Administracinė byla Nr. eI3-1463-320/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00795-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 4 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rytkirta“ (toliau– ir pareiškėja, ir UAB „Rytkirta“, ir Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau– ir atsakovas, ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01 (toliau– ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta sankcija 3000 Eur dydžio bauda.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 15 d. Departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau– ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 117 straipsnio 3 dalies pažeidimą, skyrė ekonominę sankciją – 3000 Eur baudą už tai, kad UAB „Rytkirta“ nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. sausio 19 d., vykdydama sutartinius medienos kirtimo rangos įsipareigojimus su Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau– ir VĮ VMU) Ignalinos regiono padaliniu pagal 2019 m. gruodžio 31 d. Medienos ruošos paslaugų teikimo sutartį Nr. 3SP-12 (su sutarties pratęsimais 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. VP-20-54-81 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. VP-21-54-92, toliau– ir Sutartis), valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, Ignalinos regioninio parko (duomenys neskelbtini). (toliau – ir (duomenys neskelbtini), ir ginčo sklypas), medkirte „EgoLog“ atliko plyną kirtimą, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo plynam kirtimui, 0,8 ha plote neteisėtai nukirto 348 medžius, kurių bendras tūris sudaro 159,09 m³. Pareiškėja teigė, kad paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Nurodė, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-502-114/2012, Nr. eA-3525-575/2016. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau– ir ABTĮ) 5 straipsniu bei Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis kreipiasi į teismą ir tvirtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija skiriama už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą ar žalojimą miško žemėje, t. y. kai miško kirtimas nenumatytas miškotvarkos projektuose, kuris niekada nederintas su jokiomis kompetetingomis valstybės institucijomis ir apskritai draudžiamas teisės aktais, kuriam negali būti išduotas leidimas, ar atliktas be VĮ VMU žinios ir valios, siekiant gauti didelę materialinę naudą, padarant didelę žalą tiek aplinkai tiek VĮ VMU, tuo tarpu ji atliko kirtimą, kuris suplanuotas kompetetingų valstybės institucijų patvirtintame miškotvarkos projekte, kuriam buvo išduotas leidimas, todėl toks kirtimas visiškai neatitinka savavališkumo sampratos. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Rytkirta“ darbuotojui V. N. (toliau– ir V. N.) už miško iškirtimą buvo paskirta 1400 Eur bauda, iš Bendrovės priteista didelė suma žalai atlyginti. Bendrovė tuo pačiu metu vykdė kelis kirtimus pagal vieną išduotą leidimą, buvo padaryta klaida, kai vietoj atvejinio kirtimo miško sklypas buvo iškirstas plynai. Be to, atliekant kirtimą nebuvo užtikrinta pilna valstybinė kontrolė. Departamentas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą padarė tyčia, siekdama sau naudos, iškirsta mediena nebuvo pasisavinta, todėl mano, kad paskirta dar vienos baudos skyrimas yra perteklinis. Teismas turėtų pasinaudoti savo diskrecija netaikyti sankcijos.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Rytkirta“, vykdydama sutartinius medienos kirtimo rangos įsipareigojimus pagal Sutartį, valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje atliko plyną kirtimą, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo plynam kirtimui, 0,8 ha plote neteisėtai nukirto 348 medžius, kurių bendras tūris 159,09 m3, nors biržė atrėžta ir 2022 m. sausio 4 d. Leidimas kirsti mišką valstybinių miškų valdytojui, naudotojui Nr. 22200090 (toliau– ir Leidimas) (duomenys neskelbtini) išduotas atvejinio kirtimo būdui. UAB „Rytkirta“ 2022 m. spalio 12 d. surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J57-995/2022 (toliau– ir Protokolas) ir 2022 m. lapkričio 15 d. priimtas Nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo už Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą, kuriuo paskirta 3000 Eur bauda. Departamentas nurodė, kad pareiškėja bando sumenkinti padarytą pažeidimą, jį įvardindama kaip padarytą paprastą klaidą, siekdama išvengti atsakomybės, kai šiuo atveju atliko plyną kirtimą, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo plynam kirtimui, nors biržė buvo atrėžta ir Leidimas išduotas atvejinio kirtimo būdui. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau– ir Miškų įstatymas) nuostatas plynasis miško kirtimas ir atvejinis miško kirtimas yra skirtingi miško kirtimo būdai ir kiekvienam tokiam kirtimui reikalingas atskiras leidimas, kuriame aiškiai yra nurodoma, kokiu būdu leidžiama kirsti mišką, todėl vertino, kad pareiškėjos argumentas, jog pareiškėjos darbuotojai paprasčiausiai suklydo, niekaip nešalina jos atsakomybės. Pagal išduotą Leidimą kirsti mišką (duomenys neskelbtini) buvo numatytas atvejinis supaprastintas 2-jų atvejų pagrindinio naudojimo kirtimas, o pareiškėja šį sklypą savavališkai be leidimo išpjovė plynai. Pažymėjo, kad organizuodama medžių kirtimo darbus, pareiškėja privalėjo atlikti visas su tuo susijusias teises ir prievoles, tuo pačiu pilnai atsakyti už šioje miško valdoje vykdomus darbus, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, nebūtų pažeistos kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai. Tvirtino, kad Departamento pareigūnas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėja naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Nutarimą, nepateikė. Pareiškėjai Nutarimu pagrįstai skirta 3000 Eur ekonominė sankcija, kuri atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą. Paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu UAB „Rytkirta“ bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai skirta bauda nėra nei per didelė, nei neproporcinga, todėl ją mažinti nėra pagrindo. UAB „Rytkirta“ įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą apie finansinius sunkumus neteikė, todėl mano, jog Bendrovė yra pajėgi sumokėti paskirtą baudą. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 pareiškėją pripažino kalta padarius žalą ir iš pareiškėjos priteisė 63636 Eur žalos atlyginimą gamtai.
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01“, kuriuo nuspręsta UAB „Rytkirta“ skirti 3000 Eur ekonominę sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Departamento Miškų kontrolės departamentas Panevėžio miškų kontrolės skyrius UAB „Rytkirta“ 2022 m. spalio 12 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J57-995/2022 dėl to, kad Bendrovė nuo 2022 m. sausio 17 d. 13:00 val. iki 2022 m. sausio 19 d. 17:00 val., vykdydama sutartinius medienos kirtimo rangos įsipareigojimus pagal 2019 m. gruodžio 31 d. Medienos ruošos paslaugų teikimo sutartį Nr. 3SP-12 (su sutarties pratęsimais 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. VP-20-54-81 ir 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. VP-21-54-92) su VĮ VMU Ignalinos regioniniu padaliniu, valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, Ignalinos regioninio parko (duomenys neskelbtini), medkirte „EcoLog“ atliko plyną kirtimą, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo plynam kirtimui, 0,8 ha plote neteisėtai nukirto 348 medžius, kurių bendras tūris sudaro 159,09 m3, nors biržė atrėžta ir Leidimas kirsti mišką (duomenys neskelbtini) išduotas atvejinio kirtimo būdui. UAB „Rytkirta“ atstovas – direktorius R. P. (toliau– ir R. P.) su 2022 m. biržės Nr. (duomenys neskelbtini) Eksploatavimo technologine kortele 2022 m. sausio 7 d. buvo susipažinęs, tai patvirtindamas parašu. UAB „Rytkirta“ medkirtės „Eco Log“ operatorius V. N., vykdydamas Bendrovės direktoriaus nurodymus, su savimi neturėdamas biržės Nr. 22053 Eksploatavimo technologinės kortelės, neatkreipė dėmesio, kad ne visi medžiai biržėje pažymėti kirtimui (kertami medžiai buvo pažymėti ryškiaspalviu tašku ant kamieno) ir biržę iškirto plynai. Tuo UAB „Rytkirta“ pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje.
Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01“ už padarytą pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje, UAB „Rytkirta“ paskyrė ekonominę sankciją – 3000 Eur baudą.
Ginčo santykius ir kitus visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (2020 m. birželio 26 d. aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), kuris nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis). Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytos Aplinkos apsaugos įstatymo 55-1281 straipsniuose (Aplinkos apsaugos įstatymo 36 straipsnis).
Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, kas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ VMU Ignalinos padalinys ir UAB „Rytkirta“ 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinę sutartį Nr. 3SP-112 (2020 m. lapkričio 6 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Sutartis pratęsta po 12 mėnesių), pagal kurią UAB „Rytkirta“ įsipareigojo VĮ VMU Ignalinos padaliniui teikti medienos ruošos ir biržės paruošiamuosius bei sutvarkymo darbus: miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos gamyba; miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos ir miško kirtimų liekanų gamyba; žaliavinės medienos išvežimo; miško kirtimo liekanų išvežimo (sutarties 1.1 papunktis).
Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. sausio 4 d. išdavė valstybinių miškų valdytojui VĮ VMU Ignalinos regioniniam padaliniui Leidimą kirsti mišką valstybinių miškų valdytojui, naudotojui Nr. 22200090, kuris galiojo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Leidimo išdavimo pagrindas – Aplinkos ministro patvirtintos pagrindinių miško kirtimų apimtys: 112 ir 151 kvartaluose – plynas kirtimas; 98, 105, 116 ir 533 kvartaluose – atvejiniai kirtimai. Pagal išduotą Leidimą kirsti mišką (duomenys neskelbtini) buvo numatytas atvejinis supaprastintas 2-jų atvejų pagrindinio naudojimo kirtimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ignalinos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkas, 2022 m. sausio 21 d. apžiūrėjęs Ignalinos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) vietoje, nustatė, kad šiame sklype buvo numatytas atvejinis kirtimas, tačiau faktiškai biržė iškirsta plynai.
Departamento Miškų kontrolės departamentas 2022 m. kovo 22 d. aktu Nr. Ž57-243/2022, patikslintu 2022-09-07, apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį, nustatydamas, kad (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, neteisėtai iškirsta iš viso 159,09 m3 tūrio medienos, dėl ko padaryta 63636 Eur žala gamtai.
Pareiškėja neginčija fakto, kad būtent ji Ignalinos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini), 0,8 ha plote atliko kirtimą ir šį sklypą iškirto plynai. Pareiškėja Nutarimu paskirtą baudą ginčija tuo pagrindu, kad jos atliktas plynas miško kirtimas neatitinka savavališkumo sampratos, kadangi kirtimas atliktas kompetetingų valstybės institucijų patvirtintame miškotvarkos projekte, kuriam buvo išduotas Leidimas, kai tuo tarpu Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija skiriama už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą ar žalojimą miško žemėje, kai miško kirtimas nenumatytas miškotvarkos projektuose, nederintas su kompetetingomis institucijomis ir draudžiamas teisės aktais, kuriam negali būti išduotas leidimas, ar atliktas be institucijų žinios ir valios, siekiant gauti didelę materialinę naudą ir padarant didelę žalą. Pareiškėja vertina, kad pažeidimas padarytas per klaidą, kai vietoj atvejinio kirtimo miško sklypas buvo iškirstas plynai ir, kad nenustatyta, jog ji pažeidimą padarė tyčia, siekdama sau naudos, todėl nesutinka su Nutarimu jai paskirta ekonomine sankcija ir prašo ją panaikinti.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas; pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. Miškų įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų. Šio įstatymo 2 straipsnio 26 punktu nustatyta, kad plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes; po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Teisės kirsti mišką suteikimo ir įgijimo tvarką, leidimų kirsti mišką išdavimo miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas būtinas įgyvendinant jiems suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tvarką, leidimų panaikinimo atvejus ir tvarką, pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pateikimo, registravimo ir derinimo tvarką, leidimų ir pranešimų pildymo ir saugojimo tvarką reglamentuoja Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (toliau – Aprašas). Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos vykdytas miško kirtimas į Aprašo 4 punkte (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2021-06-01 iki 2023-01-01) numatytas išimtis, kai leidimas kirsti mišką nėra privalomas, nepateko.
Taigi, šiose įstatymo nuostatoje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto kompetetingų institucijų suderinto projekto pagrindu leidimo, kuriame konkrečiai įvardijamas miško kirtimo būdas ir kirtimo apimtis.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Leidimas kirsti mišką (duomenys neskelbtini) 7,8 ha plote Valstybinių miškų valdytojui buvo išduotas planuojant iškirsti 1317 m3 medienos, kuriame numatytas plynas ir atvejinis kirtimas. Leidime buvo įvertintos atskirų (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalų konkrečiuose sklypuose galimų atlikti kirtimų apimtys ir būdai. Plynas kirtimas buvo numatytas tik trijuose sklypuose (112 kvartalo sklypuose Nr. 8 ir Nr. 9 bei 151 kvartalo sklype Nr. 23), o šešiuose sklypuose (116 kvartalo sklype Nr. 16, 98 kvartalo sklype Nr. 16, 105 kvartalo sklype Nr. 6, 98 kvartale, sklype Nr. 19 ir 533 kvartalo sklypuose Nr. 17 ir Nr. 18) – atvejinis kirtimas. Taigi Leidime numatyta daugiau atvejinių kirtimų nei plynų. Leidimu kirsti mišką (duomenys neskelbtini) buvo leista atvejiniu supaprastintu dviejų atvejų pagrindinio naudojimo kirtimo būdu.
Pagal Eksploatavimo technologinę kortelę (biržės Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 0,8 ha plote buvo leista iškirsti 116 m3 bendro medienos tūrio. Pagal 2022 m. kovo 17 d. kelmų matavimo aktą buvo leista (sužymėta) iškirsti 279 medžius: 202 beržus, 3 drebules, 63 egles, 3 klevus ir 8 pušis.
Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neturėjo leidimo (duomenys neskelbtini) kirsti mišką plynai. Tai, kad Leidime išduotame VĮ VMU buvo numatyti plyni kirtimai 112 kvartalo sklypuose Nr. 8 ir Nr. 9 (0,8 ha plote) bei 151 kvartalo sklype Nr. 23 (0,5 ha plote), pareiškėjai nesuteikė teisės (duomenys neskelbtini) atlikti plyną kirtimą, kai šiame sklype buvo numatytas atvejinis kirtimas.
Leidimas miško kirtimui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas atvejiniam kirtimui, o pareiškėja jį iškirto plynai. Todėl teismas vertina, jog pareiškėjos atliktas plynas miško kirtimas, kai tokiam kirtimui nebuvo išduotas leidimas, vykdytas savavališkai. Tai konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu 2023-01-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-125-755/2023.
Nustatyta, kad biržę kirtimui priėmė (pasirašė) atsakovės direktorius R. P. pagal kertamo ploto brėžinį, sudarytą 2021 m. lapkričio 10 d. Iš UAB „Rytkirta“ darbuotojo medkirtės „EcoLog“ operatoriaus V. N. 2022 m. sausio 21 d. paaiškinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jis biržę pradėjo kirsti UAB „Rytkirta“ direktoriaus R. P. nurodymu iškirsti šį miško sklypą plynai.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog plynas kirtimas ginčo sklype buvo atliktas per klaidą. Minėta, kad Leidime buvo aiškiai įvardintos atskirų (duomenys neskelbtini) konkrečiuose sklypuose galimų atlikti kirtimų apimtys ir būdai. Iš Ignalinos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininko 2022 m. sausio 26 d. paaiškinimo matyti, kad biržė atrėžta vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, taškavimas atliktas 2021 m lapkričio 15 d., žymėjimas neišblukęs. Tokį jo paaiškinimą patvirtina ir bylos rašytiniai dokumentai: kiekvienam iš Leidime nurodytų sklypų buvo parengta atskira biržės eksploatavimo technologinė kortelė, atliktas kirstinų medžių taškavimas, ką patvirtina užpildyti kirstinų medžių taškavimo lapai. Tai, kad kirstini medžiai buvo pažymėti, patvirtina ir V. N.. Todėl miško kirtimui (duomenys neskelbtini) nustatytas miško kirtimo būdas buvo aiškiai įvardintas ne tik miško kirtimui parengtoje dokumentacijoje, bet ir aiškiai matomas faktinėje darbų atlikimo vietoje. Bendrovė prieš atlikdama medžių kirtimo darbus turėjo pareigą įvertinti, koks kirtimas (plynas ar atvejinis) ginčo sklype galėjo būti atliktas pagal išduotą Leidimą. Tačiau plynas miško kirtimas ginčo vietoje buvo atliktas, nurodytomis aplinkybėmis neįsitikinus ir jų neįvertinus, pareiškėjos direktoriui neperdavus darbuotojui V. N. kertamo miško brėžinio ar Eksploatavimo technologinės kortelės, kuriuose būtų nurodytas kirtimo būdas.
Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad pareiškėjos vykdoma ūkinė komercinė veikla – miškininkystė. Taigi ji yra (turi būti) susipažinusi su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atlikdama ginčo kirtimą, bendrovė turėjo veikti apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, paminėti pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip paprasčiausias suklydimas ar klaida kaip tai įvardija pareiškėja.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės).
Planuojant miško kirtimą, siekiama sukelti kuo mažesnį poveikį aplinkai, užtikrinti genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą. Valstybinė miškų tarnyba buvo įvertinusi, kad, siekiant mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, ginčo sklype gali būti iškirsta tik tam tikra medžių dalis kas reiškia, kad didžioji miško dalis buvo paliekama, siekiant išsaugoti mišką kuo ilgesnį laiką. Minėta, kad Ignalinos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) Leidimu kirsti mišką leista atvejiniu pagrindinio naudojimo kirtimo būdu, t. y. medžių buvo sužymėta palikti daugiau nei leista iškirsti, tuo siekiant kuo ilgiau išlaikyti mišką, o kartu ir natūralią gamtinę aplinką su joje egzistuojančia gyvūnija bei augalija. Remiantis Miškų įstatymo nuostatomis atvejiniais kirtimais siekiama atkurti medynus savaiminiu žėlimu, išvengti nebrandžių medžių kirtimo, sumažinti nepageidautinų rūšių medžių atauginę galią, kai tuo tarpu po plynojo kirtimo medyno iš viso nelieka, miškas dažniausiai atkuriamas želdinant. Taigi, ginčo miško sklype ateityje vykdant atvejinius kirtimus brandūs medžiai būtų buvę kertami etapais, todėl atitinkamą laiką būtų atlikę savo funkciją, palaikydami natūralią gamtinę aplinką, jai būdingą biotopą. Tuo tarpu ginčo miško sklypą iškirtus plynai, medyno iš esmės neliko, akivaizdu, kad staiga pakito natūrali gamtinė aplinka, padarytas staigus poveikis ginčo sklypo ekosistemos stabilumui.
Pareiškėja, iškirsdama ginčo mišką plynai, neturėdama tam leidimo, pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja savavališkai (neturėdama leidimo plynam miško kirtimui) miško žemėje iškirto daugiau kaip 100 kietmetrių, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių, ir tai sudaro pagrindą pareiškėjai skirti ekonominę sankciją pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį.
Nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai ir pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą teismas nenustatė, apie bylos nagrinėjimą juridiniam asmeniui buvo pranešta. Nutarimas priimtas laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 44 -51 nustatytų procedūrinių reikalavimų, juo įvertinta lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas baudą pareiškėjai Departamentas vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 punktu, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nustatytą juridinio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 3000 Eur baudą. Teismo vertinimu pareiškėjai skirtos ekonominės sankcijos dydis pažeidimo pobūdį, neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo Nutarimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėjos skundą atmetus, ji neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Irena Varžinskienė