Civilinė byla Nr. 2-69-540/2012
Teisminio proceso Nr.2-21-3-00531-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2., 44.1., 116.1.
(S)
KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. birželio 4 d.
Kaunas
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovo bendruomenės centro „Sėmenėlė“ atstovui A. Š., atsakovės ŽŪB „Vyčia“ atstovams A. U., adv. E.Jautakiui, tretiesiems asmenims Romualdui J. Ž., Stanislavai L. Ž., D. Š., Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Rasai Zymonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bendruomenės centro „Sėmenėlė“ patikslintą ieškinį atsakovei ŽŪB „Vyčia“ ir tretiesiems asmenims Romualdui J. Ž., Stanislavai L. Ž., A. R., D. Š., K. A., Kauno visuomenės sveikatos centrui, Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parengti specialųjį planą bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas
n u s t a t ė :
Ieškovas bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti specialųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas, o atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, remiantis CPK 273 str. 2d., nurodyti, teismo nuožiūra, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama.
Ieškovo atstovas A. Š. ieškinį grindė tuo, kad ŽŪB „Vyčia“, augindama kiaules, pažeidžia visuomenės interesus, trikdo Patalmušėlio bendruomenės gyvenimą, nes nuolat sklinda kvapai, yra užterštas šulinių vanduo. Pagal galiojančius įstatymus atsakovas nėra nusistatęs sanitarinių apsaugos zonų. Kiekvienas asmuo turi teisę verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau turi laikytis LR įstatymų. Kokiu atstumu bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona iki stacionaraus taršos šaltinio, tiek ŽŪB „Vyčia“ galės auginti savo gyvulių ar užsiimti bet kokia veikla, kuri nepažeidžia visuomenės interesų ir žmonių sveikatos. Lietuvos įstatymai aiškiai įpareigoja, tai 2004-08-04 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo, kuriame yra pasakyta, kad įmonė, vykdanti epidemiologiškai kenksmingą veiklą, privalo kreiptis į atitinkamą savivaldybės organizaciją, t.y. Kauno rajono visuomenės sveikatos centrą ir gauti sąvadą dokumentams rengti ir taisykles. Šito „Vyčia“ nėra padariusi ir nesiruošia daryti. Byloje yra dokumentai, kad užteršta 15 šulinių iš 19 kaime esančių šulinių. Dvokas yra nežmoniškas. Kai šita įmonė padarys poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir įrodys, kad nekenkia visuomenės sveikatai, tada bus suformuotos tam tikros sanitarinės apsaugos zonos, nes įstatymas numato dvi alternatyvas: arba pagal įstatymą 1,5 km, arba po poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos pateikimo. Visa Patamušėlio bendruomenė, visas kaimas, kuris yra 300 m atstumu nuo taršos šaltinio, patenka į 1,5 km zoną ir žmonių teisės yra pažeidžiamos. Pati Kauno rajono savivaldybė pripažįsta, kad žmonėms sąlygos gyvenimo yra nežmoniškos, kadangi kaimui yra tiekiamas geriamas vanduo mobiliu šaltiniu, t.y. automobilis atveža geriamą vandenį žmonėms.
Atsakovės ŽŪB „Vyčia“ atstovas adv. E.Jautakis prašo patikslintą ieškinį atmesti ir į patikslintą ieškinį atsikirto tuo, kad, atsakovės nuomone, ieškovas netinkamai suformavo ieškinio reikalavimus. Specialusis planavimas yra numatytas LR įstatymais. Jį sudaro parengiamasis etapas, svarstymas, baigiamasis etapas. ŽŪB „Vyčia“ nėra žemės sklypo savininkas. Savininkas yra valstybė, o valstybės interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ŽŪB „Vyčia“ geriausiu atveju galėtų būti specialaus plano organizatoriumi. Byloje yra pateiktas išrašas iš registro, iš kurio matyti, kad yra nurodyta sanitarinės apsaugos zonos. Šios zonos nustatytos 2004-07-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu ir galioja šis įrašas nuo 2004-07-26. Tuo metu, kuomet buvo priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas, dar galiojo 2001-01-05 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 10, kuris taip pat numatė, kad SAZ turi būti nustatomos objektams ir teritorijoms, nurodytoms šio SAZ tvarkos priede, t.y. 6p. ir kitiems objektams, kurie teršia aplinką kenksmingais sveikatai cheminėmis, biologinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžia pašalinius kvapus. Šiuo metu ir tuo metu dar galiojo 1992-05-12 LR vyriausybės nutarimas Nr. 343, kurio 2.3.p. nurodė, kad žemės sklypams nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą LR žemės įstatymo 22str. ir LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame nutarime nurodyta, kad reikalinga vadovautis 73p., kuris numato, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinių apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Jie neginčija tos aplinkybės, kad laikomas gyvulių kiekis turi įtakos ir, kadangi yra įrašyta speciali žemės naudojimo sąlyga į nekilnojamojo turto registrą, tai nėra sudėtinga nustatyti koks plotas patenka į sanitarinę apsaugos zoną pagal 73p. reikalavimus. Šiuo metu galiojantis įsakymas nustato sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo būdus, t.y. 6p. Vienas iš būdų yra atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Antrasis būdas -pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. Šiuo atveju, kadangi speciali žemės naudojimo sąlyga yra įrašyta į registrą, tai nėra sudėtinga nustatyti kokios SAZ ribos taikomos ŽŪB „Vyčia“, t.y. 1,5 km. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, b.l. 177, yra įrašytos specialios naudojimo sąlygos, t.y. juridinis faktas, kuris yra atsiradęs administracinio akto pagrindu, Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu. Šis administracinis aktas ieškovo nei buvo ginčijamas, nei nėra nuginčytas. Mano, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas negali būti įvykdytas, nes visa eilė veiksmų visiškai nepriklauso nuo atsakovo valios ir yra viešo administravimo subjektų kompetencijoje, todėl mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir turėtų būti atmestas.
Atsakovės ŽŪB „Vyčia“ atstovas A. U. nurodė, jog atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir į patikslintą ieškinį atsikirto tuo, kad ŽŪB „Vyčia“ vykdo veiklą, turėdama visus reikiamus leidimas. Pagrindinis dokumentas yra taršos leidimas, t.y. dokumentas, kurį turi suderinti visos suinteresuotos institucijos. ŽŪB „Vyčia“ jį turi. Jis buvo ne kartą koreguotas ir paskutiniame nėra nuorodos, kad reikalinga nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribas. Rengti specialųjį planą reikėtų, jei bendrovė didintų ar mažintų auginamų kiaulių skaičių, vyktų modernizacija. Tarša yra konkrečių medžiagų koncentracija, tačiau visa tai yra kontroliuojama šioje zonoje. Ieškovo atstovas pareiškė, kad yra pastoviai, reguliariai ir smarkiai teršiama aplinka, tačiau atsakovas nei karto nėra baustas už aplinkos teršimą. ŽŪB „Vyčia“ yra nustatytos 1,5 km. sanitarinės apsaugos zonos. Kad ŽŪB „Vyčia“ yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos matyti ir valstybinės žemės nuomos sutarties. Šiuo metu yra auginama 600 SGV kiaulių, o leidimas leidžia auginti iki 1500 SGV. Kitokio sanitarinių apsaugos zonų nustatymo dokumento atsakovė neturi.
Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė Rasa Zymonienė nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu sutinka ir jį prašo tenkinti. Atstovė paaiškino, kad savivaldybė laiko, kad reikalinga nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. 2008m. Kauno rajono savivaldybė yra priėmusi nutarimą ir ŽŪB „Vyčia“ apibrėžiama kaip potencialus taršos šaltinis. Iš jų tikrintų to kaimo gyventojų 18 šulinių buvo nustatyta, kad vandens užterštumas viršija leistinas normas. Atsakovė turėtų parengti sanitarines zonas, kurių tikslas aplinkos apsauga, visuomenės sveikatos apsauga, nes gyventojai siekia apsaugoti sveikatą, nes dėl ŽŪB „Vyčia“ laikomų kiaulių aplink bendrovės teritoriją yra užterštas vanduo, sklinda blogas kvapas ir tai galima būtų padaryti parengus specialųjį planą. Mano, kad pagal įstatymus ŽŪB „Vyčia“ gali inicijuoti specialiojo plano parengimo procesą.
Trečiasis asmuo S. L. Ž. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad Orchuso konvencija, kuri buvo priimta 1998-06-25 Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“, nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką iš valstybės institucijų, dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, teikti savo pasiūlymus ir ginti savo pažeistas teises nepriklausome ir bešališkose institucijose. Šį tarptautinį dokumentą Lietuva pasirašė 1998m. Danijos Orchuso mieste. 2001-07-10 Seimas, vadovaudamasis konstitucijos 67str. 16p., atsižvelgiant į prezidento dekretą, ratifikavo konvenciją, pasirašytą Orchuse. Remiantis šios konvencijos priimtomis nuostatomis, kur ši konvencija sieja aplinkosaugos teises su žmogaus teisėmis, ji apima gyvenamosios būklės ir žmogaus gyvenimo sąlygas tokioje būklėje, kai gyvenimo sąlygos pavojingos. Aplinkinių kaimų, ypač Patamušėlio, gyventojai kenčia nuo ŽŪB „Vyčia“ veiklos. Iš mėšlų ir srutų intensyviai garuoja dujos, amoniakas. Ore susiformuoja žmogui žalingos medžiagos. Tokioje žalingoje aplinkoje gyvena žmonės, iš kurių 33 nepilnamečiai vaikai. Tai yra seniūnijos pažyma, kur surašyti visų gimimo metai. Dabar vaikų yra padaugėję, nes daug naujų gyventojų atsikelia gyventi iš naujo. Kauno visuomenės sveikatos centro pažyma dėl cheminių medžiagų ištyrimo konstatuoja, kad matuota yra amoniakas ir sieros vandenilis. Nustatyti cheminiai medžiagų kiekiai ore, viršijantys higienos normą. Amoniako rasta 1,39 mg/m3, o norma yra 0,20, viršija 6,95 karto. Sieros vandenilio nustatyta 0,061 mg/m3, o norma yra 0,008, viršyta 7,62 karto. Kauno visuomenės sveikatos centras įpareigoja ŽŪB „Vyčia“ imtis priemonių teršalų koncentracijai sumažinti bei ruošti sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, tačiau tai nebuvo atlikta, todėl prašo apginti visos bendruomenės teises ir įpareigoti ŽŪB „Vyčia“ suformuoti SAZ, kaip to reikalauja įstatymai.
Trečiasis asmuo Romualdas J. Ž. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad jo šeima jau senai nusipirkto namą tame kaime ir tuo metu nežinojo, kokį turi už 300 m. kaimyną. Iš fermų nuolat sklinda blogas kvapas, dėl kurio Žukauskai savo name negali atsidaryti langų. Iš ŽŪB „Vyčia“ teritorijos eina įvairi tarša į dirvožemį.
Trečiasis asmuo D. Š. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad visi kaimo gyventojai patiria gyvenimo nepatogumus dėl iš ŽŪB „Vyčia“ teritorijos sklindančio blogo kvapo. Jos namas nuo bendrovės teritorijos yra apie 50 m. Žino, kad bendrovė turi srutų perdirbimo įrenginį, tačiau jie jo netvarko. Mano, kad reikalinga nustatyti sanitarines apsaugos zonas
Trečiasis asmuo Kauno visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jie su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies bei nurodė, kad jie sutinka, kad ŽŪB „Vyčia“ privalo vykdyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą ir nusistatyti sanitarinę apsaugos zoną, tačiau dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą per 6 mėn. parengti specialųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti SAZ palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo kriterijumi (3t. b.l. 37-38). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Tretieji asmenys A. R., K. A. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atstovas neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog ŽŪB „Vyčia“ 2004-12-24 įregistruota juridinių asmenų registre (1t. b.l. 61). 2004-07-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5820 buvo nutarta išnuomoti ŪB „Vyčia“ 10 m. valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 35,1812 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( 2t. b.l. 26). Iš 2004-07-12 valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad LR valstybė išnuomojo ŽŪB „Vyčia“ 35,1812 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir minėtos sutarties 6p. numatyta specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos –LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 punktai: vandens telkinių pakrantės aps. juostos, elektros oro linijos aps. zonos, vandentiekio tinklų įrenginių aps. zona, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona, melioracinės sistemos bei įrenginiai, gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (1t. b.l. 142-144). Byloje pateiktas ŽŪB „Vyčia“ 35,1812 ha sklypo planas (2t. b.l. 13). 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, iš kurio matyti, kad jo III dalyje. Leidimo priedai 2d. yra nurodyta, jog Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs paraišką leidimui gauti, 2006-10-26 rašte Nr. 8-1C41 nurodė kompleksui nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (1t. b.l. 63-79). Iš vėlesnių minėto leidimo koregavimų matyti, kad minėtos nuorodos nėra (1t. b.l. 80-108, 3t. b.l. 33-36). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 35,1812 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso LR valstybei, nuomotojas ŽŪB „Vyčia“ ir 9p. numatytos specialios naudojimo sąlygos (1t. b.l. 177-178). Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-09-15 raštas patvirtina, kad ŽŪB „Vyčia“ nėra pateikusi Kauno rajono savivaldybei tvirtinti SAZ ribų nustatymo dokumento (1t. b.l. 5). Iš 2009-10-06 Kauno r. savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus informacijos matyti, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti bei patvirtintas detalusis ar specialusis planai (duomenys neskelbtini) (planavimo organizatorius ŽŪB „Vyčia“) neįregistruoti, todėl negali pateikti duomenų apie ŽŪB „Vyčia“ sklypo patvirtintas sanitarines apsaugos zonas (1t. b.l. 6). Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009-06-12 raštas patvirtina, kad įvertinus 2008m. laikotarpyje atliktus Patalmušėlio kaimo gyventojų 18 šulinių vandens tyrimų rezultatus nustatyta, kad vanduo neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų (2t. b.l. 133). 2008-04-24 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-126 buvo patvirtinta Kauno rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos 2008-2013 m. programa, iš kurios priedų matyti, kad potencialių žemės ūkio taršos šaltinių sąraše nurodyta ŽŪB „Vyčia“ (2t. b.l. 142-163, 164, 165-192).
Ieškovo bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti specialųjį planą bei suprojektuoti bei įrengti sanitarines apsaugos zonas. Savo ieškinį grindžia tuo, kad šalia bendrovės „Vyčia“ fermų yra daug gyvenamųjų namų, o dėl atsakovės vykdomos veiklos yra užterštas dirvožemis, užteršti šuliniai, sklinda smarvė, todėl bendruomenės nariai, gyvendami toje teritorijoje, nuolat patiria nepatogumus ir yra pažeidžiamos jų teisės į švarią aplinką.
Lietuvos Respublika 2001 m. spalio 30 d. ratifikavo Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (įsigaliojo Lietuvos Respublikai 2002 m. balandžio 28 d.). Kaip matyti iš šios konvencijos turinio, ši tarptautinė sutartis, kiekvienam asmeniui garantuoja teises aplinkos apsaugos srityje: teisę gauti informaciją apie aplinką, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Konvencijos 1 str. įtvirtintas tikslas, kurio siekiama užtikrinant teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais – kad būtų apsaugota teisė gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje. Konvencijos 9 str. 2 d. nustatyti ir šios Konvencijos atskirų nuostatų aiškinimo principai - pakankamas suinteresuotumas ir kokios nors teisės pažeidimas nustatomi ... turint tikslą suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus pagal šią Konvenciją. Iš Konvencijos 2 str. 5 d., 9 str. 2 d. normų matyti, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismus aplinkosaugos srityje. Įvertinus Konvencijos 2 str. 3 d. a) p. nuostatą, kad aplinkos elementai yra: oras, atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis, gamtos objektai, biologinė įvairovė, genetiškai modifikuoti organizmai; tai, kad šioje teisės normoje yra pateiktas baigtinis aplinkos elementų sąrašas, daroma išvada, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismus srityje susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004m. sausio 24d, nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04; 2004m. spalio 22d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 – 812/2004). Iš bendruomenės centro „Sėmenėlė“ įstatų 1.1p. matyti, kad bendruomenės centras „Sėmenėlė“ –tai savarankiškas , savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas koordinuoti bendruomenės centro narių veiklą, atstovauti jų interesus, juos ginti bei tenkinti narių pilietinius, kultūrinius ir kitus poreikius (1t. b.l. 18-24). Įvertinus Konvencijos nuostatas, ieškovo įstatus bei ieškovo reikalavimų turinį, daroma išvada, kad bendruomenės centras „Sėmenėlė“ turėjo teisę pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, susijusį su gamtiniais aplinkos elementais, byloje.
Atsakovės ŽŪB „Vyčia“ atstovai, atsikirsdami į patikslintą ieškinį, nurodė, kad jie negali būti specialiojo plano rengimo organizatoriai, be to jų išnuomotam 35,1812 ha žemės sklypui yra nustatytos norminiuose aktuose numatytos 1,5 km sanitarinės apsaugos zonos ribos ir tai yra įregistruota viešame registre. Iš byloje esančios valstybinės žemės nuomos sutarties 6p. matyti, kad jame numatyta specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos –LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 punktai: vandens telkinių pakrantės aps. juostos, elektros oro linijos aps. zonos, vandentiekio tinklų įrenginių aps. zona, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona, melioracinės sistemos bei įrenginiai, gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 35,1812 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso LR valstybei, nuomotojas ŽŪB „Vyčia“ ir 9p. numatytos specialios naudojimo sąlygos. Iš byloje esančios 2009-10-06 Kauno r. savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus informacijos matyti, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti bei patvirtintas detalusis ar specialusis planai (duomenys neskelbtini). (planavimo organizatorius ŽŪB „Vyčia“) neįregistruoti. Iš byloje esančio 2007-03-14 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/6-07 priedų 2d. matyti, kad jame buvo nurodyta, jog Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs paraišką leidimui gauti, 2006-10-26 rašte Nr. 8-1C41 nurodė kompleksui nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (1t. b.l. 79). Nors vėlesniuose leidimo koregavimuose minėto nurodymo nėra, tačiau atsakovės atstovai nenurodė bei nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad iki sekančio, t.y. 2008-08-14 leidimo koregavimo kompleksui sanitarinė apsaugos zona būtų buvusi tinkamai nustatyta. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, kuriuo įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka būtų buvę nustatytos minėtuose dokumentuose SAZ ribos bei kitų įrodymų, t.y. žemės sklypo planų, kuriuose būtų aiškiai atžymėtos SAZ ribos, todėl daroma išvada, kad ŽŪB-ės „Vyčia“ kiaulių kompleksui nėra tinkamai, vadovaujantis įstatymais bei norminiais aktais nustatytos SAZ ribos.
Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 7 p. įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai- formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas; suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Minėto įstatymo 13 str. 2d. yra numatyti specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai ir jo 3p. nurodyta, jog vienas iš uždavinių yra nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones. Kaip matyti iš ieškovo reikalavimų bei byloje surinktų įrodymų, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę parengti specialųjį planą dėl atsakovės vykdomos veiklos –kiaulių auginimo, kurias auginant yra teršiama aplinka, šulinių vanduo, nuolat sklinda nemalonus kvapas. Atsakovės ŽŪB „Vyčia“ atstovai pripažįsta, kad minėtoje teritorijoje yra auginama 600 SGV kiaulių. Tai, kad atsakovė ŽŪB „Vyčia“ yra potencialių žemės ūkio taršos šaltinių sąraše, patvirtinama byloje esančia 2008-04-24 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-126 patvirtinta Kauno rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos 2008-2013 m. programa, iš kurios matyti, kad nustatyta, jog ŽŪB „Vyčia“ tarša patenka į Vyčiaus, Sėmenos, Girmuonio, Striaunės ir Redimisčio upelius bei paėmus mėginius iš dviejų šalia ŽŪB „Vyčia“ esančių šachtinių šulinių, nitratų koncentracija abiejų šulinių vandenyje tris kartus viršijo leistiną vertę, bei leidžiamą vertę du kartus viršijo ir amonio jonų koncentracija (2t. b.l. 164, 168). Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009-06-12 raštas patvirtina, kad įvertinus 2008m. laikotarpyje atliktus Patalmušėlio kaimo gyventojų 18 šulinių vandens tyrimų rezultatus nustatyta, kad vanduo neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Iš ieškovo atstovo bei trečiųjų asmenų S. L. ir R. J. Ž., D. Š. paaiškinimų matyti, kad visame kaime nuolat iš ŽŪB „Vyčia“ teritorijos sklinda labai nemalonus kvapas, šulinių vanduo yra užterštas ir tuo pažeidžiamos tiek jų, kaip bendruomenės narių, tiek ir kitų bendruomenės narių teisės gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.
Vyriausybės pavedimu, išdėstytu 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr.1610, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau- Taisyklės). Klausimų, susijusių su kiaulių auginimo įmonių apsaugos zonomis, sprendimas yra reglamentuotas Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir bei minėtose 2004m. rugpjūčio 19d. taisyklėse. Taisyklių 2 p. apibrėžti atvejai, kuomet teritorijų planavimo organizatoriai ir planavimo dokumentų rengėjai privalo nustatyti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas (konkrečiai, minėto įsakymo 2.1-2.3 p.). Kaip matyti, atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla patenka į Įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 p. taikymo sritį, todėl atsakovės valdomam žemės sklypui ir jame esantiems pastatams turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.
Minėtuose teisės aktuose nurodyta, kad SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus. Minėtų Taisyklių 6p. numatyti SAZ ribų nustatymo būdai: 6.1. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis. 6.2. Pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (šių taisyklių priedas). Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių priede nurodyta, kad kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus) SAZ dydis yra 1000 m., o kiaulių auginimo įmonei (iki 12000 kiaulių per metus) – SAZ dydis 500 m. Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, jų XV dalyje 73 p. numatyta, jog pastatų, kuriuose laikoma kiaulių nuo 500 iki 2300 SG sanitarinės apsaugos zonos dydis 1500 m. Tačiau nors ir esant norminiais aktais nurodytam SAZ dydžiui, tačiau jokie norminiai aktai nenumato, jog nėra reikalinga atlikti SAZ ribų nustatymo procedūros.
2004 m. rugpjūčio 19 d. Taisyklių 8p. numatyta, jog SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 19p. numatyta, jog planavimo organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti. Minėto Įstatymo 14 str. nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi yra valstybės institucijos (1 p.), savivaldybių administracijų direktoriai (3 p.), juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais – fiziniai asmenys (4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad jokių kitų, papildomų sąlygų juridiniams asmenis, organizuojantiems specialųjį teritorijų planavimą, Teritorijų planavimo įstatymo III skirsnis „Specialusis teritorijų planavimas“ nenumato. Iš 2004-07-12 valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad joje numatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Minėtos sutarties nuostatos numato, kad tik žemės subnuomai reikalinga gauti nuomotojo rašytinį sutikimą. Įvertinus išdėstytą, laikytina, jog priežasčių, dėl kurių atsakovas ŽŪB „Vyčia“ negalėtų organizuoti SAZ ribų nustatymą bei būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, nenustatyta.
2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Taisyklių 16p. numatyta, jog SAZ ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimo. Parengtas sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumentas derinamas su įstaiga, išdavusia SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygas, ir su SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotyje nurodytomis institucijomis (Taisyklių 32 p.), viešai apsvarstomas (Taisyklių 33 p.), patikrinamas ir tik tada teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (Taisyklių 34 p.). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“ suprojektuoti bei įrengti sanitarines apsaugos zonas. Kaip matyti iš minėtų norminių aktų, juose nėra numatyta, jog SAZ ribas gali suprojektuoti ir įrengti pats planavimo organizatorius, o tam yra numatyta atitinkama procedūra. Kadangi pripažįstama, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad būtų nustatytos kiaulininkystės komplekso sanitarinės apsaugos zonos ribos, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje iš esmės tenkinamas, tik sutinkamai su norminiuose aktuose numatyta minėtų ribų nustatymo procedūra, jo reikalavimas tikslinamas, t.y. įpareigojama atsakovę per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje.
Iš aukščiau nurodytų įstatymų bei poįstatyminių aktų analizės matyti, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.
Skirtingai nuo detaliojo planavimo, kuriuo siekiama nustatyti žemės sklypo veiklos sąlygas, specialiuoju planavimu nustatomos vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimas, sąlygos ir sprendiniai, kurie gali nesutapti su detaliai planuojamo žemės sklypo ribomis. SAZ projektavimo tikslas – visuomenės sveikatos apsauga. SAZ nustatymu teritorija yra planuojama, tačiau specialiuoju būdu, t. y. nėra laikoma detaliai planuojama teritorija (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-693/2004). Tuo remiantis daroma išvada, kad siekiant nustatyti ŽŪB „Vyčia“ veiklos teritorijoje naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, nustatyti SAZ ribas, yra pagrindas tam tikslui rengti specialųjį planą.
Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d. 1p. nustato, kad specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir 2p. kai bendrieji teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti bei 3p. kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d. numatė, kad prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir minėtų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 6 punkte. Tokiu būdu į kompetentingas institucijas dėl planavimo sąlygų specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti teisę kreiptis turi tik planavimo organizatorius arba jo įgaliotas juridinis ar fizinis asmuo, organizuojantis teritorijų planavimo dokumento rengimą (Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 4.1 p.). Kadangi kaip jau buvo minėta aukščiau, ŽŪB „Vyčia“ gali būti specialiojo teritorijų planavimo organizatore, esant reikalingumui atsakovės veiklos teritorijoje nustatyti SAZ ribas bei remiantis išvardintų norminių aktų reikalavimais, kuriuose numatyta, jog sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant teritorijų planavimo planus, jų tarpe specialiuosius planus. Kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 1d. numato, jog specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas ir visa minėto proceso eiga priklauso ne vien nuo atsakovės veiksmų ir valios, todėl nustatytinas ilgesnis nei prašo ieškovas terminas, per kurį turėtų būti parengtas minėtas planas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovė ŽŪB „Vyčia“ įpareigotina parengti specialųjį planą per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kadangi atsakovė įpareigojama atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik ji, todėl tenkinamas ieškovo prašymas nustatyti veiksmų atlikimo terminą ir sąlyginai paskirti baudą už sprendime numatytų veiksmų neatlikimą (CPK 273 str. 2 d.).
Kadangi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų bei specialiojo plano rengimo iš esmės tenkintini, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui jo sumokėtas žyminis mokestis bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. LR CPK 93 str.
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268-270 str. teismas
n u s p r e n d ė :
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“ per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje bei parengti ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, specialųjį planą.
Priteisti iš atsakovės ŽŪB „Vyčia“ ieškovo bendruomenės centras „Sėmenėlė“ naudai 269 Lt (du šimtus šešiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio bei valstybei 132,02 Lt (šimtą trisdešimt du litus 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Jeigu atsakovė ŽŪB „Vyčia“ neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, paskirti jai 800 (aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Violeta Miceikienė