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, darė išvadą, kad organizuojant ginčo remonto darbus buvo pažeisti teisės aktų nustatyti procedūriniai reikalavimai, ir nors atsakovė ir nepateikė objektyvių įrodymų dėl per didelės darbų kainos, tačiau teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl patalpų savininkų atstovo įtraukimo į darbų pirkimo procesą, kas neužtikrino proceso skaidrumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbai atlikti licencijos tokiems darbams atlikti (t. y. hidroizoliacijos darbų) neturinčio rangovo, be to, nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ginčo gyvenamojo pastato tarpblokinių siūlių remonto išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tuo tarpu atsakovė dėl ginčo išlaidų sutikimo nėra pateikusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, pripažindamas atsakovę neskolinga už ieškovės atliktus tarpblokinių siūlių remonto darbus ir netinkamai išaiškino bei taikė CPK 4.83 straipsnio 4 dalį. Ieškovė pažymi, kad administruojamame ginčo pastate buvo būtina užtikrinti saugų pastato naudojimą, o byloje esanti medžiaga patvirtina, kad to nekartą prašė ir patys gyventojai, teikdami ieškovei prašymus, todėl buvo imtasi priemonių užtikrinant pastato hermetiškumą (apsauga nuo drėgmės ir pelėsio atsiradimo), saugumą ir energijos taupymo reikalavimus. Remiantis statybos techniniais reikalavimais, atlikta neeilinė namo apžiūra, byloje pateiktas apžiūros aktas, kuris patvirtina, jog namui iš tiesų buvo reikalingas tarpblokinių siūlių remontas ties nesandariomis vietomis, todėl tam, kad administruojamas namas atitiktų privalomuosius statybos techninius reikalavimus, buvo atlikti minėti remonto darbai, kurie priskiriami prie privalomųjų darbų, reikalingų bendrosioms namo konstrukcijoms tausoti ir saugoti, todėl ieškovė, vadovaujantis CPK 4.83 straipsnio 4 dalimi, neprivalėjo gauti namo patalpų savininkų sutikimo dėl tokių darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kadangi ieškovės atlikti remonto darbai iš tikrųjų atitiko privalomuosius remonto darbus, kuriems atlikti gyventojų sutikimo nereikėjo.

2) Ieškovė taip pat pažymi, kad jos administruojamo namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, namo sienos yra traktuojamos kaip visų namo gyventojų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.), kurių buto savininkas negali perduoti atskirai teisės į butą ar kitą patalpą (CK 4.82 str. 2 d.). Paskyrus bendro naudojimo administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai apmoka būtent jam, todėl butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų savininkai, ginčo atveju atsakovė, privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą taip pat ir atliktus remonto darbus, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

3) Ieškovė nurodo, kad teismui pateiktuose atliktų darbų aktuose matyti darbus atlikusios įmonės UAB „Dengsta“ įkainiai už suteiktas paslaugas. Atsakovė ginčija pernelyg didelės darbų kainas, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad darbus atlikusios įmonės įkainiai yra pernelyg dideli. Be to, aplinkybė dėl darbus atlikusios įmonės UAB „Dengsta“ įkainių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovė neteikė teismui priešieškinio, kuriuo ginčytų tam tikrus ieškovės veiksmus, susijusius su atliktais remonto darbais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl pernelyg didelių darbus atlikusios įmonės įkainių, negali būti traktuojamas kaip pagrindas ieškiniui atmesti.

4) Dėl UAB „Dengsta“ licencijos neturėjimo atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikusi UAB „Dengtsa“ kvalifikacijos atestatą, kuriame matyti, kad įmonei suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu. Ginčo namas, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, nėra priskiriamas prie ypatingos kategorijos statinių, todėl įmonei, kuri atlieka tarpblokinių siūlių remonto darbus tokiems statiniams pakanka turėti tik statybos leidimą. Šiuo atveju UAB „Dengsta“ yra suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu, todėl įmonė gali atlikti ir tarpblokinių siūlių remonto darbus neypatingos kategorijos statiniams, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad darbus atlikusi įmonė neturėjo kvalifikacijos atestato yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde remiamasi darbų atlikimo laikotarpiu negaliojusiais teisės aktais, t. y. Statybos darbų reglamentu STR 1.12.05:2010 bei Kauno m. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, redakcija A-899, tuo tarpu iki tarpblokinių siūlių remonto darbų pabaigos galiojo kiti teisės aktai, t. y. Kauno m. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, redakcija A-4671, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ bei Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Nr. 351“. Apeliantė nesilaikė STR 1.12.05:2002 nuostatų, kadangi ieškovės pateiktas tarpblokinių siūlių apžiūros aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kyla abejonių dėl dokumento sudarymo datos, be to, tarpblokinių siūlių būklę įvertino darbus atliekantis darbininkas, o ne ekspertas, turintis reikiamą kvalifikacijos atestatą. Atsakovė pažymi, kad atlikta vizuali tarpblokinių siūlių  apžiūra yra nepatikima, kadangi patikimiausias būdas nustatyti siūlių būklę neatidarant siūlės, yra termografinė nuotrauka, tačiau ji daroma kai vidaus ir išorės temperatūrų skirtumas yra bent jau 13 laipsnių. Apeliantė nevykdė gyventojų apklausos, juolab, kad ¾ butų neturėjo jokių nusiskundimų. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tokios didelės apimties siūlių defektų kiekis negalėjo atsirasti per mėnesį ar du, todėl daro išvadą, kad apeliantei net nebuvo žinoma tikroji tarpblokinių siūlių būklė, o ginčo darbai atlikti netinkamai, didžioji dalis siūlių buvo tik užteptos ant viršaus nauju hermetiku, nedilelė dalis siūlių buvo remontuojamos injekciniu metodu, t. y. sugręžiojamos ir pro išgręžtas skyles užpildomos šiltinamąja medžiaga. Be to, apeliantei buvo pateikti tik vienos laiptinės, iš name esančių keturių, gyventojų prašymas sutvarkyti tarpblokines siūles kartu su prierašu pateikti išankstinę darbų sąmatą, dar vienas prašymas buvo gautas iš vieno gyventojo jau baigus atlikti remonto darbus. Atsakovė pažymi, kad visuose prašymuose nėra užsimenama apie pelijančias sienas ar galimą grėsmę asmenų ar turto saugumui. Pačios apeliantės pateiktame apžiūros akte nustatyta, kad tarpblokinių siūlių būklė yra nepatenkinama, t. y. 40-60 procentai nusidėvėjimas, todėl jokių grėsmių asmenų ar turto saugumui nebuvo ir apeliantė privalėjo vadovautis STR 1.12.05:2002 nuostatomis. Apeliantė iki pat darbų pradžios, t. y. iki 2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo pateikusi nei išankstinės darbų sąmatos, nei namo apžiūros protokolo, nei jokios informacijos apie planuojamą remontą. Apeliantė pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, slėpė nuo gyventojų tikrąją darbų vertę bei galimai klastojo dokumentus, tuo tarpu rangovas atlikęs darbus, darbų atlikimo aktą pateikė ne užsakovui, o daugiabučio gyventojams, kurie nebuvo sutarties dalyviai bei neturėjo tinkamos kvalifikacijos įvertinti atliktų darbų kokybę. Be to, apie tikrąją atliktų darbų vertę gyventojai sužinojo tik gruodžio mėn., t. y. po dviejų mėnesių nuo darbų atlikimo, kai gavo sąskaitas už komunalines paslaugas. Atsakovei kyla abejonių ir dėl rangovo turimos kvalifikacijos tinkamumo ginčo darbams atlikti bei dėl galimai neįvykusio viešojo konkurso, kadangi dalyvavusių įmonių sąrašo iki šiol apeliantė gyventojams nėra pateikusi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.). 

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės skolos už apeliantės (ieškovės) suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir remonto paslaugas. Apeliantė teigia, kad atsakovės skola jai už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.  sudaro 147,71 Eur (510 Lt), kadangi ieškovei atlikus tarpblokinių siūlių remonto darbus atsakovė apmokėjo tik 7,58 Eur (26,16 Lt).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei M. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir apeliante UAB „Būsto valda“, 2012 m. balandžio 25 d. Susitarimu Nr. 53-10-55 „Dėl 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-13 pratęsimo“, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, apeliantei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Eigulių seniūnijoje, tame tarpe ir daugiabučio namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Byloje pateikti 2010 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktai (b. l. 26-30) dėl tarpblokinių siūlių remonto 6 953,78 Eur (24 010 Lt) sumai, kuriais remiantis yra grindžiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. (b. l. 24).

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76, 4.83 str.). Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Taigi pagal bendrą taisyklę atsakovė privalėtų sumokėti už 2010 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktuose nurodytų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune tarpblokinių siūlių, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, atliktus remonto darbus, nebent įrodytų atleidimo nuo pareigos sumokėti pagrindus. Atsakovė teigia, jog ieškovė, organizuodama rangos darbus, pažeidė teisės aktų nustatytus procedūrinius reikalavimus.

Kaip jau minėta, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendros taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Ieškovė nurodo, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas – tarpblokinės siūlės neatitiko privalomųjų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Faktą, jog darbai atlikti užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, pasak ieškovės, patvirtina butų ir kitų patalpų savininkų prašymai, namo apžiūros aktas. Byloje nustačius, kad namo tarpblokinės siūlės nepatenkinamos būklės, sutrūkinėję, praleidžia vandenį, darytina išvada, kad ieškovė turėjo faktinį pagrindą inicijuoti tam tikrus veiksmus, t. y. organizuoti daugiabučio namo siūlių remonto darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atlikti darbai pateko į Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ taikymo sritį. Pagal šio reglamento nuostatas, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Prie darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas. Iš šių teisės aktu nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato atitikimą higienos, sveikatos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų, nagrinėjamu atveju yra priskiriami tarpblokinių siūlių užtaisymo darbai, kadangi akivaizdu, jog esant nesandarioms ar sutrūkinėjusioms tarpblokinėms siūlėms ir dėl to išorinėms namo sienoms praleidžiant vandenį, name gyvenantiems asmenims neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, namas neatitinka higienos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų. Spręstina, kad bendraturčiams suteiktos paslaugos bei dėl to patirtos išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl tokiu atveju savininko sutikimas nebūtinas. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties, t. y. bendraturtė, nors ir nedavusi sutikimo tokioms išlaidoms, privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, konkrečiu atveju – remonto, išlaidas, nes atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Įrodinėdama remonto darbų atlikimo faktą, ieškovė pateikė atliktų darbų aktus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog darbai atlikti licencijos tokiems darbams atlikti (t. y. hidroizoliacijos darbų) neturinčio rangovo (b. l. 119). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodyti, kad darbai yra atlikti, turi šalis, siekianti prisiteisti išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, įrodinėdama, kad darbai yra atlikti, ieškovė pateikė ir gyventojų prašymus atlikti remonto darbus, bei atliktų darbų aktus, kuriuose pasirašydami namo gyventojai, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažino, kad darbai faktiškai yra atlikti. Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad atlikti darbai turi trūkumų, ar, kad darbų kaina neatitinka protingumo kriterijaus (CK 6.198 str.). Dėl to iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto negalima teigti, kad ieškovės pasitelktas rangovas neatliko atliktų priėmimo akte nurodytų darbų.

Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 1 d. 2 p.).

Kadangi teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, dėl to perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė kreipdamasi į teismą sumokėjo 4,05 Eur (14 Lt) dydžio žyminį mokestį už teismo įsakymo (b. l. 6) bei 16,80 Eur (58 Lt) dydžio žyminį mokestį už ieškinio pateikimą (b. l. 33), viso apeliantės sumokėtas žyminis mokestis pirmos instancijos teisme sudaro 20,85 Eur (72 Lt). Apeliantė nurodo, kad už teismo įsakymo parengimą ji patyrė 52,57 Eur (181,50 Lt), o už ieškinio parengimą ji – 81,13 Eur (280,12 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3, 7-9, 31-32). Apeliantės prašomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.6 p., 2004 m. balandžio 2 d. redakcija Nr. 1R-85), todėl iš atsakovės apeliantės naudai iš viso priteistina 133,69 Eur (461,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 20,85 Eur (72 Lt) dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Pateikdama apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 141), kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas iš atsakovės apeliantės naudai (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:             

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) naudai 147,71 Eur (510 Lt) skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) naudai 133,69 Eur (461,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 20,85 Eur (72 Lt) dydžio žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Būsto valda“ (j. a. k. 132125543) naudai 20 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                 Aušra Baubienė                                                                                                 

                                                                                                                                            Žibutė Budžienė

                                                                                                                                            Egidijus Tamašauskas