Civilinė byla Nr. e2S-830-232/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05938-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pagal atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB „City Service“, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. T. (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo G. T. (toliau – ir atsakovas) kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; 3) po santuokos nutraukimo palikti pavardę „T.“; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (6 mėn. x 300 Eur) po 1200 Eur kiekvienam vaikui; 7) priteisti iš atsakovo 641,52 Eur nepilnamečių vaikų išmokas (gautas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo iki ieškinio pateikimo dienos); 8) priteistas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 9) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 10) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2400 Eur piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę; 12) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ ir AB „City Service“ pripažinti solidaria prievole; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. T. ir A. T. 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nesirūpina jų buitimi bei kasdienybe.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020-03-19 išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. BV-84, A. T. ir G. T. šeimos gyvenamojoje vietoje nebuvo lankytasi, todėl šeimos aplinkos sąlygų Tarnybos darbuotojai ištirti negalėjo. Vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jų poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui atsakovas teiktų pastovų ir pakankamo dydžio išlaikymą, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Papildomai teismui 2020-03-20 nurodė, kad Tarnybos darbuotoja su ieškove susisiekė telefonu. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, iš bendrų namų su vaikais išsikraustė 2019 metų rugsėjo mėnesį, atsakovas išlaikymo neteikia, moka už darželį ir būrelius, taip pat perveda pinigus sumokėti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), paskolą. Išsikrausčius nebuvo pastovaus bendravimo grafiko su vaikais, atsakovas norėjo, kad vaikai derintųsi prie jo darbo grafiko, tačiau paskutinius kelis mėnesius pavyko susitarti dėl bendravimo tvarkos ir jos laikytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
6. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė Tarnybos darbuotojams nurodė, kad atsakovas moka už nepilnamečių vaikų darželį ir būrelius, taip pat perveda pinigus sumokėti buto paskolą. Pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį. Duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ieškovė nepateikė. Aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko kyla grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą ir yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė teismui nenurodė. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinybės. Be to, iš ieškovės paaiškinimų Tarnybos atstovams, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nes, anot ieškovės, moka už jų darželį ir būrelius, perveda pinigų buto paskolai dengti, leidžia laiką su vaikais savaitgaliais.
7. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė A. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo. Paaiškino, kad Lietuvoje nuo 2020-03-16 įvedus karantiną, vaikai nelanko nei ugdymo įstaigų, nei būrelių, todėl atsakovas nepatyria išlaidų darželiui.
10. Nurodė, kad atsakovas nevykdo mokėjimų bankui pagal 2007-06-06 sutartį dėl paskolos suteikimo buto įsigijimui. Įmokos nurašomos iš ieškovės banko sąskaitos. Pažymėjo, kad įmokos kredito įstaigai pagal paskolos, kredito sutartis nepriskiriamos išlaidoms vaikų išlaikymui.
11. Teigė, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymo neteikia nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Su vaikais nebendravo visą 2020 m. kovo mėn., kadangi nuo 2020-03-11 iki 2020-03-18 atostogavo, vėliau 14 dienų laikėsi izoliavimo taisyklių.
12. Teigė, kad atsakovas pasisavina nepilnamečiams vaikams skirtas išmokas, kurias kas mėnesį gauna iš savivaldybės į savo asmeninę sąskaitą.
13. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino kartu su prašymu pateiktų įrodymų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės. Sūnus D. T. turi specialių poreikių, dėl netaisyklingos kalbėsenos, žodžių tarimo, todėl du kartus pers savaitę lankosi pas logopedą, taip pat turi problemų su dantimis.
14. Teismas neatsižvelgė į vaikų būtinus poreikius, kad pradėjus gyventi skyrium ieškovei tenka papildomos išlaidos būstui.
15. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, infliaciją, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, darbų praradimą, kas gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu galutinio sprendimo dalyse dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, išmokų vaikams priteisimo įvykdymą.
16. Atsakovas G. T. atsiliepimu prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovei 50 Eur dydžio baudą už tiesioginį melą, teismo klaidinimą ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
17. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį moka už abiejų vaikų darželius (vidutiniškai 100 Eur per mėnesį), moka už abiejų vaikų keramikos būrelį (20-30 Eur per mėnesį), moka už abiejų vaikų draudimą (20 Eur per mėnesį), moka už vieno vaiko futbolo treniruotes (20 Eur per mėnesį), vienas moka visą įmoką už butą (260 Eur per mėnesį), visus komunalinius mokesčius už butą (100-130 Eur per mėnesį). Vidutiniškai 15 dienų per mėnesį vaikai gyvena bute kartu su atsakovu. Tuo metu vaikų maitinimui atsakovas išleidžia vidutiniškai 210 Eur per mėnesį. Tiesiogiai vaikų interesams atsakovas išleidžia 380 Eur. Savo bei vaikų gyvenamosios vietos išlaikymui atsakovas išleidžia 375 Eur.
18. Ieškovė A. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas moka už savo gyvybės draudimą, asmeninio telefono pakalbius, internetą, komunalines paslaugas, bet ne vaikų išlaikymą. Teigė, kad vaikai praleido su tėvu 2019 m. spalio mėn. – 8 dienas, 2019 m. lapkričio mėn. – 10 dienų, 2019 m. gruodžio mėn. – 13 dienų, 2020 m. sausio mėn. – 8 dienas, 2020 m. vasario mėn. – 16 dienų, 2020 m. kovo mėn. – 5 dienas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje).
24. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
25. Byloje jau po skundžiamos nutarties priėmimo buvo pateikta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-05-15 išvada kurioje nurodyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Nepilnametis D. T. lanko (duomenys neskelbtini). Papildomai berniukas lanko futbolą ir keramiką. Vaikui nustatytas raidos sutrikimas, reikalinga logopedo pagalba, D. T. lanko privačias logopedo konsultacijas. Nepilnametis A. T. lanko (duomenys neskelbtini). Papildomai berniukas lanko šokius ir keramiką. Vaikas didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Apsilankymo pas ieškovę metu abu vaikai buvo pas atsakovą. Taip pat nurodyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Atsakovas gyvena 3 kambarių apie 66 kv. m ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu abu vaikai buvo pas atsakovą. Tarnybos atstovei pabendravus su vienu iš vaikų, vaikas papasakojo, kad jie gyvena tiek pas mamą, tiek pas tėtį, jam patinka būti su tėčiu, kur jis turi savo žaislus. Berniukas nurodė, kad į darželį jį veda abu tėvai, abu tėvai gamina jo mėgstamą valgį, dovanoja dovanas. Tarnyba išvadoje nurodė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.
26. Nors ieškovė atskirajame skundė nurodo, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, tačiau pati Tarnybos darbuotojams pripažino, kad atsakovas moka už nepilnamečių vaikų darželį ir būrelius. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokant už vaikų darželį, būrelius, drabužius ir maistą.
27. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime. Nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko galėtų kiltia grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą ir yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
28. Taigi, nesant duomenų, jog atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
29. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
32. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skirti ieškovei 50 Eur dydžio baudą už tiesioginį melą, teismo klaidinimą ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
33. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl apeliantė (ieškovė) savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Netenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėja Liuda Uckienė