Administracinė byla Nr. I-6264-739/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01229-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 7 d. buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu, kada jam reikia, ir iki skundo padavimo dienos jam nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija. Dėl savo pažeidžiamų teisių jis žodžiu ir raštu teikė pretenzijas atsakovės atstovui, tačiau atsakovas pažeidimų nepašalino. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais (toliau taksofonas vadinamas ir telefonu) grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes šiame grafike nurodytu laiku jo artimieji ir kiti asmenys negali kalbėti telefonu. 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo. Kalbant telefonu, nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, pro kurį praeidavo visi nuteistieji. Todėl jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kurias galimi konfliktai. Telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be pertvarų, tad jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus. Tad tokia skambučių galimybė jo netenkino ir buvo pažeista jo teisė į pokalbio privatumą. Apskritai nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija. Tai labiausiai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant pašnekovą. Tokios galimybės neužtikrinimas jam sukėlė didelę dvasinę kančią. Atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki šiol ši paslauga nevykdoma. Dėl visų šių pažeidimų 2019 m. balandžio 18 d. jis parašė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau šis skundą persiuntė svarstyti į Pravieniškių PN-AK, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai jį pasikvietę paaiškino, kad šių problemų negali išspręsti, nes nėra patalpų skambinimo aparatams ir internetinei telefonijai, neskiriamas finansavimas. Pareiškėjas teigė dėl tokių kalinimo sąlygų patyręs dvasinę kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą. Prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 43) nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepimu. Teigė, kad telefonai nebuvo atskirti pertvara, tai matyti ir iš fotografijų. Be to, koridoriuje, kuriame jie buvo, praeidavo daug žmonių, dėl to nebuvo privatumo. Pareigūnai nebūdavo koridoriuje – jie būdavo praleidimo posto patalpose, tuo tarpu kiti nuteistieji keldavo konfliktines situacijas, tad jo saugumas pokalbio metu nebuvo garantuojamas. Pagal skambinimo grafiką jis negalėdavo paskambinti penktadienį ir sekmadienį, o kitomis dienomis galėdavo paskambinti ne tuo laiku, kada jam reikėjo, be to, fiziškai nespėdavo visi paskambinti, nes skambinimui skirtas trumpas laikas. Atsakovės atstovo argumentas, kad jam (pareiškėjui) suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, neatitinka tikrovės, nes dėl šių problemų ne vienas nuteistasis kreipėsi į teismą gindamas savo teises, ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam ir kitiems nuteistiesiems leidžiama naudotis internetine telefonija, ir prašė išreikalauti nuteistųjų, skambinusių internetine telefonija, registracijos žurnalo kopiją. Teigė, kad jis sutiko sustabdyti savo 2019 m. balandžio 18 d. skundo Kalėjimų departamentui svarstymą, suprasdamas, kad pareigūnai savarankiškai šios problemos neišspręs, ir nenorėdamas patirti spaudimą.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–14) nurodė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę po 15 min. paskambinti telefonu. Konfidencialumas ir saugumas pokalbių metu užtikrinamas, kadangi nuteistųjų, norinčių paskambinti, skaičių prie taksofonų reguliuoja ir tvarką prižiūri pataisos namuose tarnybą vykdantys pareigūnai. Vadovaujantis teisės normomis, pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju dalyvauja ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas. 1-ame ir 2-ame sektoriuje yra galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių skundo dalyką nagrinėti ir tinkamai nustatyti, kurios pamainos metu buvo pažeista jo teisė, nenurodė jokių konkrečių asmenų pavardžių, kurie būtų trukdė pareiškėjui kalbėti telefonu ar klausęsi jo telefoninių pokalbių, nenurodė tikslių datų, kada tai buvo. Be to, teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. S-23767 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 59) paaiškino, kad pareiškėjas 1-ame sektoriuje galėjo naudotis telefonu du kartus per savaitę, kaip numato teisės norma. 1-ame sektoriuje buvo 7 taksofono aparatai. Nuteistieji jais naudojosi pagal patvirtintą grafiką. Grafikas sudarytas tam, kad nesusidarytų eilės. Paaiškino, kad pareiškėjas 2-ame sektoriuje galėjo paskambinti bet kurią grafike nurodytą dieną, jeigu išreiškė norą administracijai. Pateikė informaciją, kiek būriuose buvo nuteistųjų, kurie galėjo naudotis telefonais 2-ame sektoriuje. Atsakovės atstovas 2019 m. spalio 7 d. rašte Nr. S-24522 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 68) pateikė informaciją, kiek būriuose buvo nuteistųjų, kurie galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo išreikšti norą pasinaudoti teise paskambinti telefonu. Noro neišreiškus, tokia galimybė nesuteikiama. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu, kada jam reikia, ir nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas: nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d. – Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – ir 2-as sektorius) (su pertraukomis, nes išvykdavo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 15, 20); nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir 1-as sektorius) (su pertrauka, nes buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 16, 21); nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. – 2-ame sektoriuje (b. l. 15); nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (iki skundo išsiuntimo datos (b. l. 4)) – 1-ame sektoriuje (su pertraukomis, nes išvykdavo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 16, 83). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skundėsi tuo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu kada jam reikia; nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes grafike nurodytu laiku artimieji ir kiti asmenys negali kalbėti telefonu; be to, 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiems nuteistiesiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo (b. l. 1).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, ir Taisyklės) 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.
Pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 11, 20–22, 69), per savaitę turėjo teisę pakalbėti telefonu du kartus po 15 min. (BVK 73 straipsnio 4 punktas, 102 straipsnio 2 dalis). Į bylą yra pateiktas pareiškėjo nurodytas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto, laikinai einančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas, patvirtintas 2019 m. vasario 13 d. Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais 1-ame sektoriuje grafikas Nr. 41-2295 (b. l. 23) (toliau – ir grafikas Nr. 41-2295). Pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai galiojo šis grafikas, buvo 1-o sektoriaus 3-ame būryje (b. l. 21). Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu kada jam reikia, nurodė tik vieną grafiką – Nr. 41-2295, kuris buvo netinkamas, ir nurodė tik aplinkybes, kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu 3-ame būryje pagal šį grafiką (b. l. 1), tuo tarpu jokių konkrečių aplinkybių, ar jis galėjo, ar negalėjo pasinaudoti telefonu kada jam reikia būdamas kituose būriuose, nenurodė. Pareiškėjui nesiskundus dėl kitų būrių, byloje nagrinėtinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi telefonu 3-ame būryje pagal grafiką Nr. 41-2295.
Nors grafike Nr. 41-2295 yra duomenys, kad 3-o būrio nuteistieji naudojasi taksofonu penkis kartus per savaitę (b. l. 23), tačiau atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“, Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas pažymoje paaiškino, kad pareiškėjas 1-ame sektoriuje (taigi, ir 3-ame būryje) galėjo naudotis telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59–60), t. y. pagal aptartas teisės normas. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (b. l. 48–55) (toliau – Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas), nei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-533 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas (b. l. 61–66) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas, ir Aprašas) (pastarieji du teisės aktai galiojo dalį ginčo laikotarpiu) nenumato pareigos pataisos įstaigai sudarant nuteistųjų naudojimosi telefonu grafiką, nustatant naudojimosi telefonu laiką, šį grafiką priderinti prie nuteistųjų pageidaujamo laiko, t. y. sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti telefonu jų pageidaujamu laiku. Iš grafiko Nr. 41-2295 (b. l. 23) matyti, kad 3-o būrio nuteistiesiems skirtas laikas pokalbiams telefonu pirmadieniais–ketvirtadieniais ir šeštadieniais, t. y. penkias dienas per savaitę, ir skirtingomis valandomis (nuo 10.30 val., nuo 15.30 val., nuo 19.30 val., nuo 20.15 val.). Atsižvelgdamas ir į tai, kad teisės normos nenustato pataisos įstaigai pareigos naudojimosi telefonu grafiką priderinti prie pareiškėjo (nuteistojo) pageidaujamų valandų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas (kartu su savo artimaisiais ir bičiuliais), jeigu norėjo pasikalbėti telefonu, turėjo prisitaikyti prie grafiko Nr. 41-2295, rasdamas iš šio grafiko jam tinkamas valandas paskambinti.
Kaip jau rašyta, pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, kad pagal grafiką Nr. 41-2295 fiziškai visi nuteistieji (taigi, ir jis) nespėdavo paskambinti telefonu.
Į bylą yra pateikta pareiškėjo skambinimo išklotinė. Dalis jos duomenų (b. l. 71–83) yra ne ginčo laikotarpio, todėl bylai nėra aktualūs. Susipažinus su šios išklotinės ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 83–90), matyti, kad pareiškėjas ne visada paskambindavo telefonu du kartus per savaitę. Tačiau vien tokiais išklotinės duomenimis remiantis, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, kadangi išklotinėje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepasinaudodavo telefonu. Pažymėtina tai, kad pats pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jo netenkino tokia skambučių galimybė, kai neužtikrinamas privatumas kalbant telefonu, taip pat nurodė, kad jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kurias galimi konfliktai (b. l. 1). Tad pareiškėjas galimai neskambino dėl jo nurodyto privatumo ir saugumo kalbant telefonu neužtikrinimo, o ne dėl to, kad nespėdavo paskambinti.
Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas pažymoje patvirtino, kad pareiškėjas 1-ame ir 2-ame sektoriuose galėjo pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59, 22). Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ ir 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė pažymoje paaiškino, kad nuteistųjų skambinimo taksofono aparatais grafikai yra sudaryti tam, kad nesusidarytų eilės ir nuteistiesiems nereikėtų ilgai laukti, norint paskambinti taksofono aparatu; jie sudaryti siekiant, kad visi nuteistieji turėtų vienodas galimybes skambinti (b. l. 59, 21). Vyriausioji specialistė šioje pažymoje, be to, paaiškino, kad minėti grafikai yra sudaryti atsižvelgiant į esančių būriuose nuteistųjų skaičių (b. l. 21).
Nors pareiškėjas skunde ir teigė, kad vienu telefonu naudodavosi 1–3 būrių nuteistieji (b. l. 1), grafiko Nr. 41-2295 duomenys tik iš dalies tai patvirtina, kadangi iš jo matyti, kad pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais telefonu naudotis vienu metu buvo skirtas laikas vien tik 3-o būrio nuteistiesiems, ir tik trečiadieniais ir šeštadieniais – 3-o būrio nuteistiesiems kartu su 1-o būrio nuteistaisiais, tuo tarpu 2-o būrio nuteistieji išvis nesinaudodavo tuo pačiu telefonu su 3-u ir 1-u būriu (b. l. 23). Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistųjų pokalbiams telefonu pagal grafiką Nr. 41-2295 buvo skirtos tik 45 min. (b. l. 1), grafiko Nr. 41-2295 duomenys tik iš dalies tai patvirtina, kadangi iš jo matyti, kad pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais 3-o būrio nuteistiesiems buvo skirtas laikas kalbėti telefonu po 1 val. 30 min., trečiadieniais 3-o būrio nuteistiesiems kartu su 1-u būriu – taip pat 1 val. 30 min., ir tik šeštadieniais 3-o būrio nuteistiesiems kartu su 1-būriu – 45 min. (b. l. 23). Kaip jau rašyta, pareiškėjas pagal grafiką Nr. 41-2295 galėjo paskambinti telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59–60). Tad tuo atveju, jeigu pareiškėjas skambindavo telefonu šeštadienį (kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirtos 45 min.), jis turėjo teisę paskambinti telefonu dar kitą savaitės dieną, kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirta daugiau laiko – 1 val. 30 min.
Bylos duomenimis, 1-ame sektoriuje buvo 7 taksofono aparatai, kuriais nuteistieji naudojosi pagal patvirtintą nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais grafiką (b. l. 59–60), t. y. grafiką Nr. 41-2295. Teismas pažymi, kad teisės aktai pataisos įstaigai nenustato pareigos įrengti konkretų telefonų skaičių. Atsakovės atstovas yra pateikęs duomenis, kad 3-ame būryje (2019 m. sausio 16 d. duomenimis) buvo 26 nuteistieji, toks nuteistųjų skaičius galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje (b. l. 68–69). Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų buvo 1-ame būryje (kuris kartu su 3-u būriu naudodavosi telefonu), todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad 1-ame, 3-ame būriuose iš viso buvo 80 nuteistųjų (b. l. 1), ir sprendžia, kad trečiadieniais ir šeštadieniais, kai pagal grafiką Nr. 41-2295 3-o būrio nuteistieji naudodavosi telefonais vienu metu su 1-o būrio nuteistaisiais (b. l. 23), iš viso būdavo 80 nuteistųjų. Teismas, atsižvelgdamas į tokius duomenis, kad pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais (po 1 val. 30 min.) 7 telefono aparatais naudojosi 26 3-io būrio nuteistieji, trečiadieniais (1 val. 30 min.) paminėtais telefono aparatais naudojosi 80 3-o ir 1-o būrio nuteistųjų, šeštadieniais (45 min.) paminėtais telefono aparatais naudojosi taip pat 80 3-o ir 1-o būrio nuteistųjų, daro išvadą, kad tokiu būdu pirmadieniais telefonu galėtų pakalbėti 42 nuteistieji (90 min. / 15 (vienam nuteistajam skirtas laikas) = 6 nuteistieji x 7 telefonai), antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – tiek pat, šeštadieniais – 21 nuteistasis (45 min. / 15 = 3 x 7). Tad susumavus šiuos nuteistųjų skaičius, gaunama 189 nuteistųjų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi teisę pakalbėti telefonu du kartus per savaitę, šis nuteistųjų skaičius mažintinas perpus. Tad teismas sprendžia, kad 95 nuteistieji aptarta tvarka (3-o būrio nuteistieji, arba 3-as būrys kartu su 1-u būriu) galėtų pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę po 15 min. Tad atsižvelgiant į tokius duomenis, į minėtus atsakovės atstovo, 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės paaiškinimus, kad grafikai sudaryti siekiant, kad visi nuteistieji turėtų vienodas galimybes paskambinti, ir atsižvelgiant į būriuose esančių nuteistųjų skaičių, teismo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėjui būnant 3-ame būryje, pagal grafiką Nr. 41-2295 jam buvo skirta laiko pakalbėti telefonu 2 kartus per savaitę po 15 min., pagal aptartų teisės normų reikalavimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui buvo pateikęs 2019 m. balandžio 18 d. skundą, kuriame kėlė klausimą ir dėl to, kad jam dėl tokio grafiko Nr. 41-2295 nesudaryta galimybė paskambinti telefonu patogiu laiku, tačiau nenurodė, kad jis nespėja paskambinti telefonu. Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, tačiau pareiškėjas jai 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą raštu nenagrinėti skundo, nes jokių problemų jis neturi. Pareiškėjui taip nurodžius, Pravieniškių PN-AK minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimą baigė ir administracinę procedūrą nutraukė (b. l. 3, 26–31). Tad jis nėra aktualus ir šiai administracinei bylai. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai darė spaudimą pareiškėjui, siekdami, kad jis pateiktų prašymą nenagrinėti minėto skundo. Kitas pareiškėjo skundas, kuris buvo pateiktas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai – 2018 m. liepos 26 d. skundas, kuriame kelti klausimai dėl prekių pataisos namų parduotuvėje kokybės ir jų kainų, ir dėl skambinimui telefonu nebuvimo minėtoje parduotuvėje (b. l. 32–35) – taip pat nėra aktualus šiai bylai, nes pareiškėjas šioje byloje nesiskundė dėl tokių aplinkybių. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiškėjas turėjo išreikšti norą pasinaudoti teise paskambinti telefonu. Noro neišreiškus, tokia galimybė nesuteikiama (b. l. 68, 59). Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo prašymus ar skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, nėra duomenų, jog pareiškėjas, nespėjęs grafike nustatytu laiku pakalbėti telefonu, pranešė apie tai Pravieniškių PN-AK administracijai, prašė suteikti jam galimybę pakalbėti telefonu, o ši nesprendė šios problemos, atsisakė tenkinti tokį jo prašymą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu, nes byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pakalbėti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte, 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis negalėjo pasinaudoti telefonu, nes buvo nepatogus skambinimo grafikas, per mažai skirta tam laiko, per daug norinčiųjų paskambinti, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad kalbant telefonu, nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be jokių pertvarkų, pro tą koridorių praeidavo visi nuteistieji kur nors eidami; dėl tokio telefonų įrengimo jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus; pareigūnai niekada nebūdavo koridoriuje – jie būdavo praleidimo posto patalpose, tuo tarpu kiti nuteistieji keldavo konfliktines situacijas, tad jo saugumas nebuvo garantuojamas (b. l. 1, 43).
BVK 102 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Atsakovės atstovas ir pareiškėjas į bylą pateikė fotografijas (jų kopijas), kuriose užfiksuotas dalies 1-ame ir 2-ame sektoriuose įrengtų telefono aparatų vaizdas (b. l. 36–38, 44), iš kurių iš tiesų matyti, kad šie telefono aparatai įrengti koridoriuje, vienas prie kito, neatskirti pertvaromis. Tačiau teismas pažymi, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (b. l. 48–55), nei Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas (b. l. 61–66) (pastarieji du teisės aktai galiojo dalį ginčo laikotarpiu) nereglamentuoja patalpų, kuriose yra telefonai skirti nuteistiesiems, įrengimo ypatumų, ir nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefono aparatus atskiroje patalpoje ar juos atitverti vieną nuo kito. Minėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinto Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo 21.1 papunktis tik numato, kad suimtieji ar nuteistieji skambinti gali iš gyvenamuosiuose korpusuose ar kitoje vietoje įrengtų telefono aparatų (b. l. 65).
Dėl privatumo ir saugumo užtikrinimo atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė pažymoje (b. l. 21) patvirtino, kad konfidencialumas ir saugumas pokalbių metu yra užtikrinami, kadangi nuteistųjų, norinčių paskambinti, kiekį prie taksofonų reguliuoja ir tvarką prižiūri pataisos namuose tarnybą vykdantys pareigūnai. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas pažymoje (b. l. 22) taip pat patvirtino, kad pokalbių metu pareiškėjo saugumas ir privatumas buvo užtikrinamas pataisos įstaigoje tarnybą vykdančių pareigūnų. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad siekiant įgyvendinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinto Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo 21.3 papunkčio (kuris numato, kad prieš suteikiant suimtajam ar nuteistajam telefoninį pokalbį, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas identifikavęs suimtąjį ar nuteistąjį, leidžia jam paskambinti ir kalbėti telefonu; šis pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis ar nuteistasis, numerį (b. l. 65)), 21.5 papunkčio (kuris numato, kad jei pokalbio metu suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką ar nevykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, telefoninis pokalbis nutraukiamas (b. l. 65)) nuostatas, pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju dalyvauja ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas (b. l. 11).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad pareigūnų nebūdavo koridoriuje (b. l. 43), pareiškėjas nenurodė, kada tai buvo, ir jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK administracijos nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo privatumą ir saugumą kalbant telefonu užtikrino pataisos įstaigos pareigūnai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo saugumui kalbant telefonu koridoriuje buvo kilusi grėsmė iš kitų nuteistųjų pusės, kaip jis teigė (b. l. 1, 43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių nenurodė – kurie nuteistieji kėlė jam grėsmę ir kada. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl skunde keliamų problemų jis kreipėsi su 2019 m. balandžio 18 d. skundu į Kalėjimų departamentą (b. l. 2), tačiau, kaip jau rašyta, minimas pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundas nagrinėjamai bylai nėra aktualus, kadangi administracinė procedūra pagal šį skundą Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje buvo nutraukta, pareiškėjui pateikus prašymą jo nenagrinėti. Be to, jame pareiškėjas nekėlė klausimo dėl saugumo neužtikrinimo (b. l. 29–30). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė skundą ar kitaip kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo saugumui kilusios grėsmės iš kitų nuteistųjų pusės, o administracija į tai nereagavo ir nesiėmė priemonių išspręsti šią problemą.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo ir saugumo neužtikrinimo kalbant telefonu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija; teigė, kad tai labiausiai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant pašnekovą; teigė, kad atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su UAB „CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki šiol ši paslauga nevykdoma (b. l. 1–2); teigė, kad atsakovės atstovo argumentas, kad jam (pareiškėjui) suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, neatitinka tikrovės (b. l. 43).
Teismas pažymi, kad tai, jog kiti nuteistieji dėl galimybės naudotis internetine telefonija kreipėsi į teismą gindami savo teises, kaip teigė pareiškėjas atsikirtime (b. l. 43), nėra susiję su šia byla, kadangi šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo, o ne kitų nuteistųjų reikalavimas. Pareiškėjo atsikirtime pateiktas prašymas išreikalauti iš atsakovės atstovo įrodymą – nuteistųjų, skambinusių internetine telefonija, registracijos žurnalo kopiją, ir ją atsiųsti pareiškėjui susipažinti (b. l. 43) 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi buvo atmestas (b. l. 47). Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 7-2241, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. skundą, iš tiesų yra nurodyta, kad su UAB CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl taksofono sistemų ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (b. l. 32).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas, be to, nustato, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, ne kartą konstatavo, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019, 2019 m. vasario 27 d. administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).
Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 11), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės paaiškinimų pažymoje (b. l. 21), Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojų paaiškinimų pažymoje (b. l. 22) ir teismui pateikto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-533 kopijos (b. l. 61–66) matyti, kad šiuo metu Pravieniškių PN-AK 1-ame ir 2-ame sektoriuje nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių tvarką nustato minėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas (b. l. 61–66). Tad iš paminėtų bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėjui galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba) atsirado, įsigaliojus šiam 2018 m. spalio 18 d. įsakymu patvirtintam Aprašui, t. y. pareiškėjui tokia galimybė buvo tik dalį ginčo laikotarpio. Tai, kad iki tol pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pakalbėti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte, 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, kaip jau rašyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks nuteistojo bendravimas su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Jau įsigaliojus minėtam 2018 m. spalio 18 d. įsakymu patvirtintam Aprašui, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija. Iš šio Aprašo 22 punkto nuostatų matyti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas vaizdo skambučių įrangos pagalba yra organizuojamas nustatyta tvarka – suimtasis ar nuteistasis turi pateikti Resocializacijos skyriaus specialistui rašytinį prašymą, po to organizuojamas suimtojo ar nuteistojo pokalbis vaizdo skambučių įrangos pagalba (b. l. 65–66).
Bylos duomenimis, pareiškėjas Kalėjimų departamentui buvo pateikęs 2019 m. balandžio 18 d. skundą (t. y. jau įsigaliojus Aprašui), kuriame kėlė klausimą ir dėl to, kad Pravieniškių PN-AK nevykdomi pokalbiai vaizdo skambučių įrangos pagalba, ir jis negali pasinaudoti šia savo teise, tačiau, kaip jau rašyta, po to pateikė prašymą nenagrinėti skundo, nes jokių problemų jis neturi, todėl administracinė procedūra pagal šį skundą buvo nutraukta (b. l. 3, 26–31), todėl minėtas pareiškėjo skundas nėra aktualus ir šiai administracinei bylai. Pareiškėjas, nors ir teigė skunde, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija (b. l. 1), kad dėl savo pažeidžiamų teisių jis žodžiu ir raštu teikė pretenzijas atsakovės atstovui (b. l. 1), tačiau nenurodė, su kokiais dar skundais ar prašymais (išskyrus paminėtą) jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, ir kada kreipėsi. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas įsigaliojus šiam Aprašui kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją Aprašo nustatyta tvarka, prašydamas suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba, ar kad kreipėsi su kitais skundais (išskyrus paminėtą) dėl tokios galimybės nesuteikimo. Pareiškėjas to nenurodė ir duomenų nepateikė. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį pareiškėjo prašymą suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ir iki Aprašo įsigaliojimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu ar skundu dėl pokalbio vaizdo skambučių įrangos pagalba. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl galimybės naudotis internetine telefonija nesuteikimo.
Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus ar psichologus dėl dvasinės kančios, bendravimo galimybių sumažėjimo, orumo pažeminimo, kuriuos jis nurodė patyręs dėl tokių kalinimo sąlygų (b. l. 2). Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo medicininio pažymėjimo (b. l. 17) duomenimis, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros skyriaus medikus dėl sveikatos sutrikimų, kildinamų iš teisės į telefoninius pokalbius pažeidimo. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus ir 2-sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologų pažymų (b. l. 18–19) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinių sunkumų, kildinamų iš teisės į telefoninius pokalbius pažeidimo, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalia Pranckienė