Civilinė byla Nr. e2A-594-883/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09740-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 3.3.1.13.; 3.3.1.19.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. firmos „Laverna“ ieškinį dėl teisės atlikti patalpų atidalinimą nuo pagrindinio pastato be bendraturčio sutikimo ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Ktumi“ patikslintą priešieškinį dėl stoginės ir po ja esančios rampos išardymo (nugriovimo), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. firma „Laverna“ (toliau – V. B. firma „Laverna“) 2021 m. gruodžio 20 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti ieškovei teisę atlikti negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato - laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės UAB „Univesa“ sutikimo ir priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovės UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti V. B. firmą „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančią stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir po ja esančią rampą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovės yra nekilnojamojo turto, esančio valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, o šalia šalims priklausančio nekilnojamojo turto be jokių leidimų ir sutikimų yra pastatyta iki šiol neįteisinta rampa ir stoginė, statinių išdėstymo plane pažymėta (duomenys neskelbtini). Tiek rampa, tiek ir stogine naudojasi ir prižiūri tik viena ieškovė.
4. Atsakovės taip pat nurodė, kad rampa ir stoginė dėl jų atstumų iki joms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), tiek dėl jose vykdomos veiklos, kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos priklausančiam turtui.
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, nusprendė pripažinti ieškovei (duomenys neskelbtini) firmai „Laverna“ teisę atlikti negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato - laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ sutikimo.
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. B. firmai „Laverna“ pripažinta teisė atlikti negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato - laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, paliko nepakeistą, o kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 24 d. sprendimu patikslintą priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovei V. B. firmai „Laverna” iš atsakovių UAB „Univesa” ir UAB „Ktumi“ po 14 437,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovės yra nekilnojamojo turto - statinių, esančių valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės.
9. Nors atsakovės teigė, jog ginčo rampa ir stoginė yra prisišliejusi prie joms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), todėl rampa su stogine kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos atsakovėms priklausančiam turtui, teismas su tokiais atsakovių teiginiais nesutiko, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų gavusi kokių nors pretenzijų iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ieškovės V. B. firmos „Laverna“ atžvilgiu nėra priimta jokių privalomų nurodymų iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.
10. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismui 2022 m. spalio 17 d. priėmus sprendimą, kuris įsiteisėjo jį peržiūrėjus apeliacine tvarka 2023 m. balandžio 11 d., pagal 2023 m. balandžio 14 d. pažymą, buvo atidalintas ieškovei priklausantis statinys - gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iki tol šis statinys ir šalia esanti rampa bei stoginė, buvo vienas turtinis vienetas su atsakovei atidalintomis patalpomis, todėl šios patalpos nebuvo atskiri gamybos pastatai ir inžineriniai statiniai ir minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gamybos pastatų ir inžinerinių statinių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ nustatytus reikalavus jiems nebuvo taikomi.
11. Teismas įvertino byloje pateiktą 2023 m. birželio 9 d. PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Nurodymą dėl objekto gaisrinės saugos būklės pagerinimo, iš kurio matyti, jog vyriausioji specialistė M. K. ir vyriausioji specialistė E. S. atliko (duomenys neskelbtini) administracinį tyrimą pagal 2023 m. birželio 8 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatytos neatitiktys: Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių užtverti. Nėra galimybės privažiuoti gesinimo ir gelbėjimo automobiliams. Teisinis pagrindas: Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės I skyrius. Bendrieji reikalavimai p. 15. Teismo vertinimu, šis nurodymas nėra susijęs su ginčo statiniais ir ne šie statiniai sąlygojo nustatytas neatitiktis.
12. Teismas iš byloje pateiktų „Google“ paieškos fotonuotraukų sprendė, jog atsakovės patalpos yra visiškai apšviestos, o stoginės aukštis ir ilgis neriboja šviesos patekimo į atsakovės gamybines laboratorines patalpas. Vietos apžiūros metu teismas nustatė, jog šviesa į atsakovių patalpas visiškai patenka pro visus šešis esančius langus, iš kurių du yra po šviesos patekimą neribojančia stogine, tačiau ir pro juos šviesa realiai patenka į atsakovės patalpas.
13. Teismas darė išvadą, jog ne ginčo rampa su stogine atsakovėms trukdo vykdyti statybos darbus, ar kitaip naudotis pastatu, bet neišspręsti valstybinio žemės sklypo naudojimo ir valdymo klausimai.
14. Teismas nurodė, kad atsakovių UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ teiginiai, jog šiuo metu didžiausias kliuvinys naudoti UAB „Ktumi“ priklausantį pastatą yra ginčo statiniai ir kol jų panaikinimo klausimas nebus išspręstas, UAB „Ktumi“ negalės renovuoti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ir atitinkamai jų naudoti pagal paskirtį, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ į pastatą gali patekti pro pagrindinius pastato įėjimus iš kitos žemės sklypo dalies, esančios nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės ir kitų žemės sklypų. Be to, nei UAB „Univesa“, nei UAB „Ktumi“ neeksploatuoja nurodyto pastato, o dalyje žemės sklypo prie įėjimo į pastatą patys įvykdė savavališkas statybas, ką patvirtina byloje pateikti Statybos inspekcijos surašyti privalomi nurodymai.
15. Nei atsakovė UAB „Univesa“ po patalpų įsigijimo 2015 metais, nei atsakovė UAB „Ktumi“, po patalpų įsigijimo 2023 metais, faktiškai niekada patalpų nenaudojo nei pagal paskirtį, nei jokiu kitu būdu ir niekada jokių pretenzijų ieškovei V. B. firmai „Laverna“ dėl teisių pažeidimų nereiškė. Šiuos pastatus valdžiusi su atsakovėmis susijusi bendrovė UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ sutiko su rampos ir stoginės naudojimusi bei leido prie jų privažiuoti per jai priklausančią teritoriją.
16. Teismas pažymėjo, kad ginčo rampa su stogine nėra gyvenamosios paskirties statinys. Nekilnojamieji daiktai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pagal savo techninius parametrus (aukštis — 3,50 m, užstatytas plotas - 80 kv. m.) priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus Antro skirsnio „Nesudėtingi statiniai. Statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams požymiai“), kuriems statybos leidimas nėra reikalingas, tačiau reikalingas bendraturčių ir valstybinės žemės valdytojo sutikimai.
17. Teismas nurodė, kad nei 2005 m. rampos ir stoginės pastatymo metu, nei po to, valstybinės žemės valdytojai UAB „Mulidė“ vykdomai rampos ir stoginės statybai neprieštaravo, tai patvirtina, kad nei tuo metu valstybinę žemę patikėjimo teise valdžiusi Kauno apskrities viršininko administracija, nei valstybinę statybų priežiūrą vykdanti Statybos inspekcija, nei kitos valstybinės institucijos nepriėmė jokio administracinio akto, kuriame būtų prieštaraujama šiam priklausinių įrengimui, ar kad kas iš bendraturčių būtų reiškę nesutikimus. Teismas darė išvadą, jog stoginė ir rampa yra pastatytos teisėtai 2005 metais statinių valdytojams ir savininkų Kauno technologijos universiteto Maisto institutui, AB „Pieno žvaigždės“ ir UAB „Mulidė“ bendrai sutarus dėl gamybinių patalpų eksploatacijai reikalingų priklausinių įrengimo.
18. Teismas darė išvadą, kad atsakovės yra praleidusios ieškinio senaties terminą, nes apie rampos su stogine faktinį pastatymą UAB „Univesa“ direktorius A. V. žinojo labai seniai, nuo pat statybų pradžios 2005 metais, nes jo valdomos bendrovės UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“, UAB „Univesa“ ir kitos bendrovės daug metų valdo įvairų nekilnojamąjį turtą „prekybos miestelyje (bazėse)“, aplink pastatus (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad nuo rampos ir stoginės pastatymo 2005 metais iki pirminio priešieškinio pareiškimo 2020 m. liepos 27 d. praėjo 15 metų, iki 2024 m. vasario 22 d. patikslinto priešieškinio pareiškimo praėjo 19 metų. Nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei buvę pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, AB „Pieno žvaigždės“ jokių pretenzijų nei statytojui UAB „Mulidė“, nei 2013 metais pastatus įsigijusiai ieškovei V. B. firmai „Laverna“ dėl rampos ir stoginės nereiškė.
19. Teismas taip pat nurodė, kad praėjus ilgam terminui po rampos ir stoginės statybos yra sunaikinti archyvai - žemės sklypo planas, ant kurio visi bendraturčiai - Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, AB „Pieno žvaigždės“ ir, statytojo UAB „Mulidė“ vadovai raštiškai suderino rampos ir stoginės statybos sprendinius.
20. Teismas atsižvelgė ir tai, jog atsakovių reikalavimai ieškovei kilo tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsidalijimo ir kuris buvo tenkintas, kaip pagrįstas bei įrodytas. Tuo metu, kai buvo pareikštas pirmasis priešieškinis šioje byloje, nuo rampos ir stoginės pastatymo buvo praėję daugiau nei 15 metų, t. y. pasibaigęs ne tik 1 metų terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, bet ir bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovę V. B. firma „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) adresu (duomenys neskelbtini), esančią stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir po ja esančią rampą; perskirstyti šalių pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prijungti prie bylos pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir tuo pačiu nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.
21.2. Šioje byloje atsakovės reiškė priešieškinį turintį mišrų teisinį pagrindą, t.y. jų priešieškinis turėjo būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis). Atsakovių negatorinis ieškinys buvo reiškiamas ir dviem savarankiškais faktiniais pagrindais: 1) tiek kaip pastato ir kitų statinių savininkių 2) tiek ir kaip valstybei priklausančio žemės sklypo naudotojų. Tačiau teismas skundžiamame sprendime nei dėl vieno iš šių negatorinio ieškinio pagrindų skundžiamame sprendime nepasisakė ir tai yra savarankiškas sprendimo panaikinimo pagrindas.
21.3. Tiek priešieškinio pareiškimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną, tiek ir šio apeliacinio skundo surašymo dieną tęsiasi atsakovių teisių pažeidimas, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų, kuriais nėra nutraukiamas atsakovių nuosavybės ir naudojimo teisių pažeidimas, prasideda kiekvieną dieną, t. y. kol atitinkami pažeidimai nebus pašalinti.
21.4. Teismas skundžiamo sprendimo 50 punkte konstatuoja, kad nuo pat rampos su stogine statybos 2005 metų niekas jokių pretenzijų dėl šio statinio teisėtumo neturėjo. Tiek ieškovės atstovas, tiek liudytoju apklaustas ginčo statybas vykdęs UAB „Mulidė“ vadovas L. P. patvirtino, jog apie rampos su stogine faktinį pastatymą UAB „Univesa“ direktorius A. V. žinojo labai seniai, nuo pat statybų pradžios 2005 metais. Atsakovės akcentavo, kad A. V. UAB „Univesa“ vadovu tapo tik 2019 m. spalio 2 d. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų apie A. V. valdomą bendrovę UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“, kadangi A. V. tokios bendrovės niekada nevaldė, todėl A. V. objektyviai nieko negalėjo žinoti nuo pat statybų pradžios 2005 metais kaip UAB „Univesa“ vadovas, nes atitinkamu vadovu tapo tik po 14 metų. Taip pat, asmeniškai 2011 m. kaip UAB „Univesa“ direktorius A. V. objektyviai negalėjo domėtis gamybinių patalpų įsigijimu.
21.5. Teismo akcentuojamame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nurodytas vienerių metų terminas yra ne ieškinio senaties terminas, bet inspekcijai kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo panaikinimo taikomas terminas, kuris net netaikytinas atsakovėms. Be to, šis terminas skaičiuojamas nuo statybos užbaigimo procedūrų ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenis pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju statybos procedūros nėra užbaigtos, o taip pat ir jokie atitinkamų statinių duomenys neregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl šis terminas iki šiol nebūtų pasibaigęs ir Inspekcijai.
21.6. Nei Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, nei AB „Pieno žvaigždės“, nei UAB „Mulidė“ neturėjo jokių įgaliojimų leisti statyti bet kokius statinius ant valstybei priklausančios žemės, todėl bet koks šių asmenų susitarimas negali atstoti imperatyviai įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti atliekami statybos darbai. Teisės aktuose buvo pakankamai aiškiai nustatytos sąlygos, kuomet gali būti įgyvendinama statinių statyba, o šiuo atveju teisės aktuose nustatytos sąlygos neegzistavo, dėl ko teismas negalėjo konstatuoti, jog atitinkami statiniai buvo pastatyti teisėtai. Tiek 2005 m., tiek ir šiuo metu galiojantys įstatymai numato tam, kad statybos darbai būtų atlikti teisėtai, būtinas tam tikrų sąlygų visetas: pirmiausia, statybos darbus atliekantis asmuo turi turėti aiškiai apibrėžtas teises į žemės sklypą, ant kurio yra atliekami statybos darbai; antra, turėti statybas leidžiantį dokumentą, kai jis yra privalomas.
21.7. Nepriklausomai nuo to, ar buvo būtinas statybas leidžiantis dokumentas, atitinkamų ginčo statinių statybos darbai galėjo būti atliekami tik turint aiškiai įstatyme apibrėžtas teises į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame buvo pastatyti ginčo statiniai, o nei ieškovė, nei UAB „Mulidė“ tokių teisių niekada neturėjo, todėl vien dėl to atitinkamos teismo konstatuotos aplinkybės apie statinių statybos teisėtumą yra aiškiai nepagrįstos ir neteisėtos.
21.8. Nors nesudėtingų statinių statybai statybos leidimai nebuvo būtini, tačiau ir nesudėtingų statinių statybai valstybei priklausančiuose žemės sklypuose pagal tuo metu galiojančius įstatymus turėjo būti parengtas ir suderintas projektas, kuriame nurodytų darbų atlikimui turėjo pritarti atitinkamas savivaldybės įgaliotas asmuo, o byloje jokių duomenų nei apie projektą ar specialisto pritarimą nėra. Priešingai, visi byloje apklausti Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai nurodė, kad jie neturi duomenų apie bet kokius sutikimus ginčo statinių statybai.
21.9. Teismas skundžiamo sprendimo 40 punkte nurodo, jog stoginė ir rampa yra pastatytos teisėtai 2005 metais statinių valdytojams ir savininkų Kauno technologijos universiteto Maisto institutui, AB „Pieno žvaigždės“ ir UAB „Mulidė“ bendrai sutarus dėl gamybinių patalpų eksploatacijai reikalingų priklausinių įrengimo. Tačiau jei ir buvo kažkokie susitarimai, jie neturėjo jokios įtakos atsakovėms. Bet kokie su nekilnojamuoju turtu susiję sandoriai yra privalomi naujiesiems turto įgijėjams tik jei jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovėms įsigyjant atitinkamą turtą, jokie sandoriai susiję su rampa ir stogine nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre ir atsakovėms nėra privalomi, net jei tokie ir būtų buvę.
21.10. Teismo šioje byloje padarytos išvados apie ginčo statinių statybos teisėtumą sudaro galimybę ieškovei įteisinti šių darbų atlikimą, nors ir nebuvo bei nėra įstatyme įtvirtintų sąlygų statybos darbams atlikti ir įteisinti.
21.11. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl negatorinio ieškinio, byloje yra neginčijami įrodymai, kad atsakovės yra konkrečių nekilnojamojo turto objektų savininkės, taip pat ir valstybinės žemės naudotojos, o atitinkami nelegaliai pastatyti statiniai pažeidžia šias atsakovių nuosavybės teises ir teises į žemės sklypą.
21.12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog valstybei priklausančios žemės patikėtinė (NŽT) teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytais sprendimais buvo nustačiusi tuometiniams valstybinės žemės naudotojams UAB „Univesa“ ir V. B. firma „Laverna“ iš valstybės ne aukciono būdu galimas įsigyti (išsinuomoti) žemės sklypo dalis. Be to, dėl UAB „Univesa“ priklausančių pastatų priskirtos žemės sklypo dalies teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryta nuomos sutartis. V. B. firmos „Laverna“ jai tenkanti žemės dalis netenkino, todėl ji dar 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę su prašymu išduoti sutikimą įteisinti ginčo rampą su stoginę, tuo pačiu ir pripažindama, jog atitinkami statiniai pastatyti neturint leidimų ir sutikimų, ką vėliau patvirtino ir NŽT bei Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžių metu, nurodydami, jog nei NŽT nei savivaldybės administracija tokių dokumentų neturi.
21.13. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovės būdamos ir legaliai pastatytų statinių savininkės turi įstatyme nustatytą teisę lengvatine tvarka ne aukciono būdu išsinuomoti ar išsipirkti iš valstybės žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
21.14. UAB „Univesa“ dalį iš valstybės nuomotos žemės įsigijo, tačiau žemės dalies, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), negali įsigyti ir dėl nelegaliai pastatytų atitinkamų statinių. Kol neišspręstas klausimas dėl naudojimosi (įgijimo) žemės sklypu, šiuo metu atsakovės negali naudoti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi atitinkamas turtas netenkina šiuolaikinių jam taikomų reikalavimų (energetinio efektyvumo ir t.t.), o atsakovės negali šio turto suremontuoti (atlikti jokių statybos darbų), kol nėra sudaryta valstybei priklausančio žemės sklypo dalies pirkimo ar nuomos sutartis. Šios sutartys nėra sudaromos ir dėl žemės sklype esančių nelegalių statinių.
21.15. Kol ginčo statiniai nėra įteisinti, ieškovė neturi jokių teisių į juos kaip statinius, nes įstatymai imperatyviai draudžia tokiais statiniais net naudotis, tačiau ieškovė atitinkamus imperatyvius įstatymų reikalavimus ignoruoja ir pažeisdama įstatymus jais naudojasi toliau. Nelegaliai pastatytas statinys (jo dalis) negali būti civilinių teisių objektu, todėl jis negali būti ir priklausinys, ir jo negali ištikti pagrindinio daikto likimas. Ir priklausiniui reikalingas statybos leidimas. Pagrindinio daikto statybos teisėtumas nelemia ir negali lemti priklausinio teisėtumo klausimo. Statinių pastatymo teisėtumą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl civilinės teisės normos, kurios numato, kad priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, netaikomos sprendžiant klausimą dėl statinių statybos teisėtumo.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. firma „Laverna“ prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naujai teikiamą įrodymą, priteisti ieškovei V. B. firmai „Laverna“ iš atsakovių UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas taikydamas ieškinio senatį iš esmės ir detaliai išnagrinėjo pareikštą priešieškinį tiek negatorinio ieškinio pagrindu (dėl tariamo atsakovių valdymo teisių pažeidimo), tiek dėl pačių rampos ir stoginės statybų teisėtumo.
22.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo sprendimo 21-33 pastraipose pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus pagal negatorinį priešieškinio pagrindą dėl tariamo atsakovių teisių pažeidimo. Teismas motyvuotai atmetė atsakovės teiginius, kad tariamai rampa ir stoginė dėl jų atstumų iki atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), tiek dėl jose vykdomos veiklos, kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos ieškovėms priklausančiam turtui. Teismas motyvuotai atmetė ir atsakovės deklaratyvius teiginius, kad stoginė uždengia šviesą ir vaizdą į atsakovei UAB „Ktumi“ šiuo metu priklausančias patalpas ir iš jų, ir kad tariamai per rampą ir stoginę atsakovės negali patekti prie dalies joms priklausančių patalpų iš išorės pusės.
22.3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti, yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs.
22.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios reikalavimams pripažinti statybą savavališka, ieškinio senaties pradžia sietina su ieškovo sužinojimo apie atsakovės savavališką statybą momentu.
22.5. Pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškinio senatį pagrįstai atsižvelgė, kad praėjus ilgam terminui po rampos ir stoginės statybos yra sunaikinti archyvai – žemės sklypo planas ant kurio visi bendraturčiai Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, AB „Pieno žvaigždės“ ir statytojo UAB „Mulidė“ vadovai raštiškai suderino rampos ir stoginės statybos sprendinius. Teismas įvertino, kad liudytoju apklaustas L. P. nurodė, kad jei būtų žinojęs, jog ateityje gali kilti tokios problemos, būtų pasirūpinęs rampos ir stoginės registracija, tačiau nėra šios srities specialistas, užsiima konditerija, turintis vidurinį išsilavinimą, todėl nesutvarkė visos dokumentacijos iki galo.
22.6. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, taip pat pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovių reikalavimai ieškovei kilo tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsidalijimo ir kuris buvo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo patenkintas, kaip pagrįstas bei įrodytas. Tuo metu, kai buvo pareikštas pirmasis priešieškinis šioje byloje, nuo rampos ir stoginės pastatymo buvo praėję daugiau nei 15 metų, t. y. pasibaigęs ne tik 1 metų terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, bet ir bendrasis 10 (dešimt metų) ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
22.7. Apeliaciniame skunde nurodomos formalios aplinkybės dėl A. V. paskyrimo UAB „Univesa“ oficialiu vadovu 2019 m. spalio 2 d. visiškai nepaneigia ieškinio senaties taikymo pagrįstumo, nes kaip teismas yra ištyręs, tiek UAB „Univesa“, tiek UAB „Ktumi“, tiek UAB „PREKYBOS MIESTELIS URMAS“ yra susijusios bendrovės, kurių vienu iš vadovu buvo ir yra A. V.. Ieškovė pažymėjo, kad A. V. visada buvo pagrindinis asmuo ir veikė kaip įmonių atstovas, taip prisistatydavo bendraujant tiek su teismo liudytoju apklaustu UAB „Mulidė“ direktoriumi L. P., tiek su ieškovės atstovu V. B.. Bylą nagrinėjantis teismas tuo asmeniškai įsitikino 2024 m. spalio 22 d. atliekant vietos apžiūrą, kurioje asmeniškai dalyvavo ir parodymus apie stogą ir rampą davė A. V..
22.8. A. V. apie 2011 metus kaip bendrovių atstovas asmeniškai bendravo su liudytoju apklaustu UAB „Mulidė“ direktoriumi L. P., domėjosi šiuo metu ieškovei priklausančių patalpų pirkimu, asmeniškai apžiūrėjo visas patalpas, tarp jų ir rampą su stogine, ir niekada dėl rampos bei stoginės jokių pretenzijų nereiškė.
22.9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas rampos ir stoginės teisėtumo klausimą, pagrįstai konstatavo, jog ginčo rampa su stogine nėra gyvenamosios paskirties statinys. Teismas pagrįstai nustatė, kad nekilnojamieji daiktai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pagal savo techninius parametrus (aukštis — 3,50 m, užstatytas plotas - 80 kv. m.) priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus Antro skirsnio „Nesudėtingi statiniai. Statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams požymiai“), kuriems statybos leidimas nėra reikalingas, tačiau reikalingas bendraturčių ir valstybinės žemės valdytojo sutikimai.
22.10. Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytoju apklausto buvusio UAB „Mulidė“ vadovo L. P. parodymus 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu, kad statybos, įvykdytos 2005 metais rašytinis susitarimas dėl rampos ir stoginės statybos buvo pasirašytas trimis egzemplioriais ant bendro plano, jame buvo pabraižyti rampos ir stoginės parametrai: plotis, ilgis, aukštis, įvažiavimo vieta, susisiekus su Žemėtvarka ir gavus jų raštišką sutikimą (leidimą) kitų dokumentų nereikalavo, darbus atliko UAB „Mulidė“. Rampa ir stoginė tapo pastato dalimi, nes kitaip darbo nebuvo galima atlikti, kadangi transportas važiavo per rampą, dirbo 10 metų.
22.11. Apeliaciniame skunde visiškai nepaneigiami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad rampos ir stoginės pastatymo teisėtumą patvirtina faktai, kad dėl stoginės (duomenys neskelbtini) ir po ja esančios rampos pagal įstatymus nėra surašytų jokių savavališkų statybos aktų (1), į bylą įtrauktos valstybinės institucijos visiškai neprieštarauja jų įteisinimui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos faktas nėra nustatytas, tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti duomenys byloje apie tai, kad nebuvo atlikta ginčo statinių (rampos ir stoginės) statybos patikrinimo ir nėra surašyta savavališkos statybos aktų, nėra pateikta jokių įrodymų apie ginčo statinių neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą priešieškinį taip pat nenurodė aplinkybių dėl statybų neteisėtumo, priešingai, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos būtų užfiksavusi savavališkos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), faktą ar surašytą savavališkos statybos aktą.
22.12. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus ieškovės atžvilgiu pagrįstai įvertino ir tai, kad ieškovė V. B. firma „Laverna“ stoginę ir rampą nuosavybės teisėmis įgijo kaip priklausinius kartu su gamybiniu pastatu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 4 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Mulidė“, atstovaujamos direktoriaus L. P.. Tai teismo posėdžių metu patvirtino tiek ieškovės V. B. firmos „Laverna“ savininkas ir direktorius V. B., tiek UAB „Mulidė“ akcininkas ir direktorius L. P.. Ieškovė įgijusi nuosavybės teises į teisėtai pastatytą rampą ir statinę turi teisę į savininko teisių apsaugą pagal CK 4.93 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, todėl pasibaigus šiai civilinei byla dėl pastato atidalijimo ieškovė kreipsis į teismą dėl nuosavybės teisių fakto pripažinimo pagal CPK 444 straipsnį dėl rampos ir stoginės pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teise fakto nustatymo.
22.13. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad pastatyti statiniai rampa ir stoginė pažeidžia atsakovių teises į žemės sklypą, nes atsakovė tariamai negali įsigyti iš valstybės bei naudotis atitinkamą žemės sklypo dalį; negali atlikti statybos darbų joms priklausančiose pastatuose, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakė, kad klausimą dėl nuomos ar pardavimo spręs tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl pastatų; rampa ir stoginė, dėl jų atstumų iki atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), tiek dėl jose vykdomos veiklos, kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos atsakovėms priklausančiam turtui; vienintelis patekimas į atitinkamą pastatą yra suprojektuotas tik per esamą įvažiavimą, per kurį įvažiuojant į žemės sklypą dėl stovinčios rampos ir stoginės nėra galimybės patekti prie atitinkamo šiuo metu UAB „Ktumi“ priklausančio pastato; atitinkami statiniai pastatyti pažeidžiant techniniuose reglamentuose nustatytus privalomus atstumus; ieškovė V. B. firma „Laverna“ riboja atsakovėms naudotis joms priklausančia nuosavybe, nes naudojasi statiniais.
22.14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 24 pastraipoje motyvuotai atmetė atsakovių UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ teiginius, jog šiuo metu kliuvinys naudoti UAB „Ktumi“ priklausantį pastatą yra ginčo statiniai ir kol jų panaikinimo klausimas nebus išspręstas, UAB „Ktumi“ negalės renovuoti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ir atitinkamai jų naudoti pagal paskirtį, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“ į pastatą gali patekti pro pagrindinius pastato įėjimus iš kitos žemės sklypo dalies, esančios nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės ir kitų žemės sklypų. Be to, nei UAB „Univesa“, nei UAB „Ktumi“ neeksploatuoja nurodyto pastato, o dalyje žemės sklypo prie įėjimo į pastatą patys įvykdė savavališkas statybas, ką patvirtina byloje pateikti Statybos inspekcijos surašyti privalomi nurodymai.
22.15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės negatoriniu priešieškiniu neįrodė jokių savo teisių suvaržymų, joms priklausančiomis patalpomis atsakovės gali saugiai naudotis savo nuožiūra, įėjimo į atsakovių patalpas iš rampos pusės nėra. Patalpas iš UAB „Univesa“ perėmus UAB „Ktumi“, pastaroji bendrovė taip pat jose nevykdo jokios veiklos, priešingų duomenų nepateikta, todėl atsakovių teisės ir teisėti interesai objektyviai nėra pažeidžiami.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) apeliacinio skundo tenkinimo klausimą prašo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų - norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs. Toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju, jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios reikalavimams pripažinti statybą savavališka, nurodė, kad ieškinio senaties pradžia sietina su ieškovo sužinojimo apie atsakovės savavališką statybą momentu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad jei privačiam asmeniui yra žinomas savavališkos statybos faktas, jis turi kreiptis į teismą per teisės aktų nustatytą terminą. Dėl to ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su atsakovių sužinojimo apie savavališką statybą momentu (LAT 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-148/2013).
23.2. Jei savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas atsakovių priešieškinio reikalavimas išardyti stoginę ir po ja esančią rampą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. spalio 1 d. UAB „Univesa“ valdybos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog A. V. paskirtas į UAB „Univesa“ generalinio direktoriaus pareigas nuo 2019 m. spalio 2 d.
6. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.
7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas UAB „Univesa“ valdybos protokolas yra susijęs su nagrinėjama byla ir turi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šio įrodymo priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl jis yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. firma „Laverna“ ir atsakovė UAB „Univesa“ buvo gamybinės paskirties pastato (pastato – laboratorijos), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), atitinkamų patalpų bendraturtės.
10. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 258,28 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (pagrindinio pastato priestatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)); atsakovei nuosavybės teise priklauso 5120,64 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas–(duomenys neskelbtini) (pagrindinis pastatas). Ieškovė savo patalpas valdo 2013 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; atsakovė – 2015 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu šalims nustatyta 1,8469 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ieškovei – 0,0219 ha, atsakovei – 1,8250 ha. Pagal žemės sklypo 2021 m. gegužės 20 d. kadastro duomenis, pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotas 0,4258 ha žemės sklypas.
12. Ieškovė įvykdė įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei teisė atlikti negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato - laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliko patalpų atidalijimą pagal 2023 m. balandžio 14 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistravo savarankišką statinį - gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko jo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
13. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Dėl ieškinio senaties termino
14. Apeliantės skunde nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir tuo pačiu nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, nes šioje byloje pareikštas priešieškinis yra grindžiamas ne tik teisės aktų pažeidimu, bet ir atsakovių nuosavybės teisių bei valdymo teisių pažeidimu, kurie yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentais toliau nurodytų motyvų pagrindu.
15. Negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 35 punktą).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovės patikslintu priešieškiniu prašė įpareigoti V. B. firmą „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančią stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir po ja esančią rampą. Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad šalia ieškovei ir atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto be jokių leidimų ir sutikimų yra pastatyta iki šiol neįteisinta rampa ir stoginė; tiek rampa, tiek stoginė dėl jų atstumų iki atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), tiek dėl jose vykdomos veiklos kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos atsakovėms priklausančiam turtui, be to, atitinkama stoginė uždengia šviesą ir vaizdą į atsakovei UAB „Ktumi“ šiuo metu priklausančias patalpas. Taip pat, per atitinkamą rampą ir stoginę atsakovė UAB „Ktumi“ negali patekti prie dalies jai priklausančių patalpų iš išorės pusės.
17. Taigi, atsakovės priešieškiniu prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius, be to, gynė savo pažeistas nuosavybės teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, esant mišriam ieškinio teisiniam pagrindui, būtina nustatyti, kurios faktinės aplinkybės kvalifikuotinos kaip negatorinis ieškinys, o kurios – kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nes šie pažeistų teisių gynimo būdai yra savarankiški ir kartu skirtingi, todėl juos būtina aptarti skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).
18. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, bet vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 38 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo rampos ir stoginės pastatymo 2005 metais iki pirminio priešieškinio pareiškimo 2020 m. liepos 27 d. praėjo 15 metų, iki 2024 m. vasario 22 d. patikslinto priešieškinio pareiškimo praėjo 19 metų. Teisėjų kolegija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas), nei CK nenustato individualaus ieškinio senaties termino statybos padariniams šalinti, todėl pripažintina, kad atsakovėms turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. UAB „Univesa“ pastatą įsigijo 2015 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taigi, laikytina, kad tuo metu atsakovė sužinojo apie ginčo statinius. Nors tuometinė įmonės vadovė neinicijavo bylos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo iškėlimo ieškovei, tačiau 2019 m. spalio 2 d. buvo paskirtas naujasis įmonės vadovas A. V., kuris savo vadovavimo metu priėmė sprendimą ginti įmonės galimai pažeistas teises, pareiškiant priešieškinį ginčo byloje. Pažymėtina, kad pirminis priešieškinis byloje pateiktas 2020 m. liepos 27 d. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl neteisėtos statybos (rampos ir stoginės) padarinių pašalinimo.
21. Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantės teigia, kad galimas nuosavybės teisių pažeidimas yra nuolatinis, atsakovės kiekvieną dieną patiria nepatogumus dėl ginčo statinių, jaučia grėsmę dėl galimo statinių nesaugumo. Tam, jog pažeidimas būtų laikomas tęstiniu, jis turi būti besitęsiantis veiksmas ar nuolat pasikartojantis neteisėtas neveikimas, dėl kurio kiekvieną dieną atsinaujina žala ar teisių suvaržymas. Šiuo atveju atsakovės įrodinėjo, kad rampa ir stoginė sukelia nuolatinių nepatogumų ir kelia grėsmę atsakovės UAB „Ktumi“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, taigi, galimi pažeidimai iš ieškovės pusės yra tęstiniai, todėl teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad atsakovės nėra praleidusios ieškinio senaties termino negatoriniam ieškiniui reikšti.
Dėl rampos ir stoginės pastatymo (ne)teisėtumo ir atsakovių teisių (ne)pažeidimo
22. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad stoginė ir rampa yra pastatytos teisėtai 2005 metais statinių valdytojams ir savininkų Kauno technologijos universiteto Maisto institutui, AB „Pieno žvaigždės“ ir UAB „Mulidė“ bendrai sutarus dėl gamybinių patalpų eksploatacijai reikalingų priklausinių įrengimo, nes tokios teismo išvados prieštarauja tiek tuometiniam, tiek ir dabartiniam teisiniam reglamentavimui.
23. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės įrodinėjo ieškovės V. B. firmos „Laverna“ rampos ir stoginės neteisėtą statybą, prašydama pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
25. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
26. Taigi, konkrečiu atveju nustačius mišrų bylos pagrindą ir sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, svarbu nustatyti aplinkybių visetą – teisės normų pažeidimą ir pažeidimo įtaką atsakovėms, todėl teisėjų kolegija kituose nutarties punktuose plačiau pasisakys dėl minėtų sąlygų.
27. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).
28. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2006 m. vasario 11 d. užfiksuotas statinio – gamybos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas (el. b. l. 66, t. 1). Iš fotonuotraukų matyti, kad tuo metu buvo pastatyta rampa, tačiau stoginės tuo metu dar nebuvo. Stoginės vaizdas yra fiksuotas „Google Street View“ 2012 m. liepos mėn. (el. b. l. 41, 42, t. 1). Taigi, atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl pastatytų ginčo statinių statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos metus galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai.
29. Ginčo statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2005-04-02) nustatė, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Vėliau teisės akto redakcija kiek pakito, nurodant, kad tais atvejais, kai nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, teisės akto redakcija nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01). Svarbu pažymėti, kad minėtoje vėlesnėje Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto redakcijoje buvo numatyta, jog 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
30. Ginčo statybos laikotarpiu nesudėtingų statinių (ar jų dalių) projektavimo, statybos (naujos statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo) ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustatė statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184.
31. Reglamento 1 priede buvo nurodyti statomų pastatų aukščio ir ploto reikalavimai, tarp kurių nurodyta, kad įvairių kitų, ne namų ūkio paskirčių pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kai jų aukštis sudaro ne daugiau kaip 5 metrus, o plotas – ne daugiau 50 kv. m. ir atitinkamai II grupės nesudėtingiems statiniams, kai minėtas statinys yra ne aukštesnis kaip 8,5 metrų, ir užima ne daugiau kaip 80 kv. m. plotą. Lentelėje taip pat nurodyta pastaba, kad statant ne privačioje žemėje, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas. Atitinkamai Reglamento 12.4. papunktyje numatyta II grupės nesudėtingų statinių, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose projektavimo, statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti tvarka: statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas (12.4.1. papunktis); rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (12.4.2. papunktis); nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas (12.4.3. papunktis); neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra (12.4.4. papunktis); neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra (12.4.5. papunktis); nereikalingas statybos leidimas statinį griauti (12.4.6. papunktis).
32. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nesudėtingų statinių statybai statytojui priklausančiame žemės sklype yra numatytas ir pagal Reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.) nuostatas, t. y. Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui.
33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu statybos techninį reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ ir nustatė, kad pagal savo techninius parametrus (aukštis — 3,50 m, užstatytas plotas - 80 kv. m.) ginčo statiniai priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus Antro skirsnio „Nesudėtingi statiniai. Statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams požymiai“), kuriems statybos leidimas nėra reikalingas, tačiau reikalingas bendraturčių ir valstybinės žemės valdytojo sutikimai.
34. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinusi teisinį reglamentavimą, pažymi, kad ginčo statiniai buvo statyti ne privačioje žemėje, todėl tokiems statiniams buvo taikomi platesni reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie ginčo statinių teisėtumą, vadovavosi iš esmės vien liudytojo L. P. paaiškinimais, neatsižvelgdamas į valstybės institucijų, įtrauktų trečiaisiais asmenimis, paaiškinimus, pagal kuriuos tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, jog neturi duomenų apie duotus sutikimus, patvirtinimus, suderinimus ginčo statyboms. Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo statinių statybos laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas aiškiai numatė supaprastinto projekto ir jo derinimo stadijas su vietos savivaldos ir valstybės institucijomis, todėl esant oficialiems rašytiniams pritarimams ginčo statyboms vykdyti, tokie dokumentai būtų išlikę minėtose institucijose.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ginčo statinių statybos teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčo statinių statybos metu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad stoginė ir rampa yra pastatytos teisėtai, laikytini teisiškai nepagrįstais.
36. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės yra privatūs juridiniai asmenys ir joms nesuteikta teisė ginti viešojo intereso, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, kaip nurodyti teisės pažeidimai yra susiję išimtinai su atsakovių teisėmis ir teisėtais interesais. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės teisės pažeidimų ir atsakovių teisinių interesų santykį, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, jog nuo pat statybos pradžios 2006 metais niekas ieškovei (ir iki jos buvusiai savininkei UAB „Mulidė“) pretenzijų nereiškė. UAB „Univesa“ pastatą įsigijo 2015 metais ir tuo metu, esant ginčo statiniams jau pastatytiems, ji jokių pastabų ieškovei nereiškė, t. y. statinį įsigijo susipažinusi ir įvertinusi visą esamą situaciją. Apeliantės skunde nurodo, jog tikroji ginčo priežastis yra siekis iš valstybės ne aukciono būdu įsigyti žemės sklypo dalis, o ginčo statiniai užima tam tikrą žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliančių nurodomų teisių gynyba persipina kartu su viešojo intereso gynyba, t. y. apeliantės, nors ir teigia, kad ginčo statiniai trukdo jų teisėtiems interesams įsigyti valstybinės žemės dalį, tačiau pati Nacionalinė žemės tarnyba nurodė iš esmės neprieštaraujanti įteisinti ginčo statinius, įvertinus galimą statinių atitikimą teisės aktams, taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turinti teisę ginti žemės savininkės (šiuo atveju valstybės) interesus nuo teisių pažeidimo, savarankiškų reikalavimų nereiškė. Be to, apeliančių kaip privačių asmenų, neturinčių viešojo intereso gynimo teisės, teisių pažeidimus būtų galima būtų konstatuoti tik šiems asmenims įrodžius nurodomų pažeidimų neigiamą poveikį jų pačių nuosavybei.
37. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos teiktus paaiškinimus byloje, Nacionalinė žemės tarnyba nepatvirtino išimtinių atsakovių teisių įsigyti valstybinę žemę, priešingai, nurodė, kad tik pasibaigus šiam ginčui bus sprendžiama dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo, vykdant pardavimo procedūras pagal numatytą teisinį reguliavimą, o ne išimtinai jį parduodant atsakovėms.
38. Apeliantės taip pat skunde nurodė, kad kol neišspręstas (neįformintas) klausimas dėl naudojimosi (įgijimo) žemės sklypu, šiuo metu atsakovės negali net ir naudoti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi atitinkamas turtas netenkina šiuolaikinių jam taikomų reikalavimų (energetinio efektyvumo ir t.t.), o atsakovės negali šio turto suremontuoti (atlikti jokių statybos darbų), kol nėra sudaryta valstybei priklausančio žemės sklypo dalies pirkimo ar nuomos sutartis. Teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais, nes byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovių pastato būklę, remonto negalimumą ir pan., be to, atsakovės neįrodė, kad išimtinai ieškovės teisės aktų pažeidimas yra susijęs su negalėjimu gerinti pastato būklės.
Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų
39. Atsakovės priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises. Įrodinėjimo dalykas tokioje byloje, kaip minėta, yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Atsakovės taip teikė negatorinį priešieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę. Įrodinėjimo dalykas tokioje byloje yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams.
40. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023 36 punktą).
41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodė, jog atsakovių negatorinis ieškinys buvo reiškiamas ir dviem savarankiškais faktiniais pagrindais: 1) tiek kaip pastato ir kitų statinių savininkių; 2) tiek ir kaip valstybei priklausančio žemės sklypo naudotojų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovių galimą teisių pažeidimą vertino apeliančių kaip pastato savininkių aspektu, nes asmuo pareiškęs negatorinį ieškinį, be kita ko, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas. Bylos duomenimis, pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti suformuotas 0,4258 ha žemės sklypas, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, o šiame sklype stovi ir ginčo statiniai. Atsakovė UAB „Univesa“ 2022 m. sausio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu minėtame sklype iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti juridinį faktą apie 2002 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, atsakovės nėra nei nurodytos žemės savininkės, nei valstybinės žemės nuomininkės, todėl reikšti negatorinio ieškinio išimtinai kaip valstybinės žemės naudotojos jos neturi teisės.
42. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantėmis, pažymi, kad atsakovių teigimu, jų nuosavybės teisės pažeidžiamos tuo, kad: 1) atsakovės negali įsigyti iš valstybės bei naudoti atitinkamą žemės sklypo dalį, kurioje stovi nelegaliai pastatyti statiniai; 2) atsakovės negali atlikti statybos darbų joms priklausančiuose pastatuose, kadangi NŽT atsakė, jog klausimą dėl nuomos ar pardavimo spręs tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl atitinkamų negaliai pastatytų pastatų.; 3) rampa, tiek ir stoginė, dėl jų atstumų iki atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto (pastato laboratorijos), tiek dėl jose vykdomos veiklos, kelia grėsmę dėl galinčio kilti gaisro ir tokiu būdu galimos žalos atsakovėms priklausančiam turtui, be to, kol kas vienintelis patekimas į atitinkamą pastatą yra suprojektuotas tik per esamą įvažiavimą, per kurį įvažiuojant į žemės sklypą dėl stovinčios rampos ir stoginės nėra galimybės patekti prie atitinkamo šiuo metu UAB „Ktumi“ priklausančio pastato; 4) atitinkami statiniai pastatyti pažeidžiant techniniuose reglamentuose nustatytus privalomus atstumus; 5) CK 4.103 straipsnis imperatyviai draudžia šiais statiniais naudotis, tačiau V. B. firma „Laverna“ ignoruodama atitinkamas įstatymo nuostatas jais naudojasi, nors tuo pačiu ir riboja atsakovėms naudotis joms priklausančia nuosavybe. Teisėjų kolegija toliau nurodomų motyvų pagrindu pasisako dėl apeliančių argumentų.
43. Dėl pirmo argumento, jog atsakovės negali įsigyti iš valstybės bei naudoti atitinkamą žemės sklypo dalį, kurioje stovi nelegaliai pastatyti statiniai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes minėti aspektai aptarti ankstesniuose šios nutarties punktuose, be to, pažymėtina, kad tai, jog atsakovės negali įsigyti valstybinės žemės niekaip nesusiję su jų nuosavybės teisės pažeidimais.
44. Dėl antro argumento, jog atsakovės negali atlikti statybos darbų joms priklausančiuose pastatuose, kadangi NŽT atsakė, jog klausimą dėl nuomos ar pardavimo spręs tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl atitinkamų negaliai pastatytų pastatų, vertintinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, nes nėra aiški atsakovių nurodyta sąsaja tarp NŽT atsisakymo parduoti valstybinę žemę, negalėjimo tvarkyti savo nuosavybę – pastatą ir ieškovės ginčo statinių, t. y. nėra įrodyta, kad ginčo statiniai trukdo atsakovių pastato remontui ar kitiems darbams, o išimtinai valstybinės žemės klausimai nėra susiję su atsakovių nurodomais nuosavybės teisės pažeidimais.
45. Pasisakant dėl trečio ir ketvirto argumentų, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad Kauno apylinkės teismui 2022 m. spalio 17 d. priėmus sprendimą, pagal 2023 m. balandžio 14 d. pažymą, buvo atidalintas ieškovei priklausantis statinys - gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iki tol šis statinys ir šalia esanti rampa bei stoginė, buvo vienas turtinis vienetas su atsakovei atidalintomis patalpomis. Taigi, šios patalpos nebuvo atskiri gamybos pastatai ir inžineriniai statiniai, todėl ir minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gamybos pastatų ir inžinerinių statinių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ nustatytus reikalavus jiems nebuvo taikomi.
46. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė inicijavo įvažos į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelių rekonstravimo projektavimą, kurio metu bus suformuotas įvažiavimas, atskiriant jį nuo esamo įvažiavimo prie pastato ir rampos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pašalinant tiesioginio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinimą, t. y. priešingai, nei teigia atsakovės, ieškovė siekia visų šalių interesų balanso. Be to, nors apeliantės nurodė, kad atitinkamoje dalyje atsakovės norėtų įrengti ir automobilių parkavimo vietas, kurios yra būtinos pagal galiojančius teisės aktus, tačiau šių savo aplinkybių nepagrindė objektyviais įrodymais, apie tai, kokiame plote ji privalo įrengti parkavimo vietas, koks vietų skaičius yra jai privalomas ir pan.
47. Dėl penktojo argumento teisėjų kolegija taip pat jau pasisakė argumentuodama dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tačiau papildomai paminėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie Statybos inspekcijos fiksuotą savavališką statybą, o atsakovės kreipėsi dėl savo galimai pažeistų teisių tik kaip privatūs juridiniai asmenys gindami savo interesus, todėl ieškovei jokio draudimo naudotis ginčo statiniais nebuvo nustatyta, be to, šis atsakovių argumentas taip pat nėra susijęs su jų išimtinai nuosavybės teisės pažeidimais.
48. Svarbu pažymėti, kad išvadai daryti, jog savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį argumentus, šalių paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis yra konstatuota, kad nenustatyta, jog ieškovės ginčo statiniai iš esmės varžytų atsakovių nuosavybės teisę ar jos negalėtų savo turto naudoti pagal paskirtį.
49. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta viena iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų – savininko teisių pažeidimas, o pats pareikštas reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų dėl ginčo statinių pašalinimo.
Dėl procesinės baigties
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl ieškinio senaties, statybos teisėtumo vertinimo, tačiau toks pažeidimas neturėjo įtakos priimant iš esmės teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, nors ir kitais motyvais, konstatuoja, kad teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai res judicata galios neįgijo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant rezoliucinės dalies nuostatą dėl ieškinio senaties taikymo, o atsakovių apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovių apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos joms nepriteisiamos. Ieškovė prašo priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovių priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, po 1 452 Eur iš atsakovių UAB „Univesa“ ir UAB „Ktumi“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei V. B. firmai „Laverna”, juridinio asmens kodas 133891228, iš atsakovių UAB „Univesa”, juridinio asmens kodas 135527255, ir UAB „Ktumi“, juridinio asmens kodas 305444389, po 14 437,85 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei V. B. firmai „Laverna”, juridinio asmens kodas 133891228, iš atsakovių UAB „Univesa”, juridinio asmens kodas 135527255, ir UAB „Ktumi“, juridinio asmens kodas 305444389, po 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Alma Jurgelienė
Irena Stasiūnienė