Pranešėjas Viktoras Preikšas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-327/2015

Teisėjas Algimantas Brigadierius              Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00573-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;

1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;

1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.3.1.;

1.2.14.3.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamiesiems V. L. ir E. B., jų gynėjoms ad­vo­katėms Ramutei Noreikienei ir Vidai Kabečienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., vei­kiant ben­drininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pa­gro­bimo pa­naudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos ver­tės turtą įsi­bro­vus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų gru­pe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsi­bro­vus į butą ir pa­nau­dojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe), ir nuteistas:

• pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagro­bi­mo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;
• pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagro­bi­mo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
• pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. pri­klausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;
• pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagro­bi­mo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – lais­vės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nus­ta­tyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – lais­vės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki  2014 m. gruodžio 1 d..

E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant ben­dri­ninkų grupe), ir nuteistas:

• pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagro­bi­mo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;
• pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagro­bi­mo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
• pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;
• pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagro­bi­mo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nusta­ty­ta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – lais­vės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki  2014 m. gruodžio 1 d..

Priteista iš V. L. ir E. B. solidariai:

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. L. 475 Lt (keturių šimtų septy­nias­de­šimt penkių litų) turtinės žalos atlyginimas;

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. F. 110 Lt (šimto dešimties litų) turtinės ir 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimas;

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V. 2650 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties litų) turtinės žalos atlyginimas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su būtinu gynėjo da­ly­va­vimu teisiamajame posėdyje, iš nuteistųjų nepriteistos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

n u s t a t ė :

V. L. ir E. B., nuteisti už tai, kad:

2014 m. birželio 4 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdai­niuo­se, kur E. B. panaudojus fizinį smurtą, tai yra sugriebus M. L. už burnos ir par­vertus ją ant grindų, po to laikant už kaklo, taip atėmus galimybę M. L. prie­šin­tis, reikalavo pinigų bei pagrobė M. L. priklausantį bendros 675 Lt vertės turtą: 375 litus, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. birželio 5 d., apie 21.40 val., veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajai N. F. priklausančiame bute, esančiame Smilgos g. 6-4, Kėdainių m., V. L. panau­do­jus fizinį smurtą – pastūmus N. F. į sieną, tuo padarant poodinę kraujosruvą dešiniajame klube bei nežymų jos sveikatos sutrikdymą taip atimant galimybę jai priešintis, iš jos rankų ištrau­kus piniginę su pinigais, pagrobė N. F. priklausantį bendros 110 Lt vertės turtą: 60 Lt ver­tės piniginę su joje buvusiais 50 Lt;

2014 m birželio 7 d., apie 20.20 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą už­val­dy­ti svetimą turtą, per nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai A. S. pri­klau­santį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kur, panaudodami fizinį smurtą, E. B. su­griebus A. S. už veido ir parvertus ją ant grindų, smaugė nukentėjusiąją ir taip atėmė ga­limybę jai priešintis, bendrais veiksmais padarydami kaklinio VII-ojo slankstelio kūno lūžį ir ne­sunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos ver­tės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi jiems su­truk­dė nukentėjusios kaimynė, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti L. L..

2014 m. birželio 9 d., 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti sve­timą turtą, E. B. paprašius nukentėjusios E. V. atsigerti, įsibrovė į jai pri­klau­santį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kur V. L. panaudojus fizinį smurtą – įrė­mus E. V. į kairį šoną virtuvinį peilį ir juo grasinus bei pastūmus nukentėjusiąją ant lovos ir ranka užspaudus jos nosį, burną bei liepus tylėti ir grasinus, kad uždusins, taip šiais veiks­mais atimant galimybę jai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį 2790 Lt vertės turtą: 1950 litų, 400 Lt vertės geltono metalo žiedą, du bendros 200 Lt vertės mobiliojo ryšio tele­fo­nus „(duomenys neskelbtini)“ po 100 litų vertės kiekvieną, 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, tris pa­kro­vėjus bendros 90 Lt vertės ir 10 litų vertės virtuvinį peilį.

Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiūrėti ir sušvelninti jam bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta subendrinta bausmė. Teismas turėjo paskirti ne didesnę negu vidurkis – 3 metais 6 mėn., bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino, teismo procesui netrukdė, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie nuteistajam atleido ir prašė neskirti griežtos baus­mės. Visos jo nusikalstamos veikos buvo sujungtos į vieną bylą, tačiau nuteisė už kiekvieną veiką griežčiausiomis bausmėmis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė daug didesnę negu vidurkis bausmę. Teismas neatsižvelgė, kad byla buvo nagrinėjama pagreitintu būdu, sutrum­pin­to įrodymų tyrimo tvarka. Neatsižvelgė, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos šešių die­nų laikotarpyje ir galėjo vertinti tai kaip tęstinę veiką. Teismas neatsižvelgė į atsakomybę leng­vinančias aplinkybes, atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto per labai trumpą laiką paleistas iš pataisos namų. Nesutinka su teismo išvada, kad paskyrus švelnesnę baus­mę nebus galima užkirsti kelią nusikaltimams pasiekti. Nuteistasis pažymi, kad daug didesnės baus­mės paskyrimui teismui galėjo turėti įtaką ta aplinkybė, kad viena iš nukentėjusiųjų – N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teismo advokatė. Proceso metu ji priėjo prie pro­ku­roro ir kažką šnibždėjo į ausį. Su ieškiniais nuteistasis sutiko ir palaipsniui atlygins padarytą žalą.

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiūrėti ir sumažinti jam bausmės laiką. Skunde nurodo, kad teismas nuteisė jį per griežta bausme, nes negalėjo skirti didesnę negu vidurkis bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nieko neneigė, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, teismo salėje nukentėjusiųjų atsiprašė, nes anksčiau netu­rė­jo galimybės. Visi jo nusikaltimai vienodi ir padaryti per trumpą laiką, per 4 dienas, tačiau teis­mas nevertino to kaip tęstinės veiklos ir netaikė BK 60 str. 2 d. ir 10 d. Prašo vertinti jo veiksmus kaip tęstinę veiklą. Pažymi, kad yra jaunas, turi šeimą, suvokia savo veiksmus.

Teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą.

Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. L. ir E. B. ape­liaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji V. L. ir E. B. apeliaciniuose skunduose savo kaltės neginčija, prašo paskirti jiems švelnesnę bausmę, vertinti padarytas nusikalstamas veikas, kaip vieną tęstinę veiką. Ape­lia­cinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinių skundų ribų, pa­ti­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas V. L. ir E. B. kaltais, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė fak­tines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskirai neargumentavo, kodėl nuteis­tųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas kiekvieną nuteistųjų padarytą plėšimą kaip atskirą nu­sikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nuos­tatą tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vie­narūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Turto pagrobimo bylose svarbūs veikos tęstinumo požymiai yra vienas grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta, tačiau visada pa­brė­žiama, kad turto pagrobimo pripažinimą tęstine veika visada lemia kaltininko vieningos tyčios bu­vimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008). Vie­nin­gai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susi­for­ma­vusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pa­kartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007). Nenu­s­tačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tar­pas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veiką tęstine (kasacinės nutartys Nr. 2K-743/2007, 2K-12/2009).

Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nors visos nukentėjusiosios gyvena viename mieste ir jos buvo apiplėštos per palyginti neilgą laiką – 2014 m. birželio mėn. nuo 4 d. iki 9 d., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagri­nė­jimo metu V. L. ir E. B. neaiš­ki­no, kad buvo iš anksto suplanavę apiplėšti visas nukentėjusiąsias. Atvirkščiai, jie nurodė, kad po pa­da­ryto nusikaltimo kas kartą iš naujo kildavo sumanymas apiplėšti naują auką. Kiekvienu atveju jie grobė turtą ne iš vieno šaltinio. Nuteistieji kiekvienu atveju apiplėšdavo prie namų sutiktas nu­ken­tėju­siąsias ar įsibrovę į jų butus, pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus už realizuotus pagrobtus daik­tus, pragerdavo, po to vėl sutardavo daryti naują nusikaltimą. Vien tai, kad tarp nuteistųjų pa­da­rytų veikų buvo nedidelis – vienos ar dviejų dienų laiko tarpas ir jos buvo padarytos tame pačiame mieste, nesuteikia pagrindo jas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios, būdingos tęstinei nusikalstami veikai, nebuvimo nuteistųjų V. L. ir E. B. veiks­muo­se, ir teisingai kvalifikavo jo padarytus plėšimus ne kaip tęstinę nusi­kalstamą veiką, bet kaip ats­kirus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. ir E. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir ski­ria­mas bausmes pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, abiem nuteistiesiems paskirtos baus­mės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

V. L. ir E. B. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys pri­skiriamos sunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), viena – apysunkių nu­si­kal­ti­mų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 4 d.). Visos nusikalstamos veikos padarytos prieš garbaus amžiaus moteris. Kal­tininkų atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padarę nusikalstamas veikas ir nuošir­džiai gai­li­si (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusi­kals­ta­mas veikas įvykdė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nu­teis­tieji nusikalto būdami aštuonis kar­tus teisti už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už nusikaltimus nuo­sa­vy­bei, neišnykus teistumui, ką apylinkės teismas pa­grįstai pri­pa­žino nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas pa­pras­tai ski­ria laisvės atėmimo bausmę. V. L. charakterizuojamas neigiamai,  E. B. – pa­ten­ki­namai. Nusikalstamas veikas jie padarė praėjus trumpam laikui po paleidimo iš pataisos namų. Visos teismo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistųjų padaryti nusi­kaltimai nėra atsitiktiniai, yra nu­lem­ti susiformavusių neigia­mų vertybinių nuos­ta­tų. Apylinkės teismas pa­grįstai konstatavo V. L. ir E. B. didelį nenorą laikytis įstatymų.

Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teis­mas, nusprendęs abiem nuteis­tiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti laisvės atė­mimo bausmę, artimą už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytos bausmės vidurkiui, nepažeidė ben­drų­jų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. BK 61 str. 3 d. nus­ta­to, kad įsta­ty­me (šiuo atveju BK 180 str. 1 d. ir 2 d.) numatytos bausmės vidurkis skai­čiuo­jamas su­de­dant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą pa­da­li­jus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 180 str. 2 d. nus­­ta­tytas mak­simalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra septyni metai. Tokiu atveju tikslus ma­tematinis vidur­kis pagal šią įstatymo normą sudarytų trejus metus septynis mėnesius penkiolika dienų ir pirmos instancijos teismas, skir­da­mas griežčiausią už atskirą šioje BK normoje numatytą nusikalstamą veiką bausmę – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, už kitas – trumpesnę, BK 61 str. nuostatų nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė, ir už padarytus nusikaltimus nustatė savo moty­vuose nurodytą bausmę – ne didesnę už vidurkį, nors ir artimą jam.

Subendrindamas bausmes apylinkės teismas nepažeidė ir baus­mių subendrinimo taisyklių, nu­ma­ty­tų BK 63 str. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės buvo su­bendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.), tai yra lengvesniu, negu įstatymo numatytas ga­limas griežčiausias bausmių subendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas, prie griežčiausios bausmės pridėjo po nedidelę dalį švelnesnių bausmių, todėl bausmių subendrinimo būdo nėra pa­grin­do pripažinti neteisingu.

Esant reikiamoms sąlygoms, apylinkės teismas tinkamai pritaikė nuteistiesiems BK 641 str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtas subendrintas bausmes vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už atskiras padarytas nusi­kals­ta­mas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės, tiek subendrintos bausmės yra nepropor­cin­gai griež­tos ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliantas V. L. pir­mos instancijos teismo galimą šališkumą sieja su tai, kad nukentėjusioji N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teisme advokate ir proceso metu kažką pašnibždėjo pro­ku­rorei. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abe­joti apylinkės teismo nešališkumu subjek­ty­vią­ją prasme, t. y. teigti, kad teismo priimtam pro­ce­si­niam sprendimui galėjo turėti įtakos nu­ken­tėjusi N. F., kuri anksčiau vertėsi advokato prak­tika. Apelianto argumentai, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nus­ta­tyta BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, nukentėjusioji teisme nedirba, o tokio pobūdžio tei­gi­nys laikytinas tik deklaratyviu. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu galėjo reikšti nušalinimus teis­mui ar prokurorei, tačiau tai nebuvo daroma. Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. F. baigiamosiose kalbose prašė neskirti kaltina­mie­siems griežtos bausmės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji bandė įtakoti prokurorę. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkina ape­lianto, nėra pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tųjų ape­liacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundai atmetami.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog V. L. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. kovo 3 d. su­daro 67,51 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlai­dų pri­pa­ži­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mąjį pro­ce­są savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mą (Lie­tuvos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra būtinas, nepri­klau­so­mai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/­2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš V. L. neten­kinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skun­dus atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Teisėjai              Viktoras Preikšas

              Kęstutis Dargužis

              Danutė Giačaitė