Civilinė byla Nr. 3K-3-243/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18447-2009-5

                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 95.5 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS         

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose; suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,Kauno energija“, AB TEO LT.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas ginčas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas, pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.

2009 m. spalio 2 d. antstolė L. U. D. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomosiose bylose skolininką V. A. V., kuris 2004 m. gruodžio 14 d. mirė, Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, kuri, paveldėjusi skolininko turtą, laikytina jo teisių perėmėja.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi prašymas atmestas; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartimi nurodyta nutartis panaikinta ir prašymo tenkinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi prašymą tenkino – vykdomosiose bylose Nr. 0050/02/01080, Nr. 0050/02/03024, Nr. 0050/02/01081 ir Nr. 0050/02/01079 pakeitė skolininką V. A. V. skolininke Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

Teismas nustatė, kad 2000-2002 metais teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo buvo perduoti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo priimtų sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai skoloms iš A. V. V. išieškotojų UAB ,,Kauno vandenys“, SĮ ,,Namų priežiūra“, AB ,,Kauno energija“, AB TEO LT naudai išieškoti. 2004 m. sausio 4 d. antstolė L. U. D. perėmė nurodytų dokumentų vykdymą; pradėjo skolų išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų. Skolininkas  A. V. V. mirė 2004 m. gruodžio 14 d.; įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė. 2006 m. spalio 27 d. suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašą; 2007 m. vasario 22 d. jam, kaip valstybės atstovui, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis vėliau pardavė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad valstybė yra V. A. V. teisių ir pareigų perėmėja. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į CPK 48, 596 straipsnių nuostatas, jis turi spręsti skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimą. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentu, kad palikėjo kreditoriai turėjo pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba ieškinį teisme dėl paveldimo turto, o praleidę nurodytą terminą – prašyti jį pratęsti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimais, jiems išduoti vykdomieji raštai; antstolė vykdymo proceso metu sužinojusi apie skolininko mirtį ir apie tai, kad jo turtą paveldėjo valstybė, pagrįstai sustabdė vykdomąją bylą ir kreipėsi į teismą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose. Teismas pažymėjo, kad valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priėmė palikimą pagal turto apyrašą, ir tai reiškia, jog jame turėjo būti nurodytos palikėjo skolos (CK 5.53 straipsnio 5 dalis). Teismas kritiškai vertino suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentą, kad, sudarant apyrašą, jis apie palikėjo skolas nežinojo; turto apyrašo sudarymo metu palikėjo turtas (butas) buvo areštuotas, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę susipažinti su vykdomųjų bylų sąvadu. Teismas nurodė, kad dėl apyrašo papildymo į teismą gali kreiptis ir įpėdiniai, ir kreditoriai, tačiau kreditoriai turi teisę, o įpėdinis – pareigą, sužinojęs, kad yra likę neįtraukto į apyrašą palikėjo turto, turtinių teisių ar pareigų, pranešti apie tai palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per tris darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių sužinojimo dienos. Įpėdiniui šios pareigos nevykdant, jam kyla tokie patys padariniai kaip ir priimant palikimą kitu būdu, t. y. jis atsako už palikėjo skolas visu turtu.

 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, mirus skolininkui V. A. V., jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja tapo valstybė (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) ir ji, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsako už palikėjo skolas, ir turi būti pakeista skolininku dėl V. A. V. pradėtose vykdomosiose bylose. Teisėjų kolegija nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad suinteresuotas asmuo jau atsiskaitė su kreditoriumi UAB ,,Kauno vandenys“ ir jis neturi pareigos grąžinti kitų palikėjo skolų, ir nurodė, jog visi kreditoriai turi reikalavimo teisę į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kuri iš esmės laikytina turtinių teisių turėtoja paveldėjimo procese ir, neviršijant paveldėto turto vertės, turi pareigą su kreditoriais atsiskaityti. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad valstybė, kuriai atstovauja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nėra įpareigota ieškoti kreditorių, o šiems privalu pateikti teismo sprendimą dėl praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir tik tada jiems atsiranda reikalavimo teisė į turtinių teisių perėmėją, ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimų pagrindas yra įsiteisėję teismų sprendimai, kurie palikėjo mirties ir palikimo priėmimo metu buvo priverstinai vykdomi, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kreditoriai neturi pareigos pradėti termino kreditorių reikalavimams pateikti atnaujinimo proceso.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, ir priimti naują nutartį – antstolės L. U. D. prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje netinkamai įvardijo skolininką, o apeliacinės instancijos teismas šios dalies nepakeitė. Nors skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad skolininko V. A. V. turtas paveldėjimo teise atiteko valstybei, tačiau atskirasis skundas atmestas ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje skolininku nurodyta Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju skolininku turėtų būti įvardijama valstybė (CK 5.62 straipsnis), atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nes priešingu atveju teisinių padarinių atsiras kasatoriui (priteistos lėšos turės būti sumokamos iš kasatoriaus veiklai skirtų lėšų). Tinkamai įvardijus įpėdinį, priteistos sumos būtų grąžinamos iš valstybės lėšų, skirtų paveldėtam turtui išlaikyti.

2.  Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, mirus skolininkui, ir palikimą priėmus valstybei, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir priverstinai vykdomi, neturi pareigos kreiptis į teismą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Kasatoriaus teigimu, CK 5.63 straipsnio paskirtis – informuoti palikėjo teisių perėmėją apie jo turėtas skolas. Kreditoriai gali pareikšti įpėdiniams savo reikalavimus ar pateikti ieškinį teismui dėl paveldimo turto per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; šis terminas gali būti teismo pratęsiamas, tačiau reikalavimai ar ieškinys turi būti pareiškiami ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, nepriklausomai nuo to, ar kreditoriui skola jau yra priteista ir ar pradėtas vykdymo procesas (išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, taip pat paveldint individualią įmonę ir ūkininko ūkį) valstybė kreditorių reikalavimus tenkina būtent CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Priešingu atveju, nepareiškus finansinių reikalavimų CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, o tik pakeitus skolininką vykdymo procese, civiliniai teisiniai santykiai tampa neapibrėžti: reikalavimams pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas pareikšti nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, o pakeičiant skolininką vykdymo procese jokių terminų nenustatyta, taip suteikiant prioritetą priverstine tvarka pradėtiems vykdyti kreditorių reikalavimams patenkinti. Kasatoriaus teigimu, antstolė turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas iki tol, kol būtų įvykęs materialinis A. V. V. prievolių perėmimas, t. y. kreditoriai būtų pateikę pretenzijas CK 5.63 nustatyta tvarka, o tada jas atnaujinti ir reikalauti pakeisti skolininką vykdymo procese. Kasatoriaus nuomone, tokias išvadas patvirtina ir formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 13 d. konsultacija ,,Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo”, Teismų praktika 20). Valstybė, kaip turto paveldėtoja, neįpareigota ieškoti palikėjo kreditorių, šie turi pareigą domėtis savo finansinių reikalavimų patenkinimu.

3. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius neatsiskaitė su suinteresuotu asmeniu UAB ,,Kauno vandenys”. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-01228-221/2009 kasatorius, kaip valstybės atstovas, su šiuo kreditoriumi yra visiškai atsiskaitęs.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl CPK 596 straipsnio aiškinimo ir taikymo

 

Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią  nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis, kuria vykdymo procese pakeičiama viena iš šalių (ar jos abi), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Taigi įstatyme, atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių ypatumus, nurodyti teisę inicijuoti procesinį teisių perėmimą vykdymo procese turintys asmenys, kai kurie tokio procesinių teisių ir pareigų perėmimo atvejai ir teismas, kuris priima atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taip, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimas pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas.  Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio nuostatas, tai lėmė, kad buvo padarytas CK 5.62 straipsnio pažeidimas, kuris sudaro pagrindą naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir antstolės prašymą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose jo teisių perėmėju atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 359 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Valstybė per se pripažįstama juridiniu asmeniu, įgyjančiu civilines teises, prisiimančiu civilines pareigas ir jas įgyvendinančiu per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad tais atvejais, kai paveldimas turtas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pereina paveldėjimo teise valstybei, tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (šalis) yra valstybė, o ne jai atstovaujantis mokesčių administravimo subjektas. Dėl šios priežasties teismo procesinio dokumento, kuriuo išsprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, rezoliucinėje dalyje valstybė turi būti aiškiai nurodyta kaip procesinių teisių ir pareigų perėmėja.

Kasacinio skundo argumentas dėl to, kad kasatorius atsiskaitė su suinteresuotu asmeniu UAB ,,Kauno vandenys”, neturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje, todėl dėl jo teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis panaikinti ir antstolės L. U. D. prašymą pakeisti skolininką vykdomosiose bylose atmesti.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Egidijus Baranauskas

 

                                                                                                           

Juozo Šerkšnas

 

 

Pranas Žeimys