Civilinė byla Nr. 2-1007/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 122.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

20154 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valstybė COM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Valstybė COM“ bankroto byloje Nr. B2-3430-340/2015.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Valstybė COM“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, o atsakovo valdymo organus įpareigojo per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p., 9 p.).

Teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo BUAB „Valstybė COM“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“, prašymus paskirti atsakovo vadovei O. U. 2 896 Eur baudą bei apriboti jos teisę 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 14 d.). Šį sprendimą teismas pagrindė tuo, kad bendrovės bankroto administratorius iki šio prašymo pateikimo neprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarčiai įvykdyti. Kadangi vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdyti, nėra pagrindo dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje BUAB „Valstybė COM“ vadovei O. U. taikyti administratoriaus prašomą nuobaudą bei apribojimus. Kartu teismas nutartyje nurodė, kad šis procesinis sprendimas neskundžiamas.

Pareiškėjas BUAB „Valstybė COM“ bankroto administratorius UAB „Principo reikalas" pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti minėtą teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą. Teigė, kad, priešingai nei nurodė teismas, tokio pobūdžio teismo nutartis negali būti neskundžiama, nes ji užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo BUAB „Valstybė COM“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“, atskirąjį skundą dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties.

Vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str.). Tuo tarpu nei CPK, nei ĮBĮ normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartis, kuriomis atmetamas prašymas bankrutuojančios bendrovės vadovui skirti baudą bei apriboti jo teisę 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Be to, teismas pažymėjo, kad kol pastarasis klausimas nėra išnagrinėtas iš esmės, tokia teismo nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai – pareiškėjui atlikus skundžiamoje nutartyje teismo nurodytus veiksmus, jam neužkirstas kelias pakartotinai pareikšti minėtą prašymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties negali būti paduodamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas BUAB „Valstybė COM“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias apskundimo tvarką teismo nutarčių, kuriomis bankrutuojančios bendrovės administracijos vadovui atsisakyta taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją – apriboti jo teisę 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 str. 14 d.).

2. Teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos išaiškinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).

3. Teismas pažeidė pareigą nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, nustačius bankrutuojančios bendrovės administracijos vadovo neteisėtus veiksmus / neveikimą ex officio taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytus apribojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjo BUAB „Valstybė COM“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“, atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmesti jo prašymai atsakovo BUAB „Valstybė COM“ vadovei O. U. skirti 2 896 Eur baudą bei apriboti jos teisę 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 14 d.).

Šiuo klausimu teismas pažymi, kad apeliacinio teismo nutartyse formuojant teisminę praktiką dėl CPK 334 straipsnio normų aiškinimo bei taikymo ne kartą yra išaiškinta, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai; kad CPK 107 straipsnio normos specialiai nurodo, jog apeliacine tvarka gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria yra paskiriama bauda ir asmens, kuriam ji yra paskirta. Beje, apeliantas, prašydamas panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį, savo motyvuose iš esmės sutinka su tokiu minėtų civilinio proceso taisyklių išaiškinimu nagrinėjamu atveju, tai yra, kai atsisakyta skirti baudą, nustatytą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies  1 punkte.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad taip pat atmestini apelianto argumentai, susiję su atsisakymu priimti jo atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas jo prašymas apriboti atsakovo administracijos vadovės teisę 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare (ĮBĮ 10 str. 14 d.).

Šiuo klausimu teismas visų pirma pažymi, jog apeliantas teisingai nurodo, kad šiuo atveju nei ĮBĮ, nei CPK nereglamentuoja tokių teismo nutarčių apskundimo tvarkos.

Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto specialiąja taisykle, kad įstatyme nenustatytais atvejais pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo, kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Beje, CPK 301 straipsnio 1 dalies norma, kuria apeliantas remiasi savo skunde, taip pat nurodo į CPK nustatytas išimtis.

Trečia, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisingai konstatavo, kad teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis, kurią apskųsti siekia pareiškėjas, neužkerta kelio bylos eigai – kelti klausimą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo atsakovo BUAB „Valstybė COM“ vadovės atžvilgiu (CPK 178 str.).

Ketvirta, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nuostatas, nes faktinės aplinkybės (ratio decidendi), kurios nustatytos apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-583/2014, visiškai skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje (CPK 185 str.).

Penkta, esant minėtoms aplinkybėms taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto tvirtinimu, kad teismas šioje byloje pažeidė pareigą ex officio reaguoti į jo nurodytus bankrutuojančios bendrovės administracijos vadovo neteisėtus veiksmus / neveikimą – taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytus apribojimus nagrinėjamos kategorijos bylose.

Taigi teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo BUAB „Valstybė COM“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“, atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė