Teikimas Nr. TS-9-1035/2019

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-264.

Teismas

n u s t a t ė :

        A. P. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. sausio 18 d., pabaiga – 2020 m. sausio 18 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. sausio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – 1 metai ir 29 dienos.

        Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 59-264 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į pakankamai dar aukštą nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 72 balus, vidutinę smurtinio elgesio riziką, nusikaltimo pobūdį, neatliktą laisvės atėmimo bausmės ganėtinai nemažą dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 5 kartus), sunkėjančius nusikaltimus, būdingą nusikaltimų modelį, du kartus taikytą amnestiją, ne pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, gyvenimo stilių ir draugus – ankstesni nusikaltimai buvo padaryti kompanijoje, lengvai pasiduodavo jų įtakai, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis (Vilniaus pataisos namuose yra du kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą), emocinės gerovės problemas – psichinės sveikatos sunkumai, jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, mąstymą ir elgesį – nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, riboti problemų sprendimo būdai, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – režimo reikalavimus pažeidė 24 kartus, už ką buvo baustas 20 kartų, šiuo metu viena nuobauda galioja, išsilavinimo stoką, be oficialios darbo patirties laisvėje, pataisos įstaigoje nedirba, nedengiamus finansinius įsipareigojimus, todėl padarė išvadą, kad A. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimą.

        A. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nuteistojo teigimu, Komisijoje 2018 m. gruodžio 20 d. buvo svarstomas ne jo lygtinio paleidimo klausimas, o kodėl jis nepripažino kaltės, kur paslėpė ginklą, t. y. buvo jo nusikaltimo teisinis nagrinėjimas. Bet tai buvo sprendžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje. Nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Jis surengė nardų turnyrą, todėl turėjo bendrauti su kitais nuteistaisiais. Nuobauda buvo skirta už lokalizacijos pažeidimą, t. y. buvo pastebėtas kitame aukšte. Tačiau nardų turnyro organizavimas yra teigiamas dalykas nuteistojo asmens byloje, o už organizatoriaus darbą yra neigiamas, nes bendravo su turnyro dalyviais. Nuobaudos – papeikimo skyrimas padarė įtakos lygtinio paleidimo klausimui, nes Komisija šią nuobaudą vertino neigiamai. Jis įvykdė Komisijos teiktas rekomendacijas: sumažino nusikalstamo elgesio rizikos balus, bet apie tai Komisijos nariai net neužsimena. Jis prašyme nurodė, kad sutinka su intensyvia priežiūra, bet ir tai nedavė rezultatų, svarstant jo lygtinį paleidimą. Jis daugiau nei du metus pavyzdingai elgės, prašė Vilniaus pataisos namų administracijos suteikti jam darbą, bet veltui. Komisijos nutarime pabrėžiama, kad jis pataisos namuose nedirba ir nemoka skolų pagal vykdomuosius raštus. Jis surado darbą laisvėje, bet dabar jo nenorima paleisti. Jei jam bus suteikta lygtinio paleidimo galimybė, galės dirbti laisvėje, mokėti skolas pagal vykdomuosius raštus. Jis sumažino nusikalstamo elgesio riziką 10 balų, bet tai nenurodyta nutarime, nors tai jau yra didelė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

        Nuteistojo A. P. skundas netenkintinas.

        BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

        Susipažinęs su nuteistojo A. P. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas ketvirtą kartą. Nuteistasis A. P. atlikęs ½ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, vykdė Komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 59-152 teiktas rekomendacijas. A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 72 balai, vidutinė, po pirmojo svarstymo sumažėjo 11 balų.

        Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

        Pažymėtina, kad A. P. Komisijoje buvo svarstomas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 59-152 nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes atsižvelgiant į nuteistojo mažėjančią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 83 balus (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais), atliktą ganėtinai didelę laisvės atėmimo bausmės dalį (atlikta bausmės dalis yra 6 metai 7 mėnesiai 5 dienos, tuo tarpu, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 4 mėnesiai 26 dienos), vykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas, gyvenimo stilių ir draugus – atsiribojo nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, pripažįstamą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir pastangas spręsti šią problemą (sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims), mąstymą ir elgesį – pakankamus socialinius tarpasmeninius įgūdžius, pastangas keisti savo elgesį (dalyvavo psichokorekcinėje Bendravimo grupės 10-yje privalomų užsiėmimų, po ko stebimi geresni savitvardos, emocinės kontrolės įgūdžiai, sumažėjęs nuteistojo pasipriešinimas nustatytoms įstaigos taisyklėms, pagerėję kylančių problemų sprendimo būdai, savo elgesio pasekmių numatymas), turimus ateities planus, siejamus su darbine veikla, prosocoaliu gyvenimo būdu, nuostatas – kriminalinės subkultūros nesilaiko, prisiima kaltę už savo nusikaltimą, teigiamą požiūrį į priežiūrą, motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą jam artimoje aplinkoje, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, vykdomas Individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, įgytą elektriko specialybę, turimą darbo vietą laisvėje (gautas teigiamas atsakymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistojo įdarbinimo montuotoju-statybininku), glaudžius socialinius ryšius (su mama ir žmona), turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ir sutikimą su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo atveju, nutarta asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau Komisijos du nariai pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę ir siūlė nuteistajam A. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į aukštai artimą nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 83 balus, 23 kartus pažeistus režimo reikalavimus, už ką 19 kartų buvo baustas (polinkį daryti pažeidimus). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą Nr. 59-152 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P., motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, jo atžvilgiu du kartus buvo taikyta amnestija, du kartus atliko laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už 2 tyčinių nusikaltimų padarymą, kurio metu sunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam, nusikaltimas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų, kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, sunkiai atpažįsta kylančias problemas, riboti sprendimų būdai, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. A. P. apskundė šią nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

        Nuo A. P. svarstymo Komisijoje 2018 m. rugpjūčio mėnesį iki svarstymo 2018 m. gruodžio mėnesį sumažėjo asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (11 balų), jis vykdė Komisijos teiktas rekomendacijas (konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais: nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. birželio 29 d. dalyvavo kassavaitiniuose psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose ir toliau tęsia dalyvavimą jos veikloje; savanoriškai atliko gerbūvio darbus – 2018 m. lapkričio 10 d. išvalė virtuvėlėje langus, taksofono stogelį; tęsia lankymą „AA“ užsiėmimuose; organizuoja nardų turnyrą). Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Lygtinai paleidžiamų asmenų teisinio socialinio švietimo“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programose. 2018 m. sausio 23 d. Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Turi 10 klasių išsilavinimą, mokėsi pagal adaptuotą programą. Toliau tęsti mokslus pataisos namuose pagal šią programą neturi galimybės. 2017 m. įgijo elektriko specialybę. Gautas raštas, kad nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo-statybininko pareigose. Vilniaus pataisos namuose 2015 m. gegužės 28 d. sudarė santuoką. Santykiai palaikomi su žmona ir motina. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi pas brolį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skatintas vieną kartą, panaikinant nuobaudą anksčiau laiko.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis A. P. Vilniaus pataisos namuose du kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (paskutinį kartą 2016 m. gruodžio 28 d.), režimo reikalavimus pažeidė 24 kartus, už ką buvo baustas 20 kartų, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas, todėl nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog paskirtos nuobaudos turi būti vertinamos ne kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tik vertinamas jų taikymo rezultatas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

        Iš Nutarimo ir 2018 m. gruodžio 7 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. P. amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, nusikaltimai sunkėja, veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Asmuo anksčiau teistas 5 kartus. Nuteistajam 2 kartus taikytas amnestijos įstatymas, 2 kartus nubaustas laisvės atėmimu. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, tai parodo nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad A. P. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo ir vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, susijusį su sunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Ankstesni nusikaltimai buvo padaryti kompanijoje. Lengvai pasiduodavo jų įtakai. Nuteistasis suvokia kai kuriuos, ypač susijusius su paties sveikata, narkotikų vartojimo padarinius, tačiau netinkamas jausmų raiškos pakeitimas narkotinių medžiagų vartojimu gali didinti nuteistojo riziką nusikalsti. Nuteistasis neigia emocinės sveikatos sunkumus, nors pripažįsta, kad dėl jaučiamo nuovargio, įtampos kreipėsi pagalbos pas medikus. Nuteistajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, savo savivertę, galios jausmą linkęs palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą betarpišku, greitai malonumus patenkinančiu, asocialiu elgesiu. Nuteistasis šiuo metu neigia savižudiškas mintis, ketinimus, tačiau praeityje buvę ir bandymų žudytis, ir savižalos atvejų (paskutinis šios laisvės atėmimo bausmės pradžioje Lukiškių TI, areštavus po nuosprendžio paskelbimo). Emocinės gerovės problemos (psichinės sveikatos sunkumai, jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti. Nuteistasis Komisijos įpareigotas buvo pradėjęs konsultuotis su įstaigos psichologu, tačiau dėl objektyvių (psichologės ilgalaikis išvyksimas, paties nuteistojo liga) ir subjektyvių priežasčių (neatnaujino psichologinių konsultacijų) individuali psichologinė pagalba nutrūko. Nuteistojo mąstymas pasižymi konkretumu, egocentriškumu, introspekcijos (savistabos) įgūdžių stoka, išlieka savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, kitų požiūrio supratimo sunkumai. Įvardina jo nusikalstamą veiklą lemiančius veiksnius (susidėjimas su draugais, užsiimančiais kriminaline veikla, savo elgesio neapsvarstymas, prosocialios darbinės veiklos nebuvimas), geba daugiau priimti atsakomybės už savo elgseną. Mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, riboti problemų sprendimo būdai, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. P. režimo reikalavimus pažeidė 24 kartus, už ką buvo baustas 20 kartų, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą.

Iš Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo matyti, kad asmuo pataisos įstaigoje nedirbęs, specialybės neturi, pagal siūlytą specialybę Užimtumo tarnyboje mokytis atsisakė, šiuo metu finansiškai padeda artimieji. Laisvėje dirbęs tik neoficialiai Anglijoje apie pusę metų. Laisvėje gyveno iš pašalpų, buvo remiamas motinos. Įstaiga turi patvarkymus dėl skolos išieškojimo (17 947,65 Eur), skolos nemoka. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Be to, nuteistasis A. P. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – 1 metų. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti ir rūpintis artimaisiais, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam A. P. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į vidutinę smurtinio elgesio riziką, naudojant HCR-20 metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl A. P. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-264 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš