Baudžiamosios bylos Nr. 1A-552-908/2021
Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00010-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.29.1.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,
dalyvaujant prokurorėms Rentai Augutavičienei, Ivetai Vaivadienei,
nuteistajam J. K. (J. K.) ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjos advokatės L. Kuprusevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 60 parų arešto bausmė, į kurios laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 13 d., 11.48 val., iki 2016 m. balandžio 13 d., 13.06 val. (viena diena), laikant, kad neatlikta bausmė yra 59 paros arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. padėjo pagaminti ir disponavo žinomai netikru dokumentu, tai yra ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2014 m. gruodžio 14 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytiems asmenims pateikė savo nuotrauką, anketinius duomenis ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą dokumentą, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą Kipro Respublikoje 2008 metais jo (J. K.) vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų paėmė ir taip įgijo šį netikrą vairuotojo pažymėjimą; tęsdamas nusikalstamą veiką šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas kaip tikrą: 2014 m. gruodžio 14 d., 13.15 val., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnams Utenos mieste, prie Aukštakalnio g. 34 esančio namo, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruojant administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. 07-14-8970713 (14005841656); 2015 m. gegužės 21 d., 12.55 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnams Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Mėnulio g. 11, Vilniuje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. 07-15-9308598 (15006345613); 2016 m. balandžio 13 d., 8.10 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnams, šį dokumentą patikrinimo metu Vilniaus mieste, prie Taikos g. 177 esančio namo, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnams, taip pat laikė šį žinomai netikrą dokumentą prie savęs iki 2016 m. balandžio 13 d., 8.10 val.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo J. K. gynėja advokatė L. Kuprusevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.
3. Skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
4. Apeliantės nuomone, teisme atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymo taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, jo išvados nėra pagrįstos surinktų bylos duomenų visuma, todėl yra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos. Skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie tuo pačiu byloje atliko ir procesinius bei kriminalinės žvalgybos veiksmus, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitus įrodymus atmetė, jų nevertinęs.
5. Įrodymai vertinti kiekvienas atskirai, o ne jų visuma. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kodėl vieni įrodymai atmesti, o kitais, nors ir prieštaringais, grindžiamas nuosprendis, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Šie teismo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo J. K. teises.
6. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai sutrukdė nagrinėti bylą teisme ir suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo J. K. teises bei kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014; 2K- 254/2013). Dėl šios priežasties šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. J. K. surašytame kaltinime nėra nurodytos tokios svarbios veikos faktinės aplinkybės, kaip nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, asmenys, suklastoję dokumentą, kuriems neva nuteistasis padėjo. Nenurodyti ir minėtų nenustatytų asmenų veiksmai. Prokurorė per daugiau nei 5 metus nepatikslino kaltinimo, todėl iki šiol iš kaltinimo turinio nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje atliko būtent J. K., kokie šios veikos padariniai bei padaryta žala.
7. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo imtasi jokių įstatymo numatytų priemonių nustatyti kaltinime minimus nenustatytus asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, tuo pažeidžiant kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisę į gynybą.
8. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktą kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Išsami informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra formaliai raštu pranešta apie faktinį ir teisinį jam pareikštų kaltinimų pagrindą. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktą kaltinamajam suteikiama teisė būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaitinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą; ši informacija turi būti išsami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją (peticijos Nr. 25444/94); 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dalios pieš Vengriją (peticijos Nr. 29082/95); 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Juka Nuutinen prieš Suomiją (peticijos Nr. 45830/99)). Konkrečiai minėtos nuostatos apimtis turi būti įvertinta atsižvelgiant į bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojamą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; baudžiamosios teisės srityje išsamios informacijos apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ar Sassi prieš Prancūziją (peticijos Nr. 25444/94); 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49093/99); 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Block prieš Vengriją (peticijos Nr. 56282).
9. Skunde teigiama, kad J. K., duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus, tiksliai nurodė Kipro vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, tačiau jos nebuvo ištirtos. Jis viso proceso metu teigė, kad paimtas iš jo Kipro vairuotojo pažymėjimas nėra originalas, o tik dublikatas, kurį įgijo po to, kai 2011 m. rugsėjo 29 d. iš jo automobilio, stovėjusio prie namų (duomenys neskelbtini), buvo pavogti dokumentai, tarp kurių buvo ir jam Kipre išduotas vairuotojo pažymėjimas. Dėl šios priežasties jis kreipėsi į policiją, buvo pradėtas bei atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01134-11, kuriame J. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. J. K. taip pat parodė, kad praėjus maždaug porai savaičių po vagystės jis su prašymu padėti jam gauti pagrobto pažymėjimo dublikatą kreipėsi į Kipre esančią advokatų firmą, padedančią užsieniečiams tvarkyti dokumentus Kipre, kuri jam padėjo gauti ir 2008 m. vairuotojo pažymėjimą. Nuteistasis tiksliai nurodė Kipre esančios advokato kontoros pavadinimą – A. K. LLC-Advocates Legal Consultants, kitus šios kontoros duomenis, pateikė tyrimui jos atsakymo J. K. vertimą, kelis vokus su nurodytais šios advokatų kontoros Kipre adresais, nurodė asmens, Kipre tarpininkavusio jam gaunant vairuotojo pažymėjimo dublikatą, duomenis – N. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris asmeniškai nuėjo į šią kontorą ir sumokėjo už vairuotojo pažymėjimo dublikatą nurodytą pinigų sumą 170 Eur. Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai J. K. pagal kontoros prašymą nusiuntė paštu savo nuotraukas, asmens dokumentų kopiją bei pažymą iš policijos apie vairuotojo pažymėjimo pagrobimą, pastaroji paštu atsiuntė J. K. paimtą iš jo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų vairuotojo pažymėjimą. Jis įsitikinęs, kad atsiųstas jam vairuotojo pažymėjimas yra tikras.
10. Teismas, prašydamas Kipro Respublikos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos, šių aplinkybių nepatikrino. Jokių įstatymo numatytų procesinių priemonių nustatyti vairuotojo pažymėjimo įsigijimo (tariamo suklastojimo) aplinkybes nesiėmė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atmetę tokį J. K. gynėjo prašymą ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi paties J. K. nurodytos vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybės paneigtos nebuvo, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą dokumentą yra nepagrįsta surinktais byloje įrodymais ir iš kaltinimo šalintina.
11. Teismo išvados, kad nurodyta J. K. advokatų kontora tik padeda išlaikyti teises, susitvarkyti dokumentus, bet pati pažymėjimų neišduoda, todėl J. K. žinojo, jog iš šios kontoros atsiųstas vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras, vertintinos kaip teismo prielaidos ir spėlionės, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Dokumentų suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas yra tyčinės veikos, todėl, net jei ir laikyti pagrįsta prielaidą, kad nuteistasis žinojo, jog vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras, tai tik patvirtina išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimą J. K. padarius tyčinį nusikaltimą.
12. Skunde minimas ikiteisminio tyrimo pareigūno E. Č. surašytas 2016 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo jis paveda pavaldiems pareigūnams imtis priemonių nustatyti kada, kurioje vietoje ir iš ko A. G. įgijo j minėtą suklastotą dokumentą bei kitas aplinkybes, reikšmingas atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Gynybos prašymu apklaustas teisme dėl šios aplinkybės liudytojas E. Č. negalėjo paaiškinti apie pranešime nurodytą asmenį, pavarde A. G.. Teismui pareikalavus VSAT pateikti raštu duomenis apie tarnybiniame pranešime minimą asmenį, jokio atsakymo iš VSAT negauta. Europos tyrimo orderių ir teisinės pagalbos prašymų vykdymo biuras pateikė teismui duomenis apie asmenį, vardu J. O., dėl šių duomenų patvirtinimo ar patikslinimo teismas į Kipro teisėsaugos institucijas papildomai nesikreipė.
13. J. K. kaltinamas ir tuo, kad žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas 2014 m. Utenos kelių policijos pareigūnams, 2015 m. Vilniaus VPK kelių policijos pareigūnams, 2016 m. balandžio 13 d. VSAT pareigūnams, pasak jų, kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo metu.
14. J. K. neigia padaręs inkriminuotą jam nusikalstamą veiką. Iš įtariamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 13 d. bei 2016 m. birželio 15 d., matyti, kad J. K. apie šias jam inkriminuotas aplinkybes tyrimo metu net nebuvo apklaustas, tik teisme jis gavo galimybę duoti paaiškinimus dėl dokumento panaudojimo aplinkybių. Iš J. K. duotų parodymų, kurie nepaneigti jokiais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo, nei tyčios įgyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tuo labiau tokį gaminti bei žinomai netikrą dokumentą naudoti, nes tai prieštarauja paprastai logikai – jam nekilo problemų gauti vairuotojo pažymėjimą teisėtu būdu, nes i turėjo ir reikiamas užsienio kalbos žinias, ir vairavimo įgūdžius, tai pasitvirtino iš pirmojo karto išlaikius vairuotojo teises Lietuvoje. Už visus nuteistojo padarytus daugkartinius kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje ir užsienio valstybėse, visos J. K. paskirtos baudos apmokėtos.
15. Dėl dokumentų suklastojimo bei žinomai netikro dokumento panaudojimo neatlikti būtini tokiai nusikalstamai veikai atskleisti procesiniai veiksmai: neištirti byloje inkriminuoti J. K. 2014 m. gruodžio 14 d. Utenoje ir 2015 m. gegužės 21 d. Vilniuje dokumento panaudojimo, pateikiant Kelių policijos pareigūnams, epizodai (neapklausti liudytojais Kelių policijos pareigūnai, nenustatyti ir neapklausti kiti galimi įvykio liudininkai). Dėl minėtų epizodų neapklaustas pats J. K., tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą. Nėra prijungti nurodytų kaltinime dokumentų originalai: administracinių pažeidimų bylų dokumentai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių J. K. kaltę dėl nurodytų kaitinime aplinkybių, todėl šios aplinkybės kaip nepagrįstos objektyviais duomenimis iš kaltinimo yra šalintinos.
16. Byloje nepaskirtas bei neatliktas rašysenos tyrimas nustatyti ne tik dokumento autentiškumą, bet ir konkrečius dokumento turinio ir rekvizitų užpildymo neatitikimus (netikrumus). J. K. bei jo gynėja pateikė teismui prašymą paskirti teisme byloje esančio Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo, išduoto J. K. vardu, papildomą rašysenos (dokumentinę) ekspertizę, prašydami pavesti jos atlikimą Lietuvos teismo ekspertizės centrui (LTEC), tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nebūtina atlikti visus įmanomus veiksmus, tam, kad byla būtų visiškai išnagrinėta. Neatlikus byloje tokio tyrimo, nėra objektyvių ir neginčijamų J. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
17. VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinio skyriaus atlikto dokumento tyrimo specialisto išvada 2016-05-05 Nr. 9-697 yra neišsami, neinformatyvi, nepagrįsta turimais specialistų lyginamaisiais pavyzdžiais, be to, tyrimas atliktas ne reikalingą kvalifikaciją ir būtinų specialiųjų žinių turinčio specialisto, o specialisto-stažuotojo, kuris pagal galiojančius teisės aktus savarankiškai negali atlikti jokių specialiųjų žinių i reikalaujančių tyrimų, nebūdamas įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą. Nei specialistas V. M., nei specialistas-stažuotojas V. J. teismui taip ir neatsakė į klausimą, kas surašė specialisto išvadą, skirtingai aiškindami šią aplinkybę bei veiksmus, kuriuos atliko kiekvienas iš jų tyrimo atlikimo metu. Minėti proceso dalyviai negalėjo nurodyti, kokiais teisės aktais yra reglamentuojamos specialisto-stažuotojo pareigybinės funkcijos. Liudytojas V. J. teisme patvirtino gynybos manymą, kad specialisto išvada, priimta dėl Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo, yra neišsami bei neinformatyvi, ir parodė, jog tai VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinių tyrimų skyriuje daroma sąmoningai, kad dokumentų klastotojai nesusidomėtų išvadoje atskleistu dokumentų klastojimo būdu. Abu specialistai paaiškino, kad nežinojo apie tai, jog tyrė dokumento dublikatą. Akivaizdu, kad tokie specialistų paaiškinimai ir jų išvada negali būti laikomi įrodymais ir jais negali būti grindžiama J. K. kaltė.
18. Apeliantės nuomone, VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinių tyrimų skyriuje atliktas tyrimas nelaikytinas objektyviu įrodymu ir todėl, kad ši mokykla priklauso VSAT, todėl akivaizdu, kad visus ir VSAT, ir Pasieniečių mokyklos pareigūnus sieja ne tik labai glaudus ryšys, bet ir suinteresuotumas dėl bylų baigties. Šias abejone sustiprina ir tai, kad VSAT ikiteisminio tyrimo pareigūnas E. Č. pats savarankiškai gali leisti sau taisyti specialistų padarytas klaidas, nors akivaizdu (tai patvirtino teisme apklausti specialistai), kad jų klaidą galėjo ir turėjo ištaisyti būtent jie.
19. Skunde akcentuojama ir tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas nesant tam teisėto pagrindo, todėl visi surinkti byloje duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Nei vienas iš liudytojais apklaustų pareigūnų negalėjo teismui paaiškinti, kokio pobūdžio informacija buvo gauta, kokie veiksmai buvo atlikti gautą informaciją fiksuojant, renkant ją ir panaudojant, kodėl VSAT Šiaulių skyriaus Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos pareigūnai tikrino informaciją, kuri nesusijusi su valstybės sienos apsauga, kodėl neperdavė informacijos Vilniaus miesto policijos pareigūnams, nors vairuotojo pažymėjimo suklastojimo klausimas priklauso teritorinių policijos komisariatų kompetencijai. Apeliantei neaišku ir tai, kokiu pagrindu VSAT pareigūnai sulaikė J. K., gabeno jį per visą Lietuvą į Šiaulių užkardą, nedelsdami įteikė jam įtarimą bei Zoknių užkardoje atlikę ikiteisminį tyrimą bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
20. Liudytojai R. M. ir R. J. savo nežinojimą dėl J. K. sulaikymo aplinkybių aiškina tuo, kad viskam vadovavo R. J.. Pastarasis, apklaustas teisme, negalėjo atsakyti į klausimus, kurie niekaip nesusiję su valstybės paslaptimi. Į prokurorės klausimą, kodėl gautos informacijos VSAT Šiaulių skyriaus pareigūnai neperdavė Vilniaus kolegoms, R. J. atsakė, kad neperdavė jos dėl to, kad ta informacija nedingtų, nes būna, kad dingsta. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato, jog kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, pagal kompetenciją, galimybes ir tikslingumą bendradarbiauja, teikia paramą vieni kitiems ir keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija. R. J. parodymai yra nepatikimi bei klaidinantys teismą, o ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tyrimo atlikimo aplinkybės šiuo atveju rodo VSAT pareigūnų šališkumą bei neobjektyvumą atliekant ikiteisminį tyrimą, suinteresuotumą bylos baigtimi.
21. Minėti liudytojai skirtingai nurodė teismui J. K. sulaikymo bei gabenimo į VSAT Šiaulių skyrių aplinkybes, kur Pakrantės rinktinės apsaugos ikiteisminio tyrimo pareigūnas vyr. tyrėjas E. Č. jau laukė J. K. su paruoštais ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimo įteikimo dokumentais. Apie šias aplinkybes J. K. parodė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokius parodymus patvirtina surinkti byloje objektyvūs duomenys: sulaikymo, gabenimo iš Vilniaus miesto į Šiaulių miestą, pranešimo įteikimo ir įtariamojo apklausos protokoluose nurodytas laikas, per kurį atlikti išvardintus veiksmus tiesiog būtų neįmanoma.
22. VSAT pareigūnų suinteresuotumą šiuo ikiteisminiu tyrimu patvirtina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime dalyvavo vieni ir tie patys pareigūnai, kurie ir pranešė apie gautą informaciją dėl nagrinėjimo dokumento, ir patys atliko byloje procesinius veiksmus. Šių liudytojų parodymų identiškumas bei jų fiksavimas ikiteisminio tyrimo metu rodo, kad pažeisti BPK 183 straipsnio reikalavimai, nustatyti liudytojo apklausai. Iš duotų teismui minėtų liudytojų parodymų matyti, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai veikė pažeisdami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus, nes negalėjo teismui atsakyti, kokia tvarka nustatyta fiksuoti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei kokie šios informacijos rinkimo būdai ir priemonių panaudojimas. Į gynybos klausimą, kur saugoma kriminalinės žvalgybos informacija, visi trys liudytojai atsakė skirtingai. J. K. sulaikymo operacijos vadovas R. J. parodė, kad tokia informacija saugoma, turbūt, kur nors archyve Policijos departamente, o R. M. – kad turi būti saugoma skyriuje. R. J., vengdamas atsakyti į šį klausimą, prisidengė valstybės paslaptimi.
23. Apie R. J. gautos, neva kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri tapo ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje pagrindu, pobūdį teismui neatsakyta. J. K. parodymų teismui, kad jam VSAT pareigūnai iš pradžių pareiškė, jog gavo anoniminį skambutį, o po to liepė padėkoti savo draugui, apklausti liudytojais pareigūnai nepaneigė. Kadangi byloje nėra patvirtintas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumas, tai leidžia pagrįstai teigti, kad surinkti byloje duomenys neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų įrodymams baudžiamajame procese.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas lokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi j valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/20U, 2K-42U139/2015, 2K-375-693/2016). Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).
25. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia apelianto tiesioginės tyčios klastojant dokumentą ir jį panaudojant. Byloje nenustatyta, kad jis savarankiškai ar kažkam padedant atliko veiksmus, susijusius su suklastotų dokumentų gaminimu, laikymu, gabenimu, siuntimu bei realizavimu. Įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. nesiekė klastoti dokumentą, nes neturėjo tam jokių motyvų, jis negalėjo suvokti ir žinoti, kad laiko galimai netikrą dokumentą bei žinomai galimai suklastotą dokumentą, pateikdamas policijos pareigūnams, panaudoja. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad gavo iš nurodytos advokatų kontoros tikrą vairuotojo pažymėjimą (dublikatą), todėl nelaikė netikro dokumento, su savimi nevežiojo ir negalėjo žinomai suklastoto dokumento panaudoti, priešingai, drąsiai teikė policijos pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimą patikrinimui ir ne tik Lietuvoje, ilgus 6 metus, mokėjo visas baudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
26. Teismas, spręsdamas apie J. K. kaltės turinį, visų pirma, turėjo pareigą nustatyti, kad dokumentas suklastotas, siekiant sukelti reikšmingas teisines pasekmes. Antra, turi būti įrodyta aplinkybė, kad J. K., suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponavo suklastotu dokumentu (jį laikė, gabeno ir panaudojo). Nagrinėjamoje byloje prielaida, kad J. K. tyčia disponavo žinomai suklastotu vairuotoju pažymėjimu, neparemta visų bylos faktinių aplinkybių analize bei byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu, todėl turi būti išteisintas, nepadaręs nusikalstamos veikos.
27. Skunde taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, visgi, prieis išvados, jog J. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, požymių, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nes padaryta veika nėra pavojinga, jos apimtis bei padaryta žala BK 300 straipsnio 2 dalies norma saugomoms vertybėms nereikšminga, o nurodytų kaltinime dokumentų paleidimas į apyvartą nesukėlė neigiamų padarinių. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo bylose būtent vairuotojo pažymėjimo suklastojimo atveju labai plačiai taikoma BK 37 straipsnio norma. Nustatatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, padarymą įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. BK 300 straipsnyje numatytos sankcijos taikytinos tada, kai panaudojant netikrus dokumentus apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos, užtikrinančios valdymo tvarką atskiroje srityje, veiklą. J. K. veiksmai, net jeigu teismas laikytų juos atitinkančiais BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, nesukėlė jokių reikšmingų padarinių, nes panaudojant galimai netikrą vairuotojo pažymėjimą nebuvo apsunkintos nei valstybės, nei savivaldybės institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklos. Nuteistasis laikė būtinus egzaminus ir mokėsi vairavimo bei gavo vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti nurodytos kategorijos Transporto priemones tiek 2008 m. Kipro Respublikoje, tiek 2016 m. Lietuvos Respublikoje. Tai leidžia teigti, kad jis mokėjo vairuoti transporto priemones, žinojo kelių eismo taisykles, todėl vien faktas, kad jis galimai disponavo nenustatytų asmenų suklastotu vairuotojo pažymėjimu, nesukėlė tokių reikšmingų pasekmių, kad būtų pateisinamas baudžiamosios atsakomybės taikymas.
28. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gali būti, jog J. K. dėl savo sveikatos negali (negalėjo) vairuoti transporto priemonės, todėl jo naudojimasis netikru pažymėjimu buvo pavojingas ir nemažareikšmis, yra teismo prielaidos ir spėlionės, nepagrįstos objektyviais duomenimis, nes nuteistojo sveikatos būklė pablogėjo nuo 2018 m., jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam nebuvo ir nėra uždrausta vairuoti transporto priemones.
29. Apeliantės nuomone, J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. jo veika pripažintina mažareikšme, o baudžiamoji byla nutrauktina. Kadangi nuteistojo teistumas išnykęs, teisminis bylos nagrinėjimas tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką ne dėl jo kaltės, jis neįgalus ((duomenys neskelbtini) procentai netekto darbingumo), todėl BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
30. J. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinkanti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir pobūdžio. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei netinkamai vertino kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. K. turi du mažamečius vaikus. Nors su jais nuolat negyvena, tačiau palaiko artimą ryšį. (Duomenys neskelbtini), gyvena jo dukra D. K.-V., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – sūnus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas pagal galimybes kiekvieną mėnesį lanko savo vaikus jų gyvenamoje vietoje, rūpinasi, kad nenutrūktų socialiniai ryšiai. Paskirtas 6 mėnesių intensyvios priežiūros laikotarpis gali neigiamai paveikti J. K. su vaikais kuriamą bendravimą bei su tuo susijusią vaikų psichologinę būklę. Asmuo turi nuolatinį darbą bei legalų pragyvenimo šaltinį – nuo 2017 m. eina (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus pareigas. Darbas apima ir komandiruotes Europos šalyse, kur jis turi vykti kartu su „(duomenys neskelbtini)“ komanda, kaip jos vyriausiasis treneris. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. numatyta 12 išvykų į varžybas Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Ispanijoje. Intensyvi priežiūra reikštų J. K. faktinį atleidimą iš darbo ir visos „(duomenys neskelbtini)“ komandos pralaimėjimą, nes rasti šios srities profesionalą per tokį laiko tarpą, būtų neįmanoma. Svarbi bausmės skyrimui ir nuteistojo sveikatos būklė. Jis nuo vaikystes serga nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini). Būnant įkalinimo įstaigoje jo sveikatos būklė pablogėjo, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ir kitos gretutinės ligos. Bausmę J. K. atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jam 2019 m. liepos 26 d. buvo nustatytas neįgalumas. J. K. lankosi gydymo ir medicinos priežiūros įstaigose, jam taikomas intensyvus homeopatinis gydymas. Dėl (duomenys neskelbtini) tenka gydytis stacionariai. 2021 m. rudenį-žiemą numatytos kelios operacijos (dėl (duomenys neskelbtini)). Sprendžiamas klausimas 2022 m. pradžioje siųsti J. K. į Vokietijos Tublingeno miesto alerginę kliniką „Tublinge Haut Clinic“, kurioje jis sėkmingai gydėsi iki suėmimo 2018 m. Intensyvi priežiūra užkirstų kelią tolimesniam gydymuisi, pablogintų sveikatą.
31. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip neužtikrindamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimo. Skunde akcentuojami ir su proceso trukme susiję klausimai, nurodoma, kad 5 metus 6 mėnesius besitęsiantis baudžiamojo proceso laikas negali būti laikomas adekvačiu bylos sudėtingumui. Tiriamas vienas nusikalstamos veikos epizodas – kaltinamajam inkriminuotas vairuotojo pažymėjimo panaudojimas, nesukėlęs neigiamų padarinių, nepadaręs žalos. Tai, kad proceso metu J. K. nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės, suponuoja santykinai mažesnę proceso reikšmę jam, tačiau nepaneigia fakto, jog jis ilgą laiką turėjo gyventi netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būsenoje. Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijai nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumu, visumą bei pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamas atvejis turi būti vertinamas kaip išimtinis ir pateisinantis apeliacinės instancijos teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
32. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
33. Nuteistojo J. K. gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir paskirtos bausmės individualizavimu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir pripažindamas nuteistąjį J. K. kaltu padariusiu jam inkriminuojamą nusikaltimą, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, taip pat nuteistajam J. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni.
Dėl nusikaltimo kvalifikavimo.
34. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
35. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio dalies dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-788/2015).
36. Nagrinėjamu atveju J. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis padėjo pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė ir panaudojo.
37. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018, 25 punktas).
38. Iš specialisto išvados (1 t., b. l. 54–55) matyti, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. Be to, Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos duomenys, pateikti vykdant teisinės pagalbos prašymą (t. 2, b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), pagrindžia, kad Kipro Respublika nuteistajam J. K. išdavė tik mokinio vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras.
38.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą atliko ne specialistas V. M., o specialistas stažuotojas V. J.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Iš specialisto išvados (1 t., b. l. 54-55) matyti, kad šio vairuotojo pažymėjimo tyrimą atliko specialistas V. M. ir specialistas stažuotojas V. J.. Pateiktas išvadas parašu patvirtino tiek specialistas V. M., tiek specialistas stažuotojas V. J.. Specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (2 t., b. l. 22-24; 4 t., b. l. 9-11) pagrindžia, kad tyrimą atliko specialistas V. M., padedant specialistui stažuotojui V. J.. Specialistas V. M. patikrino specialisto stažuotojo V. J. surašytą specialisto išvados projektą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad išvadą pateikė reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis specialistas V. M.. Tai, kad specialisto išvados projektą surašė, t. y. techninio pobūdžio darbą atliko specialistas stažuotojas V. J., neturi reikšmės, nes Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą atliko specialistas V. M., padedant specialistui stažuotojui V. J., be to, specialistas V. M. patikrino ir parašu patvirtino specialisto stažuotojo V. J. surašyto specialisto išvados projekto teisingumą. Šiame kontekste apeliantės argumentas dėl specialisto stažuotojo pareiginių funkcijų reglamentavimo neturi reikšmės.
38.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad specialisto išvada yra neišsami, neinformatyvi, nepagrįsta lyginamaisiais pavyzdžiais, specialistas V. M. ir specialistas stažuotojas V. J. pripažino nežinoję, kad tyrė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą, o ne originalą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Iš specialisto išvados (1 t., b. l. 54–55) matyti, kad joje nurodyti esminiai požymiai (nesutampa spaudos būdai, specialiosios apsaugos priemonės ir jų atlikimo kokybė; dokumento fonas, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu, apvalaus antspaudo atspaudai atspausti reljefine kliše; dokumento popierius be vandens ženklų), leidžiantys teigti, kad šis vairuotojo pažymėjimas yra pagamintas ne pagal Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus, todėl yra netikras. Matyti ir tai, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą sudarė ir lyginamasis tyrimas su šios rūšies blanko apsaugos priemonių aprašymais, esančiais kataloguose ir turimais lyginamaisiais pavyzdžiais. Be to, specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (2 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 9–11) pagrindžia, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne dubliktas, jame nėra nurodyta, kad tai – dublikatas. Pažymėtina, kad tai, jog šis vairuotojo pažymėjimas yra dublikatas, o ne originalas, yra nuteistojo J. K. iškelta versija, kurią paneigia byloje esantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu.
38.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad specialisto išvada yra neobjektyvi, nes specialistą, ikiteisminio tyrimo pareigūną ir liudytojus sieja tarnyba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jų tarpusavio ryšį ir suinteresuotumą bylos baigtimi rodo vyriausiojo tyrėjo E. Č. nutarimu ištaisyta klaida specialisto išvadoje (1 t., b. l. 56). Teisėjų kolegija apeliantės argumentą dėl specialisto išvados neobjektyvumo vertina kaip prielaidą, nes tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teisme apklausti patys tyrimą atlikę specialistai patvirtino, kad specialisto išvados įžanginėje dalyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas įstaigos pavadinime vietoje žodžio Lietuvos, nurodant žodį Kipro, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės specialisto V. M. atlikto Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo ir pateiktų išvadų teisingumui.
38.4. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad, siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, būtina atlikti papildomą rašysenos tyrimą tam, kad nustatyti Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir rekvizitų užpildymo netikrumą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina tai, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju specialisto išvada (1 t., b. l. 54–55) ir Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos duomenys, pateikti vykdant teisinės pagalbos prašymą (2 t., b. l. 11–12, 17–20, 38–48, 50–64), pagrindžia, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. Papildomų įrodinėjimo priemonių šiai faktinei aplinkybei nustatyti nereikia. Paminėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog šiame vairuotojo pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.
38.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo būdas. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą. Iš kaltinamojo akto (1 t., b. l. 146-151) aišku, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas visiško materialaus klastojimo būdu: jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie Kipro Respublikos nuteistajam J. K. suteiktą teisę vairuoti transporto priemones ir šis vairuotojo pažymėjimas pagamintas Kipro Respublikos kompetentingos institucijos vardu. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą nuteistasis J. K., dalyvaujant gynėjui, pareiškė, jog supranta, kuo yra kaltinamas (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 165-167 (2021 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 18.28–18.32 min.)). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trūkumo ir nuteistojo J. K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybą, yra nepažeistos.
38.6. Pagaliau, apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos duomenys, vykdant teisinės pagalbos prašymą, pateikti apie J. O., o ne apie nuteistąjį J. K.. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad nurodyti duomenys pateikti apie kitą asmenį. Pastebėtina tai, kad pavardė O. minima tik tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 42-43, 53-54), tačiau prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra apie nuteistąjį J. K. (2 t., b. l. 44-48, 55-64), todėl nėra abejonių dėl to, kad Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos duomenys, vykdant teisinės pagalbos prašymą, pateikti apie nuteistąjį J. K. ir nėra pagrindo jų tikslinti.
39. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021, 19 punktas).
40. BK 24 straipsnio pagrindu bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (3 dalis). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (6 dalis).
41. Iš nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188, 3 t., b. l. 165-167) matyti, kad jis telefonu ir elektroniniu laišku kreipėsi į bendrovę A. K. LLC dėl Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo, jos atstovo nurodymu pateikė savo anketinius duomenis ir nuotrauką. Po to, anot nuteistojo J. K., bendrovė A. K. LLC jam atsiuntė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą, tai raštu patvirtino bendrovės A. K. LLC atstovė H. X. (1 t., b. l. 172-173). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis J. K. žodžiu ir raštu susitarė su nenustatytais asmenimis dėl netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotrauką, t. y. teikdamas priemones, veikė bendrai ir suprato, kad taip padeda nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo taip veikti. Šio vairuotojo pažymėjimo kokybė (1 t., b. l. 12-13) teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl jį pagaminusio nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo baudžiamajai atsakomybei amžiaus.
41.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nurodyta, jog asmenys, kurie pagamino Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenustatyti. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Atsižvelgiant į tai, J. K. pagrįstai ir teisėtai buvo kaltinamas ir nuteistas už padėjimą nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trūkumo ir nuteistojo J. K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybą, yra nepažeistos. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis J. K. pareiškė, jog supranta, kuo yra kaltinamas.
41.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nuteistajam J. K. neinkriminuota bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė. Pasak apeliantės, tai taip pat pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nustatyta, kad netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminime nuteistasis J. K. atliko padėjėjo, o bent vienas nenustatytas asmuo – vykdytojo vaidmenis, tačiau įrodymų, pagrindžiančių dar vieno vykdytojo buvimą, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. pagrįstai ir teisėtai nebuvo kaltinamas ir yra nenuteistas už nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe, todėl kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trūkumo ir nuteistojo J. K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybą, yra nepažeistos. Kartu, pastebėtina, kad toks apeliantės argumentas iš esmės reiškia prašymą pasunkinti nuteistojo J. K. teisinę padėtį, tačiau nesant prokuroro skundo apeliacinės instancijos teismas negalėtų to padaryti (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
41.3. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti padėjimo pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) vieta ir laikas. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą, tačiau teisėjų kolegija nepritaria nurodytiems argumentams. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) matyti, jog savo anketinius duomenis ir nuotrauką Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimui jis nenustatytiems asmenims pateikė būdamas Lietuvos valstybės teritorijoje. Byloje nėra ginčo dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo nuteistajam J. K., nes jis, kaip vienas iš bendrininkų, nusikaltimą padarė Lietuvos valstybės teritorijoje ir nusikaltimas buvo pradėtas Lietuvos valstybės teritorijoje (BK 4 straipsnio 1–3 dalys). Tuo tarpu padėjimo padaryti nusikaltimą laikas, priešingai, negu teigia apeliantė, kaltinamajame akte yra nurodytas, – ne vėliau, kaip iki 2014 m. gruodžio 14 d. Be to, pažymėtina tai, kad J. K. yra nuteistas už pavienio nusikaltimo padarymą, kurio pabaigos laikas kaltinamajame akte taip pat nurodytas, – 2016 m. balandžio 13 d. Tai apibrėžia nusikaltimo padarymo laiką ir leidžia nustatyti taikytiną baudžiamąjį įstatymą (BK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslių padėjimo pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) vietos ir laiko nenustatymas ir nenurodymas kaltinamajame akte nelaikytinas jo trūkumu, varžančiu nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą.
42. Netikro dokumento panaudojimas – tai, kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2019, 21 punktas).
43. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro (1 t., b. l. 41-42, 46-47) ir skyriaus viršininko E. T. rašto (1 t., b. l. 43) matyti, kad nuteistasis J. K. 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. policijos pareigūnams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojų R. J., R. M. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (4 t., b. l. 11-15), vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 1) ir apžiūros protokolas (1 t., b. l. 7–11) pagrindžia, kad nuteistasis J. K. 2016 m. balandžio 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis J. K. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) patvirtino, kad nurodytais atvejais pareigūnams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis J. K. pateikdamas pareigūnams panaudojo netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes taip jis neteisėtai paleido šį vairuotojo pažymėjimą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti savo teisę vairuoti transporto priemonę, kurios iš tikrųjų neturėjo.
43.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nebuvo atlikti visi proceso veiksmai, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti ir išnagrinėti Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. atvejus ir priimti teisingą sprendimą (neapklausti, kaip liudytojai, policijos pareigūnai, kiti galimi įvykio liudininkai, neapklaustas nuteistasis J. K., prie bylos nepridėti administracinės teisės pažeidimų bylų dokumentų originalai), todėl nuteistojo J. K. kaltė dėl to neįrodyta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Kaip minėta, tai, kad nuteistasis J. K. nurodytais atvejais pateikdamas policijos pareigūnams panaudojo netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžia administracinių teisės pažeidimų registro duomenys (1 t., b. l. 41–42, 46–47), skyriaus viršininko E. T. raštas (1 t., b. l. 43) ir nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 186–188; 3 t., b. l. 166–167). Pakartotina tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju papildomų įrodinėjimo priemonių nurodytoms faktinėms aplinkybėms nustatyti nereikia. Be to, priešingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis J. K. apie netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą nurodytais atvejais buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, reaguodamas į jam įteiktą pranešimą apie įtarimą (1 t., b. l. 106–108), nuteistasis J. K. turėjo teisę apie tai duoti parodymus ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau šia galimybe nepasinaudojo (1 t., b. l. 112–115). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis J. K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė to, jog panaudojo Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau laikėsi pozicijos, kad nežinojo apie šio vairuotojo pažymėjimo netikrumą, kuri yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, tai, kad nuteistasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskirai apklaustas apie kiekvieną iš šio vairuotojo pažymėjimo panaudojimo atvejų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai.
43.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai (4 t., b. l. 11-13) yra nepatikimi ir jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina tai, kad liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai reikšmingi įrodinėjant nuteistojo J. K. kaltę žinomai netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikius iki 2016 m. balandžio 13 d. ir šį panaudojus. Liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai dėl to yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nurodytas aplinkybes pripažįsta pats nuteistasis J. K., nesutikdamas tik dėl to, kad jis žinojo apie šio vairuotojo pažymėjimo netikrumą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ginčijami liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai apie kriminalinės žvalgybos informaciją, nuteistojo J. K. sulaikymą ir kitas aplinkybes, kurios yra nesusijusios su padaryto nusikaltimo požymiais ir jų įrodinėjimu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Taip pat nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad liudytojai R. J., R. M. ir R. J. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes patys sulaikė nuteistąjį J. K. ir davė prieš jį parodymus. Pažymėtina tai, kad minėti asmenys, kaip liudytojai, buvo apklausti dėl to, jog jie žino reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, nes nuteistasis J. K. jiems pateikė žinomai netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 78 straipsnis). Įrodymų, pagrindžiančių liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymų melagingumą, byloje nėra. Apeliaciniame skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad apklausos protokoluose (1 t., b. l. 17-19, 23-25, 29-31) liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, užfiksuoti vienodai, todėl neatitinka liudytojų apklausai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nuteistojo J. K. kaltė padarius nusikaltimą pagrįstą liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Be to, tai, kad kartu dalyvavę asmenys apie įvykį duoda panašius parodymus, yra savaime suprantama.
44. Netikro dokumento laikymas – tai tokio dokumento turėjimas savo žinioje, neatsižvelgiant į jo turėjimo trukmę. Kaltininkas netikrą ar suklastotą dokumentą gali laikyti gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
45. Kaip minėta, nuteistasis J. K. 2014 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gegužės 21 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. pareigūnams pateikė netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) matyti, kad jis gavęs Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą vairavo transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ne kartą šį vairuotojo pažymėjimą pateikė pareigūnams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis J. K. turėdamas savo žinioje laikė netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
46. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018, 23 punktas).
47. Nustatyta, kad nuteistasis J. K. pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotrauką padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bent virš metų turėdamas savo žinioje šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė ir tris kartus pateikdamas pareigūnams panaudojo, siekdamas įrodyti savo teisę vairuoti transporto priemonę, kurios iš tikrųjų neturėjo. Pastebėtina tai, kad nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) leidžia spręsti apie kur kas platesnį disponavimą šiuo vairuotojo pažymėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo J. K. veika realiai kėsintasi į valdymo tvarką, dėl tokios veikos jai padaryta žala, nes nuteistasis J. K., išvengdamas nustatytos teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarkos, ne kartą, neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemones, klaidino pareigūnus ir išvengė administracinės atsakomybės už tai.
48. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-495/2021, 36 punktas).
49. Iš nuteistojo J. K. 2016 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188), kurie atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 102-105, 112-115), matyti, kad nuteistasis J. K. iš pradžių laikėsi versijos, jog nuo išdavimo 2008 m. (rugsėjo 24 d.) iki vagystės (2011 m. gegužės 29/30 d. (1 t., b. l. 116-122)) jis disponavo rožinės spalvos Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), o po vagystės – šio vairuotojo pažymėjimo dublikatu. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis J. K. nenurodė apie Kipro Respublikos jam išduotą mokinio vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai, bandė sudaryti įspūdį, jog Interpolo Kipro nacionalinis biuras pateikė duomenis (1 t., b. l. 170-171) apie moksleivio (studento) pažymėjimą, kurio jis neturėjo. Tokius nuteistojo J. K. parodymus paneigia Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos duomenys, gauti vykdant teisinės pagalbos prašymą (2 t., b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), pagrindžiantys, kad Kipro Respublika jam neišdavė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad mokinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 23 d., iš kurių akivaizdu, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki tariamos vagystės 2011 m. gegužės 29-30 d. nuteistasis J. K. nedisponavo Kipro Respublikos jam išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai, ir po to – jo dublikatu. Tik po to, kai Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerija 2019 m. kovo 26 d. pateikė minėtus duomenis, nuteistasis J. K., prisiderindamas prie jų, pakeitė savo versiją: 2021 m. gegužės 3 d. pateikė melsvos spalvos Kipro Respublikos mokinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (3 t., b. l. 164) ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė (3 t., b. l. 165-167), kad grąžinus šį mokinio vairuotojo pažymėjimą Kipro Respublika jam išdavė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, paaiškinti, kodėl Kipro Respublikos duomenimis šis vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, nuteistasis J. K. negalėjo. Pagaliau, vien iš to, kad šiame vairuotojo pažymėjime (1 t., b. l. 12-13) nenurodyta, jog tai nuteistojo J. K. akcentuojamas dublikatas, be to, šio vairuotojo pažymėjimo averso pusėje padaryta rašybos klaida žodyje „veghicle“, kai reverso pusėje šis žodis nurodytas taisyklingai – „vehicles“ (liet. k. – transporto priemonė), kaip parodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, anglų kalbą gerai mokantis ir vairuotojo pažymėjimą įdėmiai apžiūrėjęs nuteistasis J. K. neabejotinai suprato, kad šis yra netikras. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis J. K. suvokė, jog jis pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotrauką padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo jo teisę vairuoti transporto priemones (nors jis tokios neturi), todėl gali sukelti teisines pasekmes, taip pat šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą turėdamas savo žinioje laikė, pateikdamas pareigūnams panaudojo ir norėjo taip veikti, todėl nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia.
49.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistojo J. K. parodymai apie Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimą liko neišnagrinėti. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam apeliantės vertinimui. Priešingai, nurodyti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo J. K. iškeltą versiją.
49.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė išimtinai (iš esmės tik) liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymais (4 t., b. l. 11-13), kurie yra nepatikimi ir kurių nepatvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 1), specialisto išvada (1 t., b. l. 54–55), specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (2 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 9-11), Kipro Respublikos teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos vykdant teisinės pagalbos prašymą pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), bendrovės A. K. LLC atstovės H. X. raštu (1 t., b. l. 172-173) ir kitais byloje esančiais įrodymais.
49.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes iš jo nėra aiškūs nuteistojo J. K. atlikti veiksmai ir padaryto nusikaltimo padariniai. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybą. Teisėjų kolegija tam nepritaria. Iš kaltinamojo akto (1 t., b. l. 146–151) aišku, kokius veiksmus atliko nuteistasis J. K., padarydamas jam inkriminuojamą nusikaltimą: pateikė savo anketinius duomenis ir nuotrauką nenustatytiems asmenims netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimui, šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė ir pateikė pareigūnams. Priešingas apeliantės argumentas yra deklaratyvus. Be to, BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl dėl veikos padarymo galintys atsirasti žalingi padariniai, nors ir svarbūs, tačiau kaltinamajame akte neturi būti nurodomi. Minėta ir tai, kad nuteistasis J. K. pareiškė, jog supranta, kuo yra kaltinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo teisė į gynybą yra nepažeista.
49.4. Pagaliau, apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių vyriausiojo tyrėjo R. J. gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, kuri tapo ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu tapo ne kriminalinės žvalgybos informacija, o tai, kad nuteistasis J. K. patikrinimo metu sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 1). Tai, kad pareigūnai tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją, turint omenyje, jog nuteistasis J. K. ir praeityje naudojo šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, savaime nepaneigia fakto, kad nuteistasis J. K., vykdydamas teisėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimus, pateikė netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad skyriaus viršininko R. J. raštas (4 t., b. l. 29) pagrindžia, jog nuteistojo J. K. atžvilgiu nebuvo taikomi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Be to, nuteistojo J. K. kaltė nėra grindžiama įrodymais, gautas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir pripažindamas nuteistąjį J. K. kaltu padariusiu jam inkriminuojamą nusikaltimą, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
51. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistąjį J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, teigiant, kad panaudojant netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apsunkinta valstybės ir savivaldybės institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veikla, be to, nuteistasis J. K. mokėsi vairuoti transporto priemones, laikė transporto priemonių vairavimo egzaminą, 2008 m. jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Kipro Respublikoje, o 2016 m. – Lietuvos Respublikoje.
52. BK 37 straipsnio pagrindu padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.
53. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-303/2019, 14 ir 18 punktai).
54. Nagrinėjamu atveju padėdamas pagaminti, ilgą laiką laikydamas ir ne kartą panaudodamas netikrą Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis J. K. išvengė įstatymų nustatytos teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarkos, vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės, klaidino pareigūnus ir išvengė administracinės atsakomybės už tai. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip nuteistasis J. K. iškreipė normalią, teisingą valdymo tvarką, todėl nusikaltimas sukėlė realią žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir padaryta žala yra žymi. Priešingai, negu mano apeliantė, padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina tai, kad nuteistasis J. K. moka vairuoti transporto priemones, nes tai turi būti patikrinta įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nusikaltimo padarymo metu nuteistasis J. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai matyti iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188). Paminėtina ir tai, kad nuteistasis J. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad padarytas nusikaltimas yra nemažareikšmis, todėl nuteistasis J. K. negali būti dėl to atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl paskirtos bausmės.
55. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. K. paskirta bausme, kuri vertinama, kaip aiškiai per griežta, teigiama, kad paskirta intensyvi priežiūra neigiamai paveiks jo ryšius su vaikais, kurie gyvena užsienyje, ir darbo santykius, kurie apima komandiruotes į užsienį, be to, liko neįvertinta bloga nuteistojo J. K. sveikatos būklė ir gydymo reikalingumas.
56. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. K. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam J. K. motyvuotai paskyrė BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydį pagrįstai nustatė nežymiai viršijantį vidurkį, taip pat, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, pagrįstai ir teisėtai atidėjo paskirtos bausmės vykdymą mažesniam, negu vidurkis, terminui paskirdamas nuteistajam J. K. intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.
58. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo J. K. šeiminiais ryšiais, darbu ir sveikatos būkle. Apeliantė šioms išimtinai nuteistojo J. K. asmenybę ir tik iš dalies apibūdinančioms aplinkybėms bando suteikti išskirtinę dominuojančią reikšmę. Pažymėtina tai, kad visoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 78 punktas). Be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir prieš jos padarymą ir nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-628/2019, 8 punktas). Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių vertinimui papildomai pažymi tai, kad nuteistasis J. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu dėl gydymo ar kitų svarbių priežasčių gali kreiptis į probacijos tarnybą dėl nustatyto jo buvimo vietos ir laiko pakeitimo.
59. Apeliantė taip pat prašo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu švelninti nuteistajam J. K. paskirtą bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
60. Pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso trukmė yra siejama ne su pačiu proceso ilgumu, bet su jo trukmės pagrįstumu. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).
61. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. balandžio 13 d., byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2016 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 2-3, 154). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas be nepateisinamo delsimo. Matyti ir tai, kad byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2016 m. spalio 7 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 155-156; 4 t., b. l. 43-53). Kita vertus, tokią ilgą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę iš esmės lėmė: pirma, kreipimasis į Kipro Respublikos teisingumo ministeriją teisinės pagalbos prašymu – nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. (2 t., b. l. 20, 38) ir, antra, kreipimasis į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją dėl sutikimo traukti nuteistąjį J. K. baudžiamojon atsakomybėn – nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 168-171; 3 t., b. l. 112, 143). Negalima nepastebėti ir to, kad teisiamieji posėdžiai 2016 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo atidėti dėl nuteistojo J. K. sveikatos būklės (1 t., b. l. 167-168; 2 t., b. l. 72, 99). Be to, nuteistasis J. K. 2020 m. liepos 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto aukštesniajam žemės teismui pateikė atsiliepimą į Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto generalinės prokuratūros 2020 m. gegužės 25 d. preliminarų sutikimą traukti jį baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 17, 39, 97-104). Gavus sutikimą (2021 m. kovo 31 d.) byla išnagrinėta 2021 m. rugpjūčio 5 d. (turint omenyje ir proceso dalyvių kasmetines atostogas bei užimtumą kitose bylose) be nepateisinamo delsimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ilgą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę iš esmės lėmė objektyvios, nuo teismo nepriklausančios priežastys. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo J. K. gynėjos apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 26 d., apeliacinės instancijos teismo sprendimas paskelbtas 2021 m. gruodžio 9 d. (4 t., b. l. 58-74). Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjama byla yra paprasta, nes jos sudėtingumą pagrindžia tarptautinės teisinės pagalbos reikalingumas, kuris turėjo didžiausią ir objektyvią įtaką ilgai baudžiamojo proceso trukmei. Svarbu paminėti ir tai, kad viso baudžiamojo proceso metu nuteistajam J. K. buvo taikoma švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-131), todėl šiuo aspektu baudžiamasis procesas jam neturėjo didesnės reikšmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo švelninti nuteistajam J. K. paskirtą bausmę dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
62. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Aušra Bielskė
Eglė Gruodienė
Jurgita Kolyčienė