Civilinė byla  Nr. e2A-2298-392/2025

     Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00078-2022-7

     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Baraždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir S. D. bei atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-995/2025 pagal ieškovų V. S. ir S. D. ieškinį atsakovams E. M., D. V., D. P. V., tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl teisės registruoti turto pakeitimus ir turto atidalijimo, pagal atsakovės E. M. priešieškinį ieškovams V. S., S. D., atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys D. V., D. P. V., R. G., Valstybės įmonė „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos pakeitimo/nustatymo, statybos leidimo panaikinimo, termino statybos leidimui ginčyti atnaujinimo, sutikimo panaikinimo bei susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, ir pagal atsakovų D. V. ir D. P. V. priešieškinį ieškovams V. S., S. D., atsakovei E. M., tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, R. G., dėl naudojimosi gyvenamojo namo pastogės patalpomis tvarkos pakeitimo, teisės rengti vandens apskaitos projektą be bendraturčių sutikimo, geriamo vandens vandentiekio bei nuotekų vamzdyno prijungimo kadastrinių matavimų įregistravimo, rūsio patalpos priskyrimo bendram naudojimui ir patekimo į rūsio patalpą. 

Apeliacinės instancijos teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. S. ir S. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) atidalinti turtą, suformuojant atskirus turtinius vienetus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą bei pagal 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su jos sudėtinėmis dalimis: V. S. priklausančias 20/100 dalis 22,80 m2 bendro ploto gyvenamosios patalpos – buto (kadastrinės bylos tomas Nr. 3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksuojamos: 3-1– 6,33 m2; 3-2– 2,64 m2; 3-3 – 13,83 m2; S. D. priklausančias 31/100 dalis 37,17 m2 bendro ploto gyvenamosios patalpos – buto (kadastrinės bylos tomas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksuojamos: 1-1 – 4,37 m2; 1-2 – 11,95 m2 ; 1-3 – 6,72; m2; 1-4– 2,29 m2; 1-5 – 11,84 m2 ir a-1 – 0,56 m2; E. M. pripažinti nuosavybės teisę į poilsio patalpas (kadastrinės bylos tomas Nr. 4), turinčias 22,47 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos indeksais: 4-1 – 9,09 m2; 4-2 – 1,88 m2; 4-3 – 11,50 m2; E. M., D. V. ir D.-P. V. pripažinti bendros dalinės nuosavybės teisę į poilsio patalpas (kadastrinės bylos tomas Nr. 2), turinčias 34,32 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos indeksais: 2-1 – 2,68 m2; 2-2 – 6,17 m2; 2-3 – 11,38 m2; 2-4 – 5,34 m2; 2-5 – 8,75 m2 ir a-1 – 0,56 m2;   2) pripažinti teisę ieškovams registruoti turto – gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimus pagal matininkės O. M.-L. 2021-09-02 suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su jos sudėtinėmis dalimis (kadastrinės bylos tomai Nr. 1, 2, 3, 4); 3) priteisti ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės E. M.. Ieškovai nurodė, kad gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), bendrosios nuosavybės teise priklausė penkiems bendraturčiams: J. L. D. priklausė 11/100 Namo; J. L. priklausė 18/100 Namo; E. M. priklauso 20/100 Namo; V. S. priklauso 20/100 Namo; S. D. priklauso 31/100 Namo. Buvusios bendraturtės J. L. D. ir J. L. yra mirusios, jų teises paveldėjo: J. L. D. – D. V. ir D. P. V., J. L. – atsakovė E. M.. 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracija architekto R. G. parengto 2018 m. projekto (toliau – Projektas) pagrindu išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004 (toliau – Statybos leidimas), suteikiantį teisę atlikti statybos darbus. 2021-06-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-876 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Įsakymas), kuriuo Namo patalpoms, butams buvo suteikti numeriai. 2021-09-02 buvo užbaigta Namo kadastrinių matavimų byla. 2024-02-13 pagrindinė Namo kadastrinės bylos elektroninė versija praėjo patikrą ir buvo suderinta su VĮ „Registrų centras“, o 2024-11-19 kadastro tvarkytojo – VĮ „Registrų centras“ buvo suderintos likusios bylos. Ieškovai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ įregistruoti naujai suformuotus turtinius vienetus, tačiau sužinojo, kad be D. P. V. ir D. V. sutikimo negali to padaryti. Su pastaraisiais ginčo ieškovų ieškinio pagrindu nėra. Ginčas kilo su atsakove E. M., kuri nesutinka su ieškovų siūlomu atsidalinimu.

2.       Atsakovė E. M. prašė ieškovų V. S. ir S. D. patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal ieškinį yra prašoma atidalinti tik ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. tik ieškovams prašoma įregistruoti buto paskirties atskirus turtinius vienetus, tuo tarpu kitiems bendraturčiams pagal Projektą numatomos tik poilsio patalpos, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi. Atsakovė E. M. nebuvo davusi sutikimo jau parengtam Projektui, nes 2017-10-20 buvo pasirašytas bendraturčių sutikimas tik dėl projekto rengimo. Atsakovė E. M. ir jos velionė motina J. L., pasitikėdamos ieškove V. S., pasirašydamos 2017-10-20 sutikimą, neįsigilino ir nesuprato inicijuoto turto atidalinimo proceso ir esmės, nebuvo atskleista informacija dėl konkrečiai formuojamų turtinių vienetų, priskiriamų patalpų ir pan. Parengus Projektą, nei atsakovė E. M., nei jos motina J. L. nebuvo supažindintos su parengtu Projektu, jo sprendiniais. Įgyvendinus ieškovų Projektą kiti bendraturčiai prarastų galimybę nekliudomai taip pat suformuoti naujus nekilnojamuosius objektus, nes tai prieštarautų pagrindinei namo naudojimo paskirčiai, net jei ji butų pakeista į gyvenamąja (dviejų butų). Likę bendraturčiai turėtų keisti namo paskirtį, daryti detalųjį planą, neprieštaraujantį miesto detaliajam planui, kas šioje situacijoje neįgyvendinama. Turint poilsio patalpas likę bendraturčiai ateityje patirtų papildomų išlaidų, kitų sunkumų – tektų mokėti Nekilnojamojo turto mokestį, jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė viršytų 150 000 Eur, gali būti didesni komunalinių paslaugų mokesčių tarifai, patalpų likvidumas gali būti prastesnis ir kt.. Gyvenamasis namas yra 1960 metų statybos, turintis bendras laikančiąsias konstrukcijas, name yra centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinė kanalizacija (nuotekos), o namas yra vieno buto pastatas. Ieškovai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų (inžinierinių komunikacijų atskyrimo klausimų, žemės sklypo naudojimosi/atidalijimo tvarkos, bei kitų namo priklausinių atidalijimo tvarkos ir pan.). 

3.       Atsakovai D. V. ir D. P. V. su ieškovų V. S. ir S. D. patikslintu ieškiniu sutiko. Atsakovų nuomone, ieškovų reikalavimas atitinka kadastro bylų duomenis, kurios suderintos su VĮ „Registrų centras“. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, kuris atitinka gyvenamojo namo remonto projektą.

4.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė teismo bylą nagrinėti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šis pastatas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – Palangos senojo miesto vietos, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), teritorijas. Nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo paveldosaugos reikalavimai pastatams, esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoje, išliks nepakitę.

5.       Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad ieškovai V. S. ir S. D. ištaisė kadastrinių matavimų klaidas, jos yra suderintos su Nekilnojamojo turto registru ir šiuo metu nebūtų kliūčių jų registruoti Nekilnojamojo turto registre, jei teismas tenkintų ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus.

6.       Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad neprieštarauja ieškovų V. S. ir S. D. patikslinto ieškinio patenkinimui. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą pagal architekto R. G. parengtą vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, formuojant du butus su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini), projektą. Atsakovė E. M. praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą statybos leidimui skųsti. Projekte esantis bendraturčių sutikimas – neprieštaravimas, kad ieškovai atliktų projektą – vertintinas kaip sutikimas, kad ieškovai susiprojektavę įgyvendintų projektą. 

7.       Atsakovė E. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,88 m2, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: E. M. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-10 (11,50 m2), 1-11 (9,09 m2), 1-12 (1,88 m2), 1-14 (6,17 m2), 1-15 (11,38 m2),1/2 1-16 (1,34 m2), ½ 1-17 (2,67 m2), viso 44,40 m2, 38/100 dalis; S. D. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1 (11,84 m2), 1-5 (11,95 m2), 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-7 (4,37 m2), 1-8 (6,72 m2), 1-9 (2,29 m2), viso 37,54 m2, 32/100 dalis; V. S. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2 (6,33 m2), 1-3 (2,64 m2), 1- 4 (13,83 m2), viso 22,80 m2, 19/100 dalis; D. P. V. ir D. V. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 1-6 (0,38 m2), 1-13 (8,75 m2), 1/2 1-16 (1,34 m2), 1/2 1-17 (2,67 m2); viso 13,14 m2, 11/100 dalis; 2) panaikinti 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) atnaujinti praleistą terminą reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 4) panaikinti 2017-10-20 E. M. pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamąją (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“; 5) pripažinti 2021-11-16 susitarimą niekiniu ir negaliojančiu; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. E. M. nurodė, kad 2000-09-27 buvo pasirašyta bendraturčių sutartis, pagal kurią buvo nustatyta gyvenamojo namo, kurio bendras plotas buvo 120,28 m2, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi tvarka. Ši 2000-09-27 sutartis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo nebeatitinka realios situacijos, patalpos yra pertvarkytos, pasikeitęs gyvenamojo namo bendras plotas. Atsakovės prašoma nustatyti nauja gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nedaro žalos ir nesuvaržo bendraturčių teisių, nepažeidžia jų interesų ir atitinka 2018-01-08 atliktus kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsakovė E. M. taip at nurodė, kad ieškovai V. S. ir S. D. iniciavo projektą su tikslu pakeisti Namo paskirtį iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) į gyvenamosios paskirties (dviejų butų). 2018-03-20 baigtas rengti projektas „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini)“ Nr. 18/04-TP-R. 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracija Projekto pagrindu išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus, o 2021-06-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-876 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini) 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, (duomenys neskelbtini)“. Tiek atsakovė, tiek jos motina J. L. buvo suklaidintos ir apgautos dėl inicijuoto Projekto. 2017-10-20 buvo pasirašytas bendraturčių sutikimas, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovai atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Taigi gyvenamojo namo bendraturčiai sutiko tik dėl projekto rengimo. Parengus projektą, nei atsakovė, nei jos motina nebuvo supažindintos su parengtu Projektu, jo sprendiniais. Atsakovė terminą statybos leidimui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Ji neturėjo visos informacijos apie ieškovų inicijuotą Projektą, parengus projektą ji su juo nebuvo supažindinta, nebuvo atskleista projekto sprendinių esmė. Atsakovei nebuvo žinoma apie išduotą statybos leidimą. Jokie statybos darbai pagal Projektą ir leidimą iš esmės nebuvo įgyvendinti. Atsakovė gyvena Kaune, Palangoje paprastai būna vasaros metu, o su ieškovais bendrauja labai mažai. Atsakovė ilgą laiką, o ypač paskutinius du metus, slaugė sunkiai sergančią mamą J. L., kuri mirė, todėl ji tinkamai negalėjo suvokti ir įvertinti esamos padėties. Ieškovė V. S. niekada atsakovei neįteikdavo jokių pasirašomų ar tvarkomų dokumentų kopijų. Atsakovė taip pat prašė panaikinti jos 2017-10-20 pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovai atliktų projektą, nes nei ji, nei jos velionė motina parengtam projektui sutikimo nedavė. Ieškovai nuslėpė aplinkybes, kurias žinodama atsakovė nebūtų davusi tokio sutikimo. Atsakovė taip pat prašė panaikinti 2021-11-16 susitarimą, kurį pasirašė ne visos to susitarimo šalys. Šis susitarimas yra prieštaraujantis ieškovų iniciatyva parengtam projektui, jo pagrindu išduotam 2021-05-17 statybos leidimui. Pagal Projektą yra numatyta atskiri du buto paskirties nekilnojamojo turto vienetai ir poilsio patalpos, kaip vienas atskiras turtinis vienetas, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi. Pagal 2021-11-16 susitarimą numatyti keturi atskiri turtiniai vienetai (du butai ir dvi poilsio patalpos). Projekte yra numatyti trys objektai, o Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė keturiems objektams adresus – numerius.

8.       Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė taikyti senatį arba atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-23 įsakymu Nr. A1-876 buvo suteikti numeriai pastato (duomenys neskelbtini), patalpoms, o šio sprendimo atsakovė neginčija, nors tai yra statybos leidimo Nr. LSPR-33-210517-00004 pagrindu kilęs individualus teisės aktas, kurį priėmęs subjektas nebegali panaikinti. Be to, atsakovė nenurodo, kuo statybos leidimas pažeidžia jos teises, jei jai būtų priskirtos norimos patalpos. Nėra pagrindo naikinti statybos leidimo, jei bendraturtei nebetinka naudojimosi tvarka. Atsakovė yra veiksnus asmuo, todėl, jei jai buvo klausimų, ji turėjo teisę prieš priimdama sprendimus (pasirašant susitarimus) pasikonsultuoti su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė nenurodė, kokioms imperatyvioms normoms prieštarauja jos ginčijamas sutikimas ir susitarimas.

9.       Atsakovai D. V. ir D. P. V. su atsakovės E. M. patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė E. M. prašo nustatyti naudojimosi tvarką palėpės patalpomis tokiu būdu, kad patalpos 1-17 ir 1-16 būtų priskiriamos bendro naudojimo patalpoms, o tokiam priskyrimui nėra būtinybės. Atsakovai D. V. ir D. P. V. savo priešieškinio reikalavimais siekia sumažinti bendro naudojimo patalpų plotą bei įrengti izoliuotas patalpas, kuriomis bendraturčiai galėtų naudotis atskirai. Toks jų reikalavimas šalina prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti, yra patogus, atitinka geresnį nuosavybės valdymą. Nors atsakovė E. M. nurodo, kad pagal atsakovų D. V. ir D. P. V. siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką jai lieka mažiau patalpų, nei priklauso nuosavybės teise, tačiau 0,43 m2 nukrypimas nėra esminis. Atsakovei E. M. pagal jos variantą naudojimuisi tenka patalpos 1-14 ir 1-15, į kurias ji galėtų patekti tik per bendro naudojimo patalpą. Atsakovė E. M. įsirengė tualetą šalia patalpos 1-14, todėl ji iš patalpos 1-15 į tualetą turėtų vaikščioti per bendro naudojimo patalpą 1-16. Tuo tarpu atsakovai D. V. ir D. P. V. siūlo tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovė E. M. į visas jos naudojimui priskiriamas patalpas galėtų patekti per atskiras patalpas. Atsakovai D. V. ir D. P. V. savo priešieškiniu sutiko savo sąskaita atlikti paprastojo remonto darbus, kad būtų galimybė naudotis izoliuotomis patalpomis jiems ir atsakovei E. M.. Ši atsakovė taip pat turėtų prisiimti tam tikrus kaštus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir savo lėšomis gali įsirengti laiptus į palėpę. 

10.       Ieškovai S. D. ir V. S. su atsakovės E. M. patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas nustatyti naują gyvenamojo namo tvarką yra nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi tapatus egzistuojančiai nustatytai tvarkai. Atsakovė E. M. siekia ne nustatyti naują naudojimosi tvarką, o atidalinti ginčo koridorių (plane žymimu: esamas indeksas „1-6“, naujame plane - „a-1“). Šis reikalavimas nesudaro pagrindo keisti esamą identišką naudojimosi tvarką ir neprieštarauja ieškovų reikalavimui atidalinti savo nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, dėl naudojimosi atskiromis patalpomis tarp šalių ginčo nėra. Atsakovės E. M. siūloma naudojimosi tvarka faktiškai atkartoja ieškovų reikalavimą atidalinti pagal 2021 m. sudarytas kadastrines bylas. Ieškovai taip pat nurodė, kad bendraturčių rašytinis pritarimas projektui rengti yra laikomas sutikimu su Projektu bei pagrindu statybos leidimui išduoti. Projekte yra visų bendraturčių rašytiniai sutikimai, projekto sprendiniai parengti architekto, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl egzistavo visi pagrindai išduoti statybos leidimą. Aplinkybė, neva atsakovė E. M. nesuprato projekto esmės yra atsakovės gynybinė pozicija, reiškiama persigalvojus. Tiek Projekto pavadinimas, tiek sutikimo turinys akivaizdžiai atskleidžia Projekto esmę. Mirusiosios J. L. ir J. L. D. sutiko ir byloje yra jų pritarimas bendrai poilsio patalpai namo pastogėje. Pastogėje patalpos pagal bendrą naudojimosi tvarką visada buvo naudojamos kelių šeimų, o mirusios savininkės atidalijimo neinicijavo. Tačiau, tai neužkerta kelio naujiems savininkams tokias procedūros pradėti. Pastogėje nėra sanitarinio mazgo, įrengtos virtuvės, o name nėra centrinio šildymo. Pastogės savininkai visą daikto turėjimo laiką naudojosi priestate priešais gyvenamąjį namą įrengtu lauko tualetu ir virtuve. Name 2020 m. įrengtas individualus - dujinis šildymas, kuris įvestas tik ieškovų S. D. ir V. S. nuosavybės dalyse. Atsakovė E. M., kuri visą laiką buvo atstovaujama teisininkų, teigia, kad nesuprato projekto esmės, nežinojo apie statybą leidžiantį dokumentą, tačiau kartu su ieškovais apmokėjo matininkės paslaugas už 2021-08-18 sudarytas kadastrines bylas bei 2021-11-16 pasirašė susitarimą dėl patalpų padalijimo. Taigi, terminas, statybos leidimui apskųsti vėliausiai suėjo 2021-12-16.

11.       Atsakovai D. V. ir D. P. V. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pakeisti 2000-09-27 sutartimi nustatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi pastogės patalpomis tvarką ir ją nustatyti pagal 2023-02-15 UAB „Kadmetra“ parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, pagal kurį: D. V. ir D. P. V. priskirti naudotis gyvenamojo namo pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-13/8,75+1-20/3,53+1/2,1-18/0,54+1/4,1-6/0,28 (bendro naudojimo koridorius), viso 13,10 m2; E. M. priskirti naudotis gyvenamojo namo pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-14/6,17+1-15/11,38+1/2 1-18/0,55+1-19/3,03+1/4 1-6/0,28 (bendro naudojimo koridorius), viso 21,41 m2; 2) įpareigoti D. V. ir D. P. V. savo lėšomis atlikti patalpų paprastąjį remontą įrengiant/panaikinant pertvaras palėpės patalpose (pagal 2018-01-11 kadastrinius matavimus pažymėtose indeksais 1-17 ir 1-16) tokiu būdu, kad jos atitiktų 2023-02-15 UAB „Kadmetra“ parengtame gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos naudojimosi tvarkos nustatymo projekte nurodytą patalpų išplanavimą; 3) pripažinti D. V. ir D. P. V. teisę be V. S., S. D. ir E. M. sutikimo rengti vandens apskaitos projektą papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nuo D. V. ir D. P. V. naudojamų patalpų prijungti geriamo vandens vandentiekį prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno, bei įrengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio; 4) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Topo erdvės“ parengtus 2022-10-30 rūsio patalpų kadastrinius matavimus; 5) paskirti rūsio patalpą, UAB „Topo erdvės“ parengtame 2022-10-30 kadastrinių matavimų plane pažymėtą indeksu R-1/9,27 m2, bendram S. D. ir E. M. ir D. V. bei D. P. V. naudojimui, įpareigojant S. D. leisti D. V. ir D. P. V. patekti į rūsio patalpą per jo naudojamą patalpą, 2018-01-11 kadastriniuose matavimuose pažymėtą indeksu 1-7, tikslu prižiūrėti ir aptarnauti vandentiekio vamzdyną. Atsakovai D. V. ir D. P. V. nurodė, kad palėpėje atlikus patalpų išdėstymo pakeitimus, atsiradus naujoms patalpoms, sena naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka šiuo metu nebeatitinka realiai esančios situacijos, todėl egzistuoja būtinybė nustatyti naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Keistina naudojimosi tvarka tik dalyje palėpėje esančių patalpų, kadangi pirmame aukšte esančiomis patalpomis bendraturčiai naudojasi taip pat, kaip ir 2000-09-27, be to, jie yra parengę šių patalpų atidalinimo projektus, prašo teismo atidalinti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pastoge naudojasi tik atsakovai D. V. ir D. P. V. bei atsakovė E. M.. Pagal atsakovų D. V. ir D. P. V. siūlomą projektą keičiasi patalpų, esančių pastogėje išplanavimas lyginant su esama faktine padėtimi bei įregistruotais 2018-01-11 kadastriniais matavimais, tačiau atsakovai įsipareigoja savo sąskaita pertvarkyti patalpas atliekant paprastąjį patalpų remontą tokiu būdu, kad jos atitiktų jų pateikiamą projektą. Tokiu būdu pertvarkius patalpas, būtų galimybė racionaliau naudotis palėpės patalpomis, liktų mažiau bendro naudojimo patalpų, kas sudarytų mažiau konfliktinių situacijų kilimo ateityje. Atsakovai kreipėsi į UAB „Palangos vandenis“ dėl jiems priklausančių patalpų prijungimo prie miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, įrengiant papildomą apskaitos mazgą. Remiantis UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygomis Nr. 190/22 yra būtina gauti bendraturčių sutikimus vandens apskaitos projekto rengimui, tačiau bendraturčiai tokius sutikimus duoti atsisako. Be to, bendraturčiai nesutinka, kad atsakovai prisijungtų vandentiekio tinklus prie jau esančių namo inžinierinių sistemų, nenurodydami tam jokių argumentų. Nuotekų vamzdyną atsakovai nori įsirengti atskirai, neprijungiant jo prie name esančio, o nuvedant į bendro naudojimo nuotekų šulinį, esantį bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Gyvenamajame name yra dar viena bendro naudojimo patalpa rūsyje, kurios kadastriniai matavimai šiai dienai yra neįregistruoti. Būtent šioje bendro naudojimo patalpoje būtų įrengiamas atskiras vandens apskaitos prietaisas. Norint įregistruoti kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtinas visų bendraturčių bendras prašymas. Į rūsyje esančią patalpą galima patekti tik per ieškovo S. D. naudojamą patalpą 1-7 (pagal įregistruotus 2018-01-11 matavimus), todėl ieškovas įpareigotinas netrukdyti atsakovams patekti į bendro naudojimo rūsio patalpą, UAB „Topo erdvės“ parengtame 2022-10-30 kadastrinių matavimų plane pažymėtą indeksu R-1/9,27 m2 tikslu aptarnauti jiems priklausančius vandentiekio tinklus.

12.       Ieškovai V. S. ir S. D. sutiko su atsakovų D. V. ir D. P. V. priešieškiniu. Ieškovai pastoge nesinaudoja, jų reikalavimas nėra susijęs su pastoge, todėl ginčo dėl to nėra. Taip pat nėra ginčo dėl atsakovų prisijungimo prie vandentiekio sistemos. Ieškovai duotų sutikimą, kai bus pateiktas projektas, kuriame detalizuojama, kaip bus atliekamas prisijungimas. Ieškovai neprieštarauja vandens apskaitos projekto įgyvendinimui įrengiant nuotekų vamzdyną, prijungiant jį per bendrą kiemą į ieškovės V. S. naudojamame žemės sklype esantį nuotekų šulinį. Ieškovas S. D. sutiko su nuosavybės teisių ribojimu leidžiant atsakovams patekti į jo rūsio patalpas per jo butą su tikslu prižiūrėti ir aptarnauti vandentiekio vamzdyną.

13.       Atsakovė E. M. su atsakovų D. V. ir D. P. V. priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai D. V. ir D. P. V. prašo patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 1-17, priskirti naudotis vieniems atsakovams, taip užkertant atsakovei E. M. galimybę patekti į palėpės patalpas bei sumažinant jai nuosavybės teise priklausančių kvadratų skaičių. Jei atsakovai D. V. ir D. P. V. aiškiai nurodytų, kaip jie ketina įsivesti vandenį ir nuotekas, jei tai nepažeistų atsakovės E. M. teisių, ji neprieštarauja tokių komunikacijų įvedimui. Atsakovė E. M. sutiktų, kad atsakovai D. V. ir D. P. V. įsivestų atskirą vandens įvadą per lauko pusę, t. y. ne per bendro naudojimo patalpas, prieš tai suderinę su UAB „Palangos vandenys“, tačiau jie nori prisijungti į jau esamas gyvenamojo namo inžinerines sistemas, kurių veikimas gali sutrikti. Galima atlikti įvadą atskirai į namą ir tokiu būdu atsakovams įsivesti vandenį ir nuotekas į jiems priklausantį vieną kambarį. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025-03-24 sprendimu atmetė ieškovų V. S. ir S. D. bei atsakovų D. V. ir D. P. V. prašymą dėl 2023-05-16 taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-24-995/2025 patvirtinimo. Atmetė ieškovų V. S. ir S. D. patikslintą ieškinį dėl teisės registruoti turto pakeitimus ir turto atidalijimo. Tenkino atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį. Pakeitė 2000-09-27 sutartimi nustatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,88 m2, naudojimosi patalpomis tvarką, remiantis 2018-01-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis, įregistruotais Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre: E. M. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtos indeksais: 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-10 (11,50 m2), 1-11 (9,09 m2 ), 1-12 (1,88 m2), 1-14 (6,17 m2 ), 1-15 (11,38 m2),1/2 1-16 (1,34 m2), 1/2 1-17 (2,67 m2), viso 44,40 m2, t. y. 38/100 dalis; S. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtos indeksais: 1-1 (11,84 m2), 1-5 (11,95 m2), 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-7 (4,37 m2), 1-8 (6,72 m2), 1-9 (2,29 m2), viso 37,54 m2, 32/100 dalis; V. S. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtos indeksais: 1-2 (6,33 m2 ), 1-3 (2,64 m2), 1-4 (13,83 m2), viso 22,80 m2, t. y. 19/100 dalis; D. P. V. ir D. V. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtos indeksais: 1/3 1-6 (0,38 m2), 1-13 (8,75 m2), 1/2 1-16 (1,34 m2), 1/2 1- 17 (2,67 m2), viso 13,14 m2, t. y. 11/100 dalis. Tenkino atsakovės E. M. prašymą ir atnaujino praleistą terminą reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33- 210517-00004, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Panaikino 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004. Panaikino 2017-10-20 E. M. pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Pripažino 2021-11-16 E. M. pasirašytą susitarimą negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Paliko nenagrinėtą atsakovų D. V. ir D. P. V. reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo rengti vandens apskaitos projektą papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir dėl šio reikalavimo civilinės bylos Nr. e2-24-995/2025 dalį nutraukė. Tenkino iš dalies atsakovų D. V. ir D. P. V. priešieškinį. Leido atsakovams D. V. ir D. P. V. be bendraturčių S. D., V. S., E. M. sutikimo įsirengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio pagal 2023 m. Lygiagretaus vandens apskaitos mazgo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), supaprastinto statybos projekto, parengto MB „Amber Pro“, dalį, susijusią su buitinių nuotekų įrengimu. Kitus atsakovų D. V. ir D. P. V. priešieškinio reikalavimus atmetė. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo esminiai motyvai: 

14.1.       Pagal V. S. ir S. D. inicijuotą Projektą ir jo pagrindu reiškiamus reikalavimus, yra prašoma atidalinti tik ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. V. S. ir S. D. prašoma įregistruoti buto paskirties nekilnojamojo turto atskirus turtinius vienetus, o kitiems bendraturčiams (E. M. ir D. bei D.P. V.) pagal siūlomą Projektą numatomos tik poilsio patalpos, kurių dalis lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi. Taigi pagal byloje pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus, bendroji nuosavybė baigtųsi tik ieškovų atžvilgiu, o atsakovai liktų naujai suformuotų gyvenamojo namo dalių (konkrečiai pastogės) bendraturčiais. Teismo vertinimu, patikslintu ieškiniu pasiūlyti Projekto sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės valdomo gyvenamojo namo dalies atidalijimo yra išimtinai naudingi ieškovams, tačiau jie neužtikrina bendraturčių lygiateisiškumo ir pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Ieškovams pagal Projektą atsidalijus priklausančias namo dalis ir įregistravus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, būtų pažeisti likusių bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes jie prarastų galimybę nekliudomai taip pat suformuoti naujus nekilnojamuosius objektus. Pagrindinė pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), o žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris bendrąją daline nuosavybės teise priklauso šio ginčo bendraturčiams, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismas pritaria atsakovės E. M. argumentams, kad vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams yra taikomas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, o daugiabučiams namams taikomas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Palyginus šiuos dviejų statybos techninių reglamentų reikalavimus, taikomus vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namas, akivaizdu, kad daugiabučiams gyvenamiesiems namams yra nustatyti tiek skirtingi žemės sklypo rodikliai, tiek ir teisės aktais nustatyti griežtesni reikalavimai. Teismui patvirtinus ieškovų siūlomą gyvenamojo namo atidalijimo variantą, likę bendraturčiai ateityje prarastų galimybę nekliudomai suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nes tai prieštarautų pagrindinei namo naudojimo paskirčiai (vieno buto pastatai), net jei ji būtų pakeista į gyvenamoji (dviejų butų). Ieškovai siūlomu gyvenamojo namo dalies atidalijimo Projektu savo valdomas patalpas formuoja kaip butus, o kitų bendraturčių valdomos patalpos liktų kaip poilsio patalpos. Pastogės patalpos taip pat priskiriamos poilsio patalpoms ir jos liktų bendram bendraturčių naudojimuisi. Nors ieškovai teigia, kad mirusiosios bendraturtės J. L. ir J.L. D. sutiko ir byloje yra jų pritarimas bendrai poilsio patalpai namo pastogėje, pastogėje patalpos pagal bendrą naudojimosi tvarką visada buvo naudojamos kelių šeimų, o mirusios savininkės atidalijimo neinicijavo, tačiau teismas pažymėjo, jog faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka yra tik vienas iš kriterijų, reikšmingų svarstant klausimą dėl atidalijimo, nes sprendžiant dėl konkretaus atidalijimo būdo, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas sutiko su atsakovės E. M. argumentais, kad ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra ydingas ir nenaudingas atsakovei E. M., nes bendraturčiams E. M. ir D. V. bei D.P. V. bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų, jie netaptų savarankiškais turto bendraturčiais ir toliau negalėtų be apribojimų naudotis savo nuosavybe, nebūtų užtikrintas turto naudojimo racionalumas. Tikimybė, kad atsakovė, kuriai atidalinimo projektu siūloma valdomas gyvenamojo namo patalpas priskirti poilsio paskirčiai, gali patirti papildomų išlaidų, prarasti galimybę pasinaudoti įstatymų nustatytomis lengvatomis, patirti kitų sunkumų, taip ir liko nepaneigta. Teismo posėdžio metu pasiūlius spręsti ginčą taikiu būdu, pakeičiant namo atidalijimo būdą, t. y. priskiriant E. M. valdomas patalpas gyvenamajai paskirčiai, o vienam iš ieškovų priskiriant poilsio patalpas, ieškovams viso proceso metu tvirtinant, kad gyvenamoji paskirtis nuo poilsio paskirties visiškai nesiskiria, ieškovai kategoriškai su tokiais teismo siūlomais pakeitimais nesutiko, argumentuodami tik tuo, kad atsakovė buvo davusi sutikimą tokiam gyvenamojo namo atidalijimo būdui. Tai patvirtina, kad ieškovams yra neabejotinai suprantama, kad poilsio paskirties patalpos yra mažiau patrauklios, nei gyvenamosios paskirties patalpa – butas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad šiuo atveju, patenkinus ieškovų reikalavimus, jiems būtų suteiktos išimtinės teisės, jų padėtis taptų ženkliai geresnė, o atsakovės E. M. atžvilgiu būtų pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčijamai patvirtina, jog ginčo pastate-gyvenamajame name yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas. Gyvenamasis namas, priešingai nei teigia ieškovai, turi bendras inžinerines komunikacijas, tačiau ieškovai nedetalizavo, kaip inžinerinėmis komunikacijomis individualiai/ atskirai būtų naudojamasi, bei nepateikė planų, eskizų, specialistų brėžinių, kokiu būdu būtų atskirti minimi inžineriniai įrenginiai bei kaip jie būtų aptarnaujami. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, tačiau jokių brėžinių nebuvo pateikta. Gyvenamąjį namą atidalijant į atskirus du butus ir dvi poilsio patalpas, turėtų nebelikti jokių bendrų inžinerinių tinklų, t. y. nė vieno buto savininkas neturėtų būti priklausomas nuo kito buto savininko ir poilsio patalpų savininkų veiksmų prižiūrint, eksploatuojant ar remontuojant inžinerinius tinklus. Teismas taip pat pažymėjo, jog gyvenamajame name yra dar ir bendro naudojimo patalpų – rūsys bei palėpė, tačiau ieškovų siūlomais Projekto sprendiniais nėra išspręsta šių bendro naudojimo patalpų naudojimosi/atidalijimo tvarka. Be kita ko, ieškovų siūlomais gyvenamojo namo patalpų atidalijimo projektiniais sprendiniais nėra išspręsti ir klausimai dėl žemės sklypo bei kitų gyvenamojoje valdoje esančių kitų pastatų (sandėlio, garažo) naudojimosi/atidalijimo tvarkų. Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natūra pagal pateiktą Projektą negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma/keičiama naudojimosi bendru daiktu tvarka. Tokios tvarkos nustatymas/pakeitimas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą.

14.2.       Atsakovė E. M., taip pat ir atsakovai D. V. ir D.P. V., siekdami pakeisti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y., kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamajame name kai kurios patalpos yra pertvarkytos, po patalpų pertvarkymo, yra pasikeitęs gyvenamojo namo bendras plotas (buvo 120,28 m2, o dabar VĮ „Registrų centras“ pastato dalių apskaičiavimo tvarkoje nurodyta, kad pastato plotas yra 117,88 m2). Be to, yra pasikeitę gyvenamojo namo bendraturčiai (J. L. priklausiusi patalpų dalis šiai dienai yra perėjusi E. M. nuosavybėn, J.L. D. patalpų dalis nuosavybės teise yra parėjusi atsakovams D. V. ir D.P. V., o V. K. ir B.O. K. gyvenamojo namo patalpų dalis yra perėjusi S. D.). Teismas darė išvadą, kad šalys, prašančios nustatytos naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos pakeitimo, įrodė svarbias priežastis, kurioms esant nustatyta 2000-09-27 notarine sutartimi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka turi būti keičiama. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė E. M. pateikė viso gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo pasiūlymą, o atsakovai D. V. bei D.P. V. pateikė naudojimosi tvarkos pasiūlymą tik dėl gyvenamojo namo pastogėje esančių patalpų naudojimo, kurios dalinės nuosavybės teise priklauso jiems ir atsakovei E. M.. Teismas nusprendė taikyti pakeitimo naudojimosi bendru daiktu tvarką pagal atsakovės E. M. pateiktą pasiūlymą, kadangi ji labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises ir interesus, atitinka teismų praktikoje aptartus principus ir kriterijus. Pagal ieškovų pateiktą siūlomą gyvenamojo namo atidalinimo projektą atsakovės E. M. siūloma naudojimosi patalpomis tvarka iš esmės yra identiška ieškovų reikalavimui atidalinti gyvenamąjį namą pagal 2021 m. sudarytas kadastrines bylas, atsakovai D. V. bei D.P. V. taip pat sutinka dėl pirmame namo aukšte, esančių konkrečių patalpų priskyrimo naudotis ieškovams ir atsakovei E. M., o pastogėje esančių patalpų priskyrimui jiems ir atsakovei E. M.. Taigi byloje ginčo dėl naudojimosi atskiromis patalpomis tarp šalių nėra. Toks būdas labiausiai atitinka nusistovėjusią istorinę ir šalių (ieškovų ir atsakovės E. M.) bei ankstesnių bendraturčių sutartimi aptartą naudojimo ginčo pastatu tvarką. Atsakovės E. M. pateiktoje naudojimosi ginčo pastatu tvarkoje siūloma pakeisti bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką, naudojimosi pastatu tvarkoje nurodant tikruosius savininkus, patikslinant pastato bendrą bei bendraturčių pastate valdomų patalpų dalių plotus, taip pat patalpos, pažymėtos plane 1-6 (bendro koridoriaus), bendraturčių valdomas dalis, kurios yra pasikeitusios (sumažėjusios) dėl patalpų pertvarkymo. Byloje kilo šalių ginčas dėl patalpos, pažymėtos plane 1-6 (bendro koridoriaus), kuri pagal E. M. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pasiūlymu yra priskiriamas visų bendraturčių bendram naudojimui, t. y. po 1/3. Iš 2000-09-07 sutarties dėl naudojimosi tvarkos teismas nustatė, kad patalpa 1-6 (koridorius, 1,23 m2 bendro ploto) buvo paskirtas naudotis B.O. K., J.L. D., V. K. ir J. L., t. y. keturioms bendraturtėms lygiomis dalimis po 1/4 patalpos 1-6 (koridoriaus). Šiuo metu koridoriumi bendrai naudojasi S. D. (įsigijęs patalpas iš B.O. K. ir V. K.), E. M. (paveldėjusi patalpas iš savo mamos J. L.) ir D. V. bei D.P. V. (įgiję paveldėjimo teisę į patalpas iš J.L. o.). Pirmame gyvenamojo namo aukšte, esantis koridorius, pažymėtas plane 1-6, 1,12 m2 yra bendras daiktas, kuris visavertiškai atlieka priskirtą funkciją tik kaip visiems bendraturčiams priklausančių dalių visuma, todėl, teismas sutiko su atsakovės E.o M. naudojimosi tvarkos pasiūlymu - šį bendrą daiktą dabartiniams trims gyvenamojo namo bendraturčiams priskirti naudotis lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 E. M. (0,37 m2), S. D. (0,37 m2) ir D., D.P. V. (0,38 m2) (ieškovė V. S. gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra ginčo patalpa 1-6, naudojamų patalpų neturi ir faktiškai koridoriumi nesinaudoja).

14.3.       Teismas vertino, kad atsakovės E. M. siūloma naudojimosi tvarka bendraturčių teisių nepažeidžia, ji atitinka esamą padėtį (ieškovai ir toliau naudosis pirmame aukšte esančių patalpų dalimis, atsakovė E. M. pirmame aukšte ir pastogėje esančių patalpų dalimis, o atsakovai D. V. bei D.P. V. naudosis pastogės patalpų dalimi, patalpa 1-6 (bendru koridoriumi) ieškovas S. D., atsakovai E. M., D., D.P. V. naudosis bendrai lygiomis dalimis), tokia tvarka yra patogi visiems bendraturčiams, užtikrina jiems galimybę naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, sudaro mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti, gyvenamasis namas ir toliau bus naudojamas racionaliai bei efektyviai, proporcija su nuosavybės teise turimomis idealiomis dalimis iš esmės išlaikyta.

14.4.       Teismas taip pat nurodė, kad tarp D. V., D.P. V. ir E. M. iš esmės kilo ginčas dėl jų po 1/2 valdomų bendro naudojimo patalpų pastogėje, pažymėtų plane 1-16, 1-17 (patalpų žymėjimas pagal 2018-01-08 įregistruotus kadastrinius matavimus). Atsakovai D. V. ir D.P. V. pateiktu projektu siūlo šias patalpas padalinti į tris dalis, t. y. į 1-18 patalpą (1,09 m2), paliekant pastogės bendraturčių bendram naudojimui po ½, 1-19 (3,03 m2) patalpą priskirti atskirai naudotis atsakovei E. M. ir 1-20 (3,53 m2) priskirti atskirai naudotis atsakovams D. V. ir D.P. V., bei, siekiant naudotis izoliuota patalpa 1-20, 0,37 m2 (bendrų patalpų pastogėje ploto sąskaita), priskirti jiems patekimui į patalpą 1-20, o atsakovė E. M. siūlo šias ginčo patalpas palikti bendram naudojimui po 1/2 t. y. kaip ir buvo pirminiame bendraturčių susitarime dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu. Teismas, išanalizavęs abiejų šalių pateiktus pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos pastogės patalpomis, sprendžia, kad atsakovų D. V. bei D.P. V. pasiūlytas naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo variantas neatitinka teisingumo, racionalumo, proporcingumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Atsakovams D. V. ir D.P. V. priskyrus pastogės patalpas pagal jų siūlomą projektą, sumažėtų atsakovės E. M. nuosavybės teise priklausančio ploto dalis, be to, jai būtų užkirstas kelias patekti į palėpės patalpas, į kurias laiptai yra būtent iš patalpos 1-20. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad skirtumas tarp šalių siūlomos naudojimosi tvarkos yra 0,50 m2 (pagal D. ir D.P. V. siūlymą jiems tektų - 3,53 m2 atskira patalpa 1-30, o E. M. – 3,03 m2 atskira patalpa 1-19), tačiau įvertinus pastogės bendro naudojimo patalpų 1-16, 1-17, kurias valdo bendraturčiai, bendrą plotą, jų procentinė išraiška sudarytų netgi 15 procentų skirtumą E. M. nenaudai, be to, įrengiant įėjimą, reikalingą išskirtinai atsakovams D. ir D.P. V. patekti į sau priskiriamą atskirą patalpą 1-20, papildomai jie iš bendrų patalpų pastogėje ploto savo naudai dar prisiskiria 0,37 m2. Kaip matyti iš pateikto projekto, atsakovė E. M. nebegalėtų patekti į palėpę virš pastogės, nes laiptai liktų ne bendro naudojimo patalpose, kaip yra dabar, o patalpoje 1-20, kurios pagal projektą priklausytų D. V. ir D.P. V.. Nors atsakovai nurodo, kad šiuo metu palėpe E. M. nesinaudoja, ji nėra įrengta ir priklauso visiems bendraturčiams, tačiau tai nereiškia, kad galima paneigti E. M. teisę naudotis šia patalpa. Teismui patvirtinus atsakovų D. V. ir D.P. V. siūlomą naudojimosi pastoge tvarką, reiktų atlikti pertvarkymo darbus, kuriuos jie įsipareigoja atlikti savo lėšomis, be to atsakovė E. M., norėdama patekti į palėpę taip pat turėtų įsirengti laiptus iš savo patalpų, o tai būtų neracionalu ir visiškai netikslinga, tuo labiau, kad tokiam pakeitimui prieštarauja atsakovė E. M.. Taigi, atsakovų D. ir D.P. V. siūloma naudojimosi pastoge tvarka būtų neracionali, neužtikrintų šalių teisių ir teisėtų interesų balanso, prieštarautų nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, sąlygotų papildomas išlaidas pertvarkant patalpas (rengti laiptus patekimui į palėpę, įrenginėti, panaikinti pertvaras palėpės patalpose). Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas atsakovų D. V. bei D.P. V. priešieškinio reikalavimą pakeisti naudojimosi pastoge tvarką atmetė. Atmetus atsakovų D. V. ir D.P. V. reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pastoge pakeitimo, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo savo lėšomis atlikti patalpų paprastąjį remontą. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį yra pripažįstamas prioritetiniu, kadangi jis atitinka tiek bendraturčių lūkesčius dėl ginčo pastato naudojimosi, tiek bendraturčių iki šiol egzistuojantį susitarimą, tiek faktinį gyvenamojo namo patalpomis naudojimą.

14.5.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė E. M. kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą patikslinto priešieškinio reikalavimui dėl ginčijamo 2021-06-23 statybos leidimo Nr. LSPR-33-210517-00004 panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė E. M. siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė E. M. iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo neturėjo visos informacijos apie ieškovų inicijuotą projektą, duomenų apie tai, kad ji iki šios bylos nagrinėjimo su parengtu projektu ir jo sprendiniais būtų supažindinta ir atskleista projekto turinio esmė, nėra, kaip ir nėra duomenų apie tai, kad E. M. būtų žinojusi apie išduotą ginčijamą statybos leidimą. Atsakovė E. M. nebuvo įtraukta nei į projekto rengimą, nei į statybos leidimo gavimo procedūrą ir/ar apie ją informuota (projektavimo darbus užsakė ieškovai V. S. bei S. D., o S. D. buvo įgaliotas V. S. pasiimti išduotą statybos leidimą). Byloje taip ir liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė E. M. apie ieškovų pareikštų reikalavimų esmę ir teisines pasekmes sužinojo tik 2022 m. birželio mėn., kai atsisakė būti bendraieškė pagal ieškovų V. S. ir S. D. pareikštą ieškinį. Be to, teismas neturėjo pagrindo netikėti ir atsakovės E. M. paaiškinimais, kad ji slaugė sunkiai sergančią mamą, kuri mirė aptariamu laikotarpiu, ir dėl to ji negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti esamos padėties. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir praleistą procesinį terminą atnaujinti, kadangi formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo padavimo termino, susidarytų netoleruotina teisinė situacija. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančios situacijos suvokimui ir teisminio ginčo pasirengimui buvo reikalingas laikas, kas taip pat pateisina termino statybos leidimo ginčijimui paduoti praleidimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė E. M. būtų pasielgusi nesąžiningai, itin nerūpestingai, neatidžiai ar būtų buvusi neaktyvi. Atsižvelgiant į tai, teismas atnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ginčyti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021-06-23 išduotą statybos leidimą Nr. LSPR-33-210517-00004;

14.6.       Teismas nustatė, kad 2017-10-20 bendraturčiai J.L. D., A. S., E. M., J. L. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutikime, adresuotame Palangos miesto savivaldybės administracijai, nurodė neprieštaraujančios, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirtus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Šį sutikimą pasirašė J.L. D., A. S. (miręs ieškovės V. S. sutuoktinis), kuris prie parašo padarė ranka įrašytą prierašą „Pageidauju, kad būtų suteiktas buto pastato numeris“, J. L. ir E. M.. Po parašų sutikime yra taip pat padaryti prierašai (pastabos) ranka, kad „Aš J. L. D. pageidauju poilsio patalpos“, „Aš V. S. pageidauju buto su numeriu“, „Sutinku su sąlyga, kad S. D. bus išskirtas atskiras butas su numeriu“. Sutikime E. M. ir jos mamos J. L. padarytų prierašų, kuriuose būtų išsakyti jų pageidavimai dėl joms priklausančių patalpų paskirties nėra. Byloje yra dar vienas analogiško turinio 2017-10-20 susitarimas, kuriame yra padaryta ranka įrašyta pastaba kad „Aš J. L. D. pageidauju poilsio patalpos“, kitų prieš tai nurodytų prierašų nėra. Būtent šie susitarimai buvo pateikti architektui ir įkelti į „Infostatyba“ kartu su Projektu, ir pagal kuriuos buvo išduotas atsakovės E. M. ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSPR-33-210517-00004. Išanalizavus 2017-10-20 susitarimo turinį akivaizdžiai matyti, kad bendraturčiai juo susitaria tik dėl projekto rengimo, t. y. „neprieštarauja, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirtus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, tačiau iš šio susitarimo turinio negalima spręsti, kad bendraturčiai duoda pritarimą ir pačiam projektui. Susitarime nėra atskleista informacija dėl konkrečiai formuojamų turtinių vienetų, priskiriamų patalpų, nėra duomenų, kam konkrečiai kokios paskirties patalpos bus priskirtos, nėra nei atsakovės E. M., nei jos velionės mamos J. L. išreikštos valios dėl joms priklausančių patalpų priskyrimo poilsio paskirties patalpoms. Teismas pažymėjo, kad projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti tiek bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų. Šiuo atveju duomenų, kad atsakovė E. M. bei jos motina J. L. būtų buvusios supažindintos su statytojų V. S. ir S. D. inicijuotais projektiniais pasiūlymais ar pačiu projektu ir jo sprendiniais, nėra. Pats Projektas pabaigtas rengti tik 2018-03-20, t. y. po beveik pusantrų metų nuo bendraturčių sutikimo, todėl, akivaizdu, kad pasirašant sutikimą dėl Projekto rengimo, E. M. ir jos mama objektyviai negalėjo įvertinti projektinių pasiūlymų neigiamą poveikį būtent jų teisėms ir teisėtiems interesams, nes tuo metu nebuvo parengti nei projektiniai pasiūlymai, nei pats projektas. Vien tik sutikime esantis projekto pavadinimas ir kitų bendraturčių ranka įrašyti pageidavimai dėl jiems tenkančių patalpų paskirties, nereiškia, kad atsakovė E. M. ir jos velionė motina buvo davusios sutikimą bendraturčių norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui. Teismas sprendė, kad atsakovė E. M., duodama sutikimą dėl Projekto rengimo iniciatorių, organizuosiančių projekto rengimą, neturėjo visos informacijos apie patį projektą, jo sudėtį, gyvenamajame name esančių patalpų paskirties pakeitimo ypatumus, ir tai, kad po Projekto įgyvendinimo, jos ir jos mamos valdomos patalpos bus priskirtos poilsio patalpoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2017-10-20 bendraturčiai sutiko, kad V. S. bei S. D. inicijuotų projekto parengimą, tačiau šis sutikimas nėra laikomas pritarimu pačiam projektui. Šis ginčo sutikimas yra projekto, parengto UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), dalis ir įeina į jo dokumentų sudėtį. Būtent šis sutikimas dėl projekto parengimo buvo pateiktas architektui, kaip bendraturčių sutikimas parengtam projektui ir jo sprendiniams bei įkeltas į „Infostatyba“ kartu su projektu. Pagal šį projektą buvo išduotas atsakovės E. M. ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, ginčo sutikimas neabejotinai sukėlė atsakovei E. M. teisines pasekmes (buvo išduotas statybos leidimas projekto pagrindu, su kurių sprendiniais nesutinka E. M.), todėl atsakovės E. M. reikalavimas panaikinti sutikimą rengti projektą yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus ir (arba) patalpų paskirties keitimui nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu Kadangi išduodant statybos leidimą turėjo būti gauti visų bendraturčių sutikimai patalpų paskirties keitimui, o bendraturtė E. M. nėra davusi sutikimo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektui, kuriuo numatytas gyvenamojo namo patalpų paskirties keitimas, yra teismas konstatavo, kad 2021-05-17 statybos leidimas Nr. LSPR-33-210517-00004 yra išduotas neteisėtai (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju jokie statybos (paprastojo remonto) darbai pagal išduotą statybos leidimą nebuvo atlikti. Projekte pagal kurį išduotas statybos leidimas buvo nurodyta, kad pirmame aukšte įrengiama pertvara, atskirianti patekimo į mansardą laiptinę nuo pirmo aukšto patalpų, tačiau minėta pertvara jau buvo įrengta anksčiau, nei buvo parengtas Projektas ir gautas statybos leidimas. Šią aplinkybę patvirtina 2018-01-11 nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenys. Todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti klausimo dėl statybos padarinių šalinimo;

14.7.       2021-11-16 bendraturčiai sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad atlikus vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, pasidalinti patalpas nuosavybės teise sekančiai – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise S. D., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise V. S.; poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise J.L. D., J. L., poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise E. M.. Atsakovė E. M. prašo 2021-11-16 ginčijamą susitarimą pripažinti dviem konkrečiais rašytiniuose procesiniuose dokumentuose įvardintais pagrindais, t.y. CK 1.80 straipsniu (imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančiu sandorio negaliojimu) ir CK 1.81 straipsniu (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančiu sandorio negaliojimu). Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė E. M. aiškiai nenurodė, kad ginčijamą susitarimą prašo pripažinti negaliojančiu ir dėl suklydimo, tačiau iš atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad reikalavimas panaikinti susitarimą visgi yra grindžiamas ir CK 1.90 straipsnio nuostatomis (dėl suklydimo sudarius sandorį). Teismas nurodė, kad susitarimas, sudarytas pažeidžiant CK 4.75 straipsnio normą, yra nuginčijamas sandoris, jį ginčyti aptariamu pagrindu turi asmuo, kurio interesai pažeisti, t. y. gyvenamojo namo bendraturtis. CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnis nėra imperatyvios teisės normos. Atsakovė E. M. neįrodė, jog ginčijamas susitarimas ir jo punktai patys savaime prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bendraturčių susitarimas dėl patalpų pasidalijimo negali būti laikomas prieštaravimu gerai moralei ir viešajai tvarkai. Teismas taip pat nurodė, kad susitarime yra nurodyta J.L. D., tačiau jos parašo nėra, ji susitarimo pasirašyti objektyviai negalėjo, nes ji mirė anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini), nei buvo parengtas susitarimas ir jo šalių pasirašytas, tačiau ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas pripažinti susitarimą negaliojančiu atsakovės E. M. nurodytais pagrindais. Teismas nenustatė, kad kuri nors susitarimo nuostata prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti ginčijamą susitarimą niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, CK 1.81 straipsnio pagrindais. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad susitarimas turi atsakovės valios trūkumų, dėl ko pripažįstama, kad 2021-11-16 susitarimą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes byloje nustatyta, jog šis susitarimas buvo sudarytas dėl esminio suklydimo. Bendraturčiai, siekdami gyvenamojo namo patalpų paskirties keitimo, privalėjo atskleisti kitiems bendraturčiams, taip pat ir atsakovei, visas žinomas ir su sudaromu susitarimu susijusias aplinkybes, tačiau atsakovė E. M. neturėjo visapusiškos, išsamios informacijos apie gyvenamojo namo esančių patalpų paskirties keitimo projektą, neturėjo galimybės teikti pastabų, pasiūlymų, duomenų, projekto sprendinių pakeitimui, patikslinimui, be to, ji nedalyvavo ginčijamo susitarimo rengimo metu, susitarimo rengimą ir jo pasirašymą iniciavo ieškovė V. S., būtent ji davė pasirašyti tiek atsakovei E. M., tiek ir kitiems bendraturčiams. Nors ieškovės V. S. ir atsakovės E. M. paaiškinimai apie susitarimo pasirašymo aplinkybes skiriasi, tačiau, net ir darant prielaidą, kad atsakovė susipažino su susitarimo turiniu ir jai buvo suprantamas jos turinys, visgi atsakovės pozicija, sudarant ginčijamą susitarimą ir jį pasirašant, akivaizdžiai rodo, jog ji nebuvo supažindintina su ieškovų parengto Projekto, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, sprendiniais, nes jie neatitinka paties susitarimo turinio. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neturėjo galimybės teikti pastabas, pasiūlymus dėl projekto sprendinių, taigi labiausiai tikėtina, kad prieš pasirašydama ginčo susitarimą, ji neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvertinti susitarimo turinio bei apsvarstyti galimus susitarimo pasirašymo teisinius padarinius, įvertinti kokias teises pagal susitarimą praras, o kokias įgys. Vien perskaičius susitarimą, bet neturint Projekto sprendinių, nesusipažinus su statybos leidimo turiniu, net ir įvertinus, kad atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, suprastina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise po gyvenamojo namo patalpų atidalinimo ir patalpų paskirties keitimo tenka atskiras nekilnojamojo turto objektas – poilsio patalpa, kuriai suteikiamas konkretus unikalus numeris, nors VĮ „Registrų centras“ atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad naujai formuojami objektai neįregistruoti, kaip ir neįregistruotos daiktinės teisės į juos. Toks susitarimas prieštarauja parengtam Projektui, ir jo pagrindu išduotam 2021-05-17 statybos leidimui. Pagal savivaldybei pateiktą Projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo numatyti atskiri du buto paskirties nekilnojamojo turto vienetai, o poilsio patalpos, kaip vienas atskiras turtinis vienetas, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi, tačiau pagal atsakovės ginčijamą susitarimą numatyti keturi atskiri turtiniai vienetai (du butai ir dvi poilsio patalpos). Taip pat 2021-06-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymo Nr. A1-876 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu atidalintinoms patalpoms buvo suteikti keturi adresai – numeriai, nors Projekte, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, buvo numatyti tik trys savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovė, sutikdama su gyvenamojo namo patalpų paskirties keitimu, jų atidalijimu, turėdama teisėtą pagrindą manyti, kad jos turima nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis yra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo namo objektas, kuriam yra suteiktas unikalus numeris, konkretus adresas, ir pasirašytinai sutikdama su ginčo susitarime nurodytu gyvenamojo namo atidalijimo būdu, buvo suklaidinta. Teismas nenustatė, kad atsakovė E. M., pasirašydama susitarimą, būtų buvusi nerūpestinga, neatsargi ar neatidi, todėl susitarimo pasirašymas kvalifikuojamas kaip suklydimas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nuosavybės teise valdo didžiausią gyvenamojo namo patalpų dalį, todėl jos argumentus, kad, jei ji būtų žinojusi, kad ieškovams atiteks buto paskirties gyvenamojo namo patalpos, o jai su kitais bendraturčiais bendrai priskirtinos poilsio paskirties patalpos, tokio susitarimo ji nebūtų pasirašiusi, laikė pagrįstais. Kaip rodo kitos bylos aplinkybės, ieškovų ir atsakovės santykiai tuo metu buvo geri, todėl atsakovė E. M. neturėjo pagrindo ieškovais nepasitikėti ir pasirašydama susitarimą buvo įsitikinusi, kad jai atiteks atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį ir konkretų adresą. Iki susitarimo pasirašymo su atsakove dėl tokio patalpų padalijimo ieškovai nesitarė, ir nebuvo atsižvelgta į atsakovės, taip pat ir jos mamos velionės poreikius, norus, o susitarimas sudarytas tik ieškovų interesais, ir toks susitarimas suteikia išimtines teises tik ieškovams V. S. ir S. D., o atsakovei E. M. yra suvaržomos nuosavybės teisės, jos turimą dalį gyvenamajame name, priskiriant poilsio paskirčiai. Teismo vertinimu, byloje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės E. M. valios sudaryti susitarimą, kurio pagrindu atsakovės valdomos patalpos būtų priskirtos poilsio patalpai, ir būtų nustatytas susitarime nurodytas gyvenamojo namo patalpų padalijimo būdas, nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo suklaidinta iš esmės, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2021-11-16 susitarimą CK 1.90 straipsnio pagrindu;

14.8.       Atsakovai D. V. ir V.D. V. priešieškiniu prašė pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo rengti vandens apskaitos projektą papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu, šalims pageidaujant susipažinti su atsakovų planuojamu įrengti vandens apskaitos mazgo bei buitinių nuotekų tinklų įrengimo projektu, atsakovai D. V. ir V.D. V. į bylą pateikė 2023 m. Lygiagretaus vandens apskaitos mazgo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), supaprastintą statybos projektą, parengtą MB „Amber Pro“. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai projektą parengė, su juo susipažino visi bendraturčiai, teismas atsakovų reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo rengti vandens apskaitos projektą, papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pripažinimo, išnykus atsakovų reikalavimo objektui, paliko nenagrinėtą ir dėl šio reikalavimo civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 9 punktas). Atsakovai D. V. ir D.P. V. priešieškiniu taip pat prašė nuo jų naudojamų patalpų prijungti geriamo vandens vandentiekį prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno, bei įrengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu pateikto Lygiagretaus vandens apskaitos mazgo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), supaprastinto statybos projekto, atsakovai siekia nuo savo naudojamų patalpų pastogėje prijungti geriamo vandens vandentiekį prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno, vandentiekio apskaitos mazgą siekdami įrengti rūsyje. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į rūsio patalpą patekti, siekiant prižiūrėti ir aptarnauti vandentiekio vamzdyną, jie galėtų tik per ieškovo S. D. naudojamą gyvenamąją patalpą. Teismas sutiko su ieškovu S. D., kad vandens apskaitos mazgo įrengimas rūsyje, į kurį galima patekti tik per ieškovo S. D. naudojamas patalpas, neproporcingai pažeistų jo kaip savininko teises ir teisėtus interesus, be to, negarantuotų privataus ieškovo S. D. gyvenimo neliečiamumo. Ta aplinkybė, kad ankstesni bendraturčiai turėjo galimybę naudotis vandeniu, mokėjo mokesčius, buvo sudarę sutartis su geriamojo vandens tiekėju, kad namo antrame aukšte buvo tualetas ir vonia, nereiškia, kad dabartiniai bendraturčiai turi teisę, pažeisdami kito bendraturčio interesus, įrengti vandentiekio apskaitos mazgą, pastarojo gyvenamojoje patalpoje. Atsakovai D. V. bei D.P. V. turi galimybę įsirengti vandentiekio apskaitos mazgą kitu būdu, t. y. nepaneigta, kad atsakovai turi galimybę įsirengti vandentiekio įvadą per lauko pusę, ne per bendro naudojimo patalpas ir tokiu būdu išspręsti vandentiekio įvado įrengimo klausimą, nepažeidžiant kito bendraturčio S. D. teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino atsakovų D. V. ir D.P. V. reikalavimo nuo D. V. ir D.P. V. naudojamų patalpų prijungti geriamo vandens vandentiekį prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno. Taip pat netenkinamas ir atsakovų D.P. V. ir D. V. reikalavimas paskirti rūsio patalpą UAB „Topo erdvės“ parengtame 2022-10-30 kadastrinių matavimų plane pažymėtą indeksu R-1/9,27 m2 bendram S. D. ir atsakovės E. M. ir D. V. bei D.P. V. naudojimui, įpareigojant S. D. leisti D. V. ir D.P. V. patekti į rūsio patalpą per jo naudojamą patalpą, 2018-01-11 kadastriniuose matavimuose pažymėtą indeksu 1-7, tikslu prižiūrėti ir aptarnauti vandentiekio vamzdyną. Atsakovai D. V. ir D.P. taip pat prašo teismo be bendraturčių sutikimo leisti įsirengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio. Teismas pažymėjo, kad bendraturčiai yra susipažinę su atsakovų pateiktu supaprastintu projektu, tačiau nė vienas iš jų, taip pat ir atsakovė E. M. jokių atsakovų pateikto supaprastinto projekto, susijusio su nuotekų vamzdyno įrengimu, trūkumų nenurodė. Esminis atsakovės E. M. nesutikimas leisti atsakovams įsirengti nuotekų vamzdyną prie kieme esančio nuotekų šulinio, grindžiamas tik tuo, kad vamzdynas, prie kurio nori prisijungti atsakovai yra senas, dažnai užsikišdavo, o miesto komunikacijos yra įrengtos naujai, todėl atsakovai galėtų prisijungti prie miesto inžinerinių tinklų, tačiau atsakovės nesutikimo motyvai nėra pagrįsti realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Atsakovams nuotekų vamzdynas yra objektyviai būtinas ir reikalingas, todėl, nenustačius grėsmės atsakovės E. M. teisių ar teisėtų interesų pažeidimui, kitiems bendraturčiams V. S. ir S. D. neprieštaraujant, atsakovų norimam nuotekų vamzdyno įrengimo būdui, įvertinus Lygiagretaus vandens apskaitos mazgo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), projekte esančiame žemės sklypo plane pažymėtą konkrečią projektuojamų buitinių nuotekų tinklų tiesimo bei projektuojamų šulinių, jų pasijungimo vietas, UAB „Palangos vandenys“ 2022-06-16 prisijungimo sąlygas Nr. 190/22, atsakovams D. V. ir D.P. V. leistina be bendraturčių sutikimo įsirengti nuotekų vamzdyną, jį prijungiant per bendrą kiemą į bendraturčių naudojamame žemės sklype esantį nuotekų šulinį; 

14.9.       Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog gyvenamasis namas yra registruotas kaip vienas kadastro objektas, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamasis turtas nėra atidalintas ir nėra suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai. Kadastro duomenų atnaujinimas turi būti atliekamas visame nekilnojamojo turto objekte, nenumatyta galimybė, jog atsakovai galėtų kadastro matavimus pakeisti tik dėl gyvenamojo namo dalies, t. y. rūsio. Poreikį įregistruoti gyvenamajame name esančio rūsio kadastrinius matavimus atsakovai grindė tuo, kad jie siekia rūsyje įsivesti vandens apskaitos mazgą, tačiau atlikus kadastrinius matavimus 2018 metais, rūsio kadastriniai matavimai tuo metu nebuvo atlikti. Atsakovai taip pat pateikė 2022-10-30 UAB „Topo erdvės“ D. T. parengtą rūsio planą. Įvertinus atsakovų nurodytas priežastis, teismas sprendė, kad atsakovų poreikis įregistruoti vien tik gyvenamajame name esančio rūsio kadastro duomenis neatitinka teisės aktų reglamentavimo, juolab, kad atsakovų reikalavimo nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką pagal jų pateiktą pasiūlymą, teismo netenkintas;

14.10.       Teismas nustatė, kad 2021-06-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. A1-876, be kita ko, remiantis 2021-05-17 statybos leidimu Nr. LSPR-33-210517-00004 buvo suteikti numeriai patalpoms, butams, esantiems (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime pažymėjo, kad atsakovė E. M., prašydama panaikinti statybos leidimą, neprašo panaikinti minėto įsakymo, nors tai yra ginčijamo statybos leidimo pagrindu išduotas individualus teisės aktas, kurį priėmęs subjektas nebegali panaikinti, nes yra sukurtos teisės, todėl tai galėtų daryti tik teismas. Ginčo patalpoms ir butams adresai buvo suteikti vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 (toliau – Aprašas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams Aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad adresus suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija, todėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovo argumentai apie tai, kad Įsakymą priėmęs subjektas nebegali pasinaikinti Įsakymo, kuriuo ginčo Namo patalpoms buvo suteikti adresai, yra deklaratyvūs ir ne nepagrįsti. Kadangi 2021-05-17 statybos leidimas Nr. LSPR-33-210517-00004 panaikinamas, ieškovų siūlomas turto atidalijimas pagal Projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, netvirtinamas, Palangos miesto savivaldybės administracija turės teisinę galimybę priimti sprendimą dėl pirmiau paminėtu individualiu teisės aktu (Įsakymu) suteiktų adresų likimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovai V. S. ir S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-24 sprendimą dalyje dėl ieškovų V. S. ir S. D. ieškinio atmetimo, atsakovės E. M. priešieškinio tenkinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų V. S. ir S. D. ieškinį pilna apimtimi, o atsakovės E. M. priešieškinį atmesti; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; tenkinti trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl gyvenamojo namo atsidalijimo ir tenkindamas atsakovės E. M. reikalavimą nustatyti naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paneigė ieškovų, kaip bendraturčių, absoliučią teisę atidalinti jų turto dalis ir neišsprendė ginčo tarp šalių. Atsakovė E. M. atidalijimui per se neprieštaravo, jeigu jos patalpos būtų įregistruotos kaip butas, o ne kaip poilsio patalpos. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar prieštaravimų dėl pirmame aukšte esančių patalpų atidalijimo (dalinis atidalinimas). Jos nesutikimas dėl negalimumo atidalinti natūra išimtinai susiję tik su pastogės patalpomis ir jai priskirta poilsio patalų paskirtimi pagal suderintą kadastrinę bylą. Atsakovė nepasinaudojo teise pasiūlyti kitą, jos nuomone, racionalų ir ekonomišką atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Teismas šios aplinkybės nevertino, todėl nukrypo nuo CK 4.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo, nepagrįstai konstatavo esant negalimu namo atidalijimo natūra. Mirusiosios J.L. D. (paveldėtojai V.) ir J. L. (paveldėtoja atsakovė E. M.) naudojosi ir bendru sutarimu valdė namo pastogėje esančias patalpas, kurios atitiko jų turimas nuosavybės dalis. Ieškovams inicijavus atidalinimo procesą, jos neišreiškė pageidavimo atidalinti bendrai valdomą turtą, nors jokie giminystės ryšiai jų nesiejo. Šių aplinkybių atsakovė E. M. nepaneigė, o J.L. D. paveldėtojai – V., pripažino išreikšdami savo neprieštaravimą ieškinio reikalavimams. Aplinkybė, kad nauja namo kadastrinė byla su visais priedais buvo suderinta su VĮ Registrų centras, ne tik pagrindžia, kad atidalijimas natūra yra galimas, bet ir tai, jog toks atidalijimas yra teisėtas. Faktinis namo gyvenamųjų patalpų atsidalinimas yra įvykęs. Ieškovų ir E. M. patalpos pirmame aukšte atskirtos ir turi atskirus įėjimus. E. M. jo neginčijo ir V. sutiko su tokiu atsidalinimu. Ieškovai įrodė ir pagrindė atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo racionalumą, ekonomiškumą bei įmanomumą. Tai patvirtina ir teismo sprendimu nustatyta „nauja“ naudojimosi namu tvarka, kuri atitinka ieškovų siektą atidalijimo būdą. Teismo sprendime argumentuojama neva atsakovės E. M. teisės yra pažeidžiamos, nes pastogės patalpos lieka bendram naudojimui, lieka neatidalintos bendro naudojimo patalpos – rūsys ir palėpė, žemės sklypas. Toks vertinimas nepagrįstas, nes galimas dalinis atidalinimas, o pasisakydamas dėl bendrai valdomo žemės sklypo teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinių nagrinėjimo ribų (visų bendraturčių reikalavimai reiškiami tik dėl gyvenamojo namo). Apeliantų pasiūlytas atidalijimas pagal kadastrinę namo bylą formuojant gyvenamajame name keturis turtinius vienetus atitinka ne tik kasacinio teismo praktiką, bet ir yra teisiškai bei faktiškai įmanomas. Be to, atidalinus ieškovų turtinius vienetus, ginčo pastogėje sumažėtų bendraturčių skaičius (vietoje keturių šeimos ūkių, liktų tik du), todėl būtų pasiekti ekonomiškumo ir socialinės taikos tikslai. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo byla, nesigilino į ginčo esmę, iš sprendimo neaišku, kokios atsakovės E. M. teisės pažeistos ir sprendimu apgintos, ir kokiu būdu turto atidalijimas, registruojant jai priklausančias patalpas, kaip „poilsio patalpas“ pagal kadastrinės bylos tomus 2 ir 4, prieštarauja jos interesams. Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovės patalpas įregistruojant, kaip „poilsio“, ji gali patirti papildomų išlaidų, nes bus taikomas didesnis mokestinis tarifas. Tačiau remiantis I. M. R. pateiktas duomenimis bei 2024-06-27 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-195, Palangoje tiek poilsio, tiek gyvenamosioms patalpoms yra taikomas 0,6% mokestinis tarifas. Teismo sprendime nuolat pateikiama klaidinga argumentacija dėl bendrų inžinerinių komunikacijų. Viso namo kadastrinėje byloje parengtoje 2021 m. nurodyta, kad name yra individualaus centrinio šildymo sistema, šias aplinkybes nurodė ir ieškovai. Individualus centrinis šildymas yra įrengtas tik ieškovų patalpose, tuo tarpu nei atsakovės E. M. pirmame aukšte valdomoje, nei atsakovės ir V. valdomoje pastogėje šildymo sistema nėra įrengta, taip pat nėra kitų bendrų inžinerinių tinklų. Teismo sprendimo argumentacija neva siekiamas atidalijimo būdas išimtinai naudingas tik ieškovams, taip pat kad atidalijus nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės kitų bendraturčių nuosavybės dalys taps mažiau vertingos yra nei teise, nei faktu nepagrįsta nuomonė. Atsakovės E. M. padėtis jos patalpų atžvilgiu po teismo sprendimo iš esmės nesikeičia. Ji kaip buvo, taip ir liko bendraturte, naudojasi faktiškai atidalintomis gyvenamosiomis patalpomis namo pirmame aukšte ir paveldėtomis patalpomis namo antrame aukšte. Siekdamas įgyvendinti interesų pusiausvyros principą teismas galėjo bent iš dalies tenkinti ieškovų reikalavimą ir atidalinti jiems priskirtinus turtinius vienetus, t. y., taikyti dalini atidalijimo institutą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad taikius atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų reikalavimą bus užkirsta teisė atsakovei E. M. ir V. atsidalinti ateityje. Tai yra netiesa ir to nepagrindžia cituojamas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuris neriboja poilsio patalpų skaičiaus nei vienbučiuose, nei dvibučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Bendraturčiai objektyviai negali prarasti galimybės ateityje suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, nes pagal galiojantį projektą jie jau suformuoti;

15.2.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. sutikimas yra tik dėl Projekto rengimo, bet nevertintinas kaip sutikimas su Projektu. Tiek pasirašant 2017 m. susitarimą, tiek 2021 m. Statybos leidimo išdavimo metu Namo bendraturčiai naudojosi Namu pagal 2000 m. notarine tvarka susitartą Namo naudojimosi tvarką. Ši aplinkybė, pasisakant dėl 2017 m. sutikimo nebuvo įvertinta, nors iš esmės papildo susitarimo turinį dėl atidalijimo pagrįstumo, racionalumo ir ekonomiškumo, bei paneigia aplinkybę, kad susitarimas skirtas tik projekto rengimui. Statybos įstatymas statytojui nenumato pareigos gauti sutikimą rengti projektą, žr. 14 str.. 2017 m. sutikimu bendraturčiai susitaria: „[...] atlikti projektą Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų būtų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant atskirus turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas.“. Taigi  2017 m. sutikimo tikslas – pakeisti paskirtį į dviejų būtų su poilsio patalpomis ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Projektu suformuoti turtiniai vienetai atitinka ne tik bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalis, bet ir faktiškai valdomus turtinius vienetus pagal 2000 m. Namo naudojimo tvarką. Sprendime nepagrįstai nurodoma, „Vien tik sutikime esantis projekto pavadinimas ir kitų bendraturčių ranka įrašyti pageidavimai dėl jiems tenkančių patalpų paskirties, nereiškia, kad atsakovė E. M. ir jos velionė motina buvo davusios sutikimą bendraturčių norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui.“. Tai paneigia sekančios faktinės aplinkybės: aplinkybė, kad 2021 m. atsakovė ir mirusioji J. L. atsiskaitė su ieškove V. S. už parengtą Kadastrinę bylą; 2021-11-16 ieškovų, atsakovės ir mirusiosios J. L. pasirašytas susitarimas dėl savarankiškų turtinių vienetų registravimo atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2022-01-28 ieškovų ir atsakovės E. M. ieškinys, kuriuo prašoma atidalinti ir leisti registruoti; 2022-03-05 J. L. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo sutinkama su visomis faktinėmis aplinkybėmis; pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kreipėsi į VĮ Registrų centras ir susipažino su VĮ Registrų centre įregistruota Namo byla, todėl suprato susitarimo, išduoto Statybos leidimo ir Projekto esmę bei teisinius padarinius. Atsakovė tik 2022 m. birželio mėn., padidėjus jos nuosavybės daliai (paveldėjimas) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir padidėjus jos turimo nekilnojamojo turto vertei Palangoje, išreiškė nesutikimą su Projektu, t. y., praėjus beveik penkeriems metams nuo 2017 m. susitarimo pasirašymo. Tuo pačiu negalima sutikti su teismo išvada neva Statybos leidimas išduotas neturint bendraturčio sutikimo: atsakovė ginčijo, kad Statybos leidimas yra neteisėtas, todėl jos advokatė 2022-09-05 kreipėsi dėl 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos leidžiančio dokumento Nr. LSPR-33-210517-00004 išdavimo teisėtumo ir pateikti išvadą, tačiau minėta išvada nebuvo pateikta; atsakovė 2021 m. Statybos leidimo pagrindu atlieka remonto darbus paveldėtoje pastogės dalyje, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos; Palangos m. savivaldybės administracijos atsakymas „Dėl galimai neteisėtai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“; Sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė „E. M. įsirengė tualetą šalia patalpos 1-14“, bei pačios atsakovės parodymai teismo posėdžio metu. Dėl to teismo išvada, kad E. M. sutikimo nebuvo, yra klaidinga ir neatitinka tikrovės;

15.3.       Teismas, pripažinęs, kad Statybos leidimas yra neteisėtas, netaikė neteisėtos statybos šalinimo padarinių atsakovei E. M., nors pats konstatavo, kad atsakovė E. M. atliko remonto darbus savo valdomoje nekilnojamojo turto dalyje, t. y., iš mirusios J. L. paveldėtoje pastogėje. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo ir ginčo, kad statybos darbai buvo atlikti pastogėje – nėra. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės statybos darbų neteisėtais, nepagrįstai nurodė, kad ginčo, jog nebuvo atlikti jokie statybos darbai – nėra. Tai paneigia ieškovų atstovės pateikti į bylą įrodymai dėl atliekamų darbų, šalių baigiamosios kalbos. Panaikinus statybos leidimą atsakovės atlikti remonto darbai turi būti pripažinti neteisėtais ne tik kaip atliktais neturint Statybą leidžiančio dokumento, bet taip pat, kaip ir savavališki darbai atlikti nesant bendraturčių sutikimo. Atsakovė pareigotina savo lėšomis pašalinti visus atliktus savavališkos statybos darbus – pašalinti palei namo fasadą išvestą naują vamzdyną iš pastogės į kitą atsakovės valdomą namo patalpą; pašalinti pastogėje savavališkai nesant bendraturčių sutikimui pastatytą tualetą, bei kitus naikinamo statybos leidimo pagrindu atliktus statybos darbus; atlyginti bendraturčiams nuostolius dėl neteisėtų statybos darbų;

15.4.       Teismas nepagrįstai kvalifikavo 2021 m. susitarimą dėl turtinių vienetų registravimo atidalinant iš bendrosios nuosavybės, kaip pasirašytą suklydimo būsenoje. Atsakovė savo reikalavimus grindė kitu pagrindu, ne suklydimu, o apgaule ir CK 1.80, 1.81 str., teigė, kad buvo ieškovės V. S. apgauta. Teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, peržengė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimais formuojamas ribas konstatuodamas, kad 2021 m. susitarimas panaikintas dėl suklydimo CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teismas nevertino, kad atsakovei tenka ir pareiga domėtis ir rūpintis, taip pat nevertino atsakovės elgesio nuo 2017 m. liepos mėnesio. iki atsakovės išstojimo iš bylos, kaip bendraieškei; taip pat atsakovės parodymų teismo posėdžių metu. Pati atsakovė nurodė, kad ji sutiksianti ir su Projektu, ginčijamais sandoriais, jei jai atitektų „buto“ patalpos. Tai labiau pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė ne buvo suklaidinta, o pakeitė savo valią bylos nagrinėjimo eigoje. Sprendimu neatskleista kuo pasireiškė atsakovės suklydimas ir kodėl toks suklydimas buvo esminis. Nebuvo nustatyta ir aplinkybė, dėl ko atsakovė mano pasirašanti 2017 m. sutikimą ir 2021 m. susitarimą. Atsakovės valdomoms patalpoms įvardijant „poilsio“ Namo paskirtis nėra keičiama, nesikeičia ir su turtu susiję mokesčiai, padidėja patalpų vertė, kadangi jos tampa atskiros, turi mažiau bendrasavininkų. Atsakovė pati nurodė, kad Name būna tik vasaros sezono metu, žiemos metu ten gyventi neketina ir faktiškai šių patalpų kitai, nei poilsio – nenaudoja. Aplinkybė, kad pablogėjo jos teisinė padėtis ar suteikus poilsio patalpų statusą turtinio vieneto vertė (rinkos vertė) bus mažesnė byloje liko neįrodyti. Atsakovės nesutikimas su „poilsio“ patalpomis atsirado tik 2022 m. jai paveldėjus J. L. valdomą bendro turto dalį pastogėje. Pagal ieškovų reikalavimą, po paveldėjimo atsakovei atitektų du turtiniai vienetai, o remiantis Nekilnojamojo turto įstatymu mokesčiai mokami, jei bendra turto vertė viršija 150 000 Eur. Taigi, atsakovę iš esmės netenkina ne valdomų patalpų įvardijimas, o aplinkybė, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės jos turto vertė išaugs. Užkirtus tam kelią atsakovė išvengtų mokestinės prievolės pagal Nekilnojamojo turto įstatymą;

15.5.       Teismas sprendimu tenkindamas atsakovės reikalavimą dėl „naujos“ naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, ne tik nustatė naują tvarką, bet ir nepagrįstai sumažino apeliantės V. S. idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesant atsakovės E. M. reikalavimo sumažino apeliantei V. S. nuosavybės teise priklausančio turto dalį iš 20/100 į 19/100. Todėl, neaišku kokiu pagrindu ir kuo remiantis teismas ex officio sumažino vieno iš apeliantų idealiąsias dalis, kai atsakovės reikalavimas susijęs su naudojimosi tvarka, ne atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės;

15.6.       Ieškovai sutinka su Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl termino ginčyti statybos leidimą praleidimo. Teismas nenurodo, iš kokių bylos duomenų spręstina, kad atsakovė iki statybos leidimo išdavimo neturėjo visų duomenų apie Projektą. Atsakovės, kaip bendraieškės, pasirašyti procesiniai dokumentai, atliekami (atlikti) remonto darbai pastogėje, įrodo, kad atsakovė vėliausiai apie Statybos leidimą sužinojo 2022-01-28 pasirašydama ieškinį. Nelogiška ir teismo argumentacija nurodant, kad atsakovė davė tik sutikimą rengti Projektą ir negalėjo įvertinti neigiamų padarinių. 2017 m. sutikimo tekstas aiškiai numato Namo paskirties iš gyvenamojo vieno buto į gyvenamojo dviejų butų paskirties keitimą su poilsio patalpomis. Atsakovei buvo ir yra žinoma, kad apeliantai yra Palangiškiai, daug metų gyvenantys Palangoje, todėl akivaizdu, kad paskirties keitimas skirtas įteisinti jų patalpas, kaip gyvenamąsias. Likę bendraturčiai į Palangą atvažiuoja tik vasarą. Sprendime nurodoma, kad 2017-10-20 bendraturčiai sutiko, kad V. S. bei S. D. inicijuotų projekto parengimą, tačiau šis sutikimas nėra laikomas pritarimu pačiam projektui. Ši ir sekanti išvada neva byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ir mirusioji J. L. būtų susipažinusios su Projektu ir davusios sutikimą yra klaidinga, nes tiek atsakovė, tiek mirusioji J. L., 2021 m. atsiskaitė už parengtas Kadastrines bylas, pasirašė 2021 m. susitarimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. O mirusioji J. L., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pripažino, kad faktinės ieškinio aplinkybės yra teisingos. Projekto rengimo ar nerengimo klausimas nesudaro pagrindo praleistam terminui dėl Statybos leidimo atnaujinti. Teismas pažeidė teismų praktiką termino atnaujinimo klausimais, nes termino atstatymo priežastys yra objektyvios aplinkybės užkirtusios kelia asmeniui kreiptis į teismą savo teisių gynybai/įgyvendinimui. Be to, atsakovė, kaip bendraturtė, turėjo pareigą domėtis, aktyviai dalyvauti įgyvendinant savo, kaip bendratučio teises, užtikrinant savo interesus. Atsakovė pati teigia, kad apie atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės sužinojo pasirašydama 2021-11-16 susitarimą dėl patalpų atidalijimo ir tai patvirtino teismo posėdžių metu. Atsakovė apie Projektą ir Statybos leidimą žinojo pasirašydama pirminį ieškinį, kaip bendraieškė 2022-01-28. Šiame ieškinyje nurodytos visos aplinkybės, kodėl ir dėl ko ieškovai kreipiasi, chronologija, todėl nurodomas ir Statybos leidimas ir Projektas, kurių pagrindu ieškovai kreipiasi į teismą.

16.       Atsakovė E. M. atsiliepimu prašo ieškovų V. S. ir S. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-24 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Pagal ieškovų inicijuotą projektą ir jo pagrindu reiškiamus reikalavimus teisme buvo prašoma atidalinti tik jiems priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. tik V. S. ir S. D. prašoma įregistruoti buto paskirties atskirus turtinius vienetus, tuo tarpu kitiems bendraturčiams pagal Projektą numatomos tik poilsio patalpos, kurios lieka kitu bendraturčių bendram naudojimuisi. Be asmens valios negalima pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio turto paskirties. Teismo posėdžio metu pasiūlius ieškovams pasikeisti patalpomis, atsakymas buvo vienareikšmiškas – ne, nes atsakovė E. M. čia nuolatos negyvena, nors nurodo, kad „neva“ patalpos niekuo nesiskiria, bet anaip tol keistis ieškovai į poilsio patalpas atsisakė. 2017-10-20 buvo pasirašytas bendraturčių sutikimas, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų Projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Taigi gyvenamojo namo bendraturčiai sutiko tik dėl projekto rengimo. E. M. bei jos motina J. L., pasitikėdamos ieškove V. S., pasirašydamos minėtus sutikimus neįsigilino ir nesuprato inicijuoto turto atidalinimo proceso ir esmės. Parengus projektą, nei E. M., nei jos motina J. L. nebuvo supažindintos su parengtu projektu, jo sprendiniais. E. M. ir jos motina J. L. parengtam projektui sutikimo nedavė. Atsakovė E. M. ir D., D.P. V. yra svetimi žmonės. Pagal turimas nuosavybės dalis D., D.P. V. priklauso tik vienas kambarys (1-13 (8,75 m2)), ir bendro naudojimosi patalpos (1/3 1- 6 (0,38 m2), ½ 1-16 (1,34 m2), ½ 1-17 (2,67 m2 )). Jie neturi įsirengę virtuvės, sanitarinio mazgo ir pan.. Akivaizdu, kad ieškovai pagal Projektą nurodydami poilsio patalpas, kaip vieną atskirą turtinį vienetą, paliekant atsakovams bendram naudojimuisi, siekia fiktyviai parodyti, kad neva „poilsio patalpos“ yra tinkamai suformuotos. Dėl poilsio patalpų prisikyrimo atsakovė E. M. ateityje patirs papildomas išlaidas, kitų sunkumų (tektų mokėti Nekilnojamojo turto mokestį, jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė viršytų 150 000 Eur, gali būti didesni komunalinių paslaugų mokesčių tarifai, patalpų likvidumas gali būti prastesnis ir kt.); 

16.2.       Atsakovė  E. M. terminą statybos leidimui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Akivaizdu, ji neturėjo visos informacijos apie V. S. ir S. D. inicijuotą projektą, parengus projektą ji su juo nebuvo supažindinta, nebuvo atskleista projekto sprendinių esmė. Tuo labiau jai nebuvo žinoma apie kreipimąsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, bei išduotą statybos leidimą. Taip svarbu, kad jokie statybos darbai pagal projektą ir leidimą iš esmės nebuvo įgyvendinti. Nors Projekte ir jo pagrindu išduotame statybos leidime buvo numatyta, kad pirmame aukšte įrengiama pertvara atskirianti patekimo į mansardą laiptinę nuo pirmo aukšto patalpų, tačiau, minėta pertvara jau buvo įrengta žymiai anksčiau (daugiau nei dvidešimt metų), nei buvo gautas statybos leidimas ar parengtas pats Projektas. E. M. gyvena Kaune, Palangoje paprastai būna vasaros metu, o su V. S. ir S. D. bendrauja labai mažai. Dėl Covid-19 šalyje nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 veikė karantino režimas, po to nuo 2020-06-17 ilgą laiką galiojo valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygos. 2022-05-01 šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Atsakovė E. M. taip pat įrodė, kad ji ilgą laiką, o ypač paskutinius du metus, slaugė sunkiai sergančią mamą J. L., kuri mirė, todėl jos fizinė ir psichologinė būklė buvo pablogėjusi, todėl ji tinkamai negalėjo suvokti ir įvertinti esamos padėties. Galutinai paveldėjimas buvo įformintas ir įregistruotas 2022-09-18. Parengto Projekto ir jo pagrindu išduoto statybos leidimo, ieškovų reikalavimų esmę, teisines pasekmes realiai suprato tik birželio mėnesį, kai atsisakė savo reikalavimų kaip ieškovė. Atslūgus įtampai namuose, po ilgų metų slaugymo ir didelių problemų namuose, ji suprato, kad yra apgauta. Atsakovė aiškiai buvo V. S. pasakiusi, kad poilsio patalpų ji nenori, tačiau pasitikėdama V. S., „pakišus“ jai dokumentus pasirašė, nes neturėjo sveikatos, jėgų įsigilinti, tikėdama, kad V. S. jai nepakenks. V. S. niekada jai neįteikdavo pasirašomų ar tvarkomų dokumentų kopijų, taip pat ir statybos leidimo, kadastrinių matavimų bylos ir projekto;

16.3.       Atsakovė E. M. taip pat prašė panaikinti jos 2017-10-20 pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, nes nei ji, nei jos velionė motina parengtam projektui sutikimo nedavė. Ieškovai nuslėpė aplinkybes, kurias žinodama atsakovė E. M. nebūtų davusi tokio sutikimo. Atsakovė E. M. priešieškiniu taip pat prašė panaikinti 2021-11-16 susitarimą. Šis susitarimas yra prieštaraujantis ieškovų iniciatyva parengtam projektui, jo pagrindu išduotam statybos leidimui. Pagal Projektą yra numatyta atskiri du buto paskirties nekilnojamojo turtiniai vienetai, ir poilsio patalpos, kaip vienas atskiras turtinis vienetas, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi. Pagal 2021-11-16 susitarimą numatyti keturi atskiri turtiniai vienetai (du butai ir dvi poilsio patalpos). Susitarimas datuotas 2021-11-16, o statybos leidimas išduotas 2021-05-17, o Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. A1-876 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini) priimtas 2021-06-23. Projekte yra numatyti trys objektai, o Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė keturiems objektams adresus - numerius. Šį susitarimą E. M. pasirašė nesuprasdama jo esmės, ji buvo suklaidinta ieškovės V. S.. Susitarime nėra išreikšta tikroji E. M. valia, ir toks susitarimas nepagrįstai suteikia išimtines teises ieškovams, o likusiems bendraturčiams yra suvaržomos nuosavybės teisės. Teismo posėdžio metu V. S. patvirtino, kad parašus sudėliojo vėliau; 

16.4.       Sprendimu teismas įvertino ir motyvavo visas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs, įsigilinęs į bylos dokumentus ir šalių parodymus ir paaiškinimus priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Atsakovai V. apeliacinio skundo nepateikė, reiškia sutiko su priimtu tesimo sprendimu. Atsakovė E. M. pati pasiūlė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri realiai nekenkia nei vienai proceso šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad namas yra paveldosauginėje teritorijoje, daugiau nei trijų būtų nėra galima formuoti, nebent būtų daromas naujas detalusis projektas, o tai jau atitiktų daugiabučio namo sąvoką, kas realiai tokio dydžio sklype nėra įmanoma. Pasiūlius ieškovams poilsio patalpų paskirtį ir jiems atsisakius – buvo išnaudotos visos galimybės. Jei pasak ieškovų gyvenamojo namo paskirtis nesikeičia, tai kodėl pats projekto pavadinimas skamba atidalijimas į du butus ir į poilsio patalpas. Akivaizdu, kad poilsio patalpų paskirtis yra ne tas pats kas gyvenamosios patalpos – tiek mokesčių prasme, tiek iš principo. Atsakovė E. M. neturi teisinio išsilavinimo ir niunsai apie gyvenamosios paskirties ar poilsio paskirties patalpų skirtumus ji nėra pajėgi tinkamai teisiškai paaiškinti. Ir ji neturi pareigos tai padaryti;

16.5.       Pagal V. S. ir S. D. inicijuotą projektą ir jo pagrindu reiškiamus reikalavimus teisme, yra prašoma atidalinti tik ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. tik V. S. ir S. D. prašoma įregistruoti buto paskirties atskirus turtinius vienetus, tuo tarpu kitiems bendrasavininkams pagal Projektą numatomos tik poilsio patalpos, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi. Ieškovų inicijuotas ir parengtas 2018-03-20 projektas „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (nors dabar pagal ieškovų reikalavimą yra prašoma įregistruoti tik du butus, o apie kitas patalpas - pagal nutylėjimą?), (duomenys neskelbtini)“ Nr. 18/04-TP-R ir jo pagrindu reiškiami reikalavimai yra ydingi ir pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus bei E. M., kaip vienos iš bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus. Atsakovė E. M. nebuvo davusi sutikimo jau parengtam Projektui. 2017-10-20 buvo pasirašytas bendraturčių sutikimas tik dėl projekto rengimo. E. M., bei jos motina J. L. pasitikėdamos ieškove V. S. pasirašydamos 2017-10-20 sutikimus neįsigilino ir nesuprato inicijuoto turto atidalinimo proceso ir esmės. Nebuvo aiškumo, kokiu pagrindu inicijuotas toks projekto rengimas, kokius veiksmus pageidauja atlikti projekto rengimo iniciatoriai, nebuvo atskleista informacija dėl konkrečiai formuojamų turtinių vienetų, priskiriamų patalpų ir pan. Parengus Projektą, nei E. M., nei jos motina J. L. nebuvo supažindintos su parengtu Projektu, jo sprendiniais, nebuvo įteiktas projektas. E. M. ir jos motina J. L. parengtam Projektui sutikimo nedavė. Inicijuotu ir parengtu projektu, Ieškovai nesiekė visų bendrasavininkų interesų pusiausvyros, o bet kokiu būdu siekia tik sau naudos, savo teisių įgyvendinimo kitų bendrasavininkų teisių sąskaita;

16.6.       Atsakovė E. M. sutiko, kad bendrasavininkai turi teisę iš jiems priklausančios namo dalies suformuoti atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą bei jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau pagrįstai manytina, kad atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimas galimas, jei tai atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia kitų bendrasavininkų teisių. Ieškovams pagal Projektą ir išduotą statybos leidimą atsidalijus priklausančias namo dalis ir įregistravus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, bus pažeisti likusių bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes jie prarastų galimybę nekliudomai taip pat suformuoti naujus nekilnojamuosius objektus. Dabartinė namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams yra taikomas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, o daugiabučiams namams taikomas statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Taigi, daugiabučiams yra nustatyti skirtingi sklypo tvarkymo rodikliai bei kiti reikalavimai nei dvibučiams. Akivaizdu, likę bendrasavininkai ateityje nebegalėtų nekliudomai suformuoti atskirų nekilnojamojo turto kadastrų objektų, kadangi tai prieštarautų pagrindinei namo naudojimo paskirčiai, net jei ji butų pakeista į gyvenamoji (dviejų butų). Likusiems bendraturčiams būtų suvaržytos teisės įregistruoti atskirus kadastrinius vienetus iš jiems priklausančių patalpų, jie turėtų keisti namo paskirtį, daryti detalųjį planą, neprieštaraujantį miesto detaliajam planui, kas šioje situacijoje atsižvelgiant į bendrasavininkų skaičių, kitas aplinkybes yra neįgyvendinama. Akivaizdu, kad ieškovų siekis, kad kitų bendrasavininkų turimos patalpos gyvenamajame name liktų kaip poilsio patalpos bendram naudojimuisi yra nesąžiningas, būtų padaryta neproporcinga žala kitų bendrasavininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Likusiems bendrasavininkams bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų, jie netaptų savarankiškais turto savininkais ir toliau negalėtų be apribojimų naudotis savo nuosavybe, nebūtų užtikrintas turto naudojimo racionalumas. Be to, atsakovams yra priskiriamos ne gyvenamosios paskirties patalpos, o priskiriamos kaip poilsio paskirties patalpos. Turint poilsio patalpas, kad atsakovai ateityje galimai patirtų papildomų išlaidų, kitų sunkumų (tektų mokėti Nekilnojamojo turto mokestį, jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė viršytų 150 000 Eur, gali būti didesni komunalinių paslaugų mokesčių tarifai, patalpų likvidumas gali būti prastesnis ir kt.). Taigi šiuo atveju, patenkinus ieškovų reikalavimus, jiems būtų suteiktos išimtinės teisės, jų padėtis taptų akivaizdžiai geresnė atsakovų atžvilgiu, būtų pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas;

16.7.       Siekiant baigti bendrą dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus objektus, projektas turi būti parengtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, bei turi būti išspręsti inžinierinių komunikacijų klausimai, t.y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Gyvenamasis namas yra 1960 metų statybos, turintis bendras laikančiąsias konstrukcijas: pamatus, laikančias sienas, išorines sienas ir vidinę pertvarą (sieną), stogą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad name yra centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinė kanalizacija (nuotekos), o namas yra vieno buto pastatas. Šiuo atveju ieškovai nei Projektu, nei ieškinio reikalavimais neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų. Ne tik, kad lieka neišspręstas likusio namo dalies suformavimo ir nuosavybės teisės į ją priklausymo klausimas, bet ir lieka neišspręsti inžinierinių komunikacijų atskyrimo klausimai, žemės sklypo naudojimosi/atidalijimo tvarka, bei kitų namo priklausinių atidalijimo tvarka ir pan. Iš esmės jokie statybos darbai pagal Projektą ir išduotą statybos leidimą nebuvo atlikti. Projekte buvo nurodyta, kad pirmame aukšte įrengiama pertvara atskirianti patekimo į mansardą laiptinę nuo pirmo aukšto patalpų. Minėta pertvara jau buvo įrengta žymiai anksčiau, nei buvo gautas Statybos leidimas.

17.       Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovų V. S. ir S. D. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Atsakovė savo siūlomo alternatyvaus, dar racionalesnio atsidalijimo būdo nepateikė. Ieškovai siekė atsidalinti jų dalis ir tuo nėra trukdoma kitiems bendraturčiams pasiskirstyti likusius turtinius vienetus. Ieškovai neturi procesinės teisės už kitus bendraturčius reikšti reikalavimus nei Savivaldybėje, nei Registrų centre, nei teisme. Kadastro bylos buvo suderintos su kadastro tvarkytoju, kuris nurodė, jog toks atsidalijimas natūra yra galimas, kadastro bylos yra tinkamos;

17.2.       Teismas konstatavo esą sutikimas yra duotas tik rengti projektą, nors toks sutikimas rengti projektą pagal teisės aktus nėra ir niekada nebuvo reikalingas. Sutikimas yra reikalingas įgyvendinti projektą – gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tai nurodyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ arba prieš tai galiojusiuose STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Savivaldybės administracija į atsidalijimo (turtinių vienetų suformavimo) projektą įkeltą visų savininkų pasirašytą sutikimą „atlikti projektą“ vertino kaip sutikimą atlikti pagal pateiktą projektą pasidalijimą, t.y. pagal projektą leisti susiformuoti 4 atskirus turtinius vienetus, kiekvienam bendraturčiui (šeimai) po atskirą turtinį vieną. Savivaldybės administracijai nėra aktualu kaip bendraturčiui pasiskirstys turtinius vienetus ir kuris turtinis vienetas kuriam teks. Atsakovė E. M. neįrodė, kuo statybos leidimas pažeidžia jos teises. Pagal priešieškinio ir teismo motyvus matyti, kad ne statybos leidimas ir suformuoti turtiniai vienetai, bet jų pasiskirstymas yra ginčo esmė. Statybą leidžiantis dokumentas negali būti blogas, bet tuo pačiu labai geras, jei patalpas bendraturčiai pasiskirstytų kitaip. Atsakovė nurodė, kad sutinka su projektu ir statybos leidimu, jei ji gautų kitą turtinį vienetą – butą. Akivaizdu, kad ginčo esmė yra ne statybą leidžiantis dokumentas, bet patalpų tarp bendraturčių pasiskirstymas.

18.       Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo  panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-24 sprendimą toje dalyje, kiek tai susiję su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Savivaldybės administracija į atsidalijimo (turtinių vienetų suformavimo) projektą įkeltą visų savininkų pasirašytą sutikimą „atlikti projektą“ vertino kaip sutikimą atlikti pagal pateiktą projektą pasidalijimą, t.y. pagal projektą leisti susiformuoti 4 atskirus turtinius vienetus, kiekvienam bendraturčiui (šeimai) po atskirą turtinį vieną. Savivaldybės administracijai nėra aktualu kaip bendraturčiui pasiskirstys turtinius vienetus ir kuris turtinis vienetas kuriam teks. Atsakovė E. M. neįrodė, kuo statybos leidimas pažeidžia jos teises. Pagal priešieškinio ir teismo motyvus matyti, kad ne statybos leidimas ir suformuoti turtiniai vienetai, bet jų pasiskirstymas yra ginčo esmė;

18.2.       Teismo sprendime rašoma, kad poilsio patalpa naudosis visi kiti bendraturčiai bendrai, nes yra suformuoti tik 3 turtiniai vienetai. Tokie teismo motyvai neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Pagal į bylą įkeltą projektą yra suformuoti ne 3, bet 4 turtiniai vienetai. Projekte nurodoma, kad atsakovei E. M. atitenka nekilnojamojo turto objektas – turtinis vienetas poilsio patalpos Nr. 3. Jei projekte būtų tik 3 turtiniai vienetai, adresai nebūtų suteikti 4 turtiniams vienetams. Teismas suklydo dėl esminės aplinkybės, sprendime konstatuodamas, kad yra suformuoti tik 3 turtiniai vienetai;

18.3.       Priešieškinio ieškovė akivaizdžiai paleido 1 mėnesio terminą 2021-05-17 statybos leidžiančiam dokumentui Nr. LSPR-33- 210517 00004 ginčyti. Teismo sprendime nurodoma esą „nėra duomenų apie tai, kad E. M. būtų žinojusi apie išduotą ginčijamą statybos leidimą“, nors yra įrodymas, pirminis E. M. ieškinys, kuriame ji pati aprašo statybos leidimą, pati informuoja, kad suteikti adresai 4 turtiniams vienetams ir nurodoma kam koks turtinis vienetas turi atitekti. Pirminį ieškinį teismui 2022-02-08 pateikė pati E. M.. Dėl šio įrodymo teismas nieko nepasisakė. E. M. su ieškiniu pateikė sau reikalaujamo priteisti nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (ieškinio 6 priedas), kuri visiškai atitinka statybos leidimą. Pradiniu ieškiniu E. M. prašė priteisti 3 turtinio vieneto patalpas, gavo VMI ir Registro centro išsamius atsiliepimus, kuriais atskleidžiama ginčo esmė, nesikreipė į Savivaldybės administraciją (jei reikia) dėl projekto gavimo, be to, E. M. atstovauja du skirtingi profesionalūs advokatai, apie statybos leidimą kalbama/rašoma į bylą net 9 mėnesius, 2022-06-21 į bylą įkeliamas E. M. 2022-06-15 prašymas, kuriame nurodoma, jog tik 2022-06-15 E. M. tikrai suprato, kad jai priskiriama nekilnojamojo turto dalis minėtame name yra įvardijama kaip poilsio patalpos, kai tuo tarpu ieškovė V. S. ir S. D. sau prašo įregistruoti buto paskirties nekilnojamojo turto vienetus, ir tik po 9 mėnesių pateikiamas priešieškinys naikinti statybos leidimą. Praėjus daugiau kaip pusę metų laiko po patvirtinimo, kad viską suprato, tik 2022-11-11 įkeliamas priešieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2021-05-17 statybą leidžiantį dokumentą. Akivaizdu, kad, teikdama pirminį ieškinį ir atstovaujama profesionalių advokatų, E. M. dėl savo subjektyvių veiksmų praleido 1 mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti. E. M. ar jos atstovai advokatai (jei reikėjo), bet kada galėjo ateiti į Savivaldybę ir gauti projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, tačiau to nebuvo daroma, tik teigiama apie klydimą. 1 mėnesio terminas statybos leidimą ginčyti akivaizdžiai yra praleistas, todėl, praleidus terminą administraciniam sprendimui ginčyti.

19.       Ieškovė V. S. atsiliepimu prašo trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

20.       Atsakovė E. M. atsiliepimu prašo trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-24 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Atsakovė E. M., palaikydama savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad terminą statybos leidimui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Ji neturėjo visos informacijos apie V. S. ir S. D. inicijuotą projektą, parengus projektą ji su juo nebuvo supažindinta, nebuvo atskleista projekto sprendinių esmė. Tuo labiau jai nebuvo žinoma apie kreipimąsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją bei išduotą statybos leidimą. Jokie statybos darbai pagal projektą ir leidimą iš esmės nebuvo įgyvendinti. Nors Projekte ir jo pagrindu išduotame statybos leidime buvo numatyta, kad pirmame aukšte įrengiama pertvara atskirianti patekimo į mansardą laiptinę nuo pirmo aukšto pa talpų, tačiau minėta pertvara jau buvo įrengta žymiai anksčiau (daugiau nei dvidešimt metų), nei buvo gautas statybos leidimas ar parengtas pats Projektas. Atsakovė E. M. gyvena Kaune, Palangoje paprastai būna vasaros metu, o su V. S. ir S. D. bendrauja labai mažai. Dėl Covid-19 šalyje nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 veikė karantino režimas, po to nuo 2020-06-17 ilgą laiką galiojo valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygos. 2022-05-01 šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Atsakovė E. M. taip pat įrodė, kad ji ilgą laiką, o ypač paskutinius du metus, slaugė sunkiai sergančią mamą J. L., kuri mirė, todėl jos fizinė ir psichologinė būklė buvo pablogėjusi, todėl ji tinkamai negalėjo suvokti ir įvertinti esamos padėties. Galutinai paveldėjimas buvo įformintas ir įregistruotas 2022-09-18. Parengto Projekto ir jo pagrindu išduoto statybos leidimo, ieškovų reikalavimų esmę, teisines pasekmes realiai suprato tik birželio mėnesį, kai atsisakė savo reikalavimų kaip ieškovė. Atslūgus įtampai namuose, po ilgų metų slaugymo ir didelių problemų namuose, ji suprato, kad yra apgauta. Atsakovė E. M. aiškiai buvo V. S. pasakiusi, kad poilsio patalpų ji nenori, tačiau pasitikėdama V. S., „pakišus“ jai dokumentus pasirašė, nes neturėjo sveikatos, jėgų įsigilinti, tikėdama, kad V. S. jai nepakenks. V. S. niekada jai neįteikdavo pasirašomų ar tvarkomų dokumentų kopijų, taip pat ir statybos leidimo, kadastrinių matavimų bylos ir projekto. Atsižvelgiant į tai, atsakovė terminą ieškinio reikalavimams pateikti dėl statybos leidimo panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Atsakovė E. M. taip pat prašė panaikinti jos 2017-10-20 pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, nes nei ji, nei jos velionė motina, parengtam projektui sutikimo nedavė. Ieškovai nuslėpė aplinkybes, kurias žinodama atsakovė E. M. nebūtų davusi tokio sutikimo. 2017-10-20 buvo pasirašytas bendraturčių sutikimas tik dėl projekto rengimo. E. M., bei jos motina J. L. pasitikėdamos ieškove V. S. pasirašydamos 2017-10-20 sutikimą neįsigilino ir nesuprato inicijuoto turto atidalinimo proceso ir esmės. Nebuvo aiškumo, kokiu pagrindu inicijuotas toks projekto rengimas, kokius veiksmus pageidauja atlikti projekto rengimo iniciatoriai, nebuvo atskleista informacija dėl konkrečiai formuojamų turtinių vienetų, priskiriamų patalpų ir pan. Parengus Projektą, nei E. M., nei jos motina J. L. nebuvo supažindintos su parengtu Projektu, jo sprendiniais, nebuvo įteiktas projektas. Inicijuotu ir parengtu projektu ieškovai nesiekė visų bendrasavininkų interesų pusiausvyros, o bet kokiu būdu siekia tik sau naudos, savo teisių įgyvendinimo kitų bendrasavininkų teisių sąskaita. Atsakovė E. M. sutiko, kad bendrasavininkai turi teisę iš jiems priklausančios namo dalies suformuoti atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą bei jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau pagrįstai manytina, kad atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimas galimas, jei tai atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia kitų bendrasavininkų teisių. Ieškovams pagal Projektą ir išduotą Leidimą atsidalijus priklausančias namo dalis ir įregistravus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, bus pažeisti likusių bendraturčių teisės ir teisėti interesai.  Niekaip nesuprantama trečiojo asmens pozicija – sąmoningai nepasisakoma apie realią žalą vienam iš bendrasavininkų ir akivaizdžiai apie pažeidžiamas teises.

21.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei departamento atsiliepime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šis pastatas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – Palangos senojo miesto vietos, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), bei Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/. Tiek 2025-04-22 apeliaciniame skunde, tiek 2025-04-23 apeliaciniame skunde skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateikiami argumentai, nesusiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, jų aiškinimu ar taikymu. Nuosavybės teisinių santykių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nereglamentuoja. Todėl nepriklausomai nuo apeliacinių skundų reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo, paveldosaugos reikalavimai pastatui, esančiam nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, išliks nepakitę.

        Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

22.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

23.       Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams V. S. ir S. D. bei atsakovams E. M., D. V., D. P. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui S. D. priklauso 31/100 dalių pastato, 31/100 dalių sandėlio, garažas, 225/300 kitų inžinerinių statinių; ieškovei V. S. priklauso 20/100 dalių gyvenamojo namo, 20/100 – sandėlio; atsakovei E. M. priklauso 38/100 gyvenamojo namo, 74/300 sandėlio, 38/100 kitų inžinerinių statinių, atsakovams D. V. ir D.P. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 11/100 gyvenamojo namo. Kadastro duomenys paskutinį kartą tikslinti ir įregistruoti 2018-02-06, remiantis 2018-01-08 suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pagal 2022-12-27 VĮ „Registrų centras“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių apskaičiavimo projektą atsakovei E. M. priklauso 38/100 pastato dalių, ieškovui S. D. 31/100 pastato dalių, ieškovei V. S. 20/100 pastato dalių, atsakovams D.P. V. ir D. V. 11/100 pastato dalių, bendras plotas 117,88 m2; pastato dalių skaičiavimas atliktas pagal 2018-01-08 pateiktą susitarimą. 2025-03-10 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad 2024-02-13 buvo nustatyti gyvenamojo namo nauji kadastro duomenys pagal 2021-08-18 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau jie neįrašyti į kadastrą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2000-09-27 notarine sutartimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 120,28 m2, tuometiniai bendraturčiai V. S., B. O. K., J. L. D., E. M. ir J. L. susitarė dėl gyvenamojo namo ir statinių dalių, taip pat ir dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. 2017-10-20 bendraturčiai J.L. D., A. S., E. M., J. L. pasirašė sutikimą, adresuotą Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad bendraturčiai neprieštarauja, jog ieškovai V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirtus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus pagal architekto R. G. parengtą vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, formuojant du butus su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini), projektą. Šio leidimo pagrindu ieškovas S. D. 2021-05-21 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti gyvenamojo namo patalpoms numeraciją. 2021-06-23 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-876 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo gyvenamojo namo patalpoms, butams buvo suteikti numeriai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2021-11-16 bendraturčiai sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad atlikus vieno buto gyvenamojo namo paprastąjį remontą, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (duomenys neskelbtini), patalpos nuosavybės teise bus pasidalintos taip – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise ieškovui S. D., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise ieškovei V. S.; poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise J.L. D., J. L.; poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise atsakovei E. M..

24.       Ieškovai S. D. bei V. M. šioje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė pagal pateiktą UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą bei pagal 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su jos sudėtinėmis dalimis atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant atskirais turtiniais vienetais (du butai ir dvi poilsio patalpos), priskiriant butus ieškovams V. S. ir S. D., o poilsio patalpas priskiriant atsakovams E. M., D. V. ir P. V.. Atsakovė E. M. patikslintu priešieškiniu teismo prašė pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, panaikinti 2021-05-17 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004, atnaujinti terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, panaikinti 2017-10-20 sutikimą bei 2021-11-16 susitarimą. Atsakovai D. V. ir D.P. V. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pakeisti gyvenamojo namo pastogės patalpomis naudojimosi tvarką, įpareigoti juos savo lėšomis atlikti patalpų paprastąjį remontą įrengiant/ panaikinant pertvaras palėpės patalpose, pripažinti jiems teisę be ieškovų V. S., S. D. ir atsakovės E. M. sutikimo rengti vandens apskaitos projektą, papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei nuo D. V. ir D.P. V. naudojamų patalpų prijungti geriamo vandens vandentiekį prie gyvenamojo namo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno, bei įrengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Topo erdvės“ parengtus 2022-10-30 rūsio patalpų kadastrinius matavimus, paskirti rūsio patalpą bendram S. D., E. M., D. V., D.P. V. naudojimui, įpareigojant S. D. leisti D. V. ir D. P. V. patekti į rūsio patalpą per jo naudojamą patalpą su tikslu prižiūrėti ir aptarnauti vandentiekio vamzdyną.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų V. S. ir S. D. bei atsakovų D. V. ir D.P. V. prašymą dėl 2023-05-16 taikos sutarties šioje byloje patvirtinimo. Atmetė ieškovų V. S. ir S. D. patikslintą ieškinį dėl teisės registruoti turto pakeitimus ir turto atidalijimo. Tenkino atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį. Pakeitė 2000-09-27 sutartimi nustatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,88 m2, naudojimosi patalpomis tvarką, remiantis 2018-01-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis, įregistruotais Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre: E. M. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtos indeksais: 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-10 (11,50 m2), 1-11 (9,09 m2 ), 1-12 (1,88 m2), 1-14 (6,17 m2 ), 1-15 (11,38 m2),1/2 1-16 (1,34 m2), 1/2 1-17 (2,67 m2), viso 44,40 m2, t. y. 38/100 dalis; S. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtos indeksais: 1-1 (11,84 m2), 1-5 (11,95 m2), 1/3 1-6 (0,37 m2), 1-7 (4,37 m2), 1-8 (6,72 m2), 1-9 (2,29 m2), viso 37,54 m2, 32/100 dalis; V. S. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtos indeksais: 1-2 (6,33 m2 ), 1-3 (2,64 m2), 1-4 (13,83 m2), viso 22,80 m2, t. y. 19/100 dalis; D.P. V. ir D. V. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtos indeksais: 1/3 1-6 (0,38 m2), 1-13 (8,75 m2), 1/2 1-16 (1,34 m2), 1/2 1- 17 (2,67 m2), viso 13,14 m2, t. y. 11/100 dalis. Tenkino atsakovės E. M. prašymą ir atnaujino praleistą terminą reikalavimui, kuriuo prašoma panaikinti 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33- 210517-00004, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Panaikino 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004. Panaikino 2017-10-20 E. M. pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Pripažino 2021-11-16 E. M. pasirašytą susitarimą negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Paliko nenagrinėtą atsakovų D. V. ir D.P. V. reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo rengti vandens apskaitos projektą papildomam apskaitos mazgui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir dėl šio reikalavimo civilinės bylos dalį nutraukė. Tenkino iš dalies atsakovų D. V. ir D.P. V. priešieškinį. Leido atsakovams D. V. ir D.P. V. be bendraturčių S. D., V. S., E. M. sutikimo įsirengti nuotekų vamzdyną, prijungiant jį prie kieme esančio nuotekų šulinio pagal 2023 m. Lygiagretaus vandens apskaitos mazgo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), supaprastinto statybos projekto, parengto MB „Amber Pro“, dalį, susijusią su buitinių nuotekų įrengimu. Kitus atsakovų D. V. ir D.P. V. priešieškinio reikalavimus atmetė.

26.       Apeliacinius skundus dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovų V. S. ir S. D. patikslinto ieškinio atmetimo bei atsakovės E. M. patikslinto priešieškinio tenkinimo pateikė ieškovai V. S. ir S. D. bei trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 320 straipsnis).

27.       Ieškovai V. S. ir S. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį ir pakeisdamas 2000-09-27 sutartimi nustatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, o ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalinimo pagal pateiktą UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą ir pagal 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą atmesdamas, paneigė ieškovų, kaip bendraturčių, absoliučią teisę atidalinti jų turto dalis ir neišsprendė ginčo tarp šalių. Pasak ieškovų, atsakovė E. M. neįrodė, kad ieškovų siūlomas gyvenamojo namo atidalinimas pažeistų jos, kaip bendraturtės, interesus, taip pat kad neįmanomas bent dalinis pirmame aukšte esančių ieškovų naudojamų patalpų atidalinimas, be to, atsakovė E. M. nepasinaudojo teise pasiūlyti kitą, jos nuomone, racionalų ir ekonomišką gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Ieškovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė kitų buvusių ir esamų bendraturčių (mirusiosios J.L. D., J. L., atsakovų D. ir D.P. V.) valios, kurie sutiko su ieškovų siūlomu gyvenamojo namo atidalinimo būdu, kuris faktiškai jau įvykęs ir natūra galimas. Ieškovų teigimu, jie įrodė savo siūlomo gyvenamojo namo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo racionalumą, ekonomiškumą bei įmanomumą, ką patvirtina ir teismo sprendimu nustatyta atsakovės E. M. nauja naudojimosi namu tvarka, kuri atitinka ieškovų pasiūlytą nmo atidalijimo būdą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovų vertinimu nesutinka.

29.       Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai V. S. ir S. D. teismo prašė atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą ir pagal 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su jos sudėtinėmis dalimis: ieškovei V. S. priklausančias 20/100 dalis 22,80 m2 bendro ploto gyvenamosios patalpos – buto (kadastrinės bylos tomas Nr. 3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksuojamos: 3-1– 6,33 m2; 3-2– 2,64 m2; 3-3 – 13,83 m2; ieškovui S. D. priklausančias 31/100 dalis 37,17 m2 bendro ploto gyvenamosios patalpos – buto (kadastrinės bylos tomas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksuojamos: 1-1 – 4,37 m2; 1-2 – 11,95 m2 ; 1-3 – 6,72; m2; 1-4– 2,29 m2; 1-5 – 11,84 m2 ir a-1 – 0,56 m2; atsakovei E. M. pripažinti nuosavybės teisę į poilsio patalpas (kadastrinės bylos tomas Nr. 4), turinčias 22,47 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos indeksais: 4-1 – 9,09 m2; 4-2 – 1,88 m2; 4-3 – 11,50 m2; atsakovams E. M., D. V. ir D.P. V. pripažinti bendros dalinės nuosavybės teisę į poilsio patalpas (kadastrinės bylos tomas Nr. 2), turinčias 34,32 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos indeksais: 2-1 – 2,68 m2; 2-2 – 6,17 m2; 2-3 – 11,38 m2; 2-4 – 5,34 m2; 2-5 – 8,75 m2 ir a-1 – 0,56 m2.

30.       Byloje nėra ginčo, kad nurodytas ieškovų siūlomas gyvenamojo namo atidalinimo variantas pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą bei pagal 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą atitinka istoriškai nusistovėjusią ir šiandien aktualią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir galėtų būti įteisintas registruojant Nekilnojamojo turto registre. Tačiau esminė ginčo aplinkybė yra ta, kad pagal ieškovų siūlomą gyvenamojo namo atidalinimo būdą tik ieškovams yra atidalinamos gyvenamojo namo patalpos, suteikiant joms buto paskirtį ir formuojant du atskirus objektus, o kitiems bendraturčiams, atsakovams E. M., D. ir D. P. V., likusi gyvenamojo namo dalis atidalinama taip, kad pirmame namo aukšte atsakovei E. M. formuojamos atskiros poilsio patalpos, taip pat pastogėje formuojamos atskiros poilsio patalpos, jas paliekant bendrai atsakovų E. M., D. V. ir D.P. V. nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės E. M. nesutikimas su ieškovų siūlomu gyvenamojo namo atidalinimo būdu, jai priskiriant poilsio paskirties patalpas, kurių dalis yra bendroje nuosavybėje su kitais atsakovais, yra pagrįstas. Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, kad gyvenamojo namo atidalinimas, patalpas suskirstant į du butus ir dvi poilsio patalpas, kurių viena lieka bendra atsakovų nuosavybė, nesumažins kiekvienam iš bendraturčių tenkančio turto dalies vertės, įvertinant ir tai, kad atsakovei E. M. priklauso didžiausia gyvenamojo namo dalis. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad įgyvendinus ieškovų pateiktą gyvenamojo namo atidalinimo projektą atsakovės E. M. turtiniai interesai bus iš esmės pažeisti – ji neturės galimybės jai tenkančios poilsio paskirties gyvenamojo namo patalpos suformuoti kaip atskiro buto ir tuo pačiu siekti atidalinti poilsio paskirties pastogės patalpas formuojant atskirus turto objektus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagrindinė ginčo gyvenamojo namo naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), o žemės sklypo, kuriame stovi šis gyvenamasis namas, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams yra taikomas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, o daugiabučiams namams taikomas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Palyginus šių dviejų statybos techninių reglamentų reikalavimus, taikomus vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namas, akivaizdu, kad daugiabučiams gyvenamiesiems namams yra nustatyti tiek skirtingi žemės sklypo rodikliai, tiek ir teisės aktais nustatyti griežtesni reikalavimai. Tai patvirtina ir pačių ieškovų siūlomas gyvenamojo namo atidalinimo projektas, pagal kurį formuojami tik du butai su poilsio patalpomis, o ne tris ar keturi, kas išspręstų šioje byloje tarp bendraturčių kilusį ginčą. Tai, kad kiti buvę ir esami bendraturčiai (mirusiosios J.L. D., J. L., atsakovai D. ir D.P. V.), ieškovų teigimu, sutiko su ieškovų siūlomu gyvenamojo namo atidalinimo būdu, nereiškia, kad su juo turi sutikti ir atsakovė E. M., kuri bei jos mirusi motina J. L., kaip bus nurodyta žemiau, buvo suklaidintos ankstesniuose dokumentuose išreikšdamos savo valią dėl gyvenamojo namo patalpų pasiskirstymo ir jų paskirties. Be to, atsakovai D. ir D.P. V. neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovės E. M. patikslintas priešieškinys, kas taip pat rodo, jog šiuos atsakovus tenkina naujos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymas, o ne ieškovų siūlomas atidalinimo variantas.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė E. M. pagrindė, kad jai ieškovų siūlomos atidalinti gyvenamojo namo poilsio paskirties patalpos yra mažiau vertingos, nes, kaip minėta, ateityje nebus galima keisti jų paskirties į gyvenamąją, ką patvirtina ne tik nurodytas teisinis reglamentavimas, bet ir pačių ieškovų pateiktas atidalinimo projektas bei bylos nagrinėjimo metu jų išsakytas nesutikimas pakeisti jų naudojamų patalpų paskirtį į poilsio, o atsakovės – į buto; dėl to poilsio paskirties patalpų rinkos vertė yra mažesnė, nes sunkiau gauti banko paskolą poilsio paskirties patalpoms (bankai griežčiau vertina ne gyvenamosios paskirties objektus), poilsio patalpų paskirtis riboja galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą ir gauti valstybės gyvenamosioms patalpoms taikomas lengvatas.

32.       Dėl nurodytų motyvų, kurių ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, nesant galimybės ginčo gyvenamąjį namą atidalinti taip, kad nei vienas iš bendraturčių nepatirtų neproporcingos žalos ir būtų užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, atsakovė E. M., priešingai nei teigia ieškovai, neprivalėjo į bylą teikti alternatyvaus ieškovų siūlomam gyvenamojo namo atidalinimo projekto ar sutikti su daliniu tik ieškovų patalpų atidalinimu, o galėjo apskritai nesutikti su gyvenamojo namo atidalinimu, ką atsakovė ir padarė, prašydama nustatyti naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

33.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų siūlomas gyvenamojo namo atidalinimo projektas turi ir kitų trūkumų, nes neišsprendžiami klausimai dėl atidalinamoms patalpoms priskirtų inžinerinių įrenginių atskyrimo, siekiant visiško techninio patalpų atskyrimo, neišsprendžiami kitų bendro naudojimo objektų – rūsio, palėpės, žemės sklypo, sandėlio, garažo, kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros) naudojimosi/atidalijimo klausimai. Nesutiktina su ieškovais, kad šie klausimai išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, nes tokio pobūdžio bylose atidalinant bendrą turtą turi būti siekiama visiško atidalinimo, paliekant bendram naudojimui tik tuos objektus, kurių techniškai ir teisiškai neįmanoma atidalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008), tačiau ieškovų pateiktas UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtas 2018 m. projektas bei 2021-09-02 matininkės O. M.-L. suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla šių reikalavimų neišpildo, kadangi aptaria tik gyvenamojo namo atidalijimo klausimus.

34.       Aukščiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodyta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovams) tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Ieškovai tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje neįrodė. Kitas bendraturtis (šiuo atveju atsakovė E. M.) gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Atsakovė E. M. šią savo įrodinėjimo pareigą įvykdė, pagrįsdama, kad nei visiškas, nei dalinis gyvenamojo namo atidalinimas pagal ieškovų pasiūlytą variantą neužtikrintų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).  

35.       Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovų V. S. ir S. D. patikslinto ieškinio reikalavimus yra teisėta ir pagrįsta.

36.       Ieškovai V. S. ir S. D. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį ir panaikindamas 2017-10-20 atsakovės E. M. pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovai atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, netinkamai vertino šio sutikimo turinį ir vėlesnius atsakovės E. M. veiksmus, kurie, ieškovų teigimu, patvirtina, jog atsakovė neprieštaravo ieškovų siūlomam gyvenamojo namo atidalijimo projektui, jai priskiriant poilsio paskirties patalpas.  

37.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovų vertinimu nesutinka.

38.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017-10-20 bendraturčiai J.L. D., A. S., E. M., J. L. sutikime, adresuotame Palangos miesto savivaldybės administracijai, nurodė neprieštaraujantys, kad ieškovai V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirtus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“. Šį sutikimą pasirašė J.L. D., A. S. (miręs ieškovės V. S. sutuoktinis), kuris prie parašo padarė ranka įrašytą prierašą „Pageidauju, kad būtų suteiktas buto pastato numeris“, J. L. (mirusi atsakovės E. M. motina) ir atsakovė E. M.. Po parašų sutikime yra taip pat padaryti prierašai ranka, kad „Aš J. L. D. pageidauju poilsio patalpos“, „Aš V. S. pageidauju buto su numeriu“, „Sutinku su sąlyga, kad S. D. bus išskirtas atskiras butas su numeriu“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2017-10-20 sutikime atsakovės E. M. ir jos mamos J. L. padarytų prierašų, kuriuose būtų išsakyti jų pageidavimai dėl joms suteikiamų patalpų paskirties, o būtent, kad joms būtų suteiktos ir atidalintos poilsio paskirties patalpos, nėra. Byloje yra dar vienas analogiško turinio 2017-10-20 susitarimas, kuriame yra ranka įrašyta pastaba, kad „Aš J. L. D. pageidauju poilsio patalpos“, kitų prieš tai nurodytų prierašų nėra. Šių dokumentų pagrindu buvo išduotas atsakovės E. M. ginčijamas 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSPR-33-210517-00004.

39.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-10-20 sutikimu / susitarimu bendraturčiai davė leidimą ieškovams tik rengti projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamoji (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirtus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, tačiau iš šio dokumento turinio negalima spręsti, kad bendraturčiai davė ir pritarimą dar net neparengtam projektui, su kuriuo jie nebuvo susipažinę. Svarbu ir tai, kad 2017-10-20 sutikimas / susitarimas nėra pakankamai informatyvus – jame nėra atskleista informacija dėl konkrečiai kiekvienam bendraturčiui formuojamų turtinių vienetų, kam konkrečiai kokios paskirties patalpos bus priskirtos, todėl negalima teigti, kad jau 2017-10-20 bendraturčiai buvo galutinai apsisprendę dėl gyvenamojo namo atidalinimo projekto turinio ir jo įgyvendinimo esminių sąlygų. To nepatvirtina ir ieškovų nurodoma aplinkybė, kad 2017-10-20 sutikimas / susitarimas atitinka 2000-09-27 notarine sutartimi patvirtintą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kadangi šioje tvarkoje nėra jokių nuorodų į bendraturčių naudojamų konkrečių patalpų paskirtį.

40.       Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė E. M. bei jos motina J. L. 2017-10-20 buvo supažindintos su UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtu 2018 m. projektu, jo esminėmis dalimis, kuris pabaigtas rengti tik 2018-03-20, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pasirašant 2017-10-20 sutikimą / susitarimą dėl projekto rengimo, atsakovė E. M. ir jos motina J. L. objektyviai negalėjo įvertinti projekto neigiamo poveikio būtent jų teisėms ir teisėtiems interesams, atitinkamai negalima konstatuoti, kad jos buvo davusios pakankamai informuotą sutikimą ieškovų norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui.

41.       Ieškovų nurodomos vėliau įvykusios aplinkybės, – kad 2021 m. atsakovė E. M. ir mirusioji J. L. atsiskaitė su ieškove V. S. už parengtą kadastrinę bylą; 2021-11-16 ieškovai, atsakovė E. M. ir J. L. pasirašė susitarimą dėl savarankiškų turtinių vienetų registravimo atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2022-01-28 ieškovai ir atsakovė E. M. pateikė bendrą ieškinį, kuriuo prašoma atidalinti gyvenamąjį namą pagal projektą; 2022-03-05 J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinkama su visomis faktinėmis aplinkybėmis; pati atsakovė E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kreipėsi į VĮ Registrų centras ir susipažino su VĮ Registrų centre įregistruota namo byla, – nepatvirtina, kad būtent 2017-10-20 atsakovė E. M. davė sutikimą UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengto 2018 m. projekto įgyvendinimui. Pažymėtina kad byloje atsakovė E. M. laikėsi nuoseklios argumentuotos pozicijos, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, jog ji ir jos motina J. L. buvo iš esmės suklaidinta tiek pasirašant 2021-11-16 susitarimą, tiek vėliau į šią bylą teikdamos jų interesams prieštaraujančius procesinius dokumentus, kurių vėliau jos nebepalaikė, o pakeitusi atstovą – atsakovė E. M. pareiškė jos tikruosius interesus atitinkantį priešieškinį.

42.       Kadangi 2017-10-20 sutikimas / susitarimas sukėlė atsakovei E. M. teisines pasekmes (2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSPR-33-210517-00004 UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengto 2018 m. projekto pagrindu, su kurio sprendiniais atsakovė E. M. nesutinka), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti atsakovės E. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir panaikinti 2017-10-20 sutikimą / susitarimą rengti projektą.

43.       Aukščiau aptartas vertinimas atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023). 

44.       Pirmosios instancijos teismui panaikinus 2017-10-20 atsakovės E. M. pasirašytą bendraturčių sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovai V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, t. y. nebelikus vieno iš bendraturčių sutikimo gyvenamojo namo atidalinimo projekto įgyvendinimui, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pagrįstai konstatavo, kad 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSPR-33-210517-00004 yra išduotas neteisėtai bei tenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl šio statybą leidžiantį dokumento panaikinimo. Toks vertinimas atitinka formuojamą teismų praktiką, kad vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus ir (arba) patalpų paskirties keitimui nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822–885/2009).

45.       Priešingai nei teigia ieškovai, byloje nėra įrodymų, kad būtent 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSPR-33-210517-00004  pagrindu atsakovė E. M. būtų atlikusi kokius nors statybos darbus gyvenamajame name po 2021-05-17, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl statybos padarinių šalinimo. Ieškovams manant, kad atsakovės atlikti statybos darbai pažeidžia jų nuosavybės teises, jie turėjo ir tebeturi teisę ginti savo galimai pažeistus interesus įstatymo nustatyta tvarka.  

46.       Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė E. M. byloje neįrodė, kaip 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSPR-33-210517-00004 pažeidžia jos teises, tačiau jau aukščiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad toks statybą leidžiantis dokumentas išduotas UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengto 2018 m. projekto pagrindu, su kurio sprendiniais atsakovė E. M. nebuvo supažindinta ir su kuriais niekada nesutiko. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog terminas statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes, pasak trečiojo asmens, atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nors buvo atstovaujama profesionalių teisininkų ir visą laiką žinojo apie projektą ir jo pagrindu išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

47.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutikti negali.

48.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nėra naikinamasis. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Aptariamo straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad praleistas terminas kreiptis į teismą gali būti teismo atnaujintas, tačiau tokia galimybė yra taikoma tik tais atvejais, kai termino praleidimą nulėmė susiklosčiusios svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad praleistas ABTĮ nustatytas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo išskirtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020). Tačiau kartu teismų praktikoje pažymima, kad iš esmės sąžiningai veikęs asmuo neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021). Nuspręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismui, kuris turi šias aplinkybes įvertinti atsižvelgdamas į konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2024).

49.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. M. iki ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo turėjo visą informaciją apie ieškovų inicijuotą UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą, kad buvo supažindinta su projektu ir jai atskleista projekto turinio esmė, kaip ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų žinojusi apie išduotą ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė E. M. nedalyvavo projekto rengime ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrose (projektavimo darbus užsakė ieškovai V. S. bei S. D., o S. D. buvo įgaliotas V. S. pasiimti išduotą statybos leidimą). Byloje taip ir liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė E. M. apie ieškovų pareikštų reikalavimų, grindžiamų nurodytais dokumentais, esmę ir teisines pasekmes sužinojo tik 2022 m. birželio mėn., kai atsisakė būti bendraieškė pagal ieškovų V. S. ir S. D. pareikštą ieškinį šioje byloje. Tai, kad atsakovė E. M. galėjo adekvačiai neįvertinti situacijos dėl ribotai prieinamos ar klaidingai pateikiamos informacijos, galėjo lemti ir tai, kad ieškovus ir atsakovę iki 2022 m. birželio mėn. atstovavo tas pats advokatas, nors ieškovų ir atsakovės interesai yra priešingi. Be to, aptariamu ginčo laikotarpiu atsakovė E. M. slaugė sunkiai sergančią motiną J. L., kuri mirė, kas taip pat neabejotinai įtakojo tinkamą adekvatų situacijos įvertinimą. Galiausiai nagrinėjamoje byloje esančios situacijos suvokimui ir teisminio ginčo pasirengimui buvo reikalingas laikas, o byloje nėra duomenų, jog atsakovė E. M. būtų pasielgusi nesąžiningai, itin nerūpestingai, neatidžiai ar būtų buvusi neaktyvi.

50.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir praleistą procesinį terminą ginčyti 2021-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-33-210517-00004 atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių objektyvių priežasčių. 

51.       Ieškovai V. S. ir S. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį ir pripažindamas 2021-11-16 atsakovės E. M. pasirašytą susitarimą negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, nevertino atsakovės elgesio nuo 2017 m. liepos mėn. iki atsakovės išstojimo iš bylos kaip bendraieškei, to, kad atsakovė pakeitė savo valią bylos nagrinėjimo eigoje, kai padidėjo jos nuosavybės dalis mirus motinai J. L.. Be to, ieškovų teigimu, teismas neatskleidė, kuo pasireiškė atsakovės suklydimas ir kodėl toks suklydimas buvo esminis.

52.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovų vertinimu nesutinka.

53.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021-11-16 bendraturčiai sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, jog atlikus vieno buto gyvenamojo namo paprastąjį remontą, keičiant paskirtį į gyvenamąją (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pasidalins patalpas nuosavybės teise taip – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise ieškovui S. D.; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise ieškovei V. S.; poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise J.L. D., J. L.; poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausys nuosavybės teise atsakovei E. M..

54.       Teisiškai kvalifikuoti šalių nurodytas faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų vertindamas, ar 2021-11-16 bendraturčių susitarimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas dėl esminio suklydimo, nors atsakovė E. M. ir nenurodė tokio sandorio negaliojimo pagrindo savo patikslintame priešieškinyje.

55.       CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.90 straipsnio 4 dalimi, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017).

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų, išsamiai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad 2021-11-16 susitarimas turi atsakovės E. M. valios trūkumų, dėl ko 2021-11-16 susitarimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas dėl esminio suklydimo.

57.       Kaip jau minėta, byloje nėra patikimų duomenų, kad pasirašydama 2021-11-16 susitarimą atsakovė E. M. turėjo visapusišką, išsamią informaciją apie UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą dėl gyvenamojo namo patalpų atidalinimo ir paskirties keitimo, neturėjo galimybės teikti pastabų dėl šio projekto. Be to, bylos metu nustatyta, kad atsakovė E. M. nedalyvavo 2021-11-16 susitarimo rengimo metu, susitarimo rengimą ir jo pasirašymą iniciavo ieškovė V. S., būtent ji davė pasirašyti tiek atsakovei E. M., tiek ir kitiems bendraturčiams. Prieš pasirašydama ginčo susitarimą, atsakovė neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvertinti susitarimo turinio bei apsvarstyti galimus susitarimo pasirašymo teisinius padarinius, įvertinti kokias teises pagal susitarimą praras, o kokias įgys, nes nebuvo supažindinta su projektu. Sutiktina su trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo teismo sprendimo motyvuose nurodydamas, jog pagal pateiktą UAB „Vakarų regiono projektai“ architekto R. G. parengtą 2018 m. projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo numatyti atskiri du buto paskirties nekilnojamojo turto vienetai, o poilsio patalpos kaip vienas atskiras turtinis vienetas, kurios lieka kitų bendraturčių bendram naudojimuisi, nes iš tiesų projekte numatyta, kad formuojami keturi atskiri turtiniai vienetai (du butai ir dvi poilsio patalpos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis neatitikimas neturi reikšmės ir nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų dėl atsakovės E. M. esminio suklydimo sudarant 2021-11-16 susitarimą. Kita vertus, 2017-10-20 atsakovės E. M. pasirašytame bendraturčių sutikime, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovai V. S. ir S. D. atliktų projektą „Vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto, keičiant paskirtį į gyvenamojo (dviejų butų pastatai) su poilsio patalpomis, formuojant tris atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, (duomenys neskelbtini), projektas“, kalbama apie tris atskirtus turto objektus, o 2021-11-16 susitarime jau apie keturis, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl atsakovės E. M. turėtos nevisapusiškos, klaidingos informacijos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė duomenų byloje, kad atsakovė E. M., pasirašydama 2021-11-16 susitarimą, būtų buvusi nerūpestinga, neatsargi ar neatidi. Be to, kaip minėta, atsakovė su motina J. L. nuosavybės teise valdė didžiausią gyvenamojo namo patalpų dalį, todėl jos argumentai, kad, jei ji būtų žinojusi, jog ieškovams atiteks buto paskirties gyvenamojo namo patalpos, o jai su kitais bendraturčiais bendrai priskirtinos poilsio paskirties patalpos, tokio susitarimo ji nebūtų pasirašiusi, laikytini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į jau minėtą aplinkybę, kad ieškovams pasiūlius pakeisti susitarimą dėl nekilnojamojo turto patalpų paskirties priskyrimo, suteikiant atsakovės E. M. nuosavybės teise valdomoms patalpoms buto paskirtį, o ieškovų valdomoms patalpoms – poilsio patalpų paskirtį, ieškovai kategoriškai su tuo nesutiko.

58.       Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad iki 2021-11-16 susitarimo pasirašymo su atsakove E. M. dėl gyvenamojo namo patalpų padalijimo ir paskirties ieškovai nesitarė ir nebuvo atsižvelgta į atsakovės, taip pat ir jos motinos J. L. poreikius, norus, o susitarimas sudarytas tik ieškovų interesais. Tai patvirtina, kad atsakovės E. M. valios sudaryti 2021-11-16 susitarimą, kurio pagrindu atsakovės ir jos motinos valdomos patalpos būtų priskirtos poilsio patalpai bei būtų nustatytas susitarime nurodytas gyvenamojo namo patalpų padalijimo būdas, nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė E. M. buvo suklaidinta iš esmės, todėl 2021-11-16 susitarimas pripažintinas CK 1.90 straipsnio pagrindu.

59.       Ieškovai V. S. ir S. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį ir nustatydamas naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nepagrįstai sumažino ieškovės V. S. idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 20/100 į 19/100. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas patvirtino tik faktiškai tarp bendraturčių nusistovėjusią ir šios dienos situaciją atitinkančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kurios apeliaciniu skundu ieškovai iš esmės neginčija ir pagal kurią ieškovei V. S. paskirta naudotis jos jau naudojama 22,80 m2 ploto 19/100 dalis gyvenamojo namo. Atsakovės E. M. patikslinto priešieškinio reikalavimais, be kita ko, buvo prašoma ieškovei V. S. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-2 (6,33 m2), 1-3 (2,64 m2), 1- 4 (13,83 m2), viso 22,80 m2, 19/100 dalis. Ieškovė, atsiliepdama į priešieškinį, nenurodė jokių argumentų, kad toks reikalavimo tenkinimas pažeistų jos nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas nesumažino ieškovei nuosavybės teise priklausančios idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 20/100 į 19/100, o tik nurodė, kokia dalimi patalpų faktiškai ieškovė naudosis pagal nusistovėjusią tvarką tarp bendraturčių.

60.       Dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

61.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius, bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymą ir atidalinimą, tinkamai įvertino bylos įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo (jo dalies) keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

62.       Atmetus apeliacinius skundus, ieškovai V. S. ir S. D. bei trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė E. M. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Visvaldas Kazakiūnas