Civilinė byla Nr. e3K-3-33-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02949-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Sonatos Vaicekauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, R. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto apskundimą, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas J. B. padavė skundą dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2023 m. vasario 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/01832 (toliau – ir Sprendimų neįvykdymo aktas).
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-11992-894/2021 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kuria teismas nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24508-775/2016 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B. tvarką. Pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. gavo antstolės 2023 m. vasario 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuojama, kad pareiškėjas J. B. nevykdo vykdomajame rašte nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pareiškėjo teigimu, antstolė nepagrįstai surašė nurodytą aktą, kadangi sūnaus motina R. B. dar 2022 m. pavasarį savavališkai, nepaisydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, be pareiškėjo žinios ir sutikimo išvežė vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių pradėjo tarptautinę vaiko grąžinimo procedūrą. Skundžiamas Sprendimų neįvykdymo aktas priimtas neatsižvelgiant į duomenis, kurie patvirtina, kad vaiko motina savo veiksmais pareiškėjui užkirto galimybę matytis su sūnumi, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
4. Antstolė S. Vaicekauskienė 2023 m. kovo 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, perdavė bylą teismui ir prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Antstolė nurodė, kad išieškotoja R. B., pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė, jog pareiškėjas nevykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11992-894/2021 dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Išieškotoja paaiškino, kad pareiškėjas pažeidė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomojo rašto Nr. e2YT-11992-894/2021 1 ir 4 punktus, nes nustatytu laiku nepaėmė sūnaus. Antstolė, vadovaudamasi pateiktais įrodymais ir teismo nutartimi, surašė Sprendimų neįvykdymo aktą. Šio akto surašymu nėra sprendžiamas klausimas dėl sankcijų taikymo skolininkui, tai yra procedūrinis veiksmas, kurio pagrindu gali būti kreipiamasi į teismą dėl sankcijų taikymo, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia, todėl negali būti savarankišku ginčo dalyku.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino antstolės S. Vaicekauskienės 2023 m. vasario 6 d. priimtą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/01832.
7. Teismas nustatė, kad antstolė Sprendimų neįvykdymo aktą surašė remdamasi tik informacija, kurią jai el. paštu suteikė išieškotoja R. B.. Teismas pažymėjo, kad skolininko J. B. nurodytas aplinkybes, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta nuo 2022 m. pavasario yra Jungtinėje Karalystėje, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-2429-1163/2023, taip pat dokumentai, pateikti į Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-375-393/2023. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus skolininkas J. B. nurodo pateikęs antstolei kartu su skundu dėl antstolės veiksmų, todėl antstolė privalėjo juos vertinti. Tuo atveju, jei nurodyti su skundu pateikiami dokumentai nebuvo pridėti, antstolė turėjo įpareigoti skolininką juos pateikti.
8. Teismas nusprendė, kad pakeista vaiko gyvenamoji vieta jam faktiškai gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra objektyvi kliūtis vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaiko tėvas skolininkas J. B. turi bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas sūnų pirmadienį iš jo ugdymo įstaigos / darželio užsiėmimų pabaigoje ir pristatydamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. bei kitą dieną po vaiko gimimo dienos, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos tos dienos 11 val., o esant užsiėmimų ugdymo įstaigoje, – po užsiėmimų pabaigos, ir pristatydamas sūnų į ugdymo įstaigą / darželį kitą dieną iki užsiėmimų pradžios, o nesant užsiėmimų, – į jo gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą iki 11 val. Tokios vykdymo tvarkos įgyvendinimas vaikui esant Jungtinėje Karalystėje reikalautų mažiausiai keturis kartus per mėnesį skolininkui ten vykti. Teismas pažymėjo, kad antstolė, prieš surašydama Sprendimų neįvykdymo aktą, neišsiaiškino skolininko profesinio užimtumo ir finansinių galimybių vykdyti bendravimo su sūnumi tvarką pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeitus vaiko gyvenamąją vietą.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą antstolės argumentą, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nesukelia tiesioginių pasekmių skolininkui, todėl negali būti savarankišku ginčo dalyku. Teismas pažymėjo, kad būtent sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymas sudaro pagrindą antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, jo pateikimas teismui sukeltų pasekmes skolininkui, nes būtų pradėtas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo procesas teisme. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 23 priede patvirtinta sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto forma turi joje nurodytą šio antstolio veiksmo apskundimo tvarką. Šioje formoje nurodyta, kad tai daroma CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymas yra CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka skundžiamas antstolio veiksmas, galintis būti savarankišku ginčo dalyku. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015, kurioje ginčo objektu buvo būtent sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės atskirąjį skundą, 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolė, surašydama Sprendimų neįvykdymo aktą, rėmėsi informacija, kurią jai el. paštu pateikė išieškotoja. Neįvykdymo akte konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomajame rašte Nr. e2YT-11992-894/2021 nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos 1 punktą (tėvas J. B. bendrauja su sūnumi M. B. kas antrą savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas sūnų pirmadienį iš jo ugdymo įstaigos / darželio užsiėmimų pabaigoje ir pristatydamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.) ir 4 punktą (tėvas J. B. praleidžia su sūnumi M. B. kitą dieną po vaiko gimimo dienos, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos tos dienos 11 val., o esant užsiėmimų ugdymo įstaigoje, – po užsiėmimų pabaigos, ir pristatydamas sūnų į ugdymo įstaigą / darželį kitą dieną iki užsiėmimų pradžios, o nesant užsiėmimų, – į jo gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą iki 11 val.), nepaimdamas sūnaus 2022 m. balandžio 11 d. – 2022 m. balandžio 17 d.; 2022 m. balandžio 25 d. – 2022 m. gegužės 1 d.; 2022 m. gegužės 9 d. – 2022 m. gegužės 15 d.; 2022 m. gegužės 23 d. – 2022 m. gegužės 29 d.; 2022 m. rugpjūčio 8 d. – 2022 m. rugpjūčio 14 d.; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2022 m. rugpjūčio 28 d.; 2022 m, rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 11 d.; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 2022 m. rugsėjo 25 d.; 2022 m. spalio 3 d. – 2022 m. spalio 9 d.; 2022 m. spalio 17 d. – 2022 m. spalio 23 d.; 2022 m. spalio 31 d. – 2022 m. lapkričio 6 d.; 2022 m. lapkričio 14 d. – 2022 m. lapkričio 20 d.; 2022 m. lapkričio 28 d. – 2022 m. gruodžio 4 d.; 2022 m. gruodžio 12 d. – 2022 gruodžio 18 d.; 2022 m. gruodžio 26 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.; 2023 m. sausio 9 d. – 2023 m. sausio 15 d.; 2023 m. sausio 23 d. – 2023 m. sausio 29 d.
12. Remdamasis LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad išieškotojai R. B. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2429-1163/2023 paskirta 300 Eur vienkartinė bauda už Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-11992-894/2021 nevykdymą, kadangi pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu pakeistą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktą nebuvo gautas skolininko J. B. rašytinis sutikimas išsivežti nepilnametį vaiką į užsienį vykstant ilgesniam nei keturiolikos dienų laikotarpiui. Minėtoje nutartyje nustatyta aplinkybė, kad išieškotoja R. B. su vaiku yra deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2022 m. balandžio 6 d. ten faktiškai nuolat gyvena.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pakeista vaiko gyvenamoji vieta jam faktiškai gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra objektyvi kliūtis vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolė neatliko savarankiško vertinimo, t. y. nesurinko faktinių duomenų apie priežastis, dėl kurių vykdomasis dokumentas yra nevykdomas.
14. Teismas atmetė antstolės S. Vaicekauskienės argumentą, kad pats sprendimo neįvykdymo aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes juo tik konstatuota faktinė aplinkybė, kad sprendimas nevykdomas. Kolegija nurodė, kad sprendimo neįvykdymo akto surašymas yra prasmingas tik nuosekliai taikant CPK 771 straipsnio nuostatas, pagal kurias sprendimo neįvykdymo aktą antstolis perduoda teismui, kuris nusprendžia dėl sprendimo nevykdymo pasekmių (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Todėl kai akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių vykdyti sprendimą, negalima konstatuoti pareiškėjo kaltės ir atitinkamai nėra pagrindo surašyti sprendimo nevykdymo akto. Sprendimo nevykdžiusios šalies kaltės nustatymas kaip esminė sąlyga spręsti dėl baudos skyrimo yra pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė S. Vaicekauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Įstatymas nenustato, kad antstolio surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas gali būti skundžiamas, o juolab teismo procesiniu sprendimu panaikintas.
15.2. Pareiškėjas, paduodamas skundą dėl antstolės veiksmų, siekė išvengti baudos skyrimo už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, nors pripažino Sprendimų neįvykdymo akte nurodytas aplinkybes. Skundžiamose nutartyse teismai konstatavo, kad pareiškėjas dėl savo profesinio užimtumo ir finansinių galimybių negalėjo vykdyti bendravimo su sūnumi tvarkos pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį, tačiau tokių aplinkybių nustatymas nėra antstolio kompetencija.
15.3. Sprendimų neįvykdymo aktas tiesiogiai teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė, o gindamasis nuo jo, pareiškėjas turi galimybę CPK nustatyta tvarka ir priemonėmis paneigti akte nurodytas aplinkybes. Aplinkybių, dėl kurių nevykdomas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas, vertinimą turi pateikti teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.
16. Pareiškėjas J. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. CPK 284 ir 771 straipsniai patvirtina, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka, kaip ir kiti antstolio procesiniai sprendimai. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priede patvirtinta forma, pagal kurią antstolis rengia sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tiesiogiai nustato šio antstolio veiksmo apskundimo tvarką – tai daroma CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka.
16.2. Nors antstolė įrodinėja, kad jos priimtas dokumentas teismine tvarka negali būti ginčijamas, tačiau ji pati skundžiamame dokumente patvirtino tiek galimybę šį dokumentą apskųsti, tiek nurodė CPK normas, pagal kurias yra įgyvendinama jos parengto dokumento apskundimo tvarka.
16.3. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymas sudaro pagrindą antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Šio antstolio surašyto dokumento pateikimas teismui jau sukeltų pasekmes skolininkui, nes būtų pradėtas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo procesas teisme. Antstoliui nėra jokios prasmės rengti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, jeigu šio dokumento pagrindu antstolis neketintų kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Todėl nepagrįsti antstolės argumentai, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nesukelia tiesioginių pasekmių skolininkui ir negali būti savarankišku ginčo dalyku.
16.4. Analogiškų nagrinėjamai bylai antstolio aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas teismuose, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad antstolis turi teisę nepriimti Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte (ankstesnės redakcijos 25 punkte) nurodyto patvarkymo, jeigu turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
16.5. Antstoliui taikomi aukštesni profesiniai rūpestingumo standartai. Nagrinėjamu atveju antstolė neįvertino, jog pakeista vaiko gyvenamoji vieta jam faktiškai gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra objektyvi kliūtis pareiškėjui vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pareiškėjas antstolę informavo apie pakeistą vaiko gyvenamąją vietą ir pradėtą vaiko grąžinimo procedūrą. Taigi antstolei turėjo būti suprantama, kad dėl sprendimo nevykdymo nėra pareiškėjo kaltės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, kuriuo konstatuojamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas, apskundimo
17. CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).
18. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių visuomeninę svarbą, poreikį užtikrinti vaiko teises bei interesus, įstatymų leidėjas CPK normose įtvirtino tam tikrus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375–380 straipsniai). Tam tikrais ypatumais pasižymi ir tokiose bylose priimtų sprendimų vykdymas priverstinai.
21. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).
22. Antstolio veiksmai vykdymo procese skundžiami CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
23. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus antstolis vykdo laikydamasis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su CPK 763–772 straipsniuose nurodytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Kaip minėta, tam tikri procesiniai ypatumai taikomi ne tik šeimos bylų teisminiam nagrinėjimui, bet ir šeimos bylose priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui (pavyzdžiui, CPK 764 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas).
24. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
26. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės žinioje yra vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-11992-894/2021 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo. Pareiškėjas J. B. 2023 m. vasario 8 d. gavo antstolės 2023 m. vasario 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuojama, kad pareiškėjas nevykdo vykdomajame rašte nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, t. y. konstatuota, kad vykdomajame rašte nustatytu laiku nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. sausio 29 d. pareiškėjas nepaimdavo sūnaus. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2023 m. vasario 6 d. surašytu sprendimų neįvykdymo aktu, apskundė antstolės veiksmus, remdamasis CPK 510 ir 512 straipsniais. Skundo netenkinusi, antstolė bylą persiuntė teismui (CPK 510 straipsnio 5 dalis).
28. Teismai, spręsdami dėl antstolės surašyto sprendimų neįvykdymo akto teisėtumo, be kita ko, nustatė faktinę aplinkybę, kad išieškotoja R. B. kartu su vaiku yra deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2022 m. balandžio 6 d. ten faktiškai nuolat gyvena. Be to, išieškotojai R. B. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2429-1163/2023 paskirta 300 Eur vienkartinė bauda už Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-11992-894/2021 nevykdymą, kadangi nebuvo gautas skolininko J. B. rašytinis sutikimas išsivežti nepilnametį vaiką į užsienį vykstant ilgesniam nei keturiolikos dienų laikotarpiui.
29. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad antstolė, prieš surašydama Sprendimų neįvykdymo aktą, neišsiaiškino skolininko galimybių vykdyti bendravimo su sūnumi tvarką pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir neatliko savarankiško vertinimo – nesurinko faktinių duomenų apie priežastis, dėl kurių vykdomasis dokumentas yra nevykdomas. Atsižvelgdami į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių, teismai nusprendė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra pagrįstas, ir jį tenkino – panaikino antstolės S. Vaicekauskienės 2023 m. vasario 6 d. priimtą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
30. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo antstolė S. Vaicekauskienė nurodo, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas skolininkui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas. Be to, aplinkybių, dėl kurių nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, vertinimą turi pateikti ne antstolis, surašydamas sprendimų neįvykdymo aktą, o teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko iš esmės pagrįstais.
31. Kaip jau minėta, antstolis, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tik konstatuoja faktą, jog teismo sprendimas yra nevykdomas, ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Nustačius, kad aktas surašytas nepagrįstai, jis yra naikinamas. Nustačius, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo nėra skolininko kaltės, aktas nėra naikinamas, tačiau skolininkui atsakomybė už sprendimo neįvykdymą nėra taikoma. Nustačius tiek sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumą, tiek skolininko kaltę, skolininkui skiriama iki 300 Eur bauda išieškoma išieškotojos naudai.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo fakto, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo vykdoma, tačiau siekė išvengti atsakomybės, paaiškindamas, kad sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių, išieškotojai išvežus vaiką nuolatos gyventi į užsienio valstybę. Kadangi, minėta, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, vertinimas yra teismo kompetencija, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo antstolio pareigą šias priežastis įvertinti bei jų pagrindu spręsti dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo.
33. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių nevykdomą bendravimo su vaiku tvarką, konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Šis aktas, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, antstolio yra siunčiamas teismui. Teismas, gavęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių antstolio surašytame akte nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, nustato priežastis, kodėl nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir sprendžia dėl atsakomybės tėvui (motinai), nevykdančiam teismo sprendimo, taikymo. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent šiame procese, vykstančiame pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, vertinamas antstolio surašyto akto (antstolio veiksmų) pagrįstumas ir sprendžiama dėl skolininko atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Visi šie teismo procesiniai veiksmai atliekami toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl atsakomybės taikymo sprendimo nevykdančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismai bylą dėl antstolės veiksmų CPK 510 straipsnio pagrindu nagrinėjo nepagrįstai.
34. Priešingu atveju, t. y. pripažįstant antstolio surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektu, susiklostytų situacija, neatitinkanti proceso operatyvumo principo. Klausimas dėl sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumo galėtų būti nagrinėjamas tiek procese pagal CPK 510 straipsnį dėl antstolio veiksmų, tiek procese pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dėl atsakomybės skolininkui taikymo. Be to, tokia situacija, leidžiant du atskirus vienas po kito einančius teisminius procesus (pirmiausia – dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto pagrįstumo, o vėliau antrą– dėl atsakomybės skolininkui taikymo), užtęstų tėvų ginčą, o tai neatitinka ir vaiko interesų, todėl konstatuotina, kad tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo turi būti sprendžiami viename procese, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi.
35. Taip pat pažymėtina, kad, ribojant tėvo (motinos) teisę skųsti CPK 510 straipsnio pagrindu antstolio veiksmus, surašant sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, neužkertamas kelias skolininko teisių gynybai, nes aplinkybės, sudarančios skolininko atsakomybės pagrindą ar galinčios skolininką atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą, yra vertinamos procese dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį, o šiame straipsnyje nurodytais klausimais priimta nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 771 straipsnio 9 dalis).
36. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015, kuria remiasi pareiškėjas, argumentuodamas teisę skųsti sprendimų, įpareigojančių skolininką įvykdyti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo, priimto šeimos byloje, vykdymo, o tokių sprendimų vykdymas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, minėta, turi ypatumų. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio teismo sprendimo (įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą) neįvykdymo klausimas. Antra, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neįvykdymo fakto, o siekia įrodyti, kad sprendimo nevykdo dėl objektyvių priežasčių, nesant jo kaltės. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015 pareiškėjas ginčijo antstolio veiksmus, įrodinėdamas, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė, todėl antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą surašė nepagrįstai. Kadangi nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-5-695/2015 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nėra pagrindo šioje byloje remtis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015.
37. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio pagrindu nagrinėjo nepagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Konstatavus, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės kasacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis naikinamos ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
39. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
40. Suinteresuotas asmuo S. Vaicekauskienė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl dėl jų atlyginimo nesprendžiama. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė su procesinių dokumentų parengimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgdama į tai, kad byla, pradėta pareiškėjo inciatyva, nutraukiama nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, tenkinusi antstolės kasacinį skundą, teisėjų kolegija nusprendžia pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė