Administracinė byla Nr. I-377-244/2015
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03502-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. Č. skunde (b. l. 1–2, 26-28) prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-21 sprendimo Nr. 1D-7659 (11) dalį, kuria atsisakoma mokėti visą paskirto dydžio pensiją nuo 2013-01-01; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalį; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau - Laikinasis įstatymas), kiekvieną mėnesį buvo mokama pagal šio įstatymo 4 straipsnį sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją mokėti. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija savo veiksmais nepažeidė ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nes pensija jam buvo perskaičiuota ir išmokama galiojančių teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-01-25 pažymoje Nr. 11PP(P)-684 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ ir 2013-09-18 pažymoje Nr. 11PP(P)-5551 „Apie 2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 41-42, 43) pateikti duomenis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertintinas pareiškėjo pensijos ribojimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.
Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo mažinama teisėtai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-21 sprendimo Nr. 1D-7659 (11) dalį, kuria atsakovė nurodė neturinti teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką (b. l. 3).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galėjo būti perskaičiuojama, todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir darytina išvada, kad prašoma panaikinti atsakovės 2013-08-21 sprendimo Nr. 1D-7659 (11) dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska