Civilinė byla Nr. e2A-559-881/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00644-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3599-258/2018 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei SEB bankui, dėl sandorio panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovių BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ 2018 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį Nr.12/02/18–VP bei taikyti restituciją. Nurodė, kad įsigijęs BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriaus UAB „Novakopa“ finansinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi tapo bankrutavusios AB „Vievio paukštynas“ kreditoriumi. 2016 m. gruodžio 8 d. įvykęs BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdis nutarė visą bankrutavusios įmonės turtinį kompleksą pardavinėti varžytinėse už bendrą pradinę 19 466 567,46 Eur turto pardavimo kainą, nustatytas 10 000 Eur kainos kėlimo intervalas, taip pat nutarta, jog neįvykus pirmosioms varžytinėms, turtas antrose varžytinėse bus pardavinėjamas tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka už bendrą 18 496 239,26 Eur kainą. Iš viešųjų pranešimų internete ieškovas 2018 m. vasario 7 d. sužinojo, kad įsigyti visą bendrovės turtinį kompleksą leidimą gavo AB „Vievio paukščiai“. Ieškovui, vėliau įgijusiam bendrovės kreditoriaus reikalavimą bei procesines teises, susipažinus su bendrovės bankroto byla paaiškėjo, jog neįvykus dvejoms bendrovės turto komplekso varžytinėms, 2017 m. balandžio 11 d. bendrovės kreditorių komitetas nutarė, kad 2017 m. kovo 31 d. paskelbus antrąsias BAB „Vievio paukštynas“ turto varžytines neįvykusiomis, atsižvelgiant į įkaito turėtojų atsisakymą perimti įkeistą BAB „Vievio paukštynas“ turtą už nustatytą pardavimo varžytinėse kainą, nustatyti, kad visas BAB „Vievio paukštynas“ nekilnojamas ir kilnojamas turtas kaip bendras kompleksas būtų parduodamas už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą. Pradėjus vykdyti nurodytą nutarimą, 2017 m. gegužės 19 d. bendrovės kreditorių komitetas posėdyje priėmė ir dar vieną nutarimą „pripažinti laimėjusiu 2017-04-24 UAB „Vievio paukščiai“ pasiūlymą įsigyti visą AB „Vievio paukštynas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kaip bendrą kompleksą <...> už 10 300 000 EUR <...> kainą (be PVM)“. Paaiškėjus šioms aplinkybėms 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas skundas dėl bendrovės kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo. Ieškovo nuomone, bankrutavusios įmonės turtas parduotas pusvelčiui su kreditorių komiteto nariais susijusiam asmeniui. Ieškovas yra stambus bendrovės kreditorius, kartu su partneriais iš užsienio siekė ir tebesiekia įgyti visą bendrovės verslą (turtą) už 13 000 000 Eur, kas kartu su kitais bendrovės pajamų šaltiniais užtikrintų nemažos dalies kreditorių finansinių reikalavimų padengimą. Ieškovas, ne kartą kreipęsis į bendrovės administratorių, susidūrė su visišku jo ignoravimu ir vengimu pateikti bet kokią informaciją apie ieškovą dominantį įgyti objektą. Mano, jog turtas tariamai 2018 m. vasario 12 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12/02/18VP pagrindu tik nuo 2018 m. kovo 26 d. buvo perleistas atsakovei UAB „Vievio paukščiai“. Sudarytas sandoris yra nesąžiningas, šiurkščiai pažeidžiantis ieškovo bei kitų bendrovės kreditorių teises, viešąjį interesą. Bendrovės turtas perleistas beveik dvigubai mažesne kaina, nei tikroji turto rinkos vertė. Prašė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją. Taip pat pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl ieškovo skundo civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018.
2. Atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinų sąlygų, piktnaudžiauja teise ir savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.
3. Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra sąžininga turto įgijėja, pasirašiusi 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/02/18- VP teisės aktuose ir kreditorių komiteto nutarimuose nustatytais terminais ir tvarka. Ieškinys pareikštas praleidus senaties terminus nuginčyti bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018 priimtus kreditorių komiteto nutarimus dėl turto realizavimo didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kas yra savarankiškas pagrindas teigti, kad turto pardavimas yra teisėtas. Skolininkas ir trečiasis asmuo yra sąžiningi. Ieškovas klaidingai interpretuoja teisės aktus, be pagrindo teigia, kad sudaryta 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12/02/18-VP pažeidžia jo kaip kreditoriaus interesus. Be to, ieškinyje gausu tikrovės neatitinkančių ir melagingų teiginių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo, ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018 CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos nėra ginčo dalykas, todėl prašymą dėl bylos nagrinėjimo stabdymo pripažino nepagrįstu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, taip pat ir tai, kad ginčijamą sandorį sudarę asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad, sudarydami sandorį, pažeidžia ieškovo teises.
7. Teismas nustatė, kad V. D. pagal 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Novakopa“, BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje kreditoriumi tapo 2018 m. liepos 26 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarčiai, o pagal 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su Te So Ten Elsen GMBH & Co KG, BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriumi tapo 2018 m. birželio 5 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarčiai dėl kreditoriaus pakeitimo. Ginčijamo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2018 m. vasario 12 d. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu V. D. nebuvo BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriumi, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog BAB „Vievio paukštynas“, sudarydama sandorį su UAB „Vievio paukščiai“, žinojo ar turėjo žinoti, kad pažeidžia ieškovo teises.
8. Ieškovas, teigdamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, išskyrus kreditorių komiteto pirmininko teises, nurodo, kad turto pardavimo kaina buvo maža ir ekonomiškai nepagrįsta, gautos 10,3 mln. Eur sumos nepakaks kreditorių reikalavimams padengti, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė derėtis ir įsigyti BAB „Vievio paukštynas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 13 mln. Eur. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad gautos sumos už parduotą bankrutavusios įmonės turtą nepakaks kreditorių reikalavimams padengti, tačiau pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog BAB „Vievio paukštynas“ visą turto kompleksą neteisėtai perleido atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ ir buvo realu parduoti turtą už iš esmės ženkliai didesnę turto kainą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 14 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia, paskelbta likviduojama dėl bankroto. Šia nutartimi fiksuota, jog įmonė bankrutavo ir galima pradėti jos likvidavimo procedūrą. Įmonės likvidavimo stadijoje bankroto administratorius privalo organizuoti turto pardavimą Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje teisės normoje nustatyta, kad turtas parduodamas kreditorių (nagrinėjamoje byloje kreditoriams atstovaujančio kreditorių komiteto) nustatytu būdu ir sąlygomis. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas buvo priėmęs sprendimą dvejose varžytinėse neparduotą turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog bankrutavusi įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, ir jo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas pagal UAB „Novakopa“ (teisių perėmėjo – V. D.) 2018 m. vasario 13 d. skundą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. kreditorių komiteto nutarimų civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netenkinus šio prašymo:
- įpareigoti BAB „Vievio paukštynas“ pateikti 2018 m. spalio 16 d. pateiktų Swedbank mokėjimų (visas bylos V tomas) išrašą xls (MS EXCEL) formatu;
- nagrinėjant bylą vadovautis ir įrodymais, esančiais atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018;
- išreikalauti iš BAB „Vievio paukštynas“ 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.12/02/18-VP originalą;
- iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM išreikalauti duomenis apie UAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. ir UAB „Vievio paukščiai“ vadovės P. R. valstybinės sienos kirtimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. (ieškinio data);
- iš BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. ir UAB „Vievio paukščiai“ vadovės P. R. išreikalauti duomenis apie tai, kokį ar kokius mobilaus ryšio telefono numerius jie naudojo 2018 m. vasario 12 d. bei kurie buvo šiems numeriams paslaugas 2018 m. vasario 12 d. teikę mobilaus ryšio operatoriai? Gavus šia informaciją – iš mobilaus ryšio operatorių išreikalauti visą jų turimą informaciją apie minėtų mobilaus ryšio telefono numerius naudojančių įrenginių buvimo vietą / dislokaciją (prie kokios bazinės stoties buvo abonentas prisijungęs) 2018 m. vasario 12 d. bei pateikti visų šiems numeriams teiktų paslaugų (skambučiai, sms, parkavimas, kitos paslaugos) išklotines už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d.;
- išreikalauti iš AB SEB banko visą jo turimą medžiagą bei dokumentus, susijusius su 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.12/02/18-VP atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ įgyto turto įkeitimu AB SEB bankas bei šio banko atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ suteiktu kreditu, įskaitant, bet neapsiribojant – susirašinėjimą raštu ir (ar) el. paštu tarp banko bei UAB „Vievio paukščiai“ dėl minėtų sandorių, visus banko iš UAB „Vievio paukščiai“ gautus dokumentus, nurodant tikslų jų gavimo laiką bei būdą, visus turto vertinimus, bankui pateiktus UAB „Vievio paukščiai“ arba banko atliktus / užsakytus savarankiškai, UAB „Vievio paukščiai“ paraišką kreditui gauti su visais priedais, įskaitant papildomai banko reikalavimu teiktus dokumentus;
- į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenis ir jų atstovus, kurie priėmė BUAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto 2018 m. gegužės 19 d. nutarimą: Vichiunai Nordic AS, darbuotojų atstovą G. P., UAB „Vičiūnų grupė“, Vichiunai Nordic AS atstovą T. S., Vichiunai Nordic AS atstovą A. R., UAB „Vičiūnų grupė“ atstovę A. R., UAB „Vičiūnų grupė“ atstovą T. S.;
- pripažinti atsakovių vadovų / atstovų P. R. ir S. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu;
- paskirti byloje ginčo sandoriu perleisto turto rinkos vertės, buvusios 2018 m. vasario 12 d., nustatymo teismo ekspertizę;
- ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors civilinės bylos Nr. B2-246-258/2018 ginčo dalykas išties nėra CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, tačiau nurodytoje byloje ginčo dalykas yra atsakovės šioje byloje BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto priimti nutarimai, kurių pagrindu buvo sudarytas šioje byloje ginčijamas sandoris. Taigi šių bylų tarpusavio prejudicinis ryšys yra akivaizdus ir net nereikalaujantis papildomos motyvacijos. Paties teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai tik patvirtina nagrinėjamos civilinės bylos akivaizdų ir tiesioginį priklausomumą nuo civilinės bylos Nr. B2-246-258/2018 išnagrinėjimo rezultato.
11.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl galimo teisėjos šališkumo buvo padaryta eilė šiurkščių procesinių pažeidimų, taip užkertant apeliantui kelią įrodyti actio Pauliana sąlygų egzistavimą.
11.3. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą kėlė klausimą, ar bankroto bylą nagrinėjanti teisėja apskritai gali nagrinėti šią bylą, bei šią bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo klausimus dėl netinkamo proceso vedimo ir neteisėtų (tarpinių) procesinių sprendimų priėmimo, apribojančių apelianto teisę įrodinėti ir rinkti įrodymus, tačiau apelianto pareiškimai buvo atmetami ir dėl to, kad netinkamas procesinis teismo elgesys gali būti apeliacinio skundo objektas (vienas iš objektų). Apelianto nuomone, visų byloje ir su ja susijusių aplinkybių (egzistuojančių BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje) visuma leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog šią bylą išnagrinėjusi teisėja galimai yra šališka vieno iš kreditorių – Vičiūnų grupės ir (ar) su jais susijusių asmenų bei BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atžvilgiu, dėl ko viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje nėra tinkamai užtikrinama sąžiningų kreditorių bei pačios BAB „Vievio paukštynas“ interesų apsauga, byla nėra ir nebus nagrinėjama operatyviai ir tinkamai.
11.4. Bylą išnagrinėjusi teisėja, nagrinėjanti ir AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, pastarojoje ignoravo aplinkybes dėl BAB „Vievio paukštynas“ bei sąžiningiems jos kreditoriams žalingo BAB „Vievio paukštynas“ turto perleidimo ir net pati savo veiksmais (pasinaikinusi laikinąsias apsaugos priemones) praktiškai sudarė galimybę užbaigti neteisėtus veiksmus, kas jau savaime yra pagrindas spręsti, jog teisėja įmonės bankroto byloje ignoravo pareigą užtikrinti aktyvų teismo vaidmenį, ginti viešąjį interesą ir yra galimai šališka, juo labiau objektyviai negalėtų vertinti tokio sudaryto sandorio sudarymo teisėtumo.
11.5. Bylą išnagrinėjusi teisėja tiesioginiais ir galimai neteisėtais veiksmais siekė užkirsti kelią tam, kad apelianto iš pradinės pareiškėjos UAB „Novakopa“ pagal skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo įgyta reikalavimo teisė į BAB „Vievio paukštynas“ (atitinkamai, ir teisės ir pareigos pagal pateiktą skundą) nebūtų patvirtinta BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje. Tokie teisėjos veiksmai ir neteisėtas UAB „Novakopa“ procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) sulaikymas bei neišsiuntimas adresatui – Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo jos materialiųjų ir procesinių teisių perėmėju, vėlgi yra pagrindas konstatuoti galimą teisėjos šališkumą.
11.6. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus klausimą dėl kreditoriaus pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantas pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuris buvo patenkintas iš dalies – teisėja nušalinta tik nuo bankroto bylos dalies, t. y. prašymo dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo sprendimo. Taigi teisėjos „dalinis“ (nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) tokios teisinės kategorijos nenumato) šališkumas jau buvo konstatuotas ir įsiteisėjusia teismo nutartimi. Tačiau šioje byloje teisėja vertino ir tyrė būtent bankroto bylos Nr. B2-246-258/2018 dalies, nuo kurios nagrinėjimo ji buvo nušalinta, įrodymus. Dar daugiau, nagrinėdama šią bylą teisėja 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, be kita ko, nutarė įpareigoti apeliantą pateikti reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Novakopa“, ir kitus su ja susijusius dokumentus, nenurodydama, kokią įrodomąją reikšmę šioje byloje turės minėtos informacijos ir dokumentų pateikimas, ir ignoruodama faktą, kad šie įrodymai (o kartu ir analogiški BAB „Vievio paukštynas“ prašymai) jau buvo vertinti ir išspręsti civilinėje byloje Nr. B2-4215-565/2018, išskirtoje nušalinus teisėją. Be to, net nesulaukusi šių dokumentų pateikimo, išnagrinėjo šią bylą.
11.7. Bylą išnagrinėjusi teisėja dalį nutarčių, kurios turėjo būti priimtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (dėl V. F. prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; apelianto patikslinto ieškinio priėmimo), priėmė jau išėjusi į pasitarimų kambarį priimti skundžiamo sprendimo. Taip teisėja visiškai ignoravo BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesus ir veikė tik Vičiūnų grupės kontroliuojamos UAB „Vievio paukščiai“ naudai, o tai darė netgi galimai neteisėtais ir procesiškai negalimais veiksmais. Nors apelianto patikslinto ieškinio pareiškimo dieną vyko bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės vyko teismui netenkinus ankstesnio apelianto procesinio prašymo, pareikšto parengiamajame teismo posėdyje, atidėti bylos nagrinėjimą skiriant kitą parengiamąjį posėdį, be to, teismas nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nepriėmė. Tačiau, nepaisant to, ieškinio patikslinimo būtinybė atsirado vėliau, o byloje neabejotinai egzistuoja ir teismo turėjo būti ginamas viešasis interesas. Patikslintu ieškiniu pirminio ieškinio dalykas ir pagrindas nebuvo keičiami, o tik pareikštas papildomas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu bei alternatyvus reikalavimas, jeigu hipotekos sandoris nebūtų pripažintas negaliojančiu.
11.8. Teisėja pakartotinai siekė įpareigoti apeliantą užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas nesant tam jokio teisinio pagrindo, tuo ribodama apelianto teisę į teisminę gynybą.
11.9. Teisėja, ieškinio priėmimo metu rezoliucija tenkinusi apelianto prašymą, suformuluotą ieškinyje, dėl įrodymų išreikalavimo, visus kitus apelianto prašymus šioje byloje dėl įrodymų išreikalavimo, asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu, nors jų atstovai teismo posėdyje negebėjo atsakyti į eilę bylai reikšmingų klausimų, nemotyvuotai atmetusi, vos per kelis posėdžius stebėtinu greičiu (ir net nelaukdama savo pačios iš apelianto reikalautų įrodymų ar bent skundo dėl jų išreikalavimo išnagrinėjimo) šią bylą išnagrinėjo ir apelianto ieškinį atmetė, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
11.10. Apeliantas byloje bandė įrodinėti, kad ginčijamo sandorio deklaruojama data iš tiesų buvo ne 2018 m. vasario 12 d., o ženkliai vėlesnė, tačiau teismas, atmesdamas visus su tuo susijusius apelianto prašymus, tam užkirto kelią ir net po aiškaus pareiškimo apie šio įrodymo suklastojimą atsisakė išreikalauti sutarties originalą, kad būtų galima skirti byloje ekspertizę dokumento surašymo / pasirašymo laikui nustatyti.
11.11. Bet kuriuo atveju ginčo sandorio sudarymo data yra ne vėlesnė kaip 2018 m. kovo 26 d. (kada sandoris buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“), ir bet kuriuo atveju atsakovai tik nuo šios datos gali šį sandorį panaudoti prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir apeliantą (CK 1.75 straipsnis), taigi ir šiuo atveju vėliau, negu buvo patvirtinta apelianto reikalavimo teisė.
11.12. Teismas „pamiršo“ tai, kad, viena vertus, apelianto reikalavimo teisės perėmimo iš UAB „Novakopa“ ir Te So Ten Elsen GMBH & Co KG patvirtinimas bankroto byloje buvo vilkinamas neteisėtų pačios šią bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų, kita vertus, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi naujasis kreditorius kartu su reikalavimo teise įgyja tiek ir materialiąsias, tiek ir procesines pradinio kreditoriaus teises (CK 6.101 straipsnis, CPK 48 straipsnis), o skolininkas – teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnis).
11.13. Priklausomai nuo to, koks bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. B2- 246 -258/2018, priklauso apelianto įrodinėjimo našta šioje byloje. Jeigu civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018 apelianto skundas būtų atmestas, tai padidintų apelianto įrodinėjimo naštą šioje byloje. Apeliantas bandė šioje byloje įrodinėti aplinkybes dėl ginčijamo sandorio sudarymo neteisėtumo, tačiau visi apelianto prašymai, pareikšti po ieškinio pateikimo teismui, buvo atmesti.
11.14. Nors bylos medžiagą sudaro net 8 tomai, skundžiamame sprendime teismas neaptarė jokių įrodymų, nepasisakė dėl jokių apelianto argumentų, o tik formaliais ir akivaizdžiai nepagrįstais pagrindais ieškinį atmetė. Kadangi pirmosios instancijos teisme atliktas bylos aplinkybių tyrimas buvo neišsamus ir nepakankamas, apeliantui buvo apribota galimybė rinkti įrodymus, o bylą išnagrinėjo galimai šališka teisėja, visi nurodyti padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamai bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra įmanoma.
11.15. Bylą išnagrinėjusi teisėja V. F. pareiškimą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu / bendraieškiu, pateiktą iki 2018 m. spalio 22 d. posėdžio, posėdžio metu ignoravo, nors apie tokį pareiškimą teisėjai turėjo būti žinoma. Todėl apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes turėtų įvertinti ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK, kontekste.
12. Atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apelianto prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei bylos sustabdymo, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje neegzistavo privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Visos actio Pauliana tenkinimo sąlygos galėjo būti teismo tiesiogiai nustatinėjamos nagrinėjant šią bylą, ir, bent vienos iš šių sąlygų neįrodžius, ieškinys turėjo būti (ir buvo) atmetamas (atmestas). Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra daug platesnis nei civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018 sprendžiamas klausimas dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki skundo dėl kreditorių komiteto nutarimų ginčijimo, todėl netgi tuo atveju, jei kreditorių susirinkimo nutarimai būtų pripažinti negaliojančiais, tai neturėtų įtakos ginčijamo sandorio sudarymo teisėtumui bei privalėjimui sudaryti ginčijamą sutartį.
12.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka. Teisėjos nešališkumas bei pagrindų jai nušalinti nebuvimas yra konstatuoti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, be to, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo konstatuota, kad apeliantas, nuolat reikšdamas nepagrįstus nušalinimus teisėjai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
12.3. Apeliantas nurodo tariamus teisėjos procesinius pažeidimus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad aukštesnės instancijos teismas tokių pažeidimų nenustatė – Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018 paliko galioti teisėjos priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi apeliantas teismo šališkumu laiko teisėtos ir pagrįstos nutarties priėmimą, kas parodo paties apelianto nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12.4. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisėja neva ignoruoja galimai nusikalstamą atsakovės turto pardavimą ir verslo perkėlimą nagrinėjant atsakovės bankroto bylą, yra ne tik kad niekuo nepagrįstos, visiškai neįrodytos bei deklaratyvios, bet ir niekaip nesusijusios su išnagrinėta civiline byla ir ginčijamu teismo sprendimu. Būtent pats apeliantas, neaiškių motyvų vedinas, įsigijo kitų atsakovės kreditorių reikalavimus bei pradėjo ginčyti atsakovės kreditorių komiteto nutarimus bei ginčo sutartį.
12.5. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „Novakopa“ (ankstesnės atsakovės kreditorės, kuria prisidengdamas apeliantas pateikė skundą atsakovės bankroto byloje dėl nutarimų panaikinimo dar nebūdamas atsakovės kreditoriumi) procesinių teisių ir pareigų perėmimu atsakovės bankroto byloje, niekaip nėra susijusios su išnagrinėta civiline byla ir joje priimtu procesiniu sprendimu. Be to, visos šios aplinkybės buvo įvertintos nagrinėjant apelianto pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo bei pripažintos nesudarančiomis pagrindo nušalinti teisėją.
12.6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartyje, kuria teisėja buvo nušalinta nuo klausimo dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo kitu kreditoriumi (apeliantu) sprendimo, nebuvo konstatuota teisėjos šališkumo, o teisėjos nušalinimas ir šio klausimo sprendimo perdavimas kitam teisėjui buvo grindžiamas CPK 71 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis draudimą teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą tuo pačiu klausimu, jei buvo panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.
12.7. Apelianto teiginys, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje teisėja pakartotinai vertino ir tyrė tos bylos dalies, nuo kurios nagrinėjimo ji buvo nušalinta, įrodymus, nėra teisingas, nes skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, patvirtinančių tokį teiginį. 2018 m. liepos 5 d. nutartis dėl apelianto įpareigojimo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Novakopa“ su priedais bei atsiskaitymo pagal ją dokumentais buvo priimta iki klausimas dėl UAB „Novakopa“ pakeitimo buvo išspręstas kitos teisėjos. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2018 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo metu šie įrodymai jau buvo aptarti kitoje byloje.
12.8. Apeliantas, teigdamas, kad teisėja išnagrinėjo bylą nesulaukusi 2018 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytų išreikalautinų dokumentų bei apelianto atskirojo skundo dėl šių dokumentų išreikalavimo išnagrinėjimo, nutyli tą aplinkybę, kad išreikalauti dokumentus prašė atsakovė, o apeliantas su tokiu prašymu nesutiko. Todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas nurodyta aplinkybe, nes dokumentų nepateikimas nepažeidė apelianto interesų.
12.9. Teismas, priimdamas 2018 m. spalio 22 d. nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį bei netenkinti V. F. prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepadarė jokio procesinio pažeidimo. Apeliantas taip pat nenurodo jokio CPK straipsnio, kurį galėtų būti pažeidęs teismas priimdamas minėtas nutartis.
12.10. Apelianto skundas negali būti grindžiamas ta aplinkybe, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas V. F., nes apeliantas nėra įgaliotas atstovauti šiam asmeniui, o šio asmens neįtraukimas į bylą neturi jokios įtakos apelianto teisėms ir pareigoms.
12.11. Teismas visiškai pagrįstai netenkino V. F. prašymo dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes neegzistavo jokio pagrindo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą. Byloje priimtas sprendimas turės įtakos ne tik V. F., bet ir visiems kitiems atsakovės kreditoriams, nepriklausomai nuo to, koks jų reikalavimų dydis, todėl V. F. prašymo patenkinimas reikštų, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukti ir visi kiti atsakovės kreditoriai, kurių yra beveik vienas tūkstantis. V. F. neįrodė, kaip pablogės jo teisinė padėtis tuo atveju, jei jis nebus įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 178 straipsnis), o vien aplinkybė, kad V. F. yra vienas iš atsakovės kreditorių, savaime neįrodo jo suinteresuotumo nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi. V. F. teisė ginčyti atsakovės sudarytus sandorius nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta ar patvirtinta. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotumas byloje, siejamas išimtinai tik su bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, nėra pakankamas pagrindas būti įtrauktam trečiuoju asmeniu į bylą dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio ginčijimo. V. F. įtraukimas į bylą būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio būtų nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), bankroto tikslus, ir be reikalo didinamos bylinėjimosi išlaidos.
12.12. Teismas nepadarė jokio procesinio pažeidimo atsisakydamas priimti apelianto patikslintą ieškinį, nes patikslintas ieškinys buvo pateiktas pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, taip pat neegzistavo nė vienos iš CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų vėlesnio patikslinto ieškinio priėmimo sąlygų. Teismas visiškai pagrįstai netenkino apelianto prašymo atidėti 2018 m. spalio 4 d. teismo posėdį bei skirti kitą parengiamąjį posėdį tuo pagrindu, jog apelianto atstovas 2018 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu buvo išvykęs į užsienį, nes nei apeliantas, nei jo atstovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad patikslintu ieškiniu jis nekeitė ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko, nes tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas buvo pildomas, o dalis ieškinio reikalavimų buvo modifikuojama.
12.13. Teismo nutartys dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, kurios jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismo, neturėjo jokios įtakos ir neapribojo apelianto procesinių teisių bei neužkirto kelio bylos nagrinėjimui.
12.14. Teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nes šie buvo nepagrįsti.
12.15. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas ieškinį atmetė trimis (o ne dviem) pagrindais. Apeliantas ignoruoja teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad turtas buvo perleistas neteisėtai ir buvo realu parduoti turtą už iš esmės ženkliai didesnę turto kainą.
12.16. Apeliantas ieškinio pateikimo metu tik siekė būti patvirtintas atsakovės kreditoriumi pagal dvi reikalavimo perleidimo sutartis. Tačiau nė vienos iš šių reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas nereiškia, kad apeliantas buvo atsakovės kreditorius ginčijamo sandorio sudarymo metu. Apeliantas reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudarė 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 22 d., kai jau buvo sudaryta 2012 m. vasario 12 d. turto pirkimo- pardavimo sutartis. Sandoris, sudarytas tuo metu, kai apeliantas nebuvo susijęs su atsakove jokiais teisiniais santykiais, niekaip negali pažeisti apelianto teisių. Taigi apeliantas neįrodė, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
12.17. Apeliantas nepagrįstai byloje teigė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia apelianto ir kitų kreditorių, išskyrus komiteto pirmininko ir su juo susijusių asmenų, interesus. Savo pozicijai pagrįsti apeliantas ieškinyje nurodė tik vieną aplinkybę – galimai per mažą turto pardavimo kainą. Tačiau toks apelianto teiginys yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas. Apeliantas neįrodė, kad turto pardavimo kaina yra maža ir ekonomiškai nepagrįsta. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas neginčija teismo išvados, kad apeliantas ieškiniu neįrodė, jog buvo realu parduoti turtą už iš esmės ženkliai didesnę turto kainą.
12.18. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. vasario 12 d., kai buvo sudarytas turto pirkimo-pardavimo sandoris, galiojo 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. atsakovės kreditorių komiteto nutarimai, jie nebuvo ginčijami, taigi privalėjo būti vykdomi. Ta aplinkybė, jog jau po turto pardavimo praleidus visus senaties terminus buvo pateiktas skundas dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais, negali paneigti atsakovės pareigos sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes turi būti vertinama padėtis, egzistavusi sandorio sudarymo metu. Atsakovės kreditoriai nusprendė dėl turto pardavimo sąlygų, įpareigojo administratorių šias sąlygas skelbti viešai. Taigi 2017 m. balandžio 14 d. skelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie turto pardavimą gali būti laikomas oferta CK 6.167 straipsnio prasme, o UAB „Vievio paukštynas“ 2017 m. balandžio 24 d. pasiūlymas įsigyti turtą yra akceptas. Gavus UAB „Vievio paukštynas“ akceptą ir nustačius, kad jis atitinka ofertoje nurodytas sąlygas, atsakovei kilo pareiga sudaryti turto pardavimo sandorį, kai tam pritars Konkurencijos taryba. Taigi atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, o apeliantas neįrodė, jog egzistuoja ir ši actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
12.19. Skundžiamas teismo sprendimas niekaip nepaveikė V. F. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl apelianto argumentas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestinas.
12.20. Apelianto ieškinys iš esmės buvo tik apelianto mėginimas nesąžiningais bei neteisėtais būdais daryti spaudimą atsakovei, siekiant asmeninių tikslų sutrukdyti bankroto procesui, o pats apeliantas iš tiesų neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sutartį. Pastarieji apelianto veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teisėmis, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, nes nesąžiningas asmuo iš savo neteisėto elgesio neturi gauti naudos.
13. Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą ir jame nurodytus prašymus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Skundžiamame teismo sprendime nespręsta dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų, todėl absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas neegzistuoja.
13.2. Byla išnagrinėta nepriklausomo teismo. Apelianto nepasitenkinimas skundžiamu sprendimu ir teismo priimtais jam nepalankiais tarpiniais procesiniais sprendimais byloje teismo šališkumo nelemia. Be to, apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo jau buvo įvertinti – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi apelianto prašymai dėl teisėjos nušalinimo buvo atmesti.
13.3. Actio Pauliana institutas negali būti taikomas, kadangi apeliantas siekia ne savo reikalavimo patenkinimo, o sutarties nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti tai, kad apeliantas didžiąją dalį reikalavimų į atsakovę BAB „Vievio paukštynas“ perėmė tik 2018 m. kovo 22 d., po atsakovės viso turto pardavimo. Vadinasi, apeliantas jau tuo metu žinojo, kad jo reikalavimas nebebus patenkintas. Tai tik dar labiau patvirtina, kad apelianto tikrasis ketinimas yra ne ginti savo ar kitų kreditorių interesus, bet priešingai – bet kokiomis priemonėmis siekti sutarties nuginčijimo ir tokiu būdu „uždarbiauti“ ar daryti spaudimą atsakovėms bei tikėtis iš to kokios nors finansinės naudos.
13.4. Byloje neegzistuoja actio Pauliana sąlygų visuma, apeliantas jų taip pat neįrodė.
13.5. Apeliantas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę BAB „Vievio paukštynas“ ginčijamo sandorio sudarymo metu, o pastaroji net ir negalėjo žinoti apie tariamą jo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą.
13.6. Ginčijamas sandoris nepažeidžia atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių teisių, priešingai – jas užtikrina. Teismas padarė teisingą išvadą, kad jokių duomenų, jog būtų realu turtą parduoti už didesnę, nei nurodyta sutartyje, kainą, byloje nėra, o apeliantas to neįrodė. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurie galėtų tokią aplinkybę paneigti. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad ginčijama sutartimi atsakovės turtas buvo parduotas už teisingą ir realią turto rinkos vertę atitinkančią kainą. Todėl jokie atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesai ar jų teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Būtent apelianto skundo tenkinimas iš esmės pažeistų atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesus ir nepagrįstai užvilkintų bankroto procedūras, o restitucija natūra būtų neįmanoma.
13.7. Atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ privalėjo sudaryti sandorį vykdydama kreditorių komiteto nutarimą. Net jeigu ir vėliau būtų pripažinta, kad toks nutarimas yra neteisėtas, tai nepaneigtų, jog CK 6.66 straipsnio sąlyga dėl privalomumo sudaryti sandorį egzistavo.
13.8. Apeliantas neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Apeliantas reikalavimo teises į atsakovę įgijo tik 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 22 d., t. y. jau po sutarties sudarymo, todėl sudarydama sutartį atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ negalėjo žinoti, kad toks sandoris apskritai galėtų lemti apelianto teises ar pareigas. Apelianto teiginiai, neva atsakovės suklastojo sutartį, dėl ko reikalinga skirti jos pasirašymo datos ekspertizę, yra visiškai deklaratyvūs ir absurdiški. Apeliantės teiginiai, neva visi kreditorių komiteto nariai yra tiesiogiai susiję bei kontroliuojami Vičiūnų grupės, yra nepagrįsti, nes kreditorių komitetą sudarė ne tik Vičiūnų grupės įmonių atstovai, bet ir darbuotojų atstovas G. P.. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas ir yra sudaromas iš didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių atstovų kartu su darbuotojų atstovu. Tai atitinką įprastą bankroto proceso praktiką. Atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atstovo kreditorių komitete nebuvo, o turto pardavimo metu nėra vertinama, ar pirkėjas yra susijęs su skolininko kreditoriais. Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ veikė sąžiningai ir laikėsi atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos, o turto pardavimo kaina maksimaliai atitiko rinkos kainą ir yra gerokai didesnė nei tokio turto priverstinio pardavimo vertė. Visos šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia atsakovių sąžiningumą ir actio Pauliana sąlygų neegzistavimą.
13.9. Teismas turi galimybes ir gali pats įvertinti bei nustatyti visas actio Pauliana sąlygas šioje byloje, todėl pagrindas stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neegzistuoja. Net ir tenkinus UAB „Novakopa“ skundą byloje dėl kreditorių komiteto nutarimų, toks teismo sprendimas nelemtų šios bylos baigties. Apeliantas nepagrįstai siekia išvengti savo įrodinėjimo pareigos, įtvirtintos CPK 178 straipsnyje, teigdamas, kad byloje dėl kreditorių komiteto nutarimų nustačius, jog ginčijami nutarimai priimti teisėtai, padidėtų apelianto įrodinėjimo našta šioje byloje ir jam tariamai būtų apsunkintas šios bylos nagrinėjimas. Tokie argumentai ne tik nesudaro jokio pagrindo stabdyti bylą, bet kartu rodo apelianto pozicijai pagrįsti reikalingų įrodymų nebuvimą.
13.10. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto procesiniai prašymai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.
14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apelianto prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens. Atsiliepime nurodo, kad ginčo sutartis sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų bei bankroto procese nustatytos tvarkos, remiantis kredito komiteto nutarimais. Apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl atmestinas remiantis CPK 181 ir 314 straipsniais. Apelianto pateiktas patikslintas ieškinys buvo nepriimtas pagrįstai, nes apeliantas tokį ieškinį galėjo teikti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Trečiasis asmuo yra sąžiningas hipotekos teisės turėtojas remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi. Tai pagrindžiančius įrodymus trečiasis asmuo pateiktų tuo atveju, jei būtų reiškiamas atitinkamas ieškinys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylą
16. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018 (Nr. B2-308-258/2019) pagal apelianto skundą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
17. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, procesinis sprendimas minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, kuria skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų buvo atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ pateikta informacija). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą neteko savo prasmės, todėl plačiau dėl jo nepasisako.
Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymo motyvai nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apelianto minimą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo apeliantas suformulavo pačiame apeliaciniame skunde, todėl skirti žodinį bylos nagrinėjimą tik tam, kad apeliantas turėtų galimybę tokį prašymą pateikti, nėra būtina. Antra, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad byloje keliami sudėtingi fakto klausimai, dėl ko būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Trečia, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų gali būti įvertinti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.
Dėl apelianto prašymo išreikalauti įrodymus ir kt.
19. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo įpareigoti BAB „Vievio paukštynas“ pateikti 2018 m. spalio 16 d. pateiktų Swedbank mokėjimų išrašą xls (MS Excel) formatu; nagrinėjant bylą vadovautis įrodymais, esančiais atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018; išreikalauti iš BAB „Vievio paukštynas“ 2018 m. vasario 12 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr.12/02/18-VP originalą; išreikalauti duomenis apie AB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. ir UAB „Vievio paukščiai“ vadovės P. R. valstybinės sienos kirtimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d.; duomenis, kokį ar kokius mobilaus ryšio telefono numerius jie naudojo 2018 m. vasario 12 d., informaciją apie šiuos mobilaus ryšio telefono numerius naudojančių įrenginių buvimo vietą / dislokaciją 2018 m. vasario 12 d. ir kt.; išreikalauti AB SEB banko turimą medžiagą bei dokumentus, susijusius su 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ įgyto turto įkeitimu AB SEB bankui bei šio banko atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ suteiktu kreditu.
20. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovių argumentams, kad apelianto prašymas įpareigoti BAB „Vievio paukštynas“ pateikti Swedbank mokėjimų išrašą xls (MS Excel) formatu yra nepagrįstas, nes juo apeliantas prašo ne išreikalauti naujus įrodymus, tačiau susisteminti ir pateikti jau byloje esančių įrodymų duomenis apeliantui patogia forma. Tokiu prašymu apeliantas siekia perkelti atsakovei pareigą atlikti paties apelianto prašymu išreikalautų įrodymų analizę bei apibendrinimą, ką apeliantas galėjo ir turėjo padaryti pirmosios instancijos teisme.
21. Antra, kaip teisingai nurodo atsakovės, apelianto prašymas nagrinėjant šią bylą vadovautis įrodymais, esančiais AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, yra netinkamai suformuluotas. Viena vertus, apeliantas nenurodo, kokiais konkrečiais įrodymais, esančiais AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, šią bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis. Kita vertus, pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, pareiga pateikti įrodymus tenka šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantas yra AB „Vievio paukštynas“ kreditorius, todėl turėjo procesinę teisę susipažinti su atsakovės bankroto byla ir pateikti teismui visus joje esančius įrodymus, apelianto vertinimu, turinčius teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui.
22. Trečia, kaip teisingai nurodo atsakovės, aplinkybės, susijusios su ginčo sutarties suklastojimu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes apelianto ieškinys buvo pareikštas tik CK 6.66 straipsnio pagrindu. Todėl apelianto prašymai išreikalauti sutarties originalą, kad apeliantas galėtų pateikti prašymą skirti šios sutarties dokumentinę ekspertizę; išreikalauti duomenis apie AB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. ir UAB „Vievio paukščiai“ vadovės P. R. valstybinės sienos kirtimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d.; duomenis, kokį ar kokius mobilaus ryšio telefono numerius jie naudojo 2018 m. vasario 12 d., informaciją apie šiuos mobilaus ryšio telefono numerius naudojančių įrenginių buvimo vietą / dislokaciją 2018 m. vasario 12 d., šiems telefonų numeriams teiktų paslaugų išklotinę, negali būti tenkinami kaip iš esmės nesusiję su nagrinėjama byla.
23. Ketvirta, apeliantas nenurodė, kokias bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes įrodinėtų iš trečiojo asmens AB SEB banko išreikalautais dokumentais, todėl apelianto prašymas dėl šių įrodymų išreikalavimo yra netenkinamas kaip nemotyvuotas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jokie reikalavimai AB SEB bankui šioje byloje nebuvo nagrinėjami, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, susijusi su banko sąžiningumu, nepatenka į bylos įrodinėjimo dalyką.
Dėl apelianto prašymo įtraukti į bylą BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto narius ir jų atstovus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų
24. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal nustatytą teisinį reguliavimą (CPK 47 straipsnio 1 dalis), trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą yra galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl vien dėl šios priežasties apelianto prašymas apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti tenkinamas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pozicija, jog byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos atsakovės kreditorių komiteto nariams ir jų atstovams, nėra teisiškai pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas analogišką apelianto prašymą, pagrįstai jo netenkino.
Dėl apelianto prašymo pripažinti atsakovių vadovų ir (ar) atstovų P. R. bei S. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu
25. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis apelianto prašymas būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes, pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį, rašytinio proceso atveju jokie byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja. Kita vertus, jau minėta, kad ginčo sutarties suklastojimo faktas nepatenka į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina apklausti minėtus asmenis, apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą (ir tuo pačiu skirti žodinį bylos nagrinėjimą) nėra. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas analogiško apelianto prašymo, procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė.
Dėl apelianto prašymo skirti byloje ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti
26. Vertindamas šio apelianto prašymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas tinkamai nepagrindė aplinkybės, jog neturėjo galimybės tokį prašymą pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Apeliantui ieškinyje teigiant, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, parduoto turto rinkos vertė buvo viena esminių apelianto byloje įrodinėtinų aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas ekspertizės skyrimo klausimą inicijavo tik paskutiniame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, be to, tinkamai suformuluoto prašymo skirti byloje ekspertizę pirmosios instancijos teismui nepateikė, o tik prašė sudaryti jam galimybę, atidedant posėdį, tokį prašymą pateikti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas netinkamai naudojosi savo procesine teise prašyti teismo skirti byloje ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas tokį apelianto prašymą (sudaryti jam galimybę suformuluoti prašymą dėl ekspertizės skyrimo) pagrįstai atmetė (CPK 245 straipsnio 2 dalis).
27. Taigi, nustačius, kad apeliantas turėjo galimybę pateikti prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo pirmosios instancijos teisme, o ginčo sutartimi parduoto turto rinkos vertę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismui pateiktas apelianto prašymas skirti byloje ekspertizę netenkinamas (CPK 314 straipsnis).
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
28. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsprendęs V. F. pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas minėtą V. F. pareiškimą išnagrinėjo tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta byla, priimta nutartimi. Teismas sprendė, kad teisinio reikalavimo turėjimas bankroto byloje nėra būtina prielaida dalyvauti procese, nesant įrodymų, kad nuo bylos baigties priklausys pareiškėjo teisės atsiradimas arba atsakomybės taikymas.
30. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
31. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
32. Pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nebuvo modifikuotos V. F. materialiosios teisės ar pareigos. Konkrečių argumentų, kaip skundžiamas teismo sprendimas būtų pakeitęs V. F. teisinę padėtį, nenurodė ir apeliantas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja.
33. Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Dėl teisėjos (ne)šališkumo ir procesinių pažeidimų
34. Apelianto teigimu, bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja galimai buvo šališka, dėl ko padarė eilę šiurkščių procesinių pažeidimų, sutrukdžiusių apeliantui įrodyti actio Pauliana sąlygų egzistavimą.
35. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 54- 611/2018).
36. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip pripažįsta pats apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas kėlė bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo klausimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 4 d. nutartimi buvo atmestas.
37. Antra, nors galimą teisėjos šališkumą apeliantas grindžia ir atsakovės AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, pastarojoje byloje apelianto iniciatyva taip pat ne kartą buvo sprendžiamas teisėjos nušalinimo klausimas, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria apelianto pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas, apelianto veiksmai buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi teisėjos nešališkumas nagrinėjant AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą yra konstatuotas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad atsakovės AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje buvo konstatuotas „dalinis“ teisėjos šališkumas. Priešingai nei tvirtina apeliantas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. birželio 28 d. nutartyje, kuria teisėja buvo nušalinta nuo klausimo dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo kitu kreditoriumi (apeliantu) sprendimo, nebuvo konstatuotas teisėjos šališkumas, o teisėjos nušalinimas ir šio klausimo sprendimo perdavimas kitam teisėjui buvo grindžiamas CPK 71 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis draudimą teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą, jei buvo panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.
38. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šią bylą ir atsakovės AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą nagrinėja tas pats teisėjas (-a), yra tiesiogiai nulemta įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo (CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi), todėl savaime neturi kelti abejonių teisėjo (-os) nešališkumu.
39. Kaip minėta, teismų praktikoje, vertinant teisėjo nešališkumą, laikomasi nuostatos, kad teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip jam nepalankius, savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Taigi bylą išnagrinėjusios teisėjos galimo šališkumo nepatvirtina ir apelianto vardijami įvairūs teismo atlikti procesiniai veiksmai tiek šioje byloje (apelianto įpareigojimas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas; procesinių prašymų išreikalauti įrodymus, pripažinti asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu atmetimas ir kt.), tiek minėtoje atsakovės AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, UAB „Novakopa“ teisių ir pareigų perėmimo tvirtinimo sprendimas, procesinių dokumentų išsiuntimas). Papildomai pažymėtina, kad konkrečiai apelianto įpareigojimas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas apelianto teisės į teisminę gynybą neapribojo, nes apelianto ieškinys buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas teismo sprendimas; apelianto minimų procesinių prašymų, kurių netenkino pirmosios instancijos teismas, nepagrįstumas buvo patvirtintas ir šia nutartimi; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018 buvo palikta nepakeista AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taigi šio teisėjos procesinio sprendimo teisingumas buvo patvirtintas ir aukštesnės instancijos teismo; o aplinkybės, susijusios su kreditorės UAB „Novakopa“ teisių ir pareigų perėmimo tvirtinimu AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, teisėjos nešališkumo kontekste buvo įvertintos nagrinėjant apelianto pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, taip pat dėl jų dar kartą pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-570-464/2019, kurioje nagrinėjo apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties atmesti skundą dėl BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad nagrinėdama šią bylą teisėja vertino ir tyrė būtent tos AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylos dalies, nuo kurios nagrinėjimo ji buvo nušalinta, įrodymus. Viena vertus, tai, kad teisėja buvo nušalinta nuo konkretaus klausimo sprendimo bankroto byloje, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje teisėja negalėjo vertinti įrodymų, kurie yra teisiški reikšmingi šios bylos išsprendimui. Antra vertus, minėtas apelianto teiginys, kaip pagrįstai nurodo atsakovė BAB „Vievio paukštynas“, yra niekuo nepagrįstas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, įpareigojanti apeliantą pateikti reikalavimo perleidimo sutartį su priedais bei atsiskaitymo pagal ją dokumentus, buvo priimta dar iki klausimo dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo išsprendimo civilinėje byloje Nr. B2-4215-565/2018, taigi 2018 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo metu šie įrodymai kitoje civilinėje byloje dar nebuvo aptarti (teismo nutartis dėl UAB „Novakopa“ pakeitimo buvo priimta 2018 m. liepos 18 d.). Kita vertus, apeliantas pats nurodo, kad teisėja išnagrinėjo bylą šių įrodymų faktiškai neišreikalavusi. Taigi, teigdamas, kad, viena vertus, teismas negalėjo šiais įrodymais vadovautis, kita vertus, akcentuodamas, kad teismas išnagrinėjo bylą be jų, apeliantas yra nenuoseklus ir jokio galimo savo teisių pažeidimo tinkamai nepagrindžia.
41. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, ne kiekvienas teismo nagrinėjant bylą padarytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Būtent šiame kontekste vertintini apelianto argumentai, kad teisėja pažeidė procesinės teisės normas, priimdama nutartis dėl V. F. pareiškimo ir apelianto patikslinto ieškinio priėmimo, jau išėjusi į sprendimų priėmimo kambarį.
42. Pirmiausia apeliantas nepagrindė, kaip trečiojo asmens V. F. pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, išsprendimas po bylos išnagrinėjimo galėjo lemti neteisingą pačios bylos išsprendimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė BAB „Vievio paukštynas“, apeliantas nėra įgaliotas atstovauti V. F., o teismo procesinis sprendimas neįtraukti į bylą vieno iš atsakovės kreditorių trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atitinka įprastą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-683-236/2018; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015).
43. Analogiškai, vien tai, kad teismas atsisakė priimti apelianto pateiktą patikslintą ieškinį, kaip teigia apeliantas, pažeisdamas procesines taisykles, savaime neįrodo neteisingo bylos išsprendimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, būtų netinkamai taikęs CPK 141 straipsnį, kurį nurodo pats apeliantas. Pastarasis neneigia aplinkybės, kad patikslintą ieškinį pateikė dieną, kurią buvo paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, taigi pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija byloje jau buvo pasibaigusi. Antra, aplinkybė apie ginčo turto įkeitimą trečiajam asmeniui apeliantui buvo žinoma kur kas anksčiau, nei vyko bylos nagrinėjimas iš esmės ir apelianto minimas parengiamasis posėdis, kurį teismas atsisakė atidėti – tai buvo atskleista dar 2018 m. gegužės 17 d. atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ pateiktame atsiliepime į ieškinį. Taigi apeliantas nepagrindė aplinkybės, kad būtinumas tikslinti ieškinį iškilo vėliau CPK 141 straipsnio 1 dalies prasme. Apelianto argumentai, kad patikslintu ieškiniu buvo ginami BAB „Vievio paukštynas“ ir jos kreditorių, be kita ko, valstybės, interesai, yra deklaratyvūs, todėl spręsti, kad, teismui atsisakius priimti apelianto pateiktą patikslintą ieškinį, byloje nebuvo apgintas viešasis interesas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
44. Taigi byloje nenustatyta nei teisėjos šališkumo nagrinėjant bylą, nei procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų sukliudę apeliantui įrodyti jo pateikto ieškinio pagrįstumą. Apelianto subjektyvus vertinimas, kad bylą išnagrinėjusi teisėja galimai yra šališka vieno iš atsakovės kreditorių – Vičiūnų grupės – ir (ar) su juo susijusių asmenų bei BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ naudai, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis, todėl nepaneigia preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo ir neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teisėja objektyviąja prasme galėjo būti šališka.
Dėl ginčo esmės – actio Pauliana sąlygų
45. Taigi atsakovių sudarytą 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį apeliantas prašė pripažinti negaliojančia (panaikinti) actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su sutarties negaliojimu kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl jos suklastojimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
47. Skundžiamą sprendimą atmesti ieškinį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu apeliantas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog BAB „Vievio paukštynas“, sudarydama sandorį su UAB „Vievio paukščiai“, žinojo ar turėjo žinoti, kad pažeidžia apelianto teises; byloje nėra įrodymų, kad atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ visą turto kompleksą neteisėtai perleido atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ ir buvo realu parduoti turtą už iš esmės ženkliai didesnę kainą; nėra teisinio pagrindo išvadai, jog bankrutavusi AB „Vievio paukštynas“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Taigi faktiškai teismas konstatavo keturių actio Pauliana sąlygų, būtent: kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditoriaus teisių pažeidimo, skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį ir skolininko nesąžiningumo, nebuvimą.
48. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kreditoriaus galiojančios reikalavimo teisės, kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų, nebuvimo – nurodo, kad tokią reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo kiti kreditoriai, kurių reikalavimus apeliantas perėmė; bei remiasi civiline byla, kurioje nagrinėjamas jo skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo – anot apelianto, teismui patenkinus jo skundą ir panaikinus kreditorių komiteto nutarimus kaip neteisėtus, taptų akivaizdu, jog atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, be to, pastarojoje byloje yra tiriama, ar buvo realu parduoti turtą už iš esmės didesnę kainą.
49. Kaip minėta, apelianto skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria skundas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi minėti apelianto argumentai, grindžiami palankia jo skundo dėl kreditorių komiteto nutarimų išnagrinėjimo baigtimi, tapo teisiškai neaktualūs. Kadangi kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ privalėjo sudaryti sandorį ir byloje nėra įrodyta, jog atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ visą turto kompleksą neteisėtai perleido atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ bei buvo realu parduoti turtą už ženkliai didesnę turto kainą, apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo apeliantas neįrodė, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas.
50. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad tuo atveju, jeigu jo skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo būtų atmestas, tai padidintų apelianto įrodinėjimo naštą šioje byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo, abiejų aptariamų bylų įrodinėjimo dalykas buvo skirtingas. Nagrinėjamoje byloje apeliantui teko pareiga įrodyti visų actio Pauliana sąlygų buvimą, ir ši apelianto pareiga nepriklausė nuo minėtos civilinės bylos dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo išnagrinėjimo rezultato.
51. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų, byloje nagrinėtu turto pardavimo kainos aspektu. Apeliantas byloje nebuvo pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turtas ginčijama sutartimi buvo parduotas už per mažą kainą ir buvo realių galimybių turtą parduoti brangiau, nors, taip teigdamas, turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės, laikydamosi nuostatos, kad ginčijama sutartis kreditorių teisių nepažeidė, o priešingai – jas užtikrino, pateikė išsamius teisinius argumentus, susijusius su paties turto ir jo realizavimo bankroto procese specifika, to įtaka realizuojamo turto kainai, taip pat ginčo turto vertinimą, kurio išvados patvirtino kainos, už kurį parduotas turtas, realumą. Taigi nagrinėjamoje byloje, viena vertus, apeliantas ne(į)vykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų, antra vertus, byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad kreditorių teisės, sudarius ginčijamą sutartį, nebuvo pažeistos.
52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
53. Atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 960,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ – 5 994,21 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
54. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
55. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas kėlė daug procesinio pobūdžio argumentų, susijusių su galimu teisėjos šališkumu, kurie, viena vertus, padidino apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos apimtį, kita vertus, pirmiau, t. y. teismams nagrinėjant apelianto pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, jau buvo pripažinti kaip nepagrįsti, kas iš esmės patvirtina netinkamą apelianto procesinį elgesį byloje, taip pat atsižvelgdamas į vienos iš atsakovių statusą – bankrutavusi bendrovė, byloje gynusi visų kreditorių interesus, taip pat įvertinęs abiejų atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, daro išvadą, kad atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas tenkina visiškai, o atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ – iš dalies, priteisdamas abiem atsakovės iš ieškovo po 1 960,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. D. (V. D.) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“ 1 960,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų, 20 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. D. (V. D.) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“ 1 960,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų, 20 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Vigintas Višinskis