Civilinė byla Nr. e2-1823-658/2015

(Proceso Nr. 2-56-3-00291-2015-2)

Procesinio sprendimo kategorijos:

99.1.5; 99.3; 10; 118.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ dėl supaprastinto riboto konkurso sąlygų dalies panaikinimo, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:

1) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimą VPSD-29 atmesti UAB „Versina“ pretenziją Nr. S-579 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Bubių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161300 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus;

2) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimą VPSD-38 atmesti UAB „Versina“ pretenziją Nr. S-574 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Ramučių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161302 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus,

3) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimą VPSD-39 atmesti UAB „Versina“ pretenziją Nr. S-582 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Voškonių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161303 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus,

4) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimą VPSD-37 atmesti UAB „Versina“ pretenziją Nr. S-580 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Kulautuvos miestelio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161301 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus,

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Versina“ pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio, prašo ieškinio atsisakymą priimti ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškime nurodoma, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškinio atsisakymas priimtinas, byla nutrauktina.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio, jeigu tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovei ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., (kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vėl kreiptis į teismą neleidžiama), žinomos, todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimtinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Nutraukus bylą naikintinos Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB ,,Giraitės vandenys“ vykdomų Konkursų (pirkimo Nr. 161301, Nr. 161302, Nr. 161303 ir Nr. 161300) procedūrų sustabdymas (CPK 150 str.). Ieškovė kreipdamasi į teismą keturiais ieškiniais sumokėjo 868 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinės bylos e2-1820-658/2015, e2-1821-658/2015, e2-1822-658/2015, e2-1823-658/2015 sujungtos paliekant numerį e2-1823-658/2015. Ieškovei atsisakius reikalavimų pagal visus pareikštus ieškinius –vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. ieškovei grąžintina 75 % jos sumokėto žyminio mokesčio sumos, kas sudaro 651 Eur.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti su bylos nagrinėjimus susijusias išlaidas – 2500 Eur. Ieškovė 2015-06-05 rašytiniuose paaiškinimuose prašo netenkinti prašymo dėl išlaidų atlyginimo, kadangi pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad I. O. yra teisininkas ir gali būti pripažįstamas tinkamu atstovu, galinčiu atstovauti juridinį asmenį teisme; antra, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 suformuotą praktiką įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, negali būti priteistos.

Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas atsakovė patyrė apmokėdama asmeniui, pagal individualios veiklos pažymą teikiančiam teisines paslaugas, už procesinių dokumentų (atsiliepimų ir tripliko) parengimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė su I. O. buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią I. O. įsipareigojo teikti perkančiajai organizacijai atstovavimo teismuose paslaugas bei rengti procesinius dokumentus. Byloje taip pat yra pateiktas atsakovės išduotas įgaliojimas I. O. atstovauti atsakovę teisme nagrinėjant bylą. Teismas pažymi, kad atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Pagal CPK 56 straipsnį juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o kartu su išvardintais asmenimis bei juridinių asmenų vienasmeniais valdymo organais, juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Taigi kiti asmenys juridinių asmenų atstovais teisme gali būti tik kartu su aukščiau išvardintais asmenimis ir savarankiškai atstovauti juridiniam asmeniui teisme neturi teisės. Atstovo teises civiliniame procese nustato ne tik sudarytos atstovavimo (pavedimo ar teisinių paslaugų) sutarties turinys ar išduoto įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir apmokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja imperatyviai. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi įstatyme yra aiškiai išskirta kokias atvejais gali būti priteisiamos už atstovavimą teisme patirtos išlaidos. Išlaidų, kurios buvo patirtos dalyvaujančiam byloje asmeniui sumokėjus teisines paslaugas teikusiam asmeniui, jei jis nėra advokatas ar advokato padėjėjas, atlyginimo įstatymas nenumato. Nėra jokio teisinio pagrindo šių išlaidų, kurios savo esme atitinka kvalifikuoto teisininko (advokato ar advokato padėjėjo), kurio kvalifikacija patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, teikiamas atstovavimo paslaugas, priskirti prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Pagal savo esmę CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas nėra skirtas užtikrinti teisinių paslaugų teikimo išlaidų atlyginimą. Remiantis šiuo punktu gali būti atlyginamos tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės, įrodymų gavimo ar užtikrinimo ir panašios išlaidos. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad asmuo, su kuriuo buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, veikia pagal individualios veiklos pažymą. Kadangi nagrinėjamu atveju faktas, jog asmuo turi individualios veiklos pažymą yra reikšmingas tik mokestinės teisės aspektu, tačiau niekaip neįtakoja civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių atstovavimą bei atstovavimo išlaidų atlyginimą civiliniame procese- prašyme priteisti su bylos nagrinėjimus susijusias išlaidas atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127 bei apygardų teismų bylose priimtais procesiniais sprendimais. Visų pirma, atsakovės cituojamoje konsultacijoje pateikiamas išaiškinimas šiuo metu yra nebeaktualus, kadangi konsultacijoje yra pateikiama šiuo metu jau pakeistų civilinio proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo taisyklė. Antra, pagal LR Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų sistemą, kaip institucijų sistemą, sudaro keturių grandžių teismai: pirmoji grandis – apylinkių teismai, antroji grandis – apygardų teismai, trečioji grandis – Lietuvos apeliacinis teismas, ketvirtoji grandis – Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo statusas ir kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme bei kodeksuose. Būdamas vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys bylas negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir privalo vadovautis Aukščiausiojo Teismo bylose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Esant Aukščiausiojo Teismo suformuotai atstovavimo išlaidų atlyginimo praktikai – nėra teisinio pagrindo remtis žemesnės instancijos grandžių priimtuose procesiniuose sprendimuose suformuota teisės normos taikymo praktika, prieštaraujančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, išaiškino, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios  <...> asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese <...> negali būti priteistos. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad tokios atstovavimo išlaidos negali būti laikomomis CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nepaisant to, kad teisines paslaugas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl šių paslaugų teikimo, teikė teisėtai. Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl fizinio asmens atstovavimo išlaidų priteisimo civiliniame procese. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti juridinio asmens patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo juridiniam asmeniui klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip nei šių išlaidų atlyginimo klausimas fiziniam asmeniui. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, ją grindė civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių atstovavimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą analize, atstovavimui nustatytų apribojimų ir reikalavimų sąveikos su atstovavimo išlaidų paskirstymu analize bei advokato ir jo padėjėjo statusu procese, jiems keliamų aukštų kvalifikacinių reikalavimų tikslu bei paties atstovavimo civiliniame procese tikslu - teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visos pastarosios aplinkybės yra vienodai aktualios tiek atstovaujant juridinį, tiek fizinį asmenį. Antra, juridinis asmuo paprastai turi geresnes finansines galimybes samdyti kvalifikuotą asmenį teisinei pagalbai teikti, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad asmuo, kurio finansiniai pajėgumai parastai yra didesni turi teisę į bet kokių išlaidų atlyginimą, tuo tarpu asmens, kurio finansinės galimybės yra mažesnės – teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą yra labiau apribota. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovės prašymas priteisti 2500 Eur išlaidų, kurias ji patyrė dėl I. O. teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese, atmestinas (CPK 88, 98 straipsniai).

Kadangi teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinio atsisakymą priimti ir civilinę bylą Nr. e2-1823-658/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ dėl supaprastintų ribotų konkursų sąlygų dalies panaikinimo nutraukti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB ,,Giraitės vandenys“ (kodas 159702357, buveinės adresas Topolių g. 5, Giraitė, Kauno r.) vykdomų pirkimų Nr. 161301, Nr. 161302, Nr. 161303 ir Nr. 161300 procedūrų sustabdymą ir draudimą sudaryti pirkimo sutartį.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Versina“ (kodas 180346182, buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Birutės g. 8) 651Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                                            Nerijus Meilutis