Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-28][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-28-669-2018].docx
Bylos nr.: e2-28-669/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Plungës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Ronvila“ 303391183 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos dėl individualių darbo santykių
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Įrodymai ir įrodinėjimas
Teismo sprendimas
Eksperto išvada
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Įrodinėjimo priemonės
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Fakultatyvus bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti būtina
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

?

Civilinė byla Nr. e2-28-669/2018

Procesinis Nr. 2-33-3-01953-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.5.3.16.1; 3.2.6.1;

 

 

img1 

 

 

 

 

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 8 d.

Plungė

 

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

dalyvaujant ieškovui J. K. ir jo atstovui advokatui M. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovei V. J. ir atsakovės atstovui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus sprendimą Nr. DGKS-4298 darbo ginčo byloje Nr. APS-113-12966/2016.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) priėmė sprendimą Nr. DGKS-4298, kuriuo nusprendė išieškoti iš ieškovo 2 036,53 Eur nepanaudoto komandiruotės avanso atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Ieškovas 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK) dėl 2015 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties Nr. 13 suklastojimo. 2015 m. gruodžio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 13 buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo rėmėsi tiek atsakovė pateikdama prašymą DGK, tiek DGK spręsdama darbo ginčą. Taip pat nurodė, kad sprendimo priimto remiantis galimai suklastotais įrodymais negalima laikyti pagrįstu ir teisingu, darbo ginčas išnagrinėtas neobjektyviai, nesivadovaujant protingumo, sąžiningumo principais, o priimtas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir2016 m. rugsėjo 22 d. darbo ginčų komisijos sprendimą priimtą darbo byloje Nr. APS-113-12966/2016 palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį, dėl vairuotojo – ekspeditoriaus darbo funkcijų vykdymo, joje numatytas darbo užmokestis – LR vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis padaugintas iš 1,3 koeficiento ir 50 proc. dienpinigių LR finansų ministro nustatytos normos. 2016 m. birželio 6 d. ieškovas turėjo išvykti į komandiruotę maršrutu Vokietija-Danija-Vokietija, jam 2016 birželio 2 d. išmokėtas 540,00 Eur avansas, 2016 m. birželio 8 d. – 420,00 Eur, 2016 m. birželio 3 d. 600,00 Eur avansas ir 476,53 Eur einamojo mėnesio darbo užmokestis. Ieškovas 2016 m. birželio 6 d. į komandiruotę neišvyko, su juo darbo sutartis nutraukta 2016 m. birželio 18 d. Paskaičiavus ieškovui išmokėto avanso permoką atsakovei darbo ginčų komisijos sprendimu iš ieškovo priteistas 2036,53 Eur permokėtas avansas. Ieškovas neįvykdė savo darbinės funkcijos, t. y. sąmoningai suvokdamas savo veiksmų pasekmes neišvyko į komandiruotę, todėl turi grąžinti avansą. Ieškovas negražindamas avanso remiasi tik tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotos darbo sutarties, ši aplinkybė nereiškia, kad darbo ginčo komisijos sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.

Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, turėjo nuolat vykti į užsienį. Tarėsi dėl darbo užmokesčio, jam sakė kad mokės minimalų darbo užmokestį ir 100 proc. numatytų komandiruotpinigių. Visada tarėsi su R. N., įmonės vadovę V. J. pirmą kartą pamatė tik teismo posėdyje. Ginčas su darbdaviu brendo ilgai, nes darbdavys niekada tvarkingai nemokėjo atlyginimo, todėl nusprendė išeiti iš darbo, bet darbdavys pasakė, kad jis išeidamas iš darbo liko skoloje, tačiau darbo sutartyje punkto apie mokamus delspinigius nebuvo. Darbo sutartį, kurią pateikė darbdavys pasirašė nesąmoningai, nesupažindintas. Kada pasirašė pakeistą sutartį nėra tikras, tačiau mano, kad tai buvo kovo mėnesį jam grįžus iš reiso. Nuolat pasirašinėdavo R. N. pateiktus dokumentus paskubomis, prieblandoje, automobilyje. Paštu iš darbdavio yra gavęs kelių aparatą. Kad darbo sutartis buvo pakeista sužinojo tik išeidamas iš darbo. Gautų apmokėjimų už darbą neginčija.

Ieškovo J. K. atstovas advokatas M. S. nurodė, kad palaiko ieškinį, jame išdėstytais motyvais. Nors ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad nusikalstama veika nepadaryta, tačiau tai nereiškia, kad su darbo sutartimis yra viskas tvarkoje. Faktinių aplinkybių neginčija, skiriasi nuomonė dėl darbo sutarties sudarymo. Ieškovas pasirašė 2015 m. gruodžio 17 d. sutartį kurios 7 p. nenurodyta sąlyga apie 50 proc. mokėtiną dienpinigių normą, todėl atsakovės prašymas grąžinti permokėtą avansą yra nepagrįstas, nes ieškovui išmokėti pinigai kurie jam ir priklausė. Darbdavio pateiktos darbo sutarties ieškovas nepasirašinėjo, dėl tokių sąlygų nesitarė, nors jo parašas ant šios sutarties, kaip nustatyta ikiteisminiam tyrime, yra tikras. Atsiradus darbo sutarčiai, dėl kurios jis nesitarė, ieškovas kreipėsi į policiją. Darbdaviui pateikus ieškovui įvairius dokumentus, ieškovas nežiūrėdamas į turinį ko gero pasirašė ir darbo sutartį. Paštu ieškovui darbdavys siuntė su darbo sutartimi nesusijusius dokumentus.  Sudaryta darbo sutartis neatitinka tikrosios šalių valios. Ieškovo neatsargumas nešalina atsakovės pareigos elgtis sąžiningai, tinkamai sudaryti, keisti sutartis ir turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties pakeitimo. Atsakovė imituojant darbo sutarties sąlygų pakeitimą ieškovui naudinga linkme, darbo sutartis buvo pakeista įrašant dienpinigių normą. Darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovei netinkamai įforminant darbo sutartį, visa su tuo susijusi rizika turi tekti darbdaviui. Pažymėjo, kad darbo bylose teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų nei jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vadovė V. J. nurodė, kad darbuotojų paieška užsiima R. N. Ji parengė darbo sutartį, o R. N. pateikė ieškovui pasirašyti. Padidėjus darbo užmokesčiui buvo pakeista darbo sutartis ir maždaug vasario mėnesį sutarties vienas lapas, kiek pamena, buvo išsiųstas J. K. pasirašyti per siuntų skyrių kartu su CMR. J. K. pretenzijų dėl darbo sutarties neturėjo, išėjo iš darbo savo noru. Buhalterei paskaičiavus, kad J. K. permokėtas avansas, jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl permokos priteisimo.  Darbo sutartys visiems darbuotojams yra standartines, vienodos, kitiems darbuotojams didesni dienpinigiai taip pat nebūdavo mokami. Ieškovo pateikta darbo sutartis ne jų sudaryta.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas E. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovui išėjus iš darbo buvo paskaičiuota avanso permokė, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl permokėto avanso grąžinimo. Ieškinio pagrindas – darbo sutarties suklastojimas, darbo sutarties suklastojimo nėra, todėl atsakovė su ieškiniu nesutinka. Darbo sutartis nesuklastota, pagal ją buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, jos pakeitimas – darbo užmokesčio padidinimas, naudingas darbuotojui. Ginčas tarp šalių kilo atsakovei pareikalavus grąžinti permokas. Ieškovas siekia išvengti piniginių lėšų grąžinimo. Nustačius, kad darbo sutartis nesuklastota, ji neginčijama, todėl ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas R. N. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis pateikė pasirašyti ieškovui V. J. parengtą ir pasirašytą darbo sutartį. Pasikeitus minimaliam darbo užmokesčiui, buhalterės nurodymu darbo sutartis buvo pakeista ir per siuntų tarnybą, kartu su CMR išsiuntė ieškovui pasirašyti. Ar siuntė vieną ar abu sutarties lapu nepamena. Prieš siunčiant jie kalbėjo telefonu, tarėsi, kad ieškovas vieną sutarties egzempliorių atsiųs jiems atgal. Į paskutinįjį reisą ieškovas išvyko nenoriai, todėl jie žadėjo pakelti jam mokamų dienpinigių dydį. Visiem įmonės darbuotojams moka 50 proc. LR vyriausybės nutarime nustatytos dienpinigių normos. Grįžus iš reiso buhalterė paskaičiuoja kiek buvo sumokėta avanso, kiek liko, jeigu liko ir išmokama likusi suma. Ieškovas būdamas reise paskambino, kad išeina iš darbo, automobilį paliko užsienyje. Šiuo atveju ieškovas iš darbo išėjo kai pats buvo skoloje. Ieškovas darbo užmokesčio apmokėjimo neginčijo, tačiau permokėtų lėšų grąžinti neketina. Atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, apskaičiavo darbo užmokesti, o pasibaigus darbo santykiams atsakovė pareikalavo gražinti permoką. Jei ieškovas būtų toliau dirbęs šios lėšos būtu likusios kaip apmokėjimas už tolimesnius darbus, tačiau ieškovui išėjus iš darbo jis privalėjo grąžinti permoką. Šalių sudaryta darbo sutartis abiejų šalių pasirašyta, pagal ją skaičiuotas darbo užmokestis ieškovui.

 

Ieškinys atmestinas. 

 

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 13, pagal kurią ieškovas dirbo atsakovei vairuotoju-ekspeditoriumi. Bylos duomenimis darbo sutartis 2016-01-01 buvo pakeista. Ieškovas išvykęs į komandiruotę krovinių pervežimams automobiliu DAF DEN 214/BT894 užsienio valstybėje laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-17, nepasibaigus komandiruotės laikotarpiui, darbdaviui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo jo paties prašymu. Ieškovas J. K. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016-06-18. Atsakovė, nutraukus darbo sutartį su ieškovu perskaičiavo jam išmokėtas sumas ir vadovaudamasi turima darbo sutartimi su ieškovu nustatė, jog ieškovui sumokėta avanso permoka. Atsakovė dėl avanso permokos priteisimo iš ieškovo kreipėsi į DGK, kuri 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir priteisė iš ieškovo J. K. 2036,53 Eur nepanaudotą komandiruotės avansą (ieškovo patirtą materialinę žalą).

Ieškovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai vadovaujasi ne jų 2015 m. gruodžio 17 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 13, kurią pateikė ieškovas (toliau – Darbo sutartis Nr. 1), o vėliau darbdavio pakeista ir ieškovo nesąmoningai pasirašyta 2015 m. gruodžio 17 d. darbo sutartimi Nr. 13 (toliau – Darbo sutartis Nr. 2). Pirminėje šalių sudarytos Darbo sutarties Nr. 1 7 punkte nėra sąlygos numatančios, kad jam mokami dienpinigiai nuo 50 proc. LR Finansų ministro nustatytos normos. Ieškovas teigė, kad su darbdaviu-atsakove, sudarydami sutartį tarėsi dėl 100 proc. mokamų dienpinigių, todėl DGK remdamasi Darbo sutartimi Nr. 2 priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovas neginčijo atsakovės jam išmokėto atlyginimo dydžio, tačiau nesutiko, kad jam buvo permokėti dienpinigiai. 

Atsakovė nurodė, kad šalys sudarė Darbo sutartį Nr. 2, kurią pasirašė abi šalys, ja atsakovė rėmėsi skaičiuodama ieškovui mokėtinų delspinigių dydį, bei jos pagrindu DGK sprendimu iš ieškovo pagrįstai priteista permokėto avanso suma. Atsakovės teigimu Darbo sutartis Nr. 2 buvo pakeista, pakeičiant tik ieškovui mokamo darbo užmokesčio dydį ir per siuntų skyrių – UAB „Klaipėdos autobusų parką“ 2016-03-19 pakeistos Darbo sutarties Nr. 2 dvi kopijos išsiųstos J. K., vieną, pasirašytą kopiją 2016-03-24 ieškovas atsakovei išsiuntė atgal (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 111 b. l.). Darbo sutarties Nr. 2 7 p. keičiamas nebuvo. Taip pat teigė, kad darbo sutarties Nr. 1 šalys nesudarė, tačiau neneigė, kad šios sutarties antrame lape pasirašė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. J., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.

Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo, atsakovės atstovo, liudytojo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą kad ieškovo reikalavimas atsakovei dėl DGK 2016 rugsėjo 22 d. priimto sprendimo yra nepagrįstas.

 

Dėl teismo, nagrinėjančio darbo bylą, aktyvaus vaidmens

 

Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 410 straipsnis). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, reglamentuojamas CPK 414 straipsnio nuostatų. Pagal šio straipsnio normas teismo vaidmuo tokiose, kaip nagrinėjama, darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Šiuo atveju ieškovas DGK 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ginčija remdamasis galimai nesąžiningai šalių sudaryta Darbo sutartimi Nr. 2. Nors ieškovas ieškiniu prašė DGK sprendimą panaikinti, taip pat dėl to, jog sprendime buvo remtasi šalių tariamai nesąžiningai, nesąmoningai sudaryta darbo sutartimi, vis dėlto atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismo posėdyje, į tai, kad ginčydamas DGK sprendimą ieškovas iš esmės nesutinka iš jo priteisto permokėto avanso suma, ir teigia, jog jam paskaičiuota ir išmokėta pinigų suma teisinga, o išskaitos padarytos neteisėtai, teismas taip pat pasisako ir dėl iš ieškovo priteisto permokėto avanso.

 

 

Dėl darbo sutarčių sudarymo ir pakeitimo

 

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos dvi darbo sutartys sudarytos tą pačią 2015 m. gruodžio 17 d., abiems darbo sutartims suteiktas Nr. 13. Atsakovės pateiktos darbo sutarties 7 punkte be kitų sąlygų numatyta, kad darbuotojui (ieškovui) mokami dienpinigiai nuo 50 proc. LR Finansų ministro nustatytos normos. Šioje sutartyje taip pat pažymėti 2016-01-01 darbo sutarties pakeitimai nustatant konkretų darbo užmokestį – 456,00 Eur. Ieškovo J. K. sutartyje minėtos sąlygos dėl dienpinigių dydžio nėra, jokie pakeitimai nei 2016-01-01 nei kitu metu darbo sutartyje nedaryti. Nors atsakovės vadovė V. J. teigė, kad ieškovo pateiktos Darbo sutarties Nr. 1 šalys nesudarė, vis dėlto, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tikėtina, kad šalys 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė ieškovo pateiktą Darbo sutartį Nr. 1, o vėliau, t. y. 2016-03-19 (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 111 b. l.) darbo sutartis buvo pakeista ne papildant jau sudarytas darbo sutartis, o iš esmės pakeičiant Darbo sutartį Nr. 1 , Darbo sutartimi Nr. 2. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2016-03-19 pakeistos sutarties du egzemplioriai išsiųsti ieškovui pasirašyti iš kurių vieną ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovei, t. y. ieškovo turima darbo sutartis nebuvo keičiama, jam buvo pateikta nauja darbo sutartis – Darbo sutartis Nr. 2, kurią kaip nustatyta bylos duomenimis, jis pasirašė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nurodydama, jog Darbo sutarties Nr. 1 šalys nesudarė, teigė, jog visada įmonėje sudarant darbo sutartį pasirašoma ant abiejų lapų. Atkreiptinas dėmesys, jog Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33191-16 esančios darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. pirmas lapas nei vienos iš sandorio šalių taip pat nepasirašytas (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 146 b. l.). Be to ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė patvirtino, kad Darbo sutartyje Nr. 1 yra jos parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.  

Tuo tarpu ieškovas neigia sąmoningai pasirašęs Darbo sutartį Nr. 2. Pripažino, kad ant šios sutarties yra jo parašai, pripažino, kad faktiškai ją pasirašė, tačiau tai darė nesąmoningai, nesusipažindintas ir dėl pakeistų darbo sutarties normų nesusitaręs. Vis dėlto ieškovas  Darbo sutartį Nr. 2 pasirašė, ir,  atsižvelgiant į tai, jog ši sutartis kaip tikėtina  bylos duomenimis jam atsiųsta per siuntų skyrių, todėl manytina jis turėjo pakankamai laiko susipažinti sus sutarties sąlygomis, teikti dėl jų pastabas, tačiau byloje duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs pretenzijų dėl pakeistos darbo sutarties, kurią jis pasirašė, turėjo galimybę perskaityti ir su pasirašomu dokumentu susipažinti, nėra, darbdavio pateikta 2015 m. gruodžio 17 d. šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 13 yra galiojanti, ji nesuklastota (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 93-94 b. l.), abiejų šalių pasirašyta (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 172-173 b. l) (CPK 178 str.). Vien tai, kad ieškovas, kaip darbuotojas laikomas silpnesne ginčo šalimi, nepanaikina bendrųjų jo pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, esant reikalui, pasikonsultuoti su teisininkais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų galėjęs, kaip to reikalautų rūpestingo asmens elgesio standartas, neskubėti pasirašyti darbo sutarties ar susipažinti su sutarties sąlygomis namuose. Ieškovas taip pat nenurodė, kad jis būtų buvęs skubinamas sudaryti sandorį ar dėl kitų susidėjusių aplinkybių privalėjo apsispręsti dėl sutarties sudarymo iš karto. Darytina išvada, kad ieškovo neatidus, neatsargus suklydimas negali būti laikomas pagrindu nesiremti abiejų šalių sudaryta ir pasirašyta darbo sutartimi.

 

Dėl šalių susitarto mokėtinų dienpinigių  dydžio 

 

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad su atsakove tarėsi dėl 100 proc. mokamų dienpinigių sumos, o atsakovės teigimu – jog tiek J. K. tiek ir kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokama 50 proc. dienpinigių suma.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Darbo sutarties Nr. 2 7 punkte numatyta jog dienpinigiai mokami nuo 50 proc. LR finansų ministro patvirtintos normos. LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1K-293 patvirtinta redakcija nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes dydžius (redakcija galiojusi 2015-11-01 – 2016-05-27) (toliau – Dienpinigių mokėjimo nuostatai). Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad ieškovas iš esmės ginčija Darbo sutarties Nr. 2 7 punkto sąlygas, vis dėl to Darbo sutarties Nr. 2 pakeistas 7 punktas iš esmės nesudaro pagrindo teigti, jog šio punkto pagrindu buvo sumažinta ieškovui mokamų dienpinigių suma. Pažymėtina, jog šio Darbo sutarties Nr. 2 punkto pagrindu ieškovui mokėtina komandiruotei skirtų dienpinigių suma nuo 50 proc. LR finansų ministro nustatytos normos, t. y. mokami dienpinigiai ne mažesni nei 50 proc., ieškovui net ir šios sutarties 7 punkto pagrindu mokėtina dienpinigių suma galėjo būti tiek 50, tiek 70, tiek ir 100 proc. dienpinigiai numatyti Dienpinigių mokėjimo nuostatose. Iš esmės iš Darbo sutarties Nr. 2 7 punkto nustatyta, jog šalys susitarė, kad nustatomi dienpinigiai – ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos toje šalyje.

Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su komandiruote, darbuotojams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte nustatyta, kad, jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. 6 punktas numato, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

Kai Kaip matyti iš DGK byloje Nr. APS-113-12966/2016 esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. J. įsakymų 2016-01-02, Nr. 1, 2016-03-20, Nr. 6 ir 2016-06-05 Nr. 7 ieškovas J. K. buvo komandiruotas krovinių pervežimams, įsakymuose nustatyta ieškovui mokėtina dienpinigių suma – 50 proc. LR finansų ministro įsakyme nustatytų dienpinigių normos. Bylos duomenimis ieškovas laikotarpiu nuo 2016-02-07 iki 2016-03-14 buvo komandiruotas į užsienio valstybę, tačiau atsakovė įsakymų ar kitų duomenų apie komandiruotės metų mokėtinų dienpinigių dydį, nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui 2016-01-31 buhalterine pažyma apskaičiuoti dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-01-30 – 855,00 Eur, 2016-03-14 buhalterine pažyma už laikotarpiu nuo 2016-02-07 iki 2016-03-14 – 850,00 Eur dienpinigiai, 2016-05-06 buhalterine pažyma už laikotarpį nuo 2016-03-20 iki 2016-05-06 – 1354,00 Eur dienpinigiai, 2016-06-17 buhalterine pažyma už laikotarpį nuo 2016-06-06 iki 2016-06-17 – 344,00 Eur, viso ieškovui pagal turimus atsakovės pateiktus įmonės buhalterinius dokumentus, priskaityta 3403,00 Eur dienpinigių, t. y. 50 proc. nustatytos dienpinigių normos. Atsakovės skaičiavimu, iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo su J. K. lentelės 2016-09-19 (Toliau – Atsiskaitymo lentelės) matyti, kad paskaičiuotų reisų išlaidų suma yra 3868,89 Eur. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų apie ieškovui sumokėtas sumas, atsikaitymo lentelės identifikuoti, kokia konkreti dienpinigių suma buvo sumokėta ieškovui už konkretų laikotarpį, ar konkrečią komandiruotę, nėra galimybės.

Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. J. įsakymais nustatyti dienpinigiai neprieštarauja šalių darbo sutartyje sutartam dienpinigių dydžiui, tačiau duomenų, kad ieškovas su šiais įsakymai buvo supažindintas, t. y., kad šalys iš tiesų buvo susitarusios dėl 50 proc. mokėtinos dienpinigių normos, nėra. Kaip minėta šalys Darbo sutartimi Nr. 2 susitarė, kad dienpinigių norma ieškovui vykstant į komandiruotę bus ne mažesnė kaip 50 procentų dienpinigių normos numatytos toje šalyje, t.y. dienpinigių norma gali būti, kaip minėta, ir 50 ar 70, 100 ir k. t. procentų suma. Vis dėlto, ieškovo teigimu šalys buvo susitarusios, jog atsakovė ieškovui mokės 100 proc. procentų dienpinigių normos numatytos toje šalyje, tačiau pažymėtina, kad ieškovės skaičiavimo ieškovas neginčijo, teigė, kad jam sumokėta jam priklausanti suma. Laikant, kad šalys buvo susitarusios dėl 100 proc. mokėtinų dienpinigių normos, ieškovui atsakovė turėjo sumokėti apie 7 737,78 Eur, ieškovui faktiškai išmokėta 6518,42 Eur suma, t. y. faktinės aplinkybės neatitinka ieškovo nurodytų, juolab, kad, ieškovas nei atsakovės paskaičiavimo, nei šių lėšų gavimo neginčijo, kitų aplinkybių nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo ir nesirėmė, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas kitoks apmokėjimas nei pateikta atsakovės skaičiavimuose. Ieškovas DGK sprendimo teisėtumą ginčijo tik tuo, kad šalių sudaryta Darbo sutartis Nr. 2 suklastota, tačiau atlikta ekspertizė šių ieškovo abejonių nepatvirtino (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-33191-16 93-94, 172-173 b. l.).

Nors, esant į bylą pateiktiems prieštaringiems dokumentams bei šalių paaiškinimams apie ieškovui mokėtas sumas, apskaičiuotų delspinigių dydį, pareiga pateikti tikslius įrodymus apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį ar priskaičiuotų dienpinigių dydį tenka atsakovei, atsakovė yra darbdavė, stipresnioji šalis, savo veikloje privalanti vesti buhalterinę apskaitą, kurios duomenys turi būti tikslūs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jam sumokėtų sumų, atsakovės skaičiavimų neginčijo (ne kartą pažymėjo ir teismo posėdyje), kitų duomenų dėl taikytinos dienpinigių normos dydžio byloje nėra, laikytina, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu už komandiruotes laikotarpiais nuo 2016-01-02 – 2016-01-30; 2016-02-07 – 2016-03-14; 2016-03-20 – 2016-05-06. Tai, kad iš atsakovės pateiktų mokėjimų bei kitų buhalterinių dokumentų nėra galimybės tikslai nustatyti ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio ar priskaičiuotų dienpinigių dydžio gali būti vertintina, kaip galimai netinkamai atsakovės vykdytų buhalterinių operacijų organizavimas, galintis būti pagrindu atitinkamoms institucijoms įvertinti atsakovės buhalterinės apskaitos operacijų taisyklių laikymąsi, tačiau negali būti laikoma neginčytinu įrodymu leidžiančiu teigti, kad atsakovė tinkamai nesumokėjo ieškovui su darbo santykiais susijusių išmokų.

 

Dėl komandiruotės laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-17

 

Bylos duomenimis nustatyta, kas ieškovas J. K. laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-06-17 buvo komandiruotas pagal sutartį su Transfera Logistic Ou 12 parų, kaip nurodė šalys maršrutu Danija-Vokietija-Danija, ieškovui avansu sumokėti dienpinigiai. Nors iš atsakovės pateiktų duomenų nėra galimybės identifikuoti kurie dienpinigių mokėjimai avansu buvo skirti komandiruotei laikotarpiu nuo 2016-06-06 – 2016-06-17, tačiau iš atsakovės paskaičiavimo – Atsiskaitymo lentelės matyti, jog ieškovui permokėta 2036,53 Eur suma. Kitų duomenų dėl dienpinigių paskaičiavimo byloje nėra, ieškovas, kaip ne kartą minėta nei atsakovės paskaičiavimo, nei šių lėšų gavimo neginčijo, kitų aplinkybių nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo ir nesirėmė. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas neatlikęs savo darbo funkcijos, komandiruotės metu pateikė prašymą atleisti jį iš darbo jo paties prašymu, o transporto priemonę automobilį DAF DEN 214/BT894 paliko užsienio valstybėje. 

Teismas pažymi, kad Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kuomet iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti išskaitos: grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovės dienpinigių skaičiavimo, mokėjimo tvarkos neginčijo,  darytina išvada, jog ieškovui iš esmės nutraukus suplanuotą ilgesnės komandiruotės laiką, komandiruotės išlaidos atitinkamai buvo mažesnės, nei suplanavo ir jas avansu išmokėjo atsakovė, todėl atsakovė, išmokėjusi ieškovui didesnį avansą ir ieškovui neatlikus numatytų funkcijų (suplanuotos komandiruotės) bei negrąžinus permokėto nepagrįstai jam sumokėto avanso, atsakovė patyrė materialinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje kitų duomenų apie tai, kurie atsakovės dienpinigių mokėjimai avansu buvo skirti komandiruotei laikotarpiu nuo 2016-06-06 – 2016-06-17, taip pat į tai, kad ieškovas atsakovės skaičiavimų neginčijo, kitų aplinkybių neįrodinėjo, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas kitoks apmokėjimas nei pateikta atsakovės skaičiavimuose, t. y. ieškovas neįvykdė LR CPK 178 str. nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes, atsakovė ieškovui permokėjo 2036,50 Eur dienpinigių sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,  pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Teismas, nagrinėdamas darbo bylą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas nagrinėjant ginčą privaloma ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje buvo neaktyvus, neteikė jokių įrodymų, neįrodinėjo reiškiamų reikalavimų atsakovei, nedalyvavo posėdžio metu, nurodydamas, kad dėl galimo darbo sutarties suklastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atsižvelgusi į suplanuotą komandiruotės trukmė ir išmokėjusi ieškovui didesnį avansą, ieškovui neišvykus į suplanuotos trukmės komandiruotę, permokėjo ieškovui avansu sumokėtus dienpinigius, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-03-29 sprendimo Nr. DGKS-1464 panaikinimo tikslinga atmesti, kaip nepagrįstą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 1410,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1410,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 410, 414 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti ir Lietuvos  Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1410,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 303391183.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą

 

Teisėjas                                                                                             Vaidas Gasiūnas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga