Civilinė byla Nr. e2A-2368-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19456-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį (tikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotopus“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys V. D. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Ekotopus“ (toliau – atsakovė) sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus bei plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, euro padėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpą betonui maišyti; atsakovei šio įpareigojimo neįvykdžius geruoju, leisti ieškovei sutvarkyti ir pašalinti sklype esančias atliekas savo jėgomis atsakovės sąskaita, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai kartu su Lietuvos Respublika ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.6826 ha kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 30 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių (toliau – VMSA), nurodant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI / inspekcija), 2017 m. gegužės 16 d. atlikusi statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimą, 2017 m. gegužės 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.17)-FAK-1189, kuriame nustatyta, jog patikrinus statinius – ūkinius pastatus, – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jie yra sugriuvę, sunykę ir jų vietoje likusios tik statybinio laužo krūvos; statybinės atliekos užima apie 100 kv. m plotą. Atsižvelgiant į tai buvo prašoma nustatyti, kam priklauso statybinės atliekos bei statybinio laužo krūvos valstybiniame žemės sklype, minėtu adresu ir įpareigoti savininką sutvarkyti valstybinę žemę, o nenustačius paliktų statybinių atliekų savininko, – sutvarkyti minėtą žemės sklypą. VMSA savo atsakyme nurodė, kad vykdomas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, o šalia sklypo esančios statybinės atliekos bus pašalintos artimiausiu metu. Taip pat buvo kreiptasi ir kitas institucijas: 2017 m. birželio 2 d. –  į VTPSI, 2017 m. spalio 11 d. – į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus apskrities VPK) ir 2018 m. birželio  15 d. – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).  

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad, 2019 m. jai tapus minimo žemės sklypo dalies savininke, į sklypą nebuvo galimybės patekti, nes teritorija aptverta tvora, o ant vartų pakabinta spyna. Pastebėjus, kad sklype sandėliuojamos medicininės atliekos, buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Departamentas pripažinęs, kad skundas iš dalies pasitvirtino – sklype medicininių atliekų nerasta, tačiau rastos statybinės atliekos (taip pat ir pavojingos – asbesto lakštai), pasiūlyta ieškovei pačiai sutvarkyti atliekas. Siekiant patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantį žemės sklypą, buvo nupjauta buvusi spyna ir pakeista sava ir prie vartų pritvirtintas raštas, kad atsilieptų aptvertoje teritorijoje esančių daiktų (atliekų ir statybinių vagonėlių) savininkas. 2020 m. sausio 15 d. paskambinęs asmuo pareikalavo atrakinti vartus ir grasino nupjauti spyną. Paaiškinus, kad spyna pakabinta norint sklypą apsaugoti nuo šiukšlių, transporto priemonių statymo ir neteisėto naudojimo be savininkų žinios, vėliau paskambinusi moteris, prisistačiusi atsakovei atstovaujančia advokate, pranešė, kad tvora ir vartai yra atsakovės. Iš advokatės atsiųsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I‑2554-35/2018 matyti, kad atsakovė siekė bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype įregistruoti du nekilnojamojo turto objektus – asfalto aikštelę ir tvorą, bet jos skundas buvo atmestas. Nurodytus daiktus atsakovė laiko savo nuosavybe. Kitą dieną atvykus į sklypą – ieškovės spyna buvo nupjauta ir pakabinta nauja spyna. 2020 m. sausio 16 d. atsakovės advokatės elektroniniame laiške nurodyta, kad ieškovė negalėjo pakabinti savo spynos, nes sklypu ir toliau naudosis atsakovė, kadangi jame yra įmonės daiktai, o pati tvora yra atsakovės nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus m. 2 PK), kad būtų nustatytas pažeidėjas (-ai), užtvėręs sklypą ir pakabinęs spyną, ir jis patrauktas atsakomybėn, o taip pat įpareigota – nuimti spyną nuo vartų, kad savininkai galėtų laisvai naudotis teisėtai priklausančiu žemės sklypu bei išvalyti sklypą nuo šiukšlių ir atlyginti padarytą žalą gamtai. Vilniaus m. 2 PK 2020 m. sausio 23 d. rašte nurodyta, kad vartai priklauso atsakovei pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmimo–perdavimo aktą, 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, A. K. skirta administracinė nuobauda – piniginė bauda už savavaldžiavimą.    

4.       Ieškovės teigė, atsakovė bendraturčiams priklausančiu sklypu naudojasi penkerius metus, rakina teritoriją, nes joje laiko savo daiktus, todėl yra pagrindas manyti, kad visos atliekos ir šiukšlės, esančios toje teritorijoje, yra atsakovės ir sukauptos per tuos metus. Esamų atliekų bei daiktų kiekis ir sudėtis keičiasi, o sklypo teritorija užtverta tvora, kurią atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovė siūlė ieškovei nupirkti tvorą su vartais, asfaltuotą aikštelę, garažą ir kt. daiktus už 18 000 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad viešai prieinamoje svetainėje www.ekotopas.lt atsakovė prisistato kaip atliekų, taip pat ir medicininių bei pavojingų, tvarkytoja, taigi ji yra atliekų turėtoja pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 7 dalį, o pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį – atliekų turėtojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Todėl atsakovė privalo sutvarkyti sklype esančias atliekas ir jas pašalinti iš sklypo.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Evus LT“ prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė, kaip medicininių atliekų surinkimu užsiimanti licencijuota įmonė, minėtame žemės sklype 2015 m. gruodžio 1 d. įsigijo tam tikrus kiemo statinius – tvorą su vartais ir aikštelę. Iki 2020 m. sausio mėnesio tarp atsakovės, kitų asmenų (tame sklype vykdžiusių veiklą) ir sklypo savininkų nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu ar dėl savininkų teisių pažeidimų nebuvo. Nesutarimus nuo 2020 m. pradėjo eskaluoti ieškovė. Atsakovė nurodo, kad savo turimą aikštelę tvarkė, nors atliekos jai nepriklauso (2018–2019 m. kelis kartus išvežė aikštelėje buvusias ankstesnių naudotojų atliekas). Tapusi sklypo bendraturte, ieškovė neteisėtai apribojo prieigą prie aikštelės, savavališkai nuėmė nuo atsakovės vartų spyną ir pakeitė ją kita, o vėliau reikalavo sumokėti už ieškovės darbuotojo sugaištą laiką vartų atrakinimui. Atsakovė nurodo, kad žemės sklype niekada nelaikė jokių medicininių ir kitokių atliekų, nes surinktos medicininės atliekos nesandėliuojamos, nesaugomos ir netvarkomos, o yra pateikiamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Atsakovės teigimu, ieškovės nepagrįstai tvirtina, jog sklype yra medicininių atliekų ir jų kiekis kinta. Be to, atsakovės savavaldžiavimą paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo panaikintos A. K. nepagrįstai skirtos administracinės nuobaudos už savavaldžiavimą bei pasisakyta dėl netinkamų ieškovės veiksmų. Kitus ieškovės teiginius dėl sklype esančių medicininių atliekų paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis.

6.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė

7.       Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5757-808/2022 ieškinį atmetė.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Evus LT“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė; ieškovei kartu su trečiuoju asmeniu V. D. ir atsakove Lietuvos Respublika nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio žemės sklypo dalys. Ieškovei 2811/3413 dalys žemės sklypo priklauso 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu. Atsakovė 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 pagrindu įgijo konteinerinę patalpą, vielos tinklo tvorą, metalinius vartus, dvejus vartelius ir statybos asfalto aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktose nuotraukose matyti, kad teritorijoje yra įvairių atliekų. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-22-35 užfiksuota, kad minėtame žemės sklype yra sukrautos galimai buitinės šiukšlės, statybinės atliekos, naudotos padangos ir kt.; minėtoje teritorijoje stovi keli statiniai. Konstatuotos aplinkybės pagrįstos nuotraukomis ir vaizdo įrašu.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia aplinkybe, jog atsakovė naudojasi minimu žemės sklypu, aikštelė yra aptverta, o vartai užrakinti jai priklausančia spyna, taigi žemės sklype esančias atliekas atsakovė sandėliuoja kartu su kitais bendraturčiais. Todėl atsakovė, kaip atliekų tvarkytoja, pagal ATĮ privalo jas sutvarkyti. ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatų 7.5 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama ATĮ nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas atitinka ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką ir turi pareigą sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-789/2021).

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis rungimosi principu bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovei kilo pareiga įrodyti savo teiginių nurodytų aplinkybių pagrįstumą, kad žemės sklype esančios atliekos priklauso būtent atsakovei ir kuri jas privalo sutvarkyti (CPK 178 straipsnis).

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išanalizavęs bylos medžiagą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu (CPK 185 straipsnis), sprendžia, jog konkrečiu atveju ieškovė savo teiginius iš esmės grindė samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais apie atsakovės pareigas ieškovės atžvilgiu, ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent atsakovė turi būti laikoma atliekų turėtoja pagal ATĮ nuostatas (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad aikštelėje esančios atliekos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiklos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent ieškovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, turi pareigą pasirūpinti, kad jai priklausančiame žemės sklype esančios atliekos būtų pašalintos, t. y. užsiimti atliekų šalinimu pačiai, kaip tai numatyta ATĮ arba inicijuoti procedūras dėl atliekų pripažinimo bešeimininkėmis.

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad atsakovė yra atliekų turėtoja, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, jog ji pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises. Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5757-808/2022 bei ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės naudai naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                       Apeliantė laikosi teisinės pozicijos, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų ir vadovavosi teisės taikymo precedentu, suformuluotu teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su šia byla. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad netinkamo teisės precedento taikymas reiškia tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

16.2.                       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir 2018 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018 suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, pagal kurią, jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama ATĮ nuostatose. Nurodytose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą priteisimo. Akivaizdu, kad šio ginčo ratio decidendi nesutampa su teismo nurodytų precedentų ratio decidendi – bylų faktinės aplinkybės net nepanašios. Administracinio teismo nagrinėtose bylose kilusio ginčo sritis – rinkliava už buitines atliekas, kurias Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis apibrėžia kaip buitines (buityje susidarančias) atliekas. Tuo tarpu šios bylos ginčo dalykas nesusijęs su buitinių atliekų sutvarkymu ir išvežimu. Nuosekliai, teismo taikytas precedentas netaikytinas šiai bylai, nes ginčas negali būti sprendžiamas vadovaujantis buitinių atliekų sąvoka, samprata, teisės precedentais bei teisės aktais, reguliuojančiais buitinių atliekų surinkimą, tvarkymą ir apmokestinimą.

16.3.                       Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi teisės taikymo ir aiškinimo precedentu, suformuluotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-810-789/2021, kurioje teismas pasisakė, kad atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas atitinka ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką ir turi pareigą sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį. Tai vėlgi šiai bylai netinkamas precedentas. Esminis bylų skirtumas yra tas, kad administracinio teismo nagrinėtoje byloje atliekomis tiesiogiai buvo užterštas žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija gerokai skiriasi – atliekos yra sukauptos rakinamame ir saugomame statinyje, tvora ir rakinamais vartais aptvertoje asfaltuotoje aikštelėje. Taigi atliekomis tiesiogiai yra užterštas statinys. Tik netiesiogine prasme atliekos yra žemės sklype. Ieškovė pareiškė reikalavimą statinio turėtojui, valdytojui ir naudotojui, atsakovei, pašalinti tik tas atliekas, kurios yra atsakovės statinyje, asfaltuotoje aikštelėje. 

16.4.                       Pažymi, kad iš esmės ginčas kilęs ne dėl tiesiogiai žemės sklype, o dėl žemės sklype esančiame statinyje (aikštelėje) sukauptų atliekų. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė yra atliekų turėtoja. Todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė yra sklype esančio statinio, asfaltuotos aikštelės, aptvertos tvora ir rakinamais vartais, turėtoja, valdytoja ir naudotoja, bei yra aikštelėje esančio turto savininkė, yra svarbios ir esminės sprendžiant, kas šio konkretaus ginčo atveju laikytinas atliekų turėtoju – ar sklypo turėtojas, ar aikštelės turėtojas.

16.5.                       Nurodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindė CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokiu atveju ieškovei pakanka įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos.

16.6.                       Apeliantės įsitikinimu, ieškovė įrodė abi nurodytas aplinkybes. Ginčo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės tarp šalių nėra. Ginčo dėl to, kad ieškovei su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype atsakovė nuo 2015 metų turi, valdo ir naudoja statinį, asfaltuotą aikštelę su tvora, irgi nėra. Ši aplinkybė visiškai įrodyta, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl to, kad iki 2015 metų aikštelę su tvora valdė SR UAB „Senovė“, kuri šią dieną yra likviduota ir visos bankroto procedūros yra pasibaigusios. Aplinkybė, kad šios bylos ginčo objektas, atliekos, yra laikomos atsakovės turimame, valdomame ir naudojamame statinyje, asfaltuotoje aikštelėje, irgi įrodyta bei nustatyta įsiteisėjusia 2022 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Ieškovė neprivalo įrodinėti aplinkybės, kas tas atliekas pagamino, sukaupė ar atvežė, nes reikalavimas reiškiamas atliekų turėtojui, o ne gamintojui. Todėl ieškiniui pagrįsti pakanka įrodyti, kas yra statinio, kuris užterštas atliekomis, turėtojas, valdytojas ir naudotojas, nes ieškovės žemės sklypo tarša pasireiškia netiesiogiai, per statinio taršą. Kadangi visos išvardytos aplinkybės yra visiškai įrodytos, laikytina, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

16.7.                       Akcentuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos atsikirtimus apie tai, jog aikštelėje yra buvusios aikštelės savininkės SR UAB „Senovė“ sukauptos atliekos. Duomenų, kad bankroto procesas būtų buvęs neskaidrus, neteisėtas, įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovė nepateikė. Todėl teigia, kad bankroto administratorius, vykdydamas SR UAB „Senovė“ bankroto procedūras, įvykdė visus Įmonių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat ir pareigą sutvarkyti atliekas bei jas palaidoti (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punktas). Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog atsakovės turimame, valdomame ir naudojamame statinyje atliekas sukaupė kažkas kitas, tenka atsakovei, bet ne ieškovei. Reikalavimas tokius įrodymus pateikti ieškovei yra tolygus reikalavimui įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas ieškovei perkėlė neproporcingai didelę, neadekvačią įrodinėjimo naštą, kai tuo tarpu atsakovė apskritai nepateikė jokių jos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė daug anksčiau pradėjo valdyti sklype esantį statinį, nei ieškovė tapo žemės sklypo savininke.

16.8.                       Apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, iš ieškovės reikalavo pateikti daugiau įrodymų, nei ji gali pateikti, o atsakovę, statinio, kuriame sukauptos atliekos, turėtoją, valdytoją ir naudotoją, apskritai atleido nuo įrodinėjimo, nors nuo 2017 metų renkami ir su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 15 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-317; 2019-10-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-834-(14.49.81)), patvirtina, kad tos pačios atliekos asfaltuotoje aikštelėje užfiksuotos dar tuomet, kuomet ieškovė neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą. O tai pakankamai pagrindžia ieškovės poziciją, kad ieškovė negali būti laikoma atliekų turėtoja vien dėl to, kad tapo žemės sklypo savininke – daug svarbiau, kas yra statinio, kuriame sukauptos atliekos, savininkas.

16.9.                       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo principu (CK 1.5 straipsnis) ir priėjo prie logikai prieštaraujančios išvados, kad atsakovė, būdama statinio turėtoja, valdytoja ir naudotoja, neatsako už tai, kas yra jos valdomame statinyje, visą atsakomybės naštą dėl to perkeldamas ieškovei. Atsakovės teiginiai prieštarauja vienas kitam, prieštarauja logikos dėsniams, todėl turėjo būti įvertinti kritiškai CK 4.25 straipsnio 2 dalies kontekste. Nurodyta teisės norma daikto valdymą visų pirma apibrėžia kaip galėjimą paveikti daiktą pagal savo valią. Todėl negali būti taip, kad atsakovė statinį valdo, t. y. veikia jį pagal savo valią, ir kartu statinio nevaldo – neveikia pagal savo valią. Įvertinus tikimybių pusiausvyros principo aspektu, išvada, kad už tai, kas vyksta su statiniu, kas yra tame statinyje ir pan., atsako tas subjektas, kurio valioje statinys yra. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-19-265/2022 nustatyta, kad statinys, sklype esanti asfaltuota aikštelė su tvora, nuo 2015 metų yra atsakovės valioje. Nuosekliai, tai, kas yra statinyje, irgi yra atsakovės valioje. Jei atsakovė yra statinio turėtoja, valdo, naudoja statinį ir jį turi savo valioje, tai atsakovė yra ir atliekų, kurios yra tame statinyje, turėtoja, valdytoja ir naudotoja. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ne ieškovei, bet atsakovei. Būtent atsakovė turi pateikti įrodymus apie tai, kad turėdama statinį savo valioje ji neturi savo valioje to, kas yra tame statinyje. Tuo tarpu ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad turėdama, valdydama ir naudodama statinį atsakovė valdo ir tai, kas yra tame statinyje, nes nurodyta išvada nuosekliai seka iš CK 4.25 straipsnio 2 dalies normos.

16.10.                       Pabrėžia, kad priimdamas skundžiamą 2022 m. liepos 22 d. sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išvadas, nevertino ir netyrė ieškovės nurodytų esminių faktinių aplinkybių ir darė išvadą, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad aikštelėje esančios atliekos susidarė dėl atsakovės veiklos, nors ieškovė pabrėžtinai keletą kartų tiek žodžiu, tiek raštu akcentavo, kad ieškinys atsakovei reiškiamas ne dėl to, kad ji atliekas sukaupė, pagamino ar jos kitaip susidarė dėl atsakovės veiklos, o tuo pagrindu, kad atsakovė yra atliekų turėtoja, nes yra statinio, kuriame sukauptos atliekos, turėtoja.

17.        Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Ginčo esmė šioje byloje pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą nagrinėjant bylą iš naujo, kaip ir nagrinėjant bylą pirmą kartą, buvo klausimas, ar žemės sklype esančias ginčo atliekas sukaupė būtent atsakovė ir (arba) žemės sklype atliekos atsirado dėl atsakovės veikimo ar neveikimo.

17.2.                      Nurodo, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus, sudarė galimybes pateikti papildomus įrodymus. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovė sukaupė atliekas žemės sklype ir jame esančioje aikštelėje, ar kad tos atliekos susidarė ten iš atsakovės veikimo ar neveikimo. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė rėmėsi tik prielaidomis bei nepagrįstais įrodymais, teiginiais ir prašė teismą vertinti, jog, remiantis tikėtinumo taisykle, atliekas privalo sutvarkyti atsakovė.

17.3.                      Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė rėmėsi motyvais (iš esmės tik prielaidomis), jog atsakovė pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atitinka atliekų turėtojo sąvoką, nes (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 1 d. yra įsigijusi sklypo dalyje esančią aikštelę, konteinerinę patalpą, vielinę tvorą, vartus ir vartelius, ir dėl to ieškovės pozicija buvo, jog atsakovė yra atliekų turėtojas. Atsakovė įrodinėjo, kad įvairūs daiktai, buitinės atliekos ir statybinis šlamštas buvo žemės sklype dar iki to laiko, kai atsakovė įsigijo aikštelę, konteinerinę patalpą, vartus, vartelius ir vielinę tvorą. Pažymi, jog nuo pat ieškinio pareiškimo pradžios ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės sandoris dėl aikštelės, vartų, vartelių ir tvoros įsigijimo yra niekinis, ir kad atsakovė neteisėtai naudojosi žemės sklypu. Pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde staiga nusprendė pripažinti, jog atsakovė yra statinio (aikštelės) valdytojas, ir kad ieškovė reikalavo sutvarkyti aikštelę, o ne sklypą. Nors iš tiesų ieškovė nuolat akcentuodavo, jog atsakovė neturi jokių teisių žemės sklype, nes teismai nepripažino atsakovės reikalavimo registruoti kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įsigytą aikštelę kaip statinį. 

17.4.                      Pažymi, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė atliekas kaupė tik aikštelėje, ir kad ieškovė reikalavo pašalinti atliekas tik iš aikštelės. Nurodo, kad tokie apeliacinio skundo motyvai vertintini kritiškai, nes ieškovė pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo sutvarkymo ir reikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovę sutvarkyti ne aikštelę, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), netgi nurodė reikalavime sklypo unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovė aikštelę rakina, kontroliuoja, ten neįleidžia net žemės savininko.

17.5.                      Nurodo, kad nagrinėjant bylą iš naujo buvo išsiaiškintos aplinkybės, jog atsakovė dalyvauja medicininių atliekų tvarkymo procese tik tiek, kiek tai yra susiję su medicininių atliekų surinkimu iš medicinos įstaigų ir tokių atliekų tiesioginiu išvežimu iš paėmimo vietų medicininių atliekų tvarkytojams, o žemės sklype esantis statybinis šlamštas, įvairios atliekos sklype buvo dar iki tol, kaip atsakovė įsigijo aikštelę, kas akivaizdu iš ieškovės pateiktų į bylą nuotraukų, kuriose matyti, jog ant statybinio šlamšto krūvų užaugę ne tik krūmynai, bet ir medžiai.

17.6.                      Atliekų tvarkymo įstatymo prasme atsakovė nėra nei atliekų darytojas, nei atliekų turėtojas, nei atliekų laikytojas / saugotojas. Atsakovė atliekų tvarkymo procese dalyvauja tik kaip medicininių atliekų surinkėjas / vežėjas tam, kad jos iš karto būtų pervežtos galutiniam surinktų atliekų tvarkytojui be jokio atliekų kaupimo ar saugojimo. Jeigu tam tikras subjektas yra bendrąja prasme atliekų tvarkymo proceso dalyvis, bet jis niekaip nėra susijęs su konkrečiomis (ginčo) atliekomis, yra medicininių atliekų tvarkymo dalyvis, tai jam ir nekyla pareiga pagal Atliekų tvarkymo įstatymą tvarkyti sklypą nuo atliekų, su kuriomis tas subjektas nėra susijęs.

17.7.                      Nurodo, kad UAB „Ekotopas“ vykdo atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo atliekų tvarkytojui veiklą. Tai yra, surenka atliekas apvažiavimo būdu per Atliekų taisyklėse nustatytą terminą ir perduoda jas atliekų tvarkytojams iš karto po jų surinkimo. Atliekų laikymo ar saugojimo veiklos įmonė neturi teisės vykdyti. Tam yra reikalingas taršos leidimas. Medicininių atliekų UAB „Ekotopas“ nerūšiuoja, neišpakuoja, neperdirba, surenka jas iš medicinos įstaigų jau supakuotas į specialiai tam skirtus konteinerius / pakuotes. Todėl atsakovės vykdomoje atliekų tvarkymo grandinės dalyje, kuri yra atliekų surinkimas ir vežimas atliekų tvarkytojui, jokios atliekos nesusidaro.

17.8.                      Taip pat nurodo, kad atsakovei nekyla pareiga sutvarkyti žemės sklypą, nes statybinės ir kitokios atliekos žemės sklype atsirado ne dėl atsakovės veikimo ar neveikimo. Žemės sklypo sutvarkymas yra žemės savininko įstatymais nustatyta pareiga. Žemės savininkas arba pats tai atlieka savo lėšomis, arba gali pasinaudoti teisės aktais numatyta specialia (vieša) sklypo sutvarkymo procedūra. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kokia tai yra procedūra. Pažymi, kad būtent ieškovė ir trečiasis asmuo, kaip savininkai, turėjo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamą padalinį dėl žemės sklype esančių daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros ir (ar) turto / daiktų, esančių žemės sklype, pripažinimo atliekomis procedūros, kaip tai reglamentuoja LRV 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634, kuriuo yra patvirtinta bešeimininkio turto apskaitos, realizavimo, pripažinimo atliekomis ir kt. tvarka.

17.9.                      Pažymi, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bylų precedentais. Atsakovės nuomone, su tuo susiję apeliantės motyvai vertintini kritiškai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose buvo aiškinamas atliekų turėtojo sąvokos taikymas. Atliekų rūšis čia neturi reikšmės. Be to, atkreipia dėmesį, jog LVAT nutartis Nr. A810-789/2021 yra nurodoma ir 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2795-520/2021, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Evus LT“ skundas dėl Aplinkos apsaugos institucijos rašte nurodytos žemės sklypo savininko pareigos sutvarkyti žemės sklypą (nutarties 35 punktas). Atkreipia dėmesį, jog minėta administracinė byla kilo iš UAB „Evus LT“ skundo policijai, jog UAB „Ekotopas“ laiko ir sandėliuoja žemės sklype medicinines pavojingas ir kitokias atliekas.

17.10.                      Atsakovės nuomone, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog bankrutavusi SR UAB „Senovė“ turėjo sutvarkyti aikštelę, ir kad pagal bankroto procedūras neva tai neįmanoma, kad nesutvarkytų, nes bankroto administratorius privalėjo sutvarkyti ir atliekas, neturi reikšmės šioje byloje. Bankrutavusi SR UAB „Senovė“ buvo išregistruota kaip likviduota dėl bankroto tik 2019 m. sausio 22 d. Jeigu nuo 2017 m. iki 2019 m. vyko įvairūs tikrinimai, tai tikrinančios institucijos būtų tyrusios ir aplinkybes, ar tame sklype esančios atliekos yra sukauptos SR UAB „Senovė“ įmonės, ir būtų įpareigojusios SR UAB „Senovė“ (ar jos bankroto administratorių) atliekas sutvarkyti. Atsakovės nuomone, jog šiame žemės sklype faktiškai savo veiklą iki sklypas buvo atkurtas vykdė įvairūs asmenys, pats sklypas visuomet buvo ir tebėra pramoninės sandėliavimo paskirties, todėl nustatyti, kada tos atliekos susikaupė žemės sklype, akivaizdu, negalėjo net tikrinimus ir tyrimus galinčios atlikti įgaliotos valstybės institucijos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20.       Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl ginčo esmės.

21.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

22.       Ieškovė savo teisių pažeidimą įrodinėja nurodytais argumentais, kad atsakovė UAB „Ekotopas“ daugiau kaip penkerius metus naudojasi ginčo žemės sklype esančia tvora aptverta teritorija ir joje laiko (sandėliuoja) atliekas ir šiukšles. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad sklypo teritorija, kurioje laikomos įvairios atliekos, yra užtverta tvora, kurią, ieškovės teigimu, UAB „Ekotopas“ nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe, vartai yra rakinami UAB „Ekotopas“ priklausančia spyna, aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, jau penkerius metus teritorija išimtinai naudojasi UAB „Ekotopas“. Ieškovė, remdamasi tuo, kad sklypu penkerius metus naudojasi atsakovė UAB „Ekotopas“, teritoriją visą tą laiką buvo užrakinusi, teigia, jog ginčo žemės sklypo aptvertoje dalyje laikomos atliekos priklauso atsakovei UAB „Ekotopas“, t. y. atsakovė atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą atliekų turėtojo apibrėžimą – atsakovė ieškovei su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype sandėliuoja atliekas.

Dėl atliekų sutvarkymo.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Evus LT“ yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtė; ieškovei UAB „Evus LT“, taip pat V. D. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio žemės sklypo dalys. Ieškovei 2811/3413 dalys žemės sklypo priklauso 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu.

24.       Iš byloje esančios 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo­ – pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 duomenų nustatyta, kad šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Ekotopas“, kaip pirkėja, įgijo iš pardavėjos SR UAB „Senovė“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotas turtas : 2005 m. statybos „konteinerinė patalpa“, 1991 m. statybos vielos tinklo tvora, 1991 m. statybos metaliniai vartai ir dveji varteliai bei 1991 m. statybos asfalto aikštelė. Byloje esančio tarp BUAB „Senovė“ ir UAB „Ekotopas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. sudaryto turto priėmimo­ – perdavimo akto duomenimis UAB „Ekotopas“ pagal inventorinę bylą Nr. 13/53376 perduotas ginčo žemės sklype esantis turtas: „konteinerinė patalpa“ (statybos metai – 2005 m.), tvora (statybos metai – 1991 m.), vartai ir dveji varteliai (statybos metai – 1991 m.), elektros įvado spinta. Byloje esančiose ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuotos asfaltuotoje teritorijoje esančios ieškinyje nurodytos įvairaus pobūdžio atliekos (įvairios statybinės medžiagos ir daiktai). Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. rašto Nr. (18.8.)-AD5-1992 turinio matyti, kad išnagrinėjus UAB „Evus LT“ skundą buvo nustatyta, jog skundas pasitvirtino iš dalies – 2020 m. sausio 20 d. apžiūros metu sklype medicininių atliekų nenustatyta, tačiau užfiksuotos statybinės atliekos, tarp jų ir pavojingosios atliekos – asbesto lakštai.  

25.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atliekos sukauptos tvora ir vartais aptvertoje asfaltuotoje aikštelėje, kuri priklauso UAB „Ekotopas“. Asfaltuotą aikštelę ir aikštelę juosiančią vielinio tinklo tvorą su vartais ir varteliais atsakovė UAB „Ekotopas” 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1 pagrindu įsigijo iš pardavėjos SR UAB “Senovė”. Pažymėtina, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog statiniu (asfalto aikštele) naudojasi nuo 2015 metų. Bylos duomenimis atsakovė aikštelę saugo, aikštelės vartai yra rakinami. Byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akto Nr. 49ŽN-317 duomenimis, jau 2017 m. ginčo žemės sklype vieline tvora aptvertoje teritorijoje buvo užfiksuotos sukrautos statybinės medžiagos. Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus rašto Nr. A51‑54064/17(2.9.3.19-UK2) „Dėl atliekų sklype (duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad dalis atliekų iš minėto sklypo buvo išvežtos kaip galbūt bešeimininkės atliekos.

27.       Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atliekos yra sukauptos rakinamame ir saugomame statinyje, tvora ir rakinamais vartais aptvertoje asfaltuotoje aikštelėje, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog atliekos, šiukšlės bei aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“. Minėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę. Kartu pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įstatymo reikalavimais, bet ir remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra įrodytos, o atsakovės nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą motyvai nesudaro pagrindo priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

28.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, įpareigojant atsakovę sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas (CK 4.98 straipsnis). Šiam įpareigojimui atlikti nustatomas 2 mėnesių terminas, kuris, kolegijos vertinimu, yra protingas ir pakankamas numatytiems veiksmams atlikti. Pažymėtina, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties.

29.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

30.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.

32.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.

33.       Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant jos patirtas išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 1 600 Eur už ieškinio parengimą; už atstovavimą 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje - 150 Eur; už atstovavimą 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje-  150 Eur; už rašytinius paaiškinamus -  500 Eur; 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

34.       Taip pat ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti papildomai 50 Eur bylinėjimosi išlaidų,  t. y. už matininko, dalyvavusio faktinių aplinkybių konstatavime, paslaugas bei įrodymų siuntimo teismui išlaidas patvirtinantį pašto kvitą – 1,40 Eur.

35.       Teismas pažymi, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). 

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės išlaidos, susijusios su  matininko dalyvavimu konstatuojant faktines aplinkybes, nėra perteklinės  bei turėjo įtaką priimant ieškovei palankų teismo sprendimą.

37.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 598,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punkto nuostatas už ieškinį numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą – 3 995, 25 Eur (1 598,10 Eur x 2,5).

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama. Be to, ieškovė sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei priteisiama 2 526,00 Eur (1 600 Eur už ieškinį + 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose + už rašytinius paaiškinimus 500 Eur + 75,00 Eur žyminis mokestis + 51 įrodymų pateikimas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

39.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 9,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo bylinėjimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

41.       Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieškovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.

42.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 769 Eur dydžio išlaidas, t. y. už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1258-592/2021 parengimą – 1 800 Eur ir 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą; už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo parengimą – 800 Eur ir 94 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

43.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2022 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 729,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9.punkto nuostatas už apeliacinį skundą numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už apeliacinio skundo parengimą – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5).

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 2 600 Eur (1800 Eur + 800 Eur už apeliacinius skundus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovės prašymas tenkinamas. Be to, ieškovei priteisiama ir 169,00 Eur (75,00 Eur + 94,00 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Taigi, ieškovei iš viso priteisiama 2 769,00 Eur (2 600 Eur + 169,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti per 2 (du) mėnesius atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines atliekas (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus, betono plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, euro padėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpą betonui maišyti.  

Atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, įpareigojimo neįvykdžius geruoju, leisti ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias atliekas savo jėgomis atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Ekotopas“ sąskaita. 

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 2 526,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 2 769,00 Eur (du tūkstančius septynis imtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 9,64 Eur (devynis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

.