Civilinė byla Nr. 2-1-123/2014

                 Procesinio sprendimo kategorijos:

              35.3.6; 116.4; 125.10.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vilzevus“ atstovui advokatui V. V., atsakovės L. R. individualios įmonės atstovui advokato padėjėjui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilzevus“ ieškinį atsakovei L. R. individualiai įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškiniu ieškovė UAB „Vilzevus“ 2005-07-21 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė teismo priteisti iš atsakovės L. R. individualios įmonės  432 000 skolą, 30 601,45 palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 313,01 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2003-07-01 buvo sudaryta mažmeninio pirkimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė pateikė atsakovei prekių už 572 735,42 Lt, atsakovė 140 735,42 Lt už prekes sumokėjo, o 432 000 Lt liko ieškovei skolinga.

Klaipėdos apygardos teismas 2005-08-09 preliminariuoju sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminariojo sprendimo ir prašė Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-09 preliminarųjį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad Sutartis negalėjo būti pratęsta metams, nes nebuvo įvykdytos šios sutarties sąlygos: buvo parduotas per daug didelis kiekis avalynės prekiauti apribotai tik Klaipėdos mieste ir rajone bei Vilniaus mieste; prekėms nebuvo užsakymo ir 50 procentų išankstinio apmokėjimo; pardavėjas nesuteikė pirkėjui išsamios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką. PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884207, 1884209, 184213, 1884214, 1884215, 1884216, 1884217, 1884218, 1884219, 1884221, 1884222, 1884223, 1884224, 1884225, 1884226, 1884228, 1884229, 1884230, 1884231, 1884232, 1884233, 1884234, 1884235, 1884236, 1884237 buvo išrašytos jau pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, todėl Sutarties 2.1, 2.2 p. reikalavimai dėl apmokėjimo sąlygų ir terminų bei Sutarties 7 p. dėl sankcijų, negali būti taikomi. Atsiskaitymas pagal pateiktas teismui PVM sąskaitas–faktūras, šalių susitarimu, buvo vykdomas po jų pardavimo. Šių aplinkybių pagrindu teigia, kad teismas priimdamas preliminarų sprendimą vadovavosi negaliojančia sutartimi. Ieškovė Sutartį pažeidė, nes pardavė nekokybiškas ir norminių aktų reikalavimams neatitinkančias prekes. Tai patvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2004-06-17 raštas, preliminari turto vertės nustatymo pažyma Nr. 05-01-P1 bei įvairių firmų raštai. Prekes ieškovė paradavę 4 kartus brangiau nei reali jų vertė tokių prekių rinkoje, todėl atsakovė turėjo avalynę nukainoti. PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti kitų firmų prekių pavadinimai, t. y. skiriasi nuo atsakovės nurodytų Turkijos avalynės gamintojų – FILANTO (ETOR), PATI (CLASICA), JAZZ, WALK MENS, COPALLO, RAWLEY, CONTINENTAL, PELLEGRINO, FERDE, PRETTI, KAYALAR, MARIO ROSSI, BANAKUDA, SERGIO, kurių atstovė ji yra Baltijos šalyse ir Suomijoje, pavadinimų. Atsakovei pradėjus reikšti pretenzijas ieškovei dėl netinkamos prekių kokybės, kainų, šios direktorius pradėjo slapstytis, neatsakinėjo į telefono skambučius. Teigia, kad ieškovei pateikus ieškinį, atsakovė būtų pareiškusi priešieškinį dėl prekių grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Tačiau dokumentiniame procese negalima reikšti priešieškinio, todėl taip atsakovei atimama galimybė ginti pažeistas teises.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir nurodė, kad su atsakovės prieštaravimais nesutinka ir palaiko ieškinį. Nesutiko, kad Sutartis negalėjo būti pratęsta automatiškai, nes šalių veiksmai rodo, kad Sutartį jos vykdė. Kainos už kurias buvo parduotos prekės buvo iš anksto, žodžiu aptartos su atsakove ir atsakovė su tokiomis kainomis sutiko. Atsakovė prekes priėmė ir ginčo PVM sąskaitas–faktūras pasirašė, kuriose buvo nurodyta prekių kaina. Tuo metu jokių pretenzijų atsakovė ieškovei nereiškė, neprašė taikyti nuolaidų bei puikiai žinojo, kad prekės parduotos žymiai pigiau nei rinkos kaina. Atsakovės pateikti duomenys neįrodo, jog prekių kainos buvo per didelės. Prekių vertinimas atliktas atsakovės užsakymu bei apžiūrint prekes ieškovė nedalyvavo ir apie užsakytą vertinimą ji nebuvo informuota, todėl negalėjo įsitikinti ar vertintos būtent ieškovės atsakovei perduotos prekės, ar avalynės vertė (kokybė, išvaizda) buvo tokia pat, kaip ir perduodant ją atsakovei, ar avalynės vertė nuvertėjo dėl netinkamo sandėliavimo. Be to, turto vertinimo pažyma preliminari, joje nurodoma prekių kaina niekuo nepagrindžiama, nėra nurodyti turto vertės nustatymo pagrindai ir kriterijai, bei galutinės prekių vertinimo pažymos atsakovė teismui nepateikė. Argumentuoja Sutarties 5.1, 5.2 ir 6.2 p. numatančiais avalynės priėmimo sąlygas ir tvarką, pretenzijų dėl avalynės kokybės padavimo tvarką ir kt., ir teigia, kad ginčo atveju atsakovė prekes priėmė, pretenzijų dėl jų nesiuntė ir meluoja, kad ieškovė slapstėsi nuo atsakovės, neatsakinėjo į skambučius. Apie atsakovės pretenzijas dėl prekių kokybės ieškovei tapo žinoma tik gavus atsakovės prieštaravimus.

Ieškovės atstovas advokatas V. V. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdė Sutartį. Palaikė ieškovės poziciją ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Paaiškino, kad dėl prekių kokybės klausimų yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2011-07-04 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-23 nutartyje. 

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas L. R. nurodė, jog atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo preliminarų sprendimą panaikinti. Mano, kad byloje svarbu ištirti prekių kokybės klausimą.

Preliminarusis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005-12-19 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal L. R. ieškinį atsakovei UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo. Bylos sustabdymo pagrindui išnykus, 2014-01-03 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos teismas 2011-07-04 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011, pagal ieškovės L. R. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Vilzevus“ dėl didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, kuriuo ieškovė prašė: 1. Įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti jam priklausančią avalynę, pateiktą pagal 2004 m. birželio 4-11 d. PVM sąskaitas – faktūras: 1884207, 1884209, 184213, 1884214, 1884215, 1884216, 1884217, 1884218, 1884219, 1884221, 1884222, 1884223, 1884224, 1884225, 1884226, 1884227, 1884228, 1884229, 1884230, 1884231, 1884232, 1884233, 1884234, 1884235, 1884236, 1884237, t. y. 5224 poras batų, kurių vertė pagal PVM sąskaitas–faktūras yra 278 703,02 Lt, iš L. R. IĮ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). 2. Priteisti iš UAB „Vilzevus“ 4 573,60 Lt sandėliavimo išlaidų L. R. IĮ naudai. 3. Priteisti iš UAB „Vilzevus“ 100 000 Lt įmonės patirtos turtinės žalos dėl dalykinės reputacijos praradimo L. R. IĮ naudai. 4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe žyminį mokestį ir išlaidas už atstovavimą – 6500 Lt) nusprendė: priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymą dėl: pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagal 2004-06-01–2004-06-11 atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį; ieškovės parduotų 3665 avalynės porų, kurių vertė pagal atsakovės išrašytas sąskaitas sudarė 183 405,04 Lt, kokybės ir kainos sumažinimo; dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šių reikalavimų bylą nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-04-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-07-04 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija inter alia padarė išvadas, jog: šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pagal esmę ir turinį yra didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis, nes atitinka didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties požymius – ji sudaryta dėl avalynės pirkimo–pardavimo nustatytu laiku, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui veikiant verslo tikslais; pirkimams, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, taikytina tarp šalių 2003 m. liepos 1 d. sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog avalynė pagal ginčijamas sąskaitas ieškovei buvo parduota galiojant Sutarčiai ir šiam pardavimui turi būti taikomos Sutarties sąlygos, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą; faktas, kad už prekes nebuvo apmokėta išankstiniu apmokėjimu, nebuvo mokama atsiimant prekes, taip pat nebuvo už jas mokama, atidedant mokėjimus vienam mėnesiui, prieš tai sumokant 50 procentų mokėtinos iš anksto sumos, taip pat neleidžia spręsti, jog pirkimas pagal ieškovės ieškinyje nurodomas PVM sąskaitas–faktūras vyko ne 2003 m. liepos 1 d., o kitos sutarties (ar sutarčių) pagrindu; atsakovė 2005 m. liepos 21 d. surašytu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras apmokėjimo (pagal tas pačias PVM sąskaitas–faktūras perduotas prekes ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei atsiimti prekes šioje byloje); visos kainos už prekes nesumokėjimas taip pat nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pirkėjas atsisakė pirkimo–pardavimo sutarties neteismine tvarka (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, esą ji tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukė pagal CK 6.379 str. 1 d. 1 p., kuriame numatyta, jog jeigu perduoti daiktai yra netinkamos kokybės ir jų trūkumų neįmanoma per pirkėjui priimtiną terminą pašalinti, toks pardavėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu. Atitinkamai tai reiškia, kad nenutraukus pirkimo–pardavimo sutarties nėra pagrindo taikyti restituciją (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.); ieškovė prekes (avalynę) priėmė, nes jokių kitų ieškovo pretenzijų, išskyrus 2005 m. lapkričio 28 d., į byla nebuvo pateikta, be to, ieškovė 2004 m. birželio 24 d. skyrė sandėlio vadybininkui griežtą papeikimą už neatsakingą avalynės priėmimą, kas iš esmės paneigia ieškovės teiginius, kad avalynė buvo nepriimta; ieškovas vykdė dalinius mokėjimus pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas–faktūras (ieškovė ieškinyje teigia, kad iš viso nuo 2004 m. birželio iki 2005 m. liepos 13 d. atsakovei yra sumokėjusi 31 108,06 Lt šešiais mokėjimais, atliktais 2004 m. rugsėjį ir gruodį, 2005 m. vasarį, gegužę, birželį ir liepą). Svarbi ir ta aplinkybė, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo, kurį ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė reiškė reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo, todėl, priešingai nei teigia ieškovė skunde, ji negalėjo būti nutraukusi sutarčių 2004 m. birželio mėnesį, nes 2005 m. lapkričio 28 d. (tai pirmojo ieškovės ieškinio surašymo data) reikšti reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartis, kurių sudarymą patvirtina ginčo PVM sąskaitos–faktūros, būtų nelogiška. Aukščiau išdėstytos teismo išvados, laikytinos turinčios prejudicinę reikšmę byloje (CPK 182 str. 2 d.), nes iš esmės paneigia atsakovė prieštaravimuose išdėstytus nesutikimo su 2005-08-09 preliminariu sprendimu argumentus.

Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų nustatyta, kad PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884237, 1884236, 1884235, 1884234, 1884233, 1884232,18884231, 1884230, 1884228, 1884226, 1884225, 1884224, 1884223, 1884222, 1884221 išrašytos ir ginčo šalių pasirašytos 2004-06-10, PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884219, 1884218, 1884217, 1884216, 1884215, 1884214, 1884213 – 2005-06-10, PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884208, 1884209 – 2005-06-04, PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884207 – 2004-06-01. Pagal Sutarties 5.1 p. avalynės priėmimas yra jos kiekio ir kokybės patikrinimas. Priėmimo metu tikrinama avalynės kokybė bei komplektiškumas. Nustatęs paslėptus avalynės defektus, pirkėjas turi nedelsdamas raštu apie juos pranešti pardavėjui. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad pirkėjas privalo sustabdyti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu pardavėjui, jei prekių priėmimo metu nustato, jog avalynės kokybė, komplektiškumas neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartinių techninių sąlygų ir kt.) bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų ar avalynės kiekis neatitinka nurodytojo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Sutarties 6.2 p. nustatyta, kad pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduotos avalynės trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo avalynės perdavimo dienos.

Išanalizavus nurodytų teismų sprendimų išvadas, įvertinus Sutarties 5.1, 5.2, 6.2 punktų nuostatas, nustatytas faktines ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai, jog teismas priimdamas preliminarų sprendimą vadovavosi negaliojančia Sutartimi, jog buvo parduotas per daug didelis kiekis avalynės, jog prekėms nebuvo užsakymo ir 50 procentų išankstinio apmokėjimo, jog pardavėjas nesuteikė pirkėjui išsamios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką, jog ieškovė Sutartį pažeidė, nes pardavė nekokybiškas ir norminių aktų reikalavimams neatitinkančias prekes, yra nepagrįsti. Akivaizdu, jog atsakovė prekes (avalynę) priėmė 2005-06-11, 2005-06-10, 2005-06-04 ir 2005-06-01, minėtų PVM sąskaitų–faktūrų pagrindu. Duomenų, jog atsakovė priėmusi prekes būtų surašiusi aktą ir ne vėliau kaip kitą dieną pranešusi ieškovei, jog nustatė avalynės neatitikimą kokybės, komplektiškumo, normatyvinių dokumentų reikalavimams ir/ar pareiškusi pardavėjai pretenziją dėl parduotos avalynės trūkumų, byloje nėra ir atsakovė atitinkamų įrodymų byloje nepateikė. Aplinkybė, jog tik 2005-11-28 atsakovė pareiškė ieškinį ieškovei dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir kt., t. y. praėjus daugiau nei metams ir šešiems mėnesiams po prekių priėmimo pareiškė pretenzijas ieškovei dėl avalynės kokybės, teismo manymu, leidžia teigti, jog atsakovė vilkina prievolės pagal Sutartį vykdymą, vietoje to, kad tinkamai atsiskaityti už perduotas jai prekes.

Byloje įrodyta, kad tarp šalių susiklostė didmeninio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.371 str.). Pirkėjas privalo imtis būtinų priemonių, kad perduoti daiktai būtų tinkamai priimti per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą ir sutartyje numatyta tvarka ir būdais patikrinti daiktų kiekį bei kokybę, ir nedelsdamas pranešti pardavėjui apie nustatytus jų defektus ir kiekio trūkumą (CK 6.374 str. 1 d.). Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.).

Byloje pateiktas klientų apyvartos išrašas patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei prekių už 572 735,42 Lt sumą, tačiau atsakovė sumokėjo tik 140 735,42 Lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų iki galo ir tinkamai atsiskaičiusi pagal Sutartį, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.205 str.). Bylos rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pinigines prievoles (CK 6.344 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina skola, sutartinės palūkanos bei procesinės palūkanos (CK 6.344 str. 1 d., 6.37 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 2 d.). CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ginčo atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl jai iš atsakovės priteistinas 4 313,01 Lt žyminis mokestis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-09 preliminarusis sprendimas paliktinas nepakeistas ir priimtinas galutinis teismo sprendimas šioje byloje (CPK 430 str. 6 d. 1 p., 8 d.).

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-09 preliminarųjį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Vilzevus“ ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovei UAB „Vilzevus“ iš atsakovės L. R. individualios įmonės priteista 432 000 skola, 30 601,45 palūkanos, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 313,01 Lt žyminis mokestis.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė