Administracinė byla Nr. eA-2452-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 24S93542 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pažymėjo, kad jis 2023 m. birželio 19 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HOPTRANS1“ (toliau – ir Bendrovė) gavo pranešimą, jog Migracijos departamentui yra pateiktas prašymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tačiau Bendrovės darbuotoja nurodė jam atvykti tik nuo 2024 m. sausio mėnesio pabaigos. Pareiškėjas 2024 m. sausio 14 d. atvyko į Lietuvą per Minską. 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjas dalyvavo UAB „HOPTRANS1“ organizuojamame egzamine, tačiau jo neišlaikė. Nors 2024 m. sausio 19 d. pareiškėjas egzaminą išlaikė, tačiau Bendrovėje nebuvo įdarbintas. Netrukus pareiškėjas įsidarbino UAB „Geras meistras“ (2024 m. sausio 22 d. buvo pasirašyta darbo sutartis). UAB „Geras meistras“ 2024 m. sausio 22 d. Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašymas buvo teikiamas skubos tvarka ir turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. kovo 1 d. Migracijos departamento sistemoje 2024 m. kovo 20 d. buvo gautas pranešimas, jog prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol bus gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris yra būtinas sprendimui priimti. Pareiškėjas per Migracijos departamento vidinę sistemą 2024 m. balandžio 22 d. gavo pranešimą apie priimtą sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką UAB „HOPTRANS1“ kvietimu ir neatsisakė dirbti. Kai kviečianti įmonė atsisako įdarbinti užsienio pilietį, norint dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, užsienietis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, o iki nustatytos datos priimto sprendimo taip ir nesulaukė. Nebuvo jokio realaus pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Vertinant tai, kad panašiu metu yra priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trims UAB „Geras meistras“ būsimiems darbuotojams iš (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad yra diskriminacijos požymiai dėl rasės ir tautybės. Sprendimas uždrausti atvykti 3 (trejus) metus apriboja pareiškėjo galimybes įsidarbinti kitose šalyse, nes asmuo gali būti vertinamas kaip nepatikimas ir (ar) grėsmę šalies saugumui keliantis asmuo.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 24S78222 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad asmuo kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „HOPTRANS1“ pagrindu, tačiau leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nebuvo įdarbintas. Migracijos departamento 2024 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 24S78222, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas neginčijo.
6. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
7. Pareiškėjas neketino dirbti UAB „HOPTRANS1“. Leidimas laikinai gyventi darbo UAB „HOPTRANS1“ pagrindu jam įteiktas 2023 m. spalio 31 d., o į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2024 m. sausio 14 d. Darbdavys patvirtino, kad asmens kvalifikacija netinkama. Pasinaudodamas tuo, kad yra Lietuvoje teisėtai (turi leidimą gyventi), pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo veiksmų visuma rodo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.
8. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi (kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), darytina išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Atitinkamai Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti. Šiuo atveju, leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi neskundė, todėl pareiškėjas savo skundu nepaneigia imperatyvių pagrindų, kuriais 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas buvo priimtas.
9. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies – panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Kitą Migracijos departamento Sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjo naudai 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1 Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis A. A., ketindamas dirbti UAB „HOPTRANS1“ tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju, Tadžikistane 2023 m. birželio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760292188 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. UAB „HOPTRANS1“ 2024 m. sausio 29 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, t. y., kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
11.2 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais 2024 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 24S78222 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „HOPTRANS1“ pagrindu, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu pareiškėjas UAB „HOPTRANS1“ nebuvo įdarbintas. Be to, buvo nustatyta, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
11.3 Migracijos departamento 2024 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 24S78222 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nėra nuginčytas.
11.4 Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S93542 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
11.5 Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, grindžiamas tuo, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
12. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento 2024 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 24S78222, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo Sprendimo sudėtinė dalis, Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde neneigė aplinkybės, jog jis nebuvo pradėjęs dirbti UAB „HOPTRANS1“, darbo sutartis su minėta Bendrove nebuvo sudaryta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nėra, o ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pragyvenimo lėšų pareiškėjas neturėjo.
14. Vertindamas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį šio sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad asmeniui nebuvo išduotos vizos ar leidimai laikinai gyventi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, sprendė, kad Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.
15. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su skundžiamu Sprendimu. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nurodė, kad pranešimas apie priimtą Sprendimą elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo gautas 2024 m. balandžio 8 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su skundžiamu Sprendimu.
16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamentas būtų priėmęs administracinį sprendimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo yra grindžiama prielaidomis, bet ne objektyviais duomenimis, o pateikta išvada nėra pagrįsta individuliu aplinkybių vertinimu. Dėl šių priežasčių Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
17. Atitinkamai pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 11,25 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma.
III.
18. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93542 dalį, kurios pagrindu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius; panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą atsisakyti A. A. išduoti leidimą laikinai gyventi bei įpareigoti Migracijos departamentą prašymą Nr. 2401-LLG-9165 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir tokiu būdu pažeidė proceso išsamumo principą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėją ir UAB „Geras meistras“ siejo ikisutartiniai darbo teisiniai santykiai, kai šalys susitarė / priėmė sprendimą, jog pareiškėjas UAB „Geras meistras“ pradės dirbti iš karto po naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
20. Migracijos departamentas pareiškėjui neįteikė 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93542 ir su jo turiniu nesupažindino. Todėl minėtas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos. Pareiškėjas neneigia, kad turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu UAB „HOPTRANS1“ nebuvo įdarbintas. Aplinkybė, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pagal kurį pareiškėjui buvo išduotas leidimą laikinai, užpildė ne pareiškėjas, o pareiškėjo darbdavys, nesudaro pagrindo šį prašymą laikyti ne pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.
21. Pareiškėjui ginčijamu Sprendimu nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, nes asmeniui keliančiam grėsmę valstybės saugumui nustatomas 30 mėnesių uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, o pareiškėjui yra nustatytas 36 mėnesių uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 20 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas, aplinkybė, kad Migracijos departamentas pareiškėjui nesiuntė minėto sprendimo neturi jokios įtakos minėto sprendimo teisėtumui.
24. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas 3 (trejų) metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93542, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 3 d.).
28. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tik pareiškėjas. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio jis neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta panaikinti Sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į SIS. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas bei užtikrindama non reformatio in peus (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo laikymąsi, nevertina tos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikinta Sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS.
29. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
31. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir skundžiamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, o pasisako aspektais, kuriais pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą.
32. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
33. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
34. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
35. Atsakovo Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta; jis negavo darbo užmokesčio, nors prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos bus darbo užmokestis; pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (nustačius, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu buvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas atsakovui priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo Sprendime nustatytas 3 metų draudimo atvykti terminas, atsižvelgiant į ginčijamo administracinio sprendimo faktinį pagrindą yra proporcingas.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl šios ginčijamo Sprendimo dalies pagrįstai atmetė.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys