Civilinė byla Nr. e2-31203-996/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25028-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 5 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei, Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos atstovams viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui T. R., jo pavaduotojai V. S., advokatei Ramunei Šaikuvienei,

atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovams viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui Zdislavui Skvarciany, advokatei Donatai Juozumienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės.

Teismas

n u s t a t ė :

viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ieškovė, profesinė sąjunga) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–11) viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai (toliau – atsakovė, GMPS, įstaiga), nesutikdama su ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydama panaikinti GMPS Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarką, patvirtintą GMPS direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Tvarka), įpareigoti atsakovę sprendimus dėl GMPS Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto (toliau – Punktas) darbo organizavimo, darbo tvarkos ir su tuo susijusių lokalinių aktų priimti tik įvykdžius konsultacijas su ieškove, skirti atsakovei 1 500 Eur baudą, skiriant ją profesinės sąjungos naudai, bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovė reguliariai iki balandžio 1 d. jai neteikė informacijos apie dabartinę ir būsimą atsakovės veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę, nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo iš esmės pertvarkytas atsakovės padalinio – Punkto darbas, tai palietė darbuotojų darbo organizavimo, socialinius ir ekonominius klausimus: sumažintas Punkto darbo laikas (iki 2018 m. birželio 1 d. Punktas dirbo kiekvieną dieną, įskaitant šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienas nuo 7 val. iki 24 val., nuo 2018 m. birželio 1 d. Punkto darbo laikas darbo grafikuose nurodomas ir faktiškai dirbtas tik darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val. faktiškai perkeliant Punktą iš Operatyvinių padalinių su sumine darbo laiko apskaita ir slenkančiu grafiku į Bendruosius padalinius); sumažintas Punkto etatų skaičius (nuo 4,25 iki 3,5), todėl atitinkamai didėja Punkto darbuotojų darbo krūvis; Dispečerinės tarnybos darbuotojams padidėjo darbo apimtis, kadangi sugedusią įrangą turi keisti atsargine ne tik nakties metu, bet ir šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienomis; Ūkio skyriaus darbuotojams padidėjo darbo apimtis, nes jie atsakingi už vaistų pristatymą. Teigė, jog faktiškai buvo įvykdytas struktūrinis pertvarkymas, pakeistos darbuotojų darbo sąlygos ir užimtumas, tačiau atsakovė apie planuojamus Punkto darbo pertvarkymus ieškovės iš anksto neinformavo, tik 2018 m. gegužės 29 d. formaliai atsiuntė Punkto vidaus tvarkos projektą; Tvarka priimta 2018 m. birželio 11 d., tačiau atsakovė faktiškai ją taikė jau nuo 2018 m. birželio 1 d. Pabrėžė, kad ji net tris kartus (2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. birželio 1 d. raštais) reikalavo pradėti konsultacijas dėl planuojamo Punkto darbo pertvarkymo, tačiau jokios konsultacijos pradėtos nebuvo, atsakymas iš atsakovės gautas nebuvo, ieškovės įgaliotam asmeniui buvo pateiktas pakeistas Punkto grafikas, kuris net nebuvo suderintas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė pažeidė reguliaraus informavimo ir konsultavimo pareigą bei informavimo ir konsultavimosi tvirtinant vietinius norminius aktus pareigą. Kartu pažymėjo, kad atsakovė pažeidė 10 d. terminą informuoti ją apie planuojamą tvirtinti lokalinį aktą iki jo priėmimo, atsakovė tinkamai neįvykdė informavimo procedūros, nebuvo suorganizuoti jokie susitikimai su atsakovės atsakingais asmenimis, nebuvo atsakyta į klausimus, nepaaiškintos priežastys, nors ji to prašė net trimis raštais. Mano, kad atsakovė tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimosi procedūrą. Pabrėžė, kad atsakovė paneigė pačią informavimo ir konsultavimosi pareigos esmę, tik imitavo procedūras, nesiekė abi šalis tenkinančio rezultato ir dėl to esmingai nukenčia darbuotojų interesai. Ieškovės įsitikinimu, Tvarka pažeidžia darbuotojų interesus ir sukelia neigiamas pasekmes: nepagrįstai keičiamos darbo sąlygos, darbuotojų neproporcingas darbo krūvio padidėjimas ir netolygus funkcijų paskirstymas turės neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir darbo rezultatų kokybei, nukentės atsakovės gebėjimai kokybiškai teikti skubios medicinos pagalbos paslaugas, Teisės skyriaus vadovė net du kartus nepritarė darbo laiko trumpinimui, taip pat įstaigos direktoriaus pavaduotoja siūlė nustatytą ilgesnį Punkto darbo laiką, į ką nebuvo atsižvelgta, vyr. farmacininkė išėjo iš darbo, jos funkcijas vykdo kitas Punkto darbuotojas, naujas darbuotojas nepriimtas, taip didėja darbo krūvis, V. S. darbo krūvis buvo faktiškai sumažintas, Ūkio skyriaus darbuotojams didėja darbo apimtis, nes jie atsakingi už vaistų pristatymą, todėl mano, kad GMPS direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ ir juo patvirtinta Tvarka turėtų būti panaikinti.      

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ramunė Šaikuvienė papildomai paaiškino, kad atsakovė turėjo informuoti ir konsultuoti ne darbuotojus, o profesinę sąjungą, ir tai daryti taip, kad profesinė sąjunga suprastų, kad tos procedūros vyksta, tačiau nei informavimas, nei konsultavimas tinkamai nebuvo vykdomas, tai pažeidė darbuotojų teises, buvo tik formalus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų imitavimas, netgi priimtą Tvarką ieškovė gavo tik teisme, profesinė sąjunga turėjo būti išklausyta ir jai turėjo būti sudaryta galimybė daryti įtaką, tačiau į profesinės sąjungos klausimus yra atsakoma tik teisme, atsakovė nesiekė bendro rezultato; pareiginiuose nuostatuose ir Tvarkos priede darbuotojų funkcijos esmingai skiriasi, neaišku, už ką darbuotojai atsakingi, ką jie turi vykdyti, tai daro neigiamą įtaką darbuotojų darbui; profesinei sąjungai teiktas Punkto tvarkos projektas ir priimta Tvarka skiriasi, prieš ją priimant po pakeitimų ji profesinei sąjungai pateikta nebuvo; jei darbuotojai būtų rengę darbo grupės atsakymą jie Punkto darbo tvarkos keitimo priežastis būtų išsiaiškinę, tačiau jie įpareigojo susirinkime V. S. išsiaiškinti šias priežastis; įstatymo nuostata tikslinama Kolektyvinės sutarties 15.10 punkte – atsakovė turėjo kreiptis į ieškovės pirmininką, kad šis nurodytų atsakingą asmenį su kuriuo atsakovei bendrauti; atsakovė neįrodė, kad ji ieškovei pateikė visą reikalingą informaciją; Punktas yra priskirtas prie Operatyvinių padalinių, tačiau pagal Tvarką (pagal darbo laiką) jis jau priskirtinas prie Bendrųjų padalinių; iš profesinės sąjungos atsakovei teiktų trijų siūlymų nė į vieną nebuvo atsižvelgta, nors atsakovė teigia, kad į barų klausimą atsižvelgė, tačiau neatsižvelgta; niekada nei žodžiu, nei raštu profesinei sąjungai nebuvo pateikta pilna ir išsami informacija, informacija turi būti teikiama tokia, kad būtų galimybė pasiruošti konsultacijoms; darbo grupė buvo fiktyvi, darbuotojai nesuprato ir nesvarstė klausimų, kurie nurodyti kaip svarstyti; vidaus auditas vyko iki 2018 m. birželio 26 d.; nebėra galimybės kontroliuoti narkotikų apskaitą, nes nebedirbama savaitgaliais, pagalbiniai darbuotojai negali priimti vaistų, tačiau tai pagal Tvarką jie daro; vaistai vežami nebūtinai kai vežami skalbiniai, taip padidėjo darbo apimtis; atsakovė paneigė informavimo ir konsultavimosi esmę, procedūras vykdė formaliai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas profesinės sąjungos pirmininkas T. R. papildomai paaiškino, kad žinojo tik gandus, jog Punktas nebedirs taip, kaip dirbęs; kadangi įstaiga aptarnauja visą miestą, todėl profesinė sąjunga turi dalyvauti procesuose ir juos įtakoti; lokalinius aktus pamatė tik pradėjus darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, iki tol neturėjo informacijos apie pertvarką; E. T. į darbo grupę nuo profesinės sąjungos neskyrė, E. T. profesinės sąjungos neinformavo, kad jis yra darbo grupėje ir kad priimami sprendimai; profesinės sąjungos tarybos narys nėra įgaliotas priimti sprendimus vienasmeniškai profesinės sąjungos vardu, sprendimai priimami balsuojant, skubiais atvejais juos priima pirmininkas; 2018 m. kovo 12 d. darbuotojai patys susiorganizavo savo susirinkimą, klausė, kam reikalinga pertvarka, atsakymo negavo nei žodžiu, nei raštu; V. S. į atsakovę kreipėsi kaip darbuotoja, bet ne atstovaudama profesinę sąjungą; profesinė sąjunga turėjo tik gandus, todėl į atsakovę pati nesikreipė, laukė informacijos, kokią gaus V. S. iš atsakovės; 2018 m. kovo 20 d. susirinkime atsakovė neinformavo apie Punkto pertvarkymą; darbuotojai bijo prieštarauti atsakovei, nes jiems iki pensijos likę nedaug laiko; pagrindiniai iškvietimai būna iki 24 val., todėl Punktas dirbo būtent iki 24 val.; elektroninės vaistinės įvedimas Punkto darbui įtakos neturėjo; nėra aišku, kuo darbuotojai dabar turi vadovautis – ar pareiginėmis instrukcijomis, ar darbo barų paskirstymu; dabar darbas intensyvesnis ir brigadoms nepatogus; 2018 m. sausio 5 d. raštą profesinė sąjunga pirmą kartą pamatė Darbo ginčų komisijoje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja V. S. papildomai paaiškino, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl Punkto pertvarkymo priežasčių, tačiau iš atsakovės atsakymo negavo nei žodžiu, nei raštu, niekam nebuvo paaiškinta, kas konkrečiai bus daroma; E. T. profesinės sąjungos neinformavo, kad jis yra darbo grupėje ir kad priimami sprendimai, jis tik sakė, kad 2018 m. sausio 5 d. rašte jis nepasirašinėjo; darbuotojai Punkte dirbo slenkančiu grafiku; su Tvarkos priedu ieškovė supažindinta nebuvo; 2018 m. kovo 12 d. susirinko darbuotojai klausdami, kas bus daroma, niekas nepaaiškino konkrečiai, kas bus daroma, darbuotojai buvo spaudžiami.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 2–18).

Atsakovė paaiškino, kad Punkto funkcijos yra aprūpinti pastotes vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, užtikrinti nuolatinę panaudotų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apskaitą, kontroliuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliuose esančias vaistų ir medicinos priemonių atsargas ir jų galiojimo laiką, užtikrinti medicinos įrangos priežiūrą ir keitimą gedimo atvejais, organizuoti greitosios medicinos pagalbos automobilių plovimą ir dezinfekciją, aprūpinti greitosios medicinos pagalbos brigadas medicininiu deguonimi, vykdyti narkotinių vaistų apskaitą. Nurodė, jog 2017 m. liepos 12 d. darbą pradėjus naujam GMPS vadovui, buvo apsilankyta visuose padaliniuose, tame tarpe ir Punkte, ir pradėta aiškintis, pagal kokias vidaus darbo tvarkos taisykles veikia atskiri padaliniai, kaip jie vykdo savo funkcijas, bei visų padalinių vadovams buvo duotas pavedimas įsivertinti savo padalinių veiklą ir teikti pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti, optimizuoti jų darbą; gilinantis į padalinių veiklos tvarką paaiškėjo, jog Punkto vidaus darbo tvarka neparengta, ji neegzistuoja, Punkto darbo laikas nereglamentuotas, o Punkto darbuotojai savo funkcijas atlieka vadovaudamiesi tik pareiginiais nuostatais. Nurodė, kad 2017 m. Punkte de facto buvo tokios pareigybės: vyr. farmacininkas (0,75 etato), vyr. bendruomenės slaugytojas (1 etatas), vyresnysis bendrosios praktikos slaugytojas (2 žmonės po 0,5 etato), bendruomenės (bendrosios praktikos) slaugytojas (1,5 etato), viso 4,25 etato; vyr. farmacininkei D. P. išreiškus norą išeiti iš darbo, darbo sutartis su ja buvo nutraukta šalių susitarimu, vadovaujantis Punkto vyr. farmacininko pareiginių nuostatų 6 punktu, vadovaujančiu Punktui asmeniu buvo paskirtas kitas Punkto darbuotojas A. V., Punkto vyr. bendrosios praktikos slaugytojai V. S. darbo krūvis, laikantis įstatymų reikalavimų, sumažintas nuo 1,5 etato iki 1 etato. Nurodė, kad visų Punkto pareigybių pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti GMPS vadovo 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-R-18, pareiginiuose nuostatuose buvo įtvirtintos skirtingos pareigybių funkcijos, tačiau pagal faktą Punkte buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog tam tikromis dienomis Punkte vienu metu dirbo tik vienas darbuotojas, nors realiai Punkte dirbant tik vienam darbuotojui ir jam vykdant jo pareiginiuose nuostatose įtvirtintas funkcijas, Punkto veikla net negalėjo normaliai funkcionuoti, be to, pasibaigus vieno darbuotojo darbo dienos laikui, darbai nebūdavo perduodami kitam darbuotojui, darbuotojai dirbdavo kas trečią parą nuo 7 val. iki 24 val., nebuvo užtikrinamas darbų tęstinumas, Punkto nuostatuose buvo nurodyta, jog Punktui vadovauja vyr. farmacininkas, tačiau faktiškai vyr. farmacininkė dirbo tik 0,75 etatu, kartais per savaitę dirbdavo tik vieną, dvi dienas, todėl dirbant tokiu grafiku neįmanomas realus vadovavimas Punktui. Atsakovės vertinimu, nors Punkto darbuotojai dirba su medikamentais, narkotinėmis medžiagomis, darbuotojo klaida gali lemti skaudžias pasekmes, atsakomybės klausimas buvo neužtikrintas, pagal faktiškai susiklosčiusią Punkto darbo tvarką net nebūtų iš ko reikalauti atsakomybės, kadangi darbuotojo pareigybės aprašyme nurodytos vienokios funkcijos, o pagal faktą buvo atliekamos ir tokios funkcijos, kurių jis negali atlikti, dėl šių priežasčių buvo nuspręsta, siekiant užtikrinti efektyvesnę Punkto veiklą, reglamentuoti Punkto darbo laiką bei nustatyti Punkto darbo tvarką. Atsakovės teigimu, Tvarka buvo reglamentuotas pats Punkto darbas, darbo laikas, tačiau jokių struktūrinių pertvarkymų Punkte neįvyko – pareigybiniai Punkto darbuotojų nuostatai nebuvo keičiami, Punkto etatai nebuvo naikinami ar mažinami, Punkto darbuotojų funkcijos nebuvo perskirstytos ar panaikintos, GPMS vidinė struktūra taip pat nebuvo keičiama jungiant ar panaikinant padalinius. Atsakovė nesutinka, kad pažeidė DK 206 straipsnyje nustatytą informavimo ir konsultavimosi pareigą, pakartotinai pabrėždama, jog 2017 m. liepos 12 d. GMPS vadovo pareigas pradėjus eiti naujam direktoriui, buvo surengti vizitai į kiekvieną GMPS padalinį, susipažinta su padalinių darbu, visų padalinių vadovams buvo duoti nurodymai pateikti pasiūlymus dėl padalinių darbo optimizavimo sąveikoje su kitais padaliniais, tokį nurodymą tiesiogiai gavo ir Punkto vyr. farmacininkė D. P., iš padalinių vadovų gavus siūlymus dėl padalinių darbo kokybės gerinimo, 2017 m. spalio 31 d. buvo sudaryta darbo grupė dėl GMPS pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga, Punkto darbo organizavimo, į darbo grupės veiklą buvo įtrauktas ir ieškovės tarybos narys E. T., todėl ieškovei per savo tarybos narį jau 2017 m. spalio 31 d. tapo žinoma, jog yra iniciatyva reglamentuoti Punkto darbo tvarką. Nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. ta pati aukščiau nurodyta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo ieškovės tarybos narys E. T., jai pateikė darbo grupės atsakymą dėl pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga, Punkto darbo, gavęs darbo grupės ataskaitą GMPS vadovas vienasmeniškai nepriiminėjo jokių sprendimų, priešingai, inicijavo tolimesnį darbo grupės ataskaitos aptarimą, vertinimą, kreipėsi dėl pasiūlymų pateikimo į atskirus padalinius, 2018 m. kovo 12 d. įvyko paties Punkto darbuotojų susirinkimas, kurio metu Punkto darbuotojai įpareigojo Punkto vyr. bendrosios praktikos slaugytoją V. S. kreiptis į GMPS vadovą su prašymu paaiškinti, kodėl reikalinga Punkto reorganizacija. Pažymėjo, jog Punkto darbuotoja V. S., kaip ir E. T., yra ieškovės tarybos narė, be to, ieškovės pirmininko pavaduotoja, todėl 2018 m. kovo mėn., netgi dviem ieškovės nariams buvo žinoma iniciatyva dėl naujos Punkto darbo tvarkos – GMPS vadovas buvo susitikęs tiesiogiai tiek su V. S., tiek su visais Punkto darbuotojais, ne kartą ilgai diskutavo, tiesiogiai klausėsi Punkto darbuotojų nuomonės ir pastebėjimų dėl naujosios Punkto darbo tvarkos. Pabrėžė, kad Kolektyvinė sutartis nenumato konkrečios ieškovės ir GMPS bendravimo tvarkos ir formos, taipogi dėl to paties tarp ieškovės ir GMPS nėra patvirtinta jokių atskirų susitarimų, nėra susitarta, kokiu būdu ieškovei bus pateikiama informacija (raštu, žodžiu, eleltroniniu paštu ir pan.), niekur nėra įtvirtinta, jog ji privalo kreiptis į ieškovės pirmininką, prašydama paskirti konkretų asmenį konkretaus klausimo derinimui. Atsakovė neginčijo, kad atskirai raštu neinformavo ieškovės pirmininko apie numatomą organizacinį sprendimą, tačiau, atsakovės teigimu, realiai ieškovei tiek per pirmininką tiesiogiai, tiek per savo atstovus informacija buvo puikiai žinoma – ieškovės tarybos narys dalyvavo pasiūlymus teikusioje darbo grupėje, kita ieškovės tarybos narė tiesiogiai bendravo su atsakovės vadovu, todėl, atsakovės vertinimu, vien formalus trūkumas, jog nebuvo atskiro rašytinio pranešimo, negali reikšti informavimo pareigos pažeidimo, kai realiai net trys ieškovės atstovai disponavo informacija, be to, apie iniciatyvą reglamentuoti Punkto darbo tvarką tiesiogiai buvo informuoti patys Punkto darbuotojai, su jais tiesiogiai susitikinėjo ir bendravo atsakovės vadovas, buvo išklausoma jų nuomonė. Nurodė, jog gavusi ieškovės 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 28 d. raštus dėl konsultacijų, 2018 m. gegužės 29 d. nusiuntė ieškovei elektroniniu paštu aptarimui Punkto darbo tvarkos projektą ir paprašė iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Punkto darbo tvarkos projekto, tame pačiame laiške nurodė, jog tokiu būdu su ieškove vykdo rašytines konsultacijas. Teigė, kad 2018 m. birželio 4 d. gavęs ieškovės 2018 m. birželio 1 d. raštą, kuriame ieškovė nurodė su siūlomu Punkto darbo laiku nesutinkanti bei siūlė savo variantus, GMPS vadovas nedelsiant įpareigojo GMPS Teisės skyriaus vadovę N. J., Personalo skyriaus vadovę E. P., auditorių A. A., Dispečerinės tarnybos vadovą V. K., Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovą I. L. iki 2018 m. birželio 5 d. raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Punkto darbo tvarkos, taip pat pridėjo ieškovės pateiktus siūlymus ir pastabas dėl minėtos tvarkos. Nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. buvo gautas GMPS Personalo skyriaus vadovės E. P. pasiūlymas dėl Punkto darbo tvarkos, 2018 m. birželio 6 d. buvo gautas GMPS Teisės skyriaus vadovės N. J. raštas dėl pasiūlymų ir pastabų pateikimo, 2018 m. birželio 7 d. GMPS vadovas davė pavedimą GMPS pavaduotojai V. P. ir auditoriui A. A. dėl Punkto pakoreguotos darbo tvarkos pateikimo ir paprašė iki 2018 m. birželio 8 d. pateikti pakoreguotą, atsižvelgiant į visus pateiktus pasiūlymus ir pastabas, Punkto darbo tvarką, tvirtinant Punkto darbo tvarką į du iš trijų ieškovės siūlymų buvo atsižvelgta. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ji ne tik konsultavosi su ieškove, bet ir atsižvelgė į jos siūlymus, nors darbo organizavimo tvarkos klausimai priklauso išskirtinai darbdavio diskrecijai, ji dėjo maksimalias pastangas pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis. Atsakovės vertinimu, ieškovės teiginiai dėl darbuotojų darbo krūvio padidėjimo, dėl pažeidžiamų jų teisių yra nepagrįsti įrodymais, grindžiami tik subjektyvia ieškovės nuomone, Punktui funkcionuojant pagal naująją Tvarką nepablogėjo medicininių paslaugų kokybė, negauta nusiskundimų iš Punkto ar kitų GMPS padalinių darbuotojų; GMPS nepadarė jokio pažeidimo, tvirtindama 2018 m. birželio mėn. Punkto darbuotojų darbo grafikus, kadangi būtent darbdavys darbovietėje nustato darbo tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Donata Juozumienė papildomai paaiškino, kad ieškovė neturi teisės spręsti dėl darbdavės organizacinių sprendimų; ieškovei visada buvo siunčiami aktų projektai ir ji arba turėdavo pastabų, arba ne, šiuo atveju ieškovė pateikė savo poziciją gavusi akto projektą, į kai kurias jos pastabas buvo atsižvelgta, į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodytos to priežastys; darbo grafikas darbuotojams 2018 m. birželio mėnesiui buvo sudarytas kitoks nei anksčiau, bet atsakovė tokią teisę turėjo; ieškovė dalyvaudavo atsakovės susirinkimuose, ieškovės prašymu informaciją atsakovė visada suteikdavo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas GMPS direktorius Zdislavas Skvarciany papildomai paaiškino, kad įstaigoje pusmetį buvo kalbama apie naują Punkto darbo tvarką, tai jau nuo 2018 m. birželio mėn. ėmė taikyti naują tvarką, darbo grafikas darbuotojams 2018 m. birželio mėnesiui buvo sudarytas taip, kad jis atitiko naują tvarką, kuri priimta buvo 2018 m. birželio 11 d.; jam (įstaigos vadovui) yra geriau kalbėtis su pačiais darbuotojais, o V. S. tik klausinėjo „kodėl“, taip klausti nekorektiška; sudarydamas darbo grupę 2017 m. spalio 31 d. jos narius rinkosi iš profesionalų, E. T. į darbo grupę paskyrė kaip profesionalą, darbo grupės nariai parinkti buvo pagal kompetenciją, su E. T. nekalbėjo apie tai, kad jis turi informuoti ieškovę, ieškovės raštu apie darbo grupės sudarymą neinformavo, ieškovė žinojo apie sudarytą darbo grupę, profesinė sąjunga niekada neprašė jokios informacijos; su patvirtinta Tvarka visi darbuotojai turėjo susipažinti pasirašytinai; pagal prieš tai galiojusią tvarką darbai buvo neperduodami, nebuvo įmanoma užtikrinti kontrolės, todėl buvo siekta reglamentuoti visą veiklą ir Punkto darbą; elektroninės vaistinės naujovės Punkto darbo neįtakoja; didžiausias deguonies poreikis dažniausiai yra iki 18 val., kada jį keisti maždaug galima numatyti, tai priklauso nuo iškvietimų, daugiausiai iškvietimų būna iki 24 val.; dabar su tuo pačiu darbo krūviu dirba mažiau etatų, taip darbas tapo efektyvesnis, tas pats darbas atliekamas tik su mažiau etatų; 2018 m. sausio 5 d. raštą ieškovei pateikė 2018 m. gegužės 29 d.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad pas atsakovę dirba 8 m., eina skubios pagalbos specialisto pareigas; dalyvavo darbo grupės veikloje, buvo apie 5 susirinkimus, mano, kad į ją buvo įtrauktas dėl praktinės patirties, V. S. eilinio pokalbio metu žodžiu informavo, kad dalyvauja darbo grupėje, tuo metu buvo profesinės sąjungos tarybos narys, šiuo metu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. savo apsisprendimu nebėra profesinės sąjungos narys, darbo grupėje jis dalyvavo kaip darbuotojas, ne kaip profesinės sąjungos narys, su profesine sąjunga sprendimo turinio nederino, darbo grupės 2018 m. sausio 5 d. atsakymą pasirašė galimai 2018 m. birželio mėn., kitų narių parašai jau buvo, tame atsakyme surašyta viskas, kas buvo aptarta, galimai darbo grupės komisijos pirmininkas siūlė Punktui dirbti po 8 val. darbo dienomis dėl operatyvumo, iki tol Punkto darbo pobūdis nebuvo blogas, nauja Tvarka tenkina, iš darbuotojų nusiskundimų nėra gavęs, buvo pasirašęs ant peticijos, tačiau kai Tvarką ėmė taikyti, nuomonę pakeitė, peticija buvo palikta pasirašymui, kas norėjo, tas joje galėjo pasirašyti; įrašas, kad ant dokumento ne jo parašas, yra neteisingas, ten yra jo parašas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad dirba pas atsakovę medicinos auditoriumi, buvo darbo grupės vadovas, darbo grupė rinkosi į susirinkimus 4 kartus, profesinės sąjungos apie darbo grupę neinformavo, iš jos atstovo neprašė, 8 val. darbo dienomis Punktui dirbti pakankamas laikas, tai nustatė pagal realų brigadų vykimą į Punktą, apie 94 proc. brigadų atvykdavo iki 16 val. arba 18 val., po 18 val. atvykimų praktiškai nebūdavo, prognozuoti, kiek bus reikalinga deguonies, neįmanoma, automobiliuose vaistai sukomplektuoti 15 darbo dienų, buvo įvertintas Ūkio skyriaus darbas, vaistus jie veža dėžutėse pagal važtaraščius, anksčiau nebuvo darbų perdavimo, nes darbuotojai dirbdavo kas trečią parą, duomenis rasdavo tuos, kas užrašyta ar palikta, 2018 m. sausio 5 d. nebuvo dviejų narių – E. T. ir A. G., todėl vėliau maždaug po savaitės juos išsikvietė ir davė pasirašyti darbo grupės atsakymą, jie pasirašė be pastabų, dar po 3–4 savaičių buvo parengtas Punkto darbo tvarkos projektas, pradėjus jį derinti atsirado trukdžiai, nes įstaigos Teisės skyriaus vedėja, įstaigos direktoriaus pavaduotoja su juo nesutiko – nesutiko, kad Punktas nebedirbs iki 24 val., todėl projekto tvirtinimas užsitęsė; 2018 m. gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. Punktas turėtų pradėti dirbti nauju grafiku, 2018 m. gegužės 24 d. buvo patvirtintas 2018 m. birželio mėn. grafikas, didesnio nepasitenkinimo nebuvo, mano, kad ieškovė informaciją turėjo iš savo narių, tarybos narių; pareiginėse instrukcijose nurodyta ką darbuotojas gali daryti, o darbo baruose nurodyta ką jis privalo daryti; dėl elektroninės vaistinės Punkto darbas sumažėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba pas atsakovę Dispečerinės tarnybos vadovu, dalyvavo darbo grupėje, vyko 4–5 darbo grupės susirinkimai, visi klausimai buvo išdiskutuoti ir parengtas 2018 m. sausio 5 d. atsakymas, elektroninė vaistinė prisidėjo prie Punkto darbo palengvinimo, po Tvarkos įvedimo Dispečerinės tarnybos darbo krūvis nepadidėjo, nes nauji atvejai yra vienetiniai, prieš Tvarkos įvedimą Punkto ne darbo metu irgi Dispečerinė tarnyba keisdavo deguonį, tik nebuvo pildomi priėmimo–perdavimo aktai, Punktui dirbti iki 24 val. poreikio nebuvo, skirti pervežimui vaistai sukomplektuojami į paketus. 

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad dirba pas atsakovę Punkto specialistu, yra atsakingas už medicininę įrangą, apie metų pradžią sužinojo, kad bus reglamentuota Punkto darbo tvarka, dalyvavo darbo grupėje, buvo 3–4 susirinkimai, nustatyto laiko pakanka aprūpinti brigadas vaistais ir medicinine įranga, į Punktą buvo važiuota iki 17–18 val., todėl pagal tai sprendė trumpindami Punkto darbo laiką, V. S. žinojo, kad jis dalyvauja darbo grupėje ir kad siekiama reglamentuoti Punkto darbo tvarką, 2018 m. kovo 12 d. įvyko Punkto darbuotojų susirinkimas pačių darbuotojų iniciatyva, buvo informuota apie planus Punkto darbo laiką nustatyti 8 val. darbo dienomis, naujai nustatyta Punkto darbo tvarka jį tenkina, kiti kolegos priekaištų nepareiškė, išskyrus V. S., jo darbo krūvis padidėjo nuo 2018 m. birželio mėn., nes prisidėjo 0,5 etato ir atsirado daugiau atsakomybės, dėl elektroninės vaistinės Punktui geriau ataskaitą padaryti, niekas nebepamiršta, ką nurašė, nes nurašoma vietoje iš karto, nebereikia atvykti; pradžioje skundėsi profesinei sąjungai dėl naujovių baimės, šiai dienai nusiskundimų neturi.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl informavimo ir konsultavimo pareigos vykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 12 d. GPMS direktoriaus pareigas pradėjo eiti Zdislavas Skvarciany (el. b. t. II, b. l. 52); GMPS direktorius 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė kiekvieno GMPS padalinio vadovo išnagrinėti savo padalinio darbuotojų darbo krūvį, poreikį, atliekamas funkcijas padalinyje ir iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikti siūlymus dėl savo padalinio darbo optimizavimo sąveikoje su kitais padaliniais, šis prašymas adresuotas ir Punkto vyr. farmacininkei D. P. (el. b. t. II, b. l. 144–145); Punkto vyr. farmacininkė D. P. 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė savo siūlymus (el. b. t. II, b. l. 147–148); GMPS direktorius 2017 m. spalio 12 d. parengė pavedimą GMPS direktoriaus pavaduotojai V. P., Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovui I. L. ir Punkto vyr. farmacininkei D. P. iki 2017 m. spalio 20 d. išanalizuoti ir pateikti vaistų laikymo sąlygas pastotėse, išnagrinėti narkotinių medžiagų laikymo, naudojimo ir nurašymo tvarką ir pateikti siūlymus dėl jos tobulinimo (el. b. t. II, b. l. 150); GMPS 2017 m. spalio 20 d. gavo 2017 m. spalio 19 d. GMPS direktoriaus pavaduotojos V. P., Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovo I. L., Punkto vyr. farmacininkės D. P. atsakymą į pavedimą dėl vaistų laikymo pastotėse ir narkotinių medžiagų laikymo, naudojimo ir nurašymo tvarkos (el. b. t. II, b. l. 151–152); GMPS direktorius 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-R-75 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę dėl GMPS pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga, Punkto darbo organizavimo, kurią įpareigojo iki 2017 m. lapkričio 15 d. pateikti pasiūlymus dėl darbo organizavimo (el. b. t. II, b. l. 154); darbo grupė 2018 m. sausio 5 d. pateikė savo atsakymą dėl pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga, dėl Punkto darbo (el. b. t. III, b. l. 38–43); GMPS Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas I. L. 2018 m. vasario 26 d. pateikė savo siūlymą dėl Punkto darbo (el. b. t. II, b. l. 175); GMPS direktoriaus pavaduotoja V. P. 2018 m. vasario 26 d. pateikė savo siūlymą dėl Punkto darbo (el. b. t. II, b. l. 176); 2018 m. kovo 12 d. įvyko Punkto darbuotojų susirinkimas (el. b. t. II, b. l. 177–178); Punkto vyr. bendrosios praktikos slaugytoja V. S. 2018 m. kovo 12 d. prašymu dėl Punkto darbo kreipėsi į GMPS vadovą, prašydama raštiškai paaiškinti, kodėl reikalinga Punkto darbo reorganizacija (el. b. t. II, b. l. 180); 2018 m. kovo 14 d. pasiūlymus dėl Punkto darbo pateikė GMPS Teisės skyriaus vadovė N. J. (el. b. t. II, b. l. 181); GMPS direktoriaus pavaduotoja V. P. 2018 m. kovo 20 d. pateikė papildomus siūlymus dėl Punkto darbo (el. b. t. II, b. l. 182); GMPS 2018 m. gegužės 18 d. gavo ieškovės 2018 m. gegužės 17 d. pretenziją dėl informacijos nepateikimo ir reikalavimą pradėti konsultacijas dėl planuojamo Punkto darbo pertvarkymo (el. b. t. II, b. l. 183–184), ieškovė 2018 m. gegužės 28 d. pakartotinai kreipėsi į GMPS su reikalavimu pradėti konsultacijas planuojamo Punkto darbo pertvarkymo (el. b. t. II, b. l. 186); GMPS 2018 m. gegužės 29 d. ieškovei elektroniniu paštu pateikė Punkto darbo tvarkos projektą ir paprašė iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas ir siūlymus (el. b. t. II, b. l. 187–190); GMPS 2018 m. birželio 4 d. gavo ieškovės 2018 m. birželio 1 d. pastabas ir siūlymus dėl planuojamo Punkto darbo tvarkos projekto (el. b. t. II, b. l. 192); GMPS direktorius 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Tvarką (el. b. t. III, b. l. 74–77; t. IV, b. l. 6); ieškovė 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–3); Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovės prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 14–21).

DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis; DK 205 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas, suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba, darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui; DK 205 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.

DK 206 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų; DK 206 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo; DK 206 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas, suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba, dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai; DK 206 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų; DK 206 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.

DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

Teismas pažymi, kad informavimas yra sudėtinis teisės į konsultavimą elementas, tik tinkamai įvykdžius informavimo pareigą – informavus laiku, tokiu būdu bei pateikiant tokį informacijos turinį, kad būtų sudaryta galimybė informaciją gavusiems asmenims atlikti adekvatų tyrimą ir, jei reikia, pasiruošti konsultacijoms – gali vykti tinkamas, konstruktyvus konsultavimas. 

Pirmiausia pastebėtina tai, kad pagal DK 205 straipsnio nuostatas, reguliarusis informavimas ir konsultavimas vykdomas pareiškus reikalavimą, tačiau atkreipiamas dėmesys į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – Direktyva) nuostatas, pagal kurias reguliarusis informavimas vykdomas privalomai net ir nesant reikalavimo, o konsultavimas – pareikalavus. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas DK ir Direktyvos nuostatas, taip pat DK 204 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias informavimas vykdomas raštu, DK 205 straipsnio nuostatas, pagal kurias turi būti informuojami ne darbuotojai, o būtent darbuotojų atstovai (profesinė sąjunga), atsižvelgęs į aplinkybę, jog Kolektyvinės sutarties (el. b. t. III, b. l. 90–103) 15.11 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja nuolat teikti informaciją profesinei sąjungai apie ekonominę, socialinę padėtį, strateginį veiklos planą, GMPS vykdomus projektus bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį, daro išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą raštu reguliariai (kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.) informuoti būtent pačią profesinę sąjungą apie įstaigos veiklą, ekonominę padėtį, darbo santykių būklę įmonėje pagal DK 205 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ginčas byloje nekilo, kad reguliariai (kartą per kalendorinius metus) raštu ieškovė atsakovės informuojama pagal DK 205 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvo, o buvo tik pavieniai informavimo atvejai, taigi, reguliariojo informavimo pažeidimas nustatytas. Vien tai, kad ieškovė nebuvo pateikusi reikalavimo atsakovei dėl reguliariojo informavimo, taip pat tai, kad ieškovė buvo kviečiama į atsakovės administracijos darbuotojų posėdžius, darbo grupes, tai, kad tam tikra informacija buvo suteikiama patiems darbuotojams susirinkimuose, nekeičia teismo išvados dėl reguliariojo informavimo pareigos pažeidimo, kadangi aukščiau nurodyti veiksmai negali būti laikomi tinkamu profesinės sąjungos informavimu, sudarančiu jai sąlygas spręsti konsultacijų būtinybės klausimą, kaip tai įtvirtina teisės aktų nuostatos. Aukščiau pateikta teisės aktų turinio analizė rodo, kad reguliariojo informavimo pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu, kadangi tinkamai nevykdant reguliariojo informavimo yra pažeidžiamas pats šio instituto tikslas – užtikrinti, kad darbuotojai būtent per savo atstovus būtų informuojami apie darbo santykiams reikšmingus darbdavio veiklos rodiklius ir tuos darbdavio sprendimus, kurie gali padaryti neigiamą įtaką jų darbo sąlygoms, ir taip suteikiant darbuotojų atstovams galimybę reikšti darbdaviui nuomonę ginant darbuotojų teises ir teisėtus interesus. 

Taigi, nustatyta, jog atsakovė yra pažeidusi DK 205 straipsnio nuostatas dėl reguliariojo informavimo.

Sprendžiant klausimą dėl DK 206 straipsnio nuostatų – informavimo ir konsultavimosi tvirtinant vietinius norminius teisės aktus – pažeidimo, pirmiausia pažymėtina tai, kad vietiniai norminiai teisės aktai nustato pagrindines įstaigos vidaus taisykles, pagal kurias tiesiogiai nustatomos darbuotojų teisės ir pareigos darbo vietoje, todėl ne darbuotojų, o būtent pačių darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) (kaip tai aiškiai įtvirtina DK 206 straipsnis) tinkamas informavimas ir konsultavimasis šiuo atveju yra itin svarbus. Šių procedūrų pažeidimas, kaip ir aukščiau aptartu atveju dėl DK 205 straipsnio nuostatų, negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu, kadangi tinkamai nevykdant tiek informavimo, tiek konsultavimosi tvirtinant vietinius norminius teisės aktus yra pažeidžiamas pats šio instituto tikslas.

Įvertinęs DK ir Direktyvos nuostatas, teismas pažymi, kad informavimas apie planuojamą tvirtinti vietinį norminį teisės aktą yra teisingų, išsamių, pakankamų duomenų, kartu su planuojamo tvirtinti vietinio norminio teisės akto projektu, perdavimas raštu ir laiku darbuotojų atstovams, kad jie galėtų susipažinti su dalyko esme, jį išnagrinėti ir spręsti dėl konsultavimosi būtinumo; konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus yra apsikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų užmezgimas, klausimų pateikimas ir motyvuotų atsakymų gavimas laiku (iki priimant vietinį norminį teisės aktą), darbuotojų atstovams reikalaujant susitikimo su darbdavio atstovais, reikalavimas turi būti įgyvendintas. 

Nagrinėjamu atveju GMPS direktorius 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Tvarką – vietinį norminį teisės aktą dėl Punkto darbo tvarkos – su priedu Nr. 1 (el. b. t. III, b. l. 74–77, t. IV, b. l. 6), pagal kurį pasikeitė Punkto darbo laikas (prieš tai Punktas dirbo kiekvieną dieną, įskaitant šeštadienius, sekmadienius, švenčių dienas, nuo 7 val. iki 24 val., pagal Tvarką Punktas dirba tik darbo dienomis ir tik nuo 7 val. iki 18 val.), pasikeitė Punkto etatų skaičius (prieš tai buvo 4,25 etato, pagal Tvarką 3,5 etato), pasikeitė Dispečerinės tarnybos darbas (Dispečerinė tarnyba sugedusią įrangą visada keisdavo Punkto ne darbo metu, tačiau sutrumpėjus Punkto darbo laikui Dispečerinė tarnyba sugedusią įrangą turi keisti ilgesnį laiko tarpą – 6 val. daugiau darbo dienomis ir 17 val. daugiau šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis), pasikeitė Ūkio skyriaus darbuotojų darbas (pagal Tvarką jie turi pristatyti vaistus). 

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats GMPS direktorius patvirtino, jog įstaigoje pusmetį iki Tvarkos patvirtinimo buvo kalbama apie naują Punkto darbo tvarką, tai jau nuo 2018 m. birželio mėn. ėmė taikyti naują tvarką, darbo grafikas darbuotojams 2018 m. birželio mėnesiui buvo sudarytas taip, kad jis atitiko Tvarką, kuri buvo patvirtinta 2018 m. birželio 11 d.; jam (įstaigos vadovui) yra geriau kalbėtis su pačiais darbuotojais, o V. S. tik klausinėjo „kodėl“, taip klausti nekorektiška; sudarydamas darbo grupę 2017 m. spalio 31 d. jos narius rinkosi iš profesionalų, E. T. į darbo grupę paskyrė kaip profesionalą, darbo grupės nariai parinkti buvo pagal kompetenciją, su E. T. nekalbėjo apie tai, kad jis turi informuoti ieškovę, ieškovės raštu apie darbo grupės sudarymą neinformavo, ieškovė žinojo apie sudarytą darbo grupę, profesinė sąjunga niekada neprašė jokios informacijos.

Taigi, iš GPMS direktoriaus teismo posėdžio metu pateiktos pozicijos akivaizdu, kad įstaigos vadovas suprato, jog DK 206 straipsnyje įtvirtintos informavimo pareigos tinkamai nesilaiko, pačios profesinės sąjungos apie planuojamą priimti naują Punkto darbo tvarką, jos turinį iki pat 2018 m. gegužės 29 d. neinformavo, jau nuo 2018 m. birželio 1 d. ėmė taikyti naują tvarką – darbo grafikas darbuotojams 2018 m. birželio mėnesiui buvo sudarytas taip, kad jis atitiko Tvarką, nors ji buvo patvirtinta tik 2018 m. birželio 11 d., tą patvirtino ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. A., parodęs, kad darbo grafikas 2018 m. birželio mėnesiui buvo sudarytas 2018 m. gegužės 24 d., darbo grafikas 2018 m. birželio mėnesiui atitinka Tvarkos nuostatas (el. b. t. III, b. l. 68, 74–77), taigi, įstaigos vadovas elgėsi taip, kaip jam atrodė paprasčiau – informavo ne profesinės sąjungos atstovus, kaip jį įpareigoja DK 206 straipsnio nuostatos, o kalbėjo su pačiais darbuotojais, be to, 2018 m. kovo 12 d. susirinkime su darbuotojais buvo pateikta tik informacija apie naują Punkto darbo laiką, tačiau kiti klausimai, susiję su pakeitimais (darbo barų klausimai), nebuvo keliami (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 84–85), 2018 m. gegužės 24 d. patvirtino 2018 m. birželio mėn. darbo grafiką pagal dar nepatvirtintą Tvarką ir jos projekto dar nepersiuntęs informuojant ieškovę (persiuntė tik 2018 m. gegužės 29 d. ((Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 34)), jau nuo 2018 m. birželio 1 d. ėmė taikyti dar nepatvirtintos Tvarkos nuostatas, dar negavęs ieškovės nuomonės (įstaiga atsiliepime pripažino gavusi 2018 m. birželio 4 d.) ir jos neįvertinęs, nepravedęs prieš tai keliais raštais ieškovės prašomų konsultacijų ((Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 19–21, 26), įstaigos vadovo manymas, kad klausti „kodėl“ yra nekorektiška, rodo jo siekį sprendimus priimti nepaaiškinus ir šiurkštų DK 206 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu GPMS direktorius patvirtino, jog į 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-R-75 (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 29) sudarytą darbo grupę E. T. įtraukė ne kaip profesinės sąjungos atstovą, o kaip savo srities profesionalą, tą patvirtino ir pats E. T., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, kartu E. T. teismo posėdžio metu parodė, kad darbo grupės parengto 2018 m. sausio 5 d. atsakymo (el. b. t. I, b. l. 22–25) turinio su profesine sąjunga nederino, veikti profesinės sąjungos vardu įgaliojimo neturėjo, todėl atsakovės teismui teikiama pozicija, kad darbo grupėje dalyvavo profesinės sąjungos narys, rodo tik siekį pateisinti savo padarytus pažeidimus iškilus ginčui tarp šalių. Tas pats pasakytina ir dėl darbuotojų 2018 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavusios V. S. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 84–85) – nors ji ir yra profesinės sąjungos narė (profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja), tačiau atsakovė neginčijo, kad ji profesinės sąjungos atstovo į aukščiau nurodytą susirinkimą nekvietė, kaip tai įtvirtina Kolektyvinės sutarties 15.10 punktas (el. b. t. III, b. l. 90–103), vadinasi, V. S. jame dalyvavo ir vėliau darbuotojų įgaliota kreipėsi į atsakovę kaip darbuotoja, bet ne kaip profesinės sąjungos narė, prašydama paaiškinti, kodėl reikalinga Punkto darbo reorganizacija (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 87), į ką, ji patvirtino, atsakymo negavusi nei žodžiu, nei raštu, tokio atsakymo byloje taip pat nėra.

Byloje nėra jokių įrodymų apie profesinės sąjungos tinkamą (kaip kad numato įstatymas) informavimą apie planuojamą priimti Punkto darbo tvarką iki kol pati profesinė sąjunga, kaip patvirtino teismo posėdžio metu profesinės sąjungos pirmininkas T. R., turėdama įvairius gandus apie planuojamą priimti Punkto darbo tvarką, 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl informacijos profesinei sąjungai nepateikimo ir prašė pradėti konsultacijas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 19–20), savo prašymą pakartojo 2018 m. gegužės 28 d. raštu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 21), į ką profesinei sąjungai buvo atsakyta 2018 m. gegužės 29 d. pateikiant planuojamos patvirtinti tvarkos projektą ir prašant iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas ir siūlymus (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 22–25, 34), 2018 m. birželio 1 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei nesutinkanti su siūlomu Punkto darbo tvarkos projektu, pasiūlė tris Punkto darbo laiko variantus, nurodė, kad abejonių kelia darbų paskirstymas darbuotojams pagal darbo barus, išreiškė sąvokos „punkto vadovas“ neaiškumą, kartu priminė atsakovei, kad iš jos dar negavo atsakymo dėl konsultacijų pagal jos prašymą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 26), 2018 m. birželio 8 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad nesulaukia atsakymo dėl konsultacijų ir paprašė skubiai pateikti visus dokumentus, susijusius su Punkto darbo tvarkos pakeitimu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 27), atsakovė 2018 m. birželio 11 d. raštu nurodė ieškovei, kad Punkto darbo tvarkos derinimą ji laiko konsultacijomis raštu ir pridėjo papildomus dokumentus – įsakymą dėl darbo grupės sudarymo, darbo grupės atsakymą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 8). 

Pastebėtina tai, kad su 2018 m. birželio 8 d. derinimo pažyma (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 106–108) profesinė sąjunga galėjo susipažinti tik ją gavusi kartu su atsakovės atsiliepimu Darbo ginčų komisijoje, o Tvarka ir jos priedas profesinei sąjungai buvo pateiktas tik teismui dviem atskirais reikalavimais jų pareikalavus iš atsakovės jau ginčą nagrinėjant teisme, kadangi pirmą kartą įpareigojus pateikti Tvarką, jos priedas nebuvo pateiktas, teisme ieškovė uždavė atsakovei klausimus dėl Tvarkos priėmimo priežasčių, išsiskyrė šalių nuomonė dėl darbuotojų darbo funkcijų ir atsakomybės aiškumo pagal Tvarkos Priedą ir pareigines instrukcijas, taip pat dėl Punkto palikimo prie Operatyvinės pagalbos tarnybos pagal įstaigos 2016 m. kovo 16 d. patvirtintą valdymo struktūrą, nors Punkto darbo laikas jau nebeatitinka Operatyvinės tarnybos esmės, vadinasi, ginčui esant teisme vis dar vyksta profesinės sąjungos informavimas pačios profesinės sąjungos iniciatyva, taip pat konsultavimasis, nors tai atsakovė privalėjo tinkamai padaryti laiku – iki Tvarkos tvirtinimo.

Neturėdama visos informacijos (kadangi ją gauna tik teismo posėdžio metu), akivaizdu, ieškovė negalėjo tinkamai dalyvauti konsultacijose, nes tinkamos konsultacijos gali vykti tik pateiktos teisingos, išsamios, pakankamos informacijos pagrindu. Be to, jei profesinė sąjunga pageidauja žodinių konsultacijų, o ne rašytinių, įstaiga privalo jas vykdyti susitikdama su profesinės sąjungos atstovais, juos išklausydama, pateikdama atsakymus žodžiu į užduodamus klausimus bei pateikti tokių atsakymų pagrindimą.

Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė ne tik kad pati savarankiškai nesiėmė efektyvių informavimo ir konsultavimosi procedūrų, bet ir raginama tą padaryti elgėsi pasyviai bei visais būdais vengė konstruktyvių pokalbių apie darbo organizavimo pakeitimus su darbuotojų atstovais.

Teismas pabrėžia, kad darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį darbo organizavimo sprendimą, teismas dėl tokio sprendimo (Tvarkos) turinio taip pat nepasisako, nes teismas negali revizuoti tokio darbdavio sprendimo turinio ir motyvų ir apskritai negali uždrausti darbdaviui priimti sprendimus, liečiančius darbuotojų darbo teises, šiame ginče teismo kompetenciją riboja tik procedūriniai kilusio ginčo aspektai – dėl esminių procedūrų pažeidimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki tokio sprendimo priėmimo darbdavys privalo tinkamai ir sąžiningai laikytis įstatymo nuostatų, konkrečiai DK 206 straipsnio nuostatų – tinkamai informuoti profesinę sąjungą ir sudaryti galimybę profesinei sąjungai konsultuotis, kas nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo padaryta.

Taigi, nustatyta, jog atsakovė yra pažeidusi DK 206 straipsnio nuostatas dėl informavimo ir konsultavimosi tvirtinant vietinius norminius teisės aktus.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovė keldama ginčą atstovauja ne darbuotojų interesus, o išimtinai veikia profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos V. S. labui, tačiau savo teiginių atsakovė neįrodė. Iš Darbo ginčų komisijos darbo bylos garso įrašo (Darbo ginčų komisijos byla, priedas „Garso įrašas GMPS 18-07-10“) negalima daryti išvados, kad savo pasisakymuose profesinės sąjungos pirmininkas aiškiai išreiškė savo poziciją ginti ne darbuotojų interesus, o išimtinai profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos interesus, kadangi profesinės sąjungos pirmininko teiginiai turi būti vertinami visame jo pasisakymų kontekste, kitos šalies atstovo ir Darbo ginčų komisijos narių užduotų klausimų ir įraše girdimų emocijų kontekste. Ieškovės į bylą pateikta 154 įstaigos darbuotojų pasirašyta peticija dėl nesutikimo su nauja Punkto darbo tvarka (popierinis bylos priedas, b. l. 19 – į bylą prijungtas peticijos išrašas, su pačia peticija teismas susipažino ir darbuotojų parašų kiekį nustatė teismo posėdžio metu), teismo posėdžio metu liudytojo E. T. duoti parodymai apie tai, kad peticija buvo palikta pasirašymui ir kas norėjo, tas joje galėjo pasirašyti, patvirtina, kad ieškovė ginčą kelia atstovaudama darbuotojų interesus ir šiai išvadai neturi reikšmės pasirašiusių įstaigos darbuotojų pareigos, kadangi kiekvienas darbuotojas turi teisę išreikšti savo nuomonę apie nustatomą įstaigos veiklos darbo tvarką, be to, akivaizdu, jog pagal įstaigos teikiamų paslaugų sritį, kartu yra ginamas ir viešasis interesas. 

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesilaikė DK 205 straipsnio nuostatų, taip pat ne tik kad tinkamai nesilaikė DK 206 straipsnio nuostatų, bet netgi nesiekė tinkamai jų laikytis, o tik atliko keletą formalių veiksmų, siekdama sudaryti įspūdį apie teisės aktų nuostatų laikymasi, taip atsakovė paneigė pačią informavimo ir konsultavimosi pareigos prasmę, nesiekė abi šalis tenkinančio sprendimo, dėl ko esmingai nukenčia darbuotojų interesai – profesinė sąjunga, atstovaudama darbuotojų interesus, neturėjo tinkamos galimybės susipažinti su nauja Punkto darbo tvarka, nauju darbo barų paskirstymu, išsiaiškinti priežastis, pagal tai teikti siūlymus, pastabas, nes tik bylą nagrinėjant teisme atsakovė papildomai ėmė teikti ieškovės prašymu ir teismo įpareigojimu informaciją, medžiagą, tik teisme atsakė į ieškovės klausimus ir tik teisme aiškino Punkto darbo tvarkos reglamentavimo priežastis, ieškovei vis dar palikdama neatsakytų klausimų, todėl visa tai sudaro pagrindą naikinti GMPS direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ ir juo patvirtintą Tvarką su priedu Nr. 1, įpareigoti atsakovę sprendimus dėl Punkto darbo tvarkos tvirtinti tik tinkamai įvykdžius informavimo ir konsultavimosi procedūras pagal DK 206 straipsnio nuostatas bei skirti atsakovei ieškovės naudai 500 Eur baudą – teismas laiko, kad būtent toks baudos dydis yra pakankamas, proporcingas, veiksmingas, adekvatus ir pagrįstas nagrinėjamoje situacijoje, atgrasantis darbdavę – viešąją įstaigą – nuo teisės aktų pažeidimų ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).  

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas naikina GMPS direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ ir juo patvirtintą Tvarką su priedu Nr. 1, įpareigoja atsakovę sprendimus dėl Punkto darbo tvarkos tvirtinti tik tinkamai įvykdžius informavimo ir konsultavimosi procedūras pagal DK 206 straipsnio nuostatas bei skiria atsakovei ieškovės naudai 500 Eur baudą, kitoje dalyje ieškinys atmetamas (sumažintas baudos dydis); teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, aplinkybę, jog ginčas iš esmės buvo nagrinėjamas teisme, aplinkybę, jog ieškovė yra sumokėjusi 146 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 punktą, 5 dalį, 7 dalį (el. b. t. I, b. l. 26), tačiau teismui sumažinus baudos dydį iki 500 Eur ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio suma mažėja iki 90 Eur, įvertinęs pateiktus advokatų kontoros išrašytų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (el. b. t. I, b. l. 12, 13, t. III, b. l. 127–136, t. IV, b. l. 137–150), ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovės 2 994 Eur (90 Eur + 2 904 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. 

Teismo patirtos 1,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1-R-59 „Dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos patvirtinimo“ ir juo patvirtintą viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarką su priedu Nr. 1.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Greitosios medicinos pagalbos stotį sprendimus dėl viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos tvirtinti tik tinkamai įvykdžius informavimo ir konsultavimosi procedūras pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 straipsnio nuostatas.

Skirti atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai (į. k. 124369537) ieškovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos (į. k. 124466356) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. 

Priteisti ieškovei viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinei sąjungai (į. k. 124466356) iš atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties (į. k. 124369537) 2 994 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Ieva Stanislovaitienė