Pranešėja R. Bartašienė                                       Civilinė byla Nr. 2A-36-357/2009

Teisėja     G.Mataitienė                                        Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4;121.18

 (S)

 

 

                            

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. balandžio 2 d.

Šiauliai

             

 

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Birutės Simonaitienės

sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant atsakovei  A. V., jos atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei A. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

 

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

 

n u s t a t ė :

           

 

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškė ieškinį atsakovei A. V.,  prašydami priteisti prašo priteisti iš atsakovės 31667,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009m rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino  ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės A. V. 31667,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 31667,04  Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-04-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. V. 23,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendime teismas nurodė, kad Šiaulių rajone 2007-07-02 dėl E. S., vairavusio A. V. priklausančią transporto priemonę OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. J. priklausanti transporto priemonė BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalotos K. S. M. ir S. S.. Eismo įvykio metu E. S. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo nukentėję asmenys kreipėsi į ieškovą. UADB „Seesam Lietuva" vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 nuostatas, bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu dėl transporto priemonės BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo padarytą 29363,00 Lt dydžio žalą. UAB „IF Draudimas" vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 nuostatas, bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl K. S. M. ir S. S. sužalojimo ir atlygino transporto priemone OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 690,56 Lt, 1149,14 Lt ir 464,34 Lt dydžio draudimo išmokas. Viso ieškovas už minėto eismo įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 31667,04 Lt draudimo išmokų ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba savininką. Teismas nurodė, kad teisių perleidimas turėjo būti nustatyta tvarka įregistruotas, o atsakovė, būdama didesnio pavojaus šaltinio – automobilio savininkė, automobilį parduodama, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nepasirūpino tinkamai įforminti automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, įregistruoti VĮ „Regitra“ pasikeitusius automobilio savininko duomenis. Automobilio ir jo dokumentų fizinis perdavimas kitam asmeniui neįrodo jo nuosavybės teisių perleidimo, nes šiuo konkrečiu atveju nuosavybės. Nustatyta tvarka neįregistruotas sandorio faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75str.), šiuo atveju prieš ieškovą. Pagal LR CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Automobilio pirkimo-pardavimo ir perėjimo kitam savininkui faktas nebuvo įvykdytas įstatymų nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad automobilio pardavimo fakto negalima pripažinti įrodytu ir laikė, kad transporto priemonės savininkė 2007-07-02 įvykusio eismo įvykio metu buvo atsakovė. Jos, kaip transporto priemonės savininkės atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra naikintinas, nes teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nepilnai jas įvertino, todėl pažeidė  procesines teisės normas bei netinkamai  pritaikė materialinės teisės normos. 2007 m. liepos 2 d., Šiaulių rajone įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas miręs automobilio OPEL KADETT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. metu, automobilis apeliantei asmeninės nuosavybės  teisėmis nepriklausė. Tuo metu automobilio savininku ir valdytoju buvo E. S.. Nurodo, kad 2006 m. spalio mėnesį, man nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė G. Š.. Daikto perdavimo metu pirkėjui  perdavė automobilio dokumentus, automobilio techninį pasą, automobilio  draudimo sutartį, kuri tuo metu galiojo, nes tą sutartį buvo sudariusi 2006-06-01 su AB „Lietuvis draudimas“. Kad automobilis priklausė nuosavybės teise E. S. buvo nustatyta baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio.

2. Teismas neįvertino liudytojų parodymų, nes G. Š. parodė, kad iš atsakovės nupirko automobilį ir sumokėjo 400 Lt. Pasiėmė automobilį, kurį parsivarė pas save, kartu gavo automobilio techninį pasą ir galiojantį draudimo poliusą. I. S. teisme parodė, kad E. S. buvo jos sūnus, jis dirbo statybininkų brigadoje, ta brigada pirkdavo nebrangius automobilius važinėti į darbą. Namuose rado UAB „IF draudimas“ išduotą draudimo polisą, kur šalimi buvo įrašytas E. S.. Jo galiojimo laikas pasibaigęs 2007-07-01, t. y. vieną dieną prieš autoįvykį. G. Š. pripažino, kad tai buvo jo automobilis, todėl į patį automobilio  pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimą neturėjo būti žiūrima formaliai. Tai prieštarauja CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nenurodė, kodėl nevertina šių liudytojų parodymų  ir pažeidė LR CPK 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio30 d. nutarimo Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3, 13, 14, 16 punktuose pateiktų išaiškinimų.

3. Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kaip nurodė ir teismas  savo  sprendime,  nustato teisę ieškovui reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. To paties draudimo įstatymo 4 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu  transporto priemonė naudojama asmens,  kuris ją  naudoja pagal lizingo ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas tas asmuo. Taigi, šio draudimo įstatymo 4 str. prasme, apeliantė nėra atsakinga už draudimo sutarties sudarymą, nes jai automobilis nebepriklausė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Kolegija taiko civilinę atsakomybę reglamentuojančias teises normas, nustatančias atlygintinos žalos mažinimą, todėl teismo sprendimą pakeičia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-02 Šiaulių rajone dėl E. S., vairavusio A. V. priklausančią transporto priemonę OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. J. priklausanti transporto priemonė BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalotos K. S. M. ir S. S.. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 7d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, žuvus E. S. ir nesant galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn kalto asmens (b.l.16). Iš bylos dokumentų matyti, kad transporto priemonė OPEL KADETT registruota 1996-01-02 duomenimis A. V. vardu (b.l.18). Eismo įvykio metu E. S. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudiminę išmoką apmokėjo nukentėjusiesiems LR Transporto priemonių draudikų biuras (b.l.37,73,74). AB „If draudimas“ pažymoje nurodoma, kad nuo 2007-06-02 iki 2007-07-01 transporto priemonę OPEL KADETT draudė E. S. (b.l.87). Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims išmokėjo 2008-12-05 pavedimu (b.l.72).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl kolegija konstatuoja, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas įvykio metu buvo pasibaigęs ir neatitiko Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Kolegija pažymi, kad pagal Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu, 2006-07-23 redakcija) 4p ir 6.1p, įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, transporto priemonės savininko pasikeitimas turėjo būti perregistruotas VĮ „Regitra“. Tokią pareigą reglamentuoja ir Civilinio kodekso 1.75, 1.94,4.262 bei 6.309 str. straipsnių nuostatos. Šalys neįregistravusios sandorio negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti teisių, remiantis kitais įrodymais (CK 1.75 str.2d.), tame tarpe ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2d.). Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras šiame ginče yra būtent tretysis asmuo. Atsakovė parduodama automobilį ir jo neperregistruodama rizikavo, nors privalėjo įsitikinti, kad pirkėjas naudosis automobiliu tinkamai, nepažeidinės Kelių eismo taisykles bei nepadarys žalos tretiesiems asmenims. Todėl apeliantės motyvai dėl netinkamo įrodymų įvertinimo yra nepagrįsti, nes ji pati nepasinaudojo įstatymine tvarka faktams įrodinėti ir nustatyti, neįvykdė pareigos numatytos CK 6.309 str.

Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalis reglamentuoja transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių  valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 23  straipsniai nustato pareigą ir sąlygas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui mokėti išmokas nukentėjusiems asmenims ir regreso teisę reikalauti solidariai grąžinti išmokėtas sumas tiek iš asmenų, neįvykdžiusių pareigos sudaryti draudimo sutartį, tiek iš asmenų padariusių žalą (CK 6.280 str.). Byloje yra nustatytos ir įrodytos visos CK 6.245 straipsnyje reglamentuojamos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovei civilinė atsakomybė atsirado ne dėl tiesioginės žalos padarymo, bet dėl imperatyvių įstatymo nuostatų t.y. savininko pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįvykdymo. CK 6.6 straipsnio 4 dalis reglamentuoja kreditoriaus pasirinkimo teisę ieškoti nuostolių atlyginimo iš abiejų solidariųjų skolininkų ar tik iš vieno. Tokiu būdu, ieškovų reikalavimas priteisti regreso tvarka nuostolius iš atsakovės įstatymui neprieštarauja.

Kolegija, konkrečiu atveju atsižvelgia į bylos aplinkybes, atsakovės veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis t.y. tiesiogine žala nukentėjusiems asmenims bei ieškovo patirtais nuostoliais. Kolegija konstatuoja, kad ieškovui žala atsirado dėl atsakovės A. V. nerūpestingumo ir neveikimo, kas autoįvykio pasekmėms ir iš to kilusiai tiesioginei žalai atsirasti  neturėjo jokios įtakos ir priežastinio ryšio. Kolegija atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį bei pobūdį, taiko CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat taiko CK 1.5 str. reglamentuojamus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl A. V. civilinę atsakomybę mažina bei priteisia ieškovui  25 procentus reikalaujamos sumos -  7.916.76 litus.

Tokiu būdu, kolegija apeliacinį skundą tenkiną iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą pakeičia ir ieškinį tenkina iš dalies.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

 

n u t a r i a :  

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo  2009 m. rugpjūčio 17d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 7.916.76 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus šešiolika Lt 76 ct) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. V. 10,94 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

           

       

Kolegijos pirmininkė                                                                             Rasa Bartašienė

      

                                                                                                               Regina Agota Gutauskienė

 

                                                                                                               Birutė Simonaitienė