Administracinė byla Nr. AS-12-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00212-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonę Registrų centrą atsakyti į iškilusius klausimus: „1. Nurodyti kokiomis teisinėmis aplinkybėmis ir nuo kurio momento žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 0,034 ha dydžio bus valstybės išpirktas. 2. Nurodyti kokiomis teisinėmis aplinkybėmis sklypai esantys (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 0.1170 ha ir 0.0304 ha dydžio tapo valstybės nuosavybe. 3. Nurodyti žemės ploto esančio (duomenys neskelbtini) statusą periodu 1924 – 1995 m. m. 4. Dokumentaliai išaiškinti kelio servituto sąlygas ir planą.“

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nutarta, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų ir nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. vasario 19 d. prašymą (gautas 2024 m. vasario 21 d.), kuriame, be kita ko, nesutiko su teismo nustatytais skundo trūkumais. Pareiškėjo vertinimu, jo skundas yra paprastai ir lengvai išsprendžiamas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas pateikė 2024 m. kovo 8 d. atskirąjį skundą (gautas 2024 m. kovo 12 d.), kuriame iš esmės nesutiko su Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. vasario 23 d. nutartimis. Pareiškėjo vertinimu, teismas neaiškiai nustatė skundo trūkumus, pareiškėjas nesupranta, kokius būtent trūkumus reikia pašalinti.

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 23 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad skundžiama nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2024 m. kovo 1 d., todėl paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2024 m. kovo 8 d. Įvertinęs tai, kad atskirasis skundas gautas 2024 m. kovo 12 d., teismas laikė, kad ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas.

Pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. kovo 23 d. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties panaikinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad paskutinis terminas atskirajam skundui paduoti laikytinas 2024 m. kovo 8 d. Pareiškėjo vertinimu, vadovaujantis ABTĮ 65 straipsniu, terminas atskirajam skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 8 d., todėl nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutarties panaikinimo ir išsiuntė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. ištaisyti nustatytus atskirojo skundo trūkumus. Teismas konstatavo, kad 2024 m. vasario 23 d. teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2024 m. kovo 1 d. ir sprendė, kad atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo atskirasis skundas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose buvo gautas tik 2024 m. kovo 12 d., t. y., praleidus skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, nes išsiuntė jį teismui dar nepasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, t. y. 2024 m. kovo 8 d., tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šį pareiškėjo teiginį. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi pagrįsti teismui savo teiginį, jog atskirąjį skundą išsiuntė teismui 2024 m. kovo 8 d. dokumentais ar kitais įrodymais, arba paduoti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuriame turi būti nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, jeigu terminas atskirajam skundui buvo praleistas.

Pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytais atskirojo skundo trūkumais, kadangi tvirtino, kad dokumentai laikomi išsiųsti laiku (ABTĮ 65 str.). Pareiškėjas taip pat pareiškė, kad nagrinėjamu atveju nereikia pateikti prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas nepritarė tam, kad administracinė byla būtų nagrinėjama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, manė, kad bylą turi nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo situaciją paaiškina papildomai pateikti žemės ir namo registracijos pažymėjimai ir 1934 m. pirmykštis išrašas.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi laikė pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atskirąjį skundą išsiuntė teismui dar nepasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d., arba nepadavė teismui motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuriame turi būti nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, jeigu terminas atskirajam skundui buvo praleistas, t. y. neištaisė atskirojo skundo trūkumų, nustatytų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi, todėl jo atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str., 153 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

III.

Iš pareiškėjo S. J. atskirojo skundo (toliau – ir Atskirasis skundas) matyti, kad jis iš esmės nesutinka su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi.

Pareiškėjo įsitikinimu, dėl rašto išsiuntimo datos nėra keblumų išsiaiškinti išsiuntimo datos, kadangi įprasta tvarka paštas antspauduoja siuntas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi neįvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis.

Pareiškėjas prašo priimti pagrindinį ir Atskirąjį skundą ir nagrinėti juos iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, konstatavus, kad pareiškėjas neištaisė nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašyme nesutiko su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytais atskirojo skundo trūkumais, t. y. kad turi pateikti įrodymus patvirtinančius, jog išsiuntė atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 23 d. panaikinimo per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai) arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuriame turi būti nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, jeigu terminas atskirajam skundui buvo praleistas.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas neištaisė 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas Atskirajame skunde nurodo, kad dėl 2024 m. kovo 8 d. atskirojo skundo išsiuntimo datos galėjo būti paprastai išsiaiškinta, kadangi paštas siuntas antspauduoja.

Byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir jų nepašalinus pagrįstai atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų atskirųjų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-670-552/2017, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-206-525/2018).

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį, kuria, be kita ko, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ši nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Byloje nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 23 d. pranešimu „Dėl nutarties siuntimo“ pareiškėjui išsiųstas Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties nuorašas, kuris pagal „Siuntų sekimas“ duomenis pareiškėjui įteiktas 2024 m. kovo 1 d. Taigi vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 2 dalimi atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties turėjo būti pateiktas iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai). Bylos medžiaga patvirtina, kad teisme pareiškėjo atskirasis skundas gautas 2024 m. kovo 12 d. Duomenų, kada skundas išsiųstas paštu, ar išsiųstas 2024 m. kovo 8 d. (vėliausiai) byloje nėra.

Iš aptarto reguliavimo matyti, kad pareiškėjas turi pareigą pateikti atskirąjį skundą per nustatytą terminą. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atskirasis skundas išsiųstas laiku (iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus. Minėta nutartis yra aiški, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo suprasti teismo suformuluotą reikalavimą ir jį įvykdyti.

Kadangi pareiškėjas turi pareigą pateikti atskirąjį skundą laiku, iš to kyla ir jo pareiga pagrįsti, ar ji buvo įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei su 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymu, nei Atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad šią pareigą įvykdė tinkamai, t. y. kad atskirąjį skundą teismui išsiuntė iki 2024 m. kovo 8 d. (imtinai) (pvz. nepateikė nei pašto siuntimo kvito, nei kito panašaus pobūdžio įrodymo, patvirtinančio išsiuntimo laiką), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neištaisė atskirojo skundo trūkumų, nustatytų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi, todėl jo atskirasis skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas ar kita siuntą pristačiusi bendrovė būtų atsisakiusi pateikti pareiškėjui šiuos duomenis, jam paprašius jų, ir pareiškėjui iškilo poreikis šių duomenų išsireikalauti per teismą (ABTĮ 56 str. 5 d.).

Pareiškėjas Atskirajame skunde teigia, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi neįvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis, kuria pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, iš šioje nutartyje (I.) pateiktos proceso chronologijos, aiškiai matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi grąžinus atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui atskirojo skundo trūkumus, pareiškėjas jų 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymu nepašalino, todėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi laikė jo atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos proceso teisės normos. Pareiškėjo Atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu laikytini deklaratyviais.

Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė proceso teisės normas, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

           Ernestas Spruogis

        Egidijus Šileikis