Civilinė byla Nr. 2A-95-619/2015 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03432-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 61; 121.13; 121.14; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Euroekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laimija“ ieškinį atsakovui UAB „Euroekspedicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Laimija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ 5351,84 Lt skolos, 166,98 Lt delspinigių, palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-10-20 šalys sudarė transporto užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo krovinius surinkti įvairiose Vokietijos vietose ir pargabenti į Lietuvą. Atsakovas už atliktus vežimus įsipareigojo sumokėti ieškovui 1350 Eur sumą bei po 50 Eur už kiekvieną papildomą pakrovimą. Ieškovas savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė ir pateikė 2011-11-15 sąskaitą – faktūrą 1350 Eur sumai už krovinių pervežimą ir po 200 Eur už keturis papildomus krovinių pakrovimus, iš viso – 1550 Eur (5351,84 Lt). Atsakovas atsisakė apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą.
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti sutarties vykdymo kainą nuo 5179,20 Lt iki 1869,69 Lt; priteisti iš ieškovo 2238,79 Lt nuostolių atlyginimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nepakrovė visų krovinių ir vėluodamas pristatė atsakovui tik 0,29 procentus turėto pervežti krovinio. Kadangi šalių 2011-10-20 sudarytoje Transporto užsakymo sutartyje pervežimo kaina buvo nurodyta už pilnai pakrautą transporto priemonę ir papildomų pakrovimų skaičių, o dėl ieškovo kaltės buvo pervežta tik dalis krovinio, sutartyje numatyta pervežimo kaina mažintina iki 541,50 Eur (1869,69 Lt). Pažymėjo, kad CK 6.204 straipsnis nurodo, jog pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydama pakeisti sutarties sąlygas, jog būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Atsakovas nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas krovinį turėjo iškrauti Lietuvoje 2011-10-24, bet dėl ieškovo veiksmų krovinys iškrautas buvo tik 2011 m. lapkričio 7 d., dėl to atsakovas patyrė 2238,79 Lt nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
-
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo UAB „Laimija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ 5351,84 Lt skolos ir 161 Lt bylinėjimosi išlaidų bei ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5351,84 Lt sumą nuo 2012-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo UAB „Euroekspedicija“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš ieškovo UAB „Laimija“ 1119,40 Lt nuostolių atlyginimo bei 647 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje (dėl 166,98 Lt delspinigių priteisimo) ieškovo UAB „Laimija“ ieškinį atmetė. Kitoje dalyje atsakovo UAB „Euroekspedicija“ priešieškinį atmetė. Atsakovo UAB „Euroekspedicija“ priešieškinį dalyje dėl sutarties sąlygų pakeitimo paliko nenagrinėtu.
Dėl atsakovo reikalavimo priešieškinyje pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, teismas nurodė, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota šalis, norinti pakeisti sutartį, pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovo reikalavimą dėl sutarties sąlygos pakeitimo paliko nenagrinėtu. Kadangi ieškovas nurodė, kad sutartį dėl krovinio vežimo vykdė tinkamai ir prašė priteisti sutartą atlyginimą, o atsakovas priešingai nurodė, jog ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir prašė priteisti patirtus nuostolius, pirmos instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad abi šalys yra kaltos dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą atlyginti 50 proc. teismui nurodytų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų atsakovo nuostolių, t.y. iš ieškovo atsakovui priteisė 1119,40 Lt. Teismas taip pat laikė, jog ieškovas įrodė savo reikalavimą dėl 1350 Eur atlyginimo už pervežimą ir 200 Eur už papildomus pakrovimus priteisimo ir ieškinį šioje dalyje patenkino. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 166,98 Lt delspinigių priteisimo, kadangi laikė, jog ieškovas ir pats prisidėjo prie nesavalaikio atsakovo atsiskaitymo, t.y. nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, neprisidėjo prie atsakovo nuostolių tretiesiems asmenims (krovinio gavėjams) sumažinimo, neatsakė aiškiai į atsakovo pateiktas rašytines pretenzijas, todėl skolos išieškojimo pradelsimas iš dalies susiklostė ir dėl ieškovo kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisti 8,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįstas (nes šalims turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos), todėl priteisė 5 proc. dydžio palūkanas (kaip numatyta CMR konvencijoje) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-27) nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „Laimija“ iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ 1 869,69 Lt apmokėjimą už pervežimą, likusioje dalyje ieškinį atmesti; tenkinti priešieškinį ir sumažinti 2011 m. spalio 20 d. UAB „Euroekspedicija“ ir UAB „Laimija“ sudarytos Transporto užsakymo sutarties kainą 3 309,50 Lt suma, t.y. nuo 5 179,20 Lt iki 1 869,69 Lt ir priteisti iš UAB „Laimija“ atsakovo UAB „Euroekspedicija“ naudai 2 238,79 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1452 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 194 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais motyvais:
1. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtu priešieškinio reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas, priėmė nepagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad jis kreipėsi į ieškovą, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas, tačiau UAB „Laimija“ pateikė teismui ieškinį, tuo patvirtindama, jog atsisako keisti sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog jis laikėsi ikiteisminės tvarkos dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Be to, pirmos instancijos teismas manydamas, jog nėra pagrindo keisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, turėjo atsižvelgti į CK 6.223 str., kai sutarties sąlygas galima keisti, jeigu viena sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį.
2. Atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuomone, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo kaltos abi šalys, todėl atsakovo patirti nuostoliai turi būti ieškovo atlyginti 50 procentų. Atsakovas nurodė, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis nurodo, jog viršijus krovinio pristatymo terminą, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, todėl teismo įpareigojimas atlyginti atsakovui tik 50 procentų patirtų nuostolių yra nepagrįstas.
3. Atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo pozicija, jog ieškovas tinkami įvykdė sutartį, todėl jam priteisė visą nurodytą atlyginimą už vežimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys Transporto užsakymo sutartimi susitarė ne dėl krovinių kiekio, o dėl pilnai pakrautos transporto priemonės (13,5 m. ilgio tentas) pervežimo, už kiekvieną papildomą pakrovimą papildomai apmokant.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priima civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priima civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismui netenkinus ieškovo prašymo pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, teismas turėjo vadovautis CK 6.223 straipsniu, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.223 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Šio straipsnio trečioje dalyje nurodyta, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Taip pat nurodyta ir CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. UAB „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Bylos duomenimis nenustatyta, kad kuri nors šalis būtų prašiusi kitos šalies pakeisti sutarties sąlygas. Nors atsakovas nurodo, kad jis laikėsi privalomos ikiteisminio šalių ginčo nagrinėjimo tvarkos ir 2011 m. lapkričio 25 d. išsiuntė ieškovui raštą dėl neteisingai išrašytos sąskaitos (b.l. 5), teisėjų kolegija įvertinusi minėto rašto turinį pažymi, jog atsakovo nurodymas, kad ieškovas neteisingai išrašė sąskaitą ir reikalavimas pataisyti sąskaitą į ją įrašant 541,50 Eur, negali būti laikomas tinkamu šalies siūlymu kitai šaliai pakeisti sudarytos sutarties sąlygas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį dalyje dėl transporto užsakymo sutarties sąlygų pakeitimo paliko nenagrinėtu, kadangi šalys nesilaikė šios kategorijos bylos privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Dėl atsakovo nuostolių atlyginimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatęs abiejų šalių kaltę dėl pavėluoto krovinio pristatymo, atsakovui priteistinų nuostolių atlyginimą sumažino per pusę ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1119,40 Lt nuostolių atlyginimo. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi, jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas (nagrinėjamu atveju – priešieškinį pateikęs atsakovas), siekdamas nuostolių atlyginimo, turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Reikalaujama nuostolių atlyginimo suma negali viršyti užmokesčio už vežimą. Iš byloje esančių surinktų įrodymų nustatyta, kad šalys sudarydamos transporto užsakymo sutartį susitarė, kad krovinys į Lietuvą bus atgabentas ir iškrautas 2011 m. spalio 24 d. Tačiau ieškovui pavėlavus įvykdyti sutartį, krovinys Lietuvoje buvo iškrautas tik 2011 m. lapkričio 7 d. Dėl įvykusio pavėlavimo, atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. gavo pretenziją iš UAB „Eisida“ dėl 1998,79 Lt nuostolių atlyginimo (b.l. 43-44). Atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą 240 Lt sumai taip pat išrašė ir UAB „Vekto“, kadangi UAB „Vekto“ krovinys turėjo būti pristatytas taip pat 2011 m. spalio 24 d., tačiau ieškovui jo laiku nepristačius, UAB „Vekto“ 2011 m. spalio 28 d. pateikė pretenziją (b.l. 45-49).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo UAB „Euroekspedicija“ patirti nuostoliai yra atsakovo negautos pajamos, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo neteisėtais veiksmais – pavėluotu krovinio pristatymu, dėl kurio atsakovas negalėjo sutartu laiku pateikti krovinio UAB „Eisida“ bei UAB „Vekto“ ir dėl to patyrė nuostolius. Taigi, pirmos instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas patyrė nuostolius, pagrįstai priteisė iš ieškovo ir nuostolių atlyginimą. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, todėl ir priteistiną nuostolių sumą sumažino teismas per pusę, atsakovui priteisiant 1119,40 Lt. Kalbant apie nuostolių atlyginimą dėl pavėlavimo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad CMR konvencijos 23 straipsnio taikymas yra neatsiejamas nuo konvencijos 30 straipsnio 3 punkto, kuris nurodo, kad kompensacijos dėl krovinio pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo pristatytas ir perduotas gavėjui, buvo pateikta rašytinė pretenzija. Nustatyta, kad atsakovas, nepažeisdamas CMR konvencijoje nustatyto 21 dienos termino, 2011 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškovui UAB „Laimija“ pretenziją (b.l. 50). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog krovinys Hamburge buvo pradėtas krauti 2011 m. spalio 21 d., tačiau pakrovus tik dalį krovinio, automobilis buvo paliktas savaitgaliui, nusprendus krovimo darbus toliau tęsti vėliau. Tačiau praėjus savaitgaliui, atsakovas negalėjo susisiekti su krovinio vairuotoju, taip pat telefonu nebendravo ir ieškovo vadovas. Tik 2011 m. spalio 26 d. atsakovas gavo informaciją iš ieškovo, kad dėl vidinių problemų automobilis nebuvo pakrautas, tačiau toliau ieškovas gali tęsti krovimo ir pervežimo darbus (b.l. 51). Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas nemotyvuodamas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl atsakovo nuostolių atsiradimo yra kaltos abi šalys, t.y. atsakovas. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad krovinys nebuvo laiku pakrautas ir pristatytas gavėjui dėl ieškovo kaltės, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistini visi jo patirti ir įrodyti nuostoliai, kas sudaro 2 238,79 Lt (648,40 Eur) sumą. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Dėl ieškinio pagrįstumo
2011 m. spalio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto užsakymo sutartį Nr. 2011-10-20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surinkti dalinius krovinius atsakovo pateiktuose pasikrovimuose sutartyje nurodytomis sąlygomis, juos pervežti ir iškrauti atsakovo nurodytose vietose. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja pervežti krovinį 13,5 metrų tentu, kuris bus pilnai pakraunamas pakeliui. Krovinio pakrovimas numatytas 2011 m. spalio 20-21 dienomis. Krovinio iškrovimo vietos nurodomos pilnai pakrovus transporto priemonę, o krovinio iškrovimas numatytas 2011 m. spalio 24 d. Sutartyje nurodyta pervežimo kaina yra 1350,00 Eur, už papildomą pakrovą – 50 Eur. Galutinė pervežimo kaina apskaičiuojama suskaičiavus pakrovimų skaičių. Kadangi ieškovas sutartį įvykdė, nors ir pavėluotai, bet pristatė krovinį, todėl prašė iš atsakovo priteisti jam priklausantį 1350 Eur atlyginimą. Taip pat dar prašė sumokėti 200 Eur už atliktus keturis pakrovimus. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1550 Eur (5351,84 Lt) atlyginimo už krovinio pakrovimą ir pervežimą, tačiau netenkino ieškovo reikalavimo dėl 166,98 Lt delspinigių priteisimo. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, mano, jog ieškovas nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus, todėl teismas jam turėjo priteisti tik 541,50 Eur (1869,69 Lt) už pervežimus.
Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dėl atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovas iš esmės įvykdė sutartį, nors ir pavėluotai, tačiau jam priklauso pagal sutartį sutartas 1350 Eur atlyginimas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad buvo atlikti 4 krovimai, todėl jam papildomai priklauso 200 Eur atlyginimas (b.l. 22). Atsakovas dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė nuostolių ir pateikė ieškovui pagrįstą pretenziją. Apeliacinės instancijos teismas pilnai tenkino atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl atitinkamai kolegija palieka nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 476,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 128-131). Ieškovas jokių duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė. Įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį (tenkinta 25 procentai atsakovo reikalavimų), atsakovui iš ieškovo priteistina 119,18 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai perskirstytinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos ir pirmos instancijos teisme, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 374,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui UAB „Laimija“ iš atsakovo priteisti 36,35 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo UAB „Euroekspedicija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB Laimija“, į. k. 110835042, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“, į. k. 300133085, 1550 Eur (tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt eurų) skolos ir 36,35 Eur (trisdešimt šešis eurus, 35 euro centai) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1550 Eur sumą nuo 2012-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovo UAB „Euroekspedicija“, į. k. 300133085, priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš ieškovo UAB Laimija“, į. k. 110835042, 648,40 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis, 40 centų) nuostolių atlyginimo bei 374,76 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.“
Priteisti atsakovo UAB „Euroekspedicija“, į. k. 300133085, naudai iš ieškovo UAB Laimija“, į. k. 110835042, 119,18 Eur (šimtą devyniolika eurų, 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė