Teismingumo byla Nr. T-59/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01037-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2018 balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3R3-8(AG-8/24-2018);

2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. S-369 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę perskaičiavimo“;

3) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose nuomos mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, neatitinka gero administravimo principo ir yra nepagrįstas teisės aktais. Sprendime nenurodyta, dėl kokių priežasčių, nustatant žemės nuomos mokesčių dydį, vienu atveju buvo pasirinkta indeksuota žemės sklypo vertė, kitu atveju – individualaus vertinimo žemės sklypo vertė, bei dėl kokių priežasčių nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas pagal neindeksuotą žemės sklypo vertę. Pareiškėjas teigė, kad taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu netaikytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 1.4 papunktis, nustatantis nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifą metams – 0,47 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius nurodė, jog šioje byloje yra mišraus teisinio ginčo elementų: pareiškėjas yra sudaręs civilinę valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu privalo mokėti apskaičiuotą nuomos mokestį, o byloje reiškiamas administracinio pobūdžio reikalavimas panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. S-369 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę perskaičiavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius vertino, kad byloje vyrauja administracinio teisinio pobūdžio santykis, kylantis ne tiek iš valstybinės žemės nuomos sutarčių, kiek iš atsakovo teisės ir pareigos nustatyti valstybinės žemės nuomos tarifus ir apskaičiuoti nuomos mokestį. Reikalavimų, kurie tiesiogiai kiltų iš žemės nuomos teisinių santykių ir būtų nukreipti į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, su kuria buvo pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutartys, skunde nereiškiama. Skunde taip pat nėra reiškiama reikalavimų, kurie būtų susiję su savivaldybės, kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio, teisėmis ir pareigomis. Todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius sprendė, kad ginčas iš yra siejamas tik su administracinio pobūdžio procedūromis ir kyla iš administracinių teisinių santykių.

Teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje laikosi pozicijos, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. T-119/2013; 2017 m. liepos 11 d. nutartis Nr. T-54/2017). Atsižvelgus į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bei tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T-278, teismas mano, kad tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Aptariamu atveju ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio už valstybinės žemės sklypo naudojimą.

Šioje byloje tarp šalių – pareiškėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės – yra susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 7 ir 8 punktai) (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2016; 2013 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2013). Todėl aptariamas ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių,  yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.