Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-126-253/2010
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija
121.21; 50.11.2; 35.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. kovo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, apeliantui A. D., apelianto atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei L. P.-Š. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovui A. D., tretieji asmenys UAB „Vitės valdos“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu 2009-04-08 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. D. 13 373,64 Lt nesumokėtą gyvenamosios patalpos, adr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01. Nurodė, kad atsakovas nuo 2000-07-20 gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute adr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuomos sutartis su juo pasirašyta tik 2008-12-09, o iki to atsakovas bute gyveno nepasirašydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ (pakeistu tarybos 2004-02-26 sprendimu Nr. 1-68) nuo 2004-06-01 įvestas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kurį moka visi asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, todėl ir atsakovas privalėjo už gyvenimą savivaldybės bute mokėti nuomos mokestį. Už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01 faktinis nuomos mokesčio įsiskolinimas yra 13 373,64 Lt (t. 2. b. l. 143–148).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-15 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. D. ieškovei Klaipėdos m. savivaldybei 13 373,64 Lt nesumokėto gyvenamosios patalpos, adr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio; priteistos 13 373,64 Lt sumos sumokėjimą atidėjo vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Bylą dalyje dėl atsakovo A. D. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, adr. (duomenys neskelbtini), nutraukė (t. 2, b. l. 183–185).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovas pripažino faktinę aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01 naudojo ir valdė ginčo butą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir tiekiamą energiją, tačiau rašytinės nuomos sutarties su ieškove nebuvo pasirašęs. Nustačius, jog ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovui suteikė valdymui ir naudojimui savo nuosavybės teise disponuojamą turtą – ginčo butą, vėliau pateikė atsakingų asmenų pasirašytą rašytinę nuomos sutartį, laikė, kad ieškovė pateikė atsakovui aiškią ofertą dėl nuomos sutarties sudarymo, o atsakovas, priimdamas ginčo butą valdyti ir naudotis juo visą ginčo laikotarpį, faktiniais konkliudentiniais veiksmais akceptavo ieškovės pasiūlymą. Todėl teismas nustatė, kad net ir nesant rašytinės nuomos sutarties, ieškovę ir atsakovą siejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį. Pažymėjo, kad prievolės atsiranda ne tik iš sandorių bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Todėl atsakovui kyla pareiga mokėti nuomos mokestį tiek pagal faktinius nuomos teisinius santykius, tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimą Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ (pakeistą tarybos 2004-02-26 sprendimu Nr. 1-68). Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė pateikė teismui negauto nuomos mokesčio – nuostolių paskaičiavimą, pagal kurį nustatytas 13 373,64 Lt negauto nuomos mokesčio nuostolis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma 50 proc. nuomos mokesčio nuolaida, kadangi nei 2001-04-25 Vyriausybės nutarime Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais tokios lengvatos nenustatytos. Jos netaikytos ir 2008-12-09 pasirašytoje ginčo buto nuomos sutartyje. Aplinkybė, kad ieškovė kas mėnesį nepateikdavo sąskaitos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo nėra esminė ir eliminuojanti atsakovo pareigą mokėti nuomos mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. D. yra senatvės pensininkas, iš jo pensijos daromi atskaitymai pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, iš atsakovo šiuo sprendimu priteisiama didelė nuomos mokesčio suma, o ieškovė yra juridinis asmuo, savo iniciatyva, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais, laikė pagrįstu priteisto nuomos mokesčio sumokėjimą atidėti vieneriems metams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pirminiu ieškiniu ieškovė kėlė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, bet 2009-04-08 patikslintu ieškiniu šio reikalavimo atsisakė, bylos dalis dėl atsakovo iškeldinimo buvo nutraukta.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (t. 3, b. l. 9–11). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismo sprendime bylą nagrinėjęs teisėjas net keletą kartų jį įvardijo kaip ieškovą, todėl teismo sprendimas yra nelogiškas ir nesuprantamas.
- Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kadangi jis ieškovei priklausančių patalpų nuomininku yra tik nuo 2008-12-09 su visomis rašytinėje nuomos sutartyje aptartomis teisėmis ir pareigomis. Nors teismo sprendimas grindžiamas CK XXVIII skyriaus normomis, tačiau teismas tuo pat metu remiasi ir konkliudentiniais veiksmais, pripažįstant, kad sutarties nebuvo sudaryta. Tokios teismo išvados prieštarauja viena kitai, šis argumentas yra nesuprantamas dar ir todėl, kad ieškovė neprašė nustatyti faktinių naudojimosi butu be sutarties santykių fakto, o teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, faktinį nuomos santykių egzistavimą nustato. Kartu mano, jog komentuojama teisės norma taikoma tik laikiniems turto nuomos santykiams, o ieškovė neįrodinėjo terminuoto naudojimosi gyvenamuoju būstu. Nurodo, jog įstatymų leidėjas daikto nuomos santykiams imperatyviai nustato rašytinę formą. Mano, jog šioje byloje turėjo būti taikomos CK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos santykius. CK 6.575–6.608 str. nuostatų pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė nepateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01, o įsiskolinimą paskaičiavo faktinės nuomos pagrindu.
- Nurodo, jog savivaldybei priklausančio buto nuomos sutartį sudarė ne su savivaldybės taryba, bet su Klaipėdos miesto savivaldybę atstovaujančia ir nuo 2006-12-13 savivaldybės butų priežiūrą vykdančia VšĮ „Klaipėdos butai“. Todėl kyla abejonės dėl ieškovės tinkamumo šioje byloje, kadangi po 2006-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybė šias funkcijas perdavė minėtai viešajai įstaigai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas apeliaciniame skunde neneigia susiklosčiusių faktinių nuomos santykių. O rašytinės sutarties nesudarymas neatleidžia nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį. Priešingu atveju būtų suformuota neigiama praktika, kad nuomininkai, kurie vengia pasirašyti sutartį, gautų finansinės naudos. Nurodo, jog apelianto teiginys, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nėra tinkamas ieškovas, nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Administravimo perdavimas VšĮ „Klaipėdos butai“ nepakeičia ir nepanaikina savininko teisių ir pareigų (t. 3, b. l. 27–28).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl 2009-06-15 sprendimo aiškumo
Apeliantas A. D. nurodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas net keletą kartų jį įvardijo kaip ieškovą, todėl teismo sprendimas yra nelogiškas ir nesuprantamas.
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-25 nutartimi ištaisė 2009-06-15 sprendimo rašymo apsirikimus (t. 2, b. l. 187), todėl apelianto A. D. argumentas dėl sprendimo aiškumo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl materialinių teisės normų taikymo tinkamumo
Ieškovė patikslintu 2009-04-08 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. D. 13 373,64 Lt nesumokėtą gyvenamosios patalpos, adr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog įstatymų leidėjas daikto nuomos santykiams imperatyviai nustato rašytinę formą, ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė nepateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01, o įsiskolinimą paskaičiavo faktinės nuomos pagrindu.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaroma raštu, ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas (CK 6.579 str. 1 d.). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymo pasekmes numato CK 1.93 str. 2 d. Rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Tačiau nurodytos teisinės pasekmės nėra absoliučios. Šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu ir kitais nurodytais atvejais (CK 1.93 str. 6 d.). Atsakovo motina bute, adr. (duomenys neskelbtini) gyveno pagal 1983-05-27 mainų orderį Nr. 186245. Jai mirus (duomenys neskelbtini), savivaldybei priklausančiame bute liko gyventi nuomininkės sūnus atsakovas A. D., laikytina, kad byloje yra netiesioginių rašytinių sandorio sudarymo įrodymų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. D. realiai naudojosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro sąlygos, suformuluotos išreiškiant valią, ir forma. Net ir nesant šalių pasirašytos sutarties laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2008-12-01, matyti aiškiai išreikšta subjektų valia ir tikslas sukurti gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad net ir nesant rašytinės nuomos sutarties, ieškovę ir atsakovą siejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai.
Savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ (pakeistu tarybos 2004-02-26 sprendimu Nr. 1-68) nuo 2004-06-01 įvestas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kurį moka visi asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Nesant ginčo dėl to, jog atsakovas realiai naudojosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis, jis neabejotinai turi pareigą sumokėti 13 373,64 Lt dydžio negauto nuomos mokesčio už naudojimąsi jomis šių patalpų savininkei (CK 6.477 str. 1 d., 6.576, 6.583 str. 1 d.).
Dėl ieškovės tinkamumo
Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės tinkamumo, nurodydamas, kad nuo 2006-12-13 savivaldybės butų priežiūrą vykdo VšĮ „Klaipėdos butai“, todėl teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, adr. (duomenys neskelbtini), nuo 1995-01-01 nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 7). Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d.). Meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p.). Iš byloje esančios VšĮ „Klaipėdos butai“, kuri įsteigta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-11-30 sprendimu Nr. T2-364 (t. 3, b. l. 12), 2007 m. veiklos ataskaitos 2.1. p. matyti, kad VšĮ „Klaipėdos butai“ misija ir tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant socialinio būsto administravimo ir priežiūros funkcijas (t. 3, b. l. 14).
Išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad byloje, susijusioje su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turto administravimu, Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkama ieškove, o socialinio būsto administravimo ir priežiūros funkcijų perdavimas VšĮ „Klaipėdos butai“ nepakeičia ir nepanaikina Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisių ir pareigų.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
2010-03-04 atsakovas A. D. pateikė į bylą procesinius dokumentus. Dokumentai į bylą pateikti pasibaigus žodiniam bylos nagrinėjimui iš esmės, neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – neišversti į valstybinę kalbą (CPK 113 str. 3 d.), nepateiktas reikalingas skaičius procesinių dokumentų ir jų priedų skaičius (CPK 113 str. 2 d.), todėl atsisakytina juos priimti ir dokumentai grąžintini pateikusiam asmeniui (CPK 181 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovo A. D. 2010 m. kovo 4 d. teismui pateiktus procesinius dokumentus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė
Danguolė Martinavičienė