Civilinė byla Nr. e2YT-4530-466/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45399-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

vertėjaujant Svetlanai Miniakovai,

dalyvaujant pareiškėjui R. Č. ir jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. Č. ir valstybės įmonė Turto Bankas,

nustatė:

pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo K. Č. atsiliepime neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto Bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybę, jog pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė J. J. palikimą. Tuo atveju, jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, kad pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė palikimą, VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Apie teismo posėdį, vykusį 2017 m. vasario 27 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto Bankas prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui. K. Č. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Nenustačius kliūčių, nutarta nagrinėti bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad J. J. buvo jo tolima giminaitė. J. J. vaikų neturėjo, po jos sutuoktinio mirties ja rūpinosi pareiškėjo tėvas, o vėliau pats pareiškėjas. Pablogėjus J. J. sveikatos būklei pareiškėjas su savo sutuoktine K. Č. apsigyveno J. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol. Pareiškėjas paaiškino, kad po J. J. mirties rūpinosi jos turtu kaip savo, prižiūrėjo ir remontavo žemės sklype esančius statinius – šulinį ir pavėsinę, taip pat elektrinį diskinį pjūklą. Nagrinėjamas klausimas iškilo dėl dalies palikimo priėmimo.

Liudytojai V. T. ir A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas rūpinosi J. J., taip prižiūrėjo ir remontavo jai priklausiusį turtą, pakeitė pavėsinės stogą, šulinio stogelį, remontui naudodamas savo medžiagas.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-03-12 J. J. testamentu paliko pareiškėjui R. Č. visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Testamento sudarymo metu J. J. nuosavybės teise valdė žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini). 2013-08-23 J. J. ir R. Č. sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko R. Č. ir K. Č. nuosavybėn. 2013-10-17 J. J. ir R. Č. sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), atiteko R. Č. ir K. Č. nuosavybėn. (duomenys neskelbtini) J. J. mirė. Pareiškėjas nurodė, kad J. J. sutuoktinis mirė prieš 40 metų, ji neturėjo vaikų ar įvaikių, brolių ar seserų, pusbrolių ar pusseserių, jos tėvai taip pat yra mirę. Po J. J. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs turtas – du neregistruoti statiniai (pavėsinė ir šulinys), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir stovintys jame jau 30 metų, elektrinis diskinis pjūklas, taip pat turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,0860 ha žemės. Po J. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta, kitų pretendentų į palikimą nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jis po J. J. mirties toliau prižiūrėjo jai priklausiusį turtą ir valdė jį kaip savo, remontavo žemės sklype esančius neregistruotus statinius – šulinį ir pavėsinę, taip pat elektrinį diskinį pjūklą, taigi, faktiniais veiksmais priėmė palikimą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. T. ir A. Ž.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas savo aktyviais veiksmais priėmė J. J. palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė dėl dalies palikimo priėmimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. Č. priėmė palikimą po J. J. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui R. Č. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas               Gintaras Pašvenskas