Civilinė byla Nr. e2-1036-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2946-656/2020 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ekonovus“ 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama iš atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovei priteisti 71 248,44 Eur skolą, 2 242,12 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovei 2013 m. sutarties pagrindu atsakovei teikė komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo naudotojams paslaugas. Taip pat ieškovės, atsakovės ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudaryta sutartimi Nr. INFR-17-12/18-ARATC ieškovė įsipareigojo savo ar skolintomis lėšomis nupirkti pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo konteinerius, pastatyti juos nurodytose vietose ir perduoti administratoriaus nuosavybei, o atsakovė įsipareigojo finansuoti konteinerių įsigijimo kainą bei apmokėti konteinerių paruošimo naudojimui bei pastatymo kaštus. Už pagal abi šis sutartis ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė su ieškove nėra iki galo atsiskaičiusi.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė 2019 m. birželio 27 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo.
4. Šalys Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartimi šalys išsprendė ne tik nagrinėjamoje bylioje kilusį ginčą dėl 71 248,55 Eur skolos sumokėjimo, tačiau taip pat nustatė ir kitas tarpusavio teises bei įsipareigojimus, kurie nesudarė civilinės bylos Nr. e2-3480-619/2019 dalyko. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį patvirtino, panaikino preliminarų sprendimą ir civilinę bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 11 d.
5. Pareiškėja (atsakovė) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atnaujinus procesą, prašė pripažinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl atsakovės suklydimo ir ieškovės apgaulės, panaikinti 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje e2-3480-619/2019, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta 2019 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartis, o civilinę bylą Nr. e2-3480-619/2019 išnagrinėti iš esmės.
6. Prašyme nurodė, kad taikos sutartimi šalys nutarė išspręsti ne tik ginčą dėl 71 248,55 Eur skolos ir 242,12 Eur delspinigių, tačiau ja nustatė ir kitas tarpusavio teises bei įsipareigojimus šalims, kurie nesudarė civilinės bylos Nr. e2-3480-619/2019 dalyko. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei papildomai yra skolinga 327 040,07 Eur sumą pagal šiame taikos sutarties punkte nurodytas PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. I–II ketvirtį suteiktas paslaugas pagal sutartis, o bendras atsakovės skolos dydis ieškovei yra 361 974,29 Eur. Šalių susitarimu nurodyta suma buvo sumažinta, įskaičius ieškovės įsipareigojimus atsakovei – 34 959,74 Eur ir 11 503,57 Eur. Atlikus įskaitymą, šalys susitarė, kad bendra atsakovės mokėtina suma ieškovei sudaro 317 875,96 Eur (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas) (taikos sutarties 13 punktas). Pareiškėjos teigimu, vykdydama šią taikos sutartį, ji ieškovei jau sumokėjo 317 875,96 Eur sumą. Kadangi vėlavo sumokėti paskutinę 50 000 Eur įmoką pagal taikos sutarties 15 punktą, todėl sumokėjo ieškovei ir 123,29 Eur palūkanas.
7. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja (atsakovė) įvardijo ieškovės vykdomos veiklos patikrinime, vykusiame 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 17 d. (patikrinimo aktas surašytas 2019 m. spalio 18 d.), gautus rezultatus. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės deklaruojami sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiai yra dirbtinai padidinti, t. y. neatitinka realių surinkimo ir sutvarkymo kiekių. Jeigu pareiškėja būtų turėjusi šią informaciją iki taikos sutarties sudarymo, ji nebūtų taikos sutartimi prisiėmusi įsipareigojimų sumokėti (ir vėliau sumokėjusi) ieškovei 327 040,07 Eur sumą pagal taikos sutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. I–II ketvirtį suteiktas paslaugas ir / ar apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už per 2019 m. III–IV ketvirtį savivaldybių organizuojamose sistemose suteiktas paslaugas iki 2020 m. kovo 31 d. Taip pat nurodė, kad procesas atnaujintinas ir dėl to, kad byloje egzistuoja viešasis interesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos šalių UAB „Ekonovus“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taikos sutartis, netenkino.
9. Visų pirma teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus.
10. Pareiškėjos argumentus, kad pakuočių atliekų kiekį deklaruoja ir jų sutvarkymą įrodantį dokumentą parengia pats pakuočių atliekų surinkėjas (šiuo atveju ieškovė), o patikrinti deklaruotus ir realiai sutvarkytus pakuočių atliekų kiekius yra labai sudėtinga, morfologiniai tyrimai (ypač tokie, kai sekama paskui tvarkytojo atliekų surinkimo automobilius) paprastai yra segmentiniai (pavyzdžiui, konkrečioje savivaldybėje, už konkretų pakankamai trumpą laikotarpį), todėl paprastai pasikliaujama atliekų tvarkytojo pateikiamais duomenimis, teismas atmetė kaip nepakankamus pagrįsti, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie deklaruotų ir realiai sutvarkytų atliekų kiekius pareiškėjai negalėjo būti žinoma dar šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki pasirašant taikos sutartį.
11. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pareiškėja (atsakovė) yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3422 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius. Vadovaujantis ATĮ 3422 straipsnio 14 punktu, organizacija (pareiškėja) privalo vykdyti organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo įstatymu deleguotą pareigą vykdyti ieškovės, kaip atliekų surinkėjos, veiklos kontrolę. Todėl pareiškėjai, kaip kontrolę vykdanti organizacijai, nepagrindus, kad ji objektyviai neturėjo galimybių išsiaiškinti taikos sutarčiai patvirtinti svarbių aplinkybių, susijusių su ieškovės deklaracijų teisingumu, teismas padarė išvadą, kad pati pareiškėja elgėsi neapdairiai, nerūpestingai bei nepagrindė vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo žinoti apie neva naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl ieškovės veiklos trūkumų.
12. Dėl tokio pareiškėjos argumento, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas atnaujinti procesą, teismas pažymėjo, jog ji nėra tinkamas subjektas, turintis teisę inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu (CPK 365 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas pasisakė ir dėl ieškovės atsikirtimų, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, su tokia ieškovės pozicija nesutikęs. Teismas vertino, kad atsakovės nurodomų kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo momentu laikytina 2020 m. vasario 7 d., kai, ieškovei prieštaraujant dėl patikrinimo rezultatų, ieškovei iki minėtos datos buvo nustatytas terminas prieštaravimus pagrindžiantiems duomenims pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja (atsakovė) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019. Taip pat prašo priimti su atskiruoju skundu teikiamą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. IBPS-S-212875-20 „Dėl procesinio sprendimo priėmimo“ kopiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundžiama nutartis formali ir nemotyvuota. Iš jos turinio negalima identifikuoti, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė ieškovės sutartinių įsipareigojimų kontrolės ir / ar kad taikos sutarties sudarymo metu atsakovė galėjo žinoti apie ieškovės duomenų apie sutvarkytą pakuočių ir pakuočių atliekų kiekio klastojimą.
14.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ir supaprastino atsakovės pareigą vykdyti ieškovės sutartinių įsipareigojimų kontrolę vien tik iki pakuočių ir pakuočių atliekų morfologinės patikros. Ši kontrolė susideda iš kompleksinių veiksmų, ne tik iš paslaugų suteikimo fakto, apimties ir pobūdžio įvertinimo, tačiau ir tokių paslaugų kaip teikėjų ataskaitų, pastabų vertinimas, gyventojų ir / ar savivaldybės pretenzijų, skundų nagrinėjimas, paslaugų teikimo terminų vertinimas, surinkimo priemonių ir paslaugų pakankamumo, būklės vertinimas, surinkimo priemonių inventorizavimas, papildančių sistemų įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui vertinimas ir kitų veiksmų. Tuo tarpu morfologiniai patikrinimai, atsižvelgiant į tai, kad jų finansiniai, žmogiškieji ir laiko kaštai yra itin dideli, yra atliekami tik keletą kartų per metus, įprastai sutelkiant visų pakuočių atliekų gamintojų ir importuotojų organizacijų pajėgumus. Joks teisės aktas nenustato privalomo tokių patikrinimų dažnumo.
14.3. Iš skundžiamos nutarties suprantama, kad atsakovė prieš pasirašydama taikos sutartį privalėjo atlikti morfologinę patikrą. Tačiau vien tai, kad ATĮ yra nustatyta atsakovės pareiga kontroliuoti ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nereiškia, kad atsakovė, prieš sudarydama taikos sutartį ar kitokį sandorį su atliekų tvarkytoju (šiuo atveju – ieškove), privalo atlikti detalų kontrahento patikrinimą ir išsiaiškinti, ar jis neklastoja duomenų. Tokia logika yra absurdiška, sudarant bet kokį sandorį šalis sieja vienokio ar kitokio lygmens tarpusavio pasitikėjimas, taigi perdėtas šalių tikrinimas tą pasitikėjimą sugriautų ir šalys nepasiektų jokio susitarimo. Ir, priešingai nei galima suprasti iš skundžiamos nutarties, toks šalių tarpusavio pasitikėjimas nelaikytinas vienos iš šalių nerūpestingumu ar neapdairumu.
14.4. Pakuočių atliekų kiekį deklaruoja ir jų sutvarkymą įrodantį dokumentą parengia pats pakuočių atliekų surinkėjas (šiuo atveju – ieškovė), todėl patikrinti deklaruotus ir realiai sutvarkytus pakuočių atliekų kiekius yra labai sudėtinga. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo jokio pagrindo atlikti neeilinės (neplaninės) morfologinės patikros, nes iki tol įvykdyti ieškovės patikrinimai ar ieškovės dokumentai nerodė požymių, kad ieškovė teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus. Be to, net ir atliekant morfologinius atliekų tvarkytojų patikrinimus ne visada įmanoma nustatyti pažeidimus ir / ar deklaruojamų ir faktinių pakuočių ir pakuočių atliekų kiekių neatitikimus. Kaip rodo vadinamųjų „Metrail“ bylų patirtis, tam tikrais atvejais deklaruojamų duomenų (ne)teisingumą nustatyti tik sudarius didelę tarpinstitucinę darbo grupę ir atlikus detalų atliekų tvarkytojo patikrinimą.
14.5. Net jeigu ir būtų galima sutikti su teismo išvadomis, kad atsakovė galimai neapdairiai vykdė ieškovės sutartinių įsipareigojimų kontrolę, tai savaime nėra pagrindas atmesti atsakovės prašymą atnaujinti procesą. Joks teisės aktas neįtvirtina, kad vienos sutarties šalies pareiga kontroliuoti kitos sutarties šalies įsipareigojimų vykdymą eliminuoja antrosios šalies atsakomybę ar kad pirmoji šalis turėtų prisiimti kaltosios šalies neteisėtų veiksmų pasekmes. Tačiau šiuo atveju teismas, ignoruodamas faktines bylos aplinkybes ir tiesiog dėl tariamo atsakovės nerūpestingumo atmesdamas atsakovės prašymą, iš esmės legitimuoja ieškovės neteistus veiksmus (duomenų klastojimą), kurių pasekmės kils ne ieškovei kaip kaltajai šaliai, o atsakovei ir net šimtams ar tūkstančiams pakuočių gamintojams ir importuotojams (mokesčio už aplinkos teršimą nepriemokos pavidalu).
14.6. Atsakovė su pareiškimu dėl ieškovės galimai padarytų nusikalstamų veikų, klastojant pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkyto kiekio duomenis, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Nepaisant to, proceso atnaujinimas iš esmės yra vienintelė atsakovės pažeistų teisių gynybos priemonė. Prašymo atnaujinti procesą pateikimo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi dalį nepagrįstų įsipareigojimų pagal taikos sutarties nuostatas (sumokėjusi atsakovei 317 875,96 Eur, įskaitant procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas) ir gavusi ieškovės PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. III-IV ketvirtį neva suteiktas paslaugas, kurias pagal taikos sutartį, neatnaujinus proceso, privalėtų sumokėti. Dėl taikos sutarties res judicata (galutinai teismo išspręstas ginčas) galios atsakovė negali reikšti jokio priešpriešinio reikalavimo ieškovei, įskaitant ir reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar žalos atlyginimo ar atsisakyti apmokėti nepagrįstas sąskaitas už 2019 m. III–IV ketvirčius, kol teismo tvarka nėra panaikinta taikos sutartis.
14.7. Neatnaujinus proceso šioje civilinėje byloje ir nepripažinus taikos sutarties negaliojančia, atsakovė negalėtų reikšti jokių atgręžtinių reikalavimų ieškovei net ir tuo atveju, jei susidarytų „Metrail“ situacija – Aplinkos apsaugos departamentui panaikinus ieškovės išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir priskaičiavus pakuočių gamintojams ir importuotojams mokestines nepriemokas, kurias jiems turėtų kompensuoti atsakovė, atsakovė dėl taikos sutarties res judicata galios žalos negalėtų reikalauti iš ieškovės.
14.8. Nepaisant to, kad atsakovė pagal CPK 365 straipsnio 2 dalį nėra tinkamas subjektas, turintis teisę inicijuoti proceso atnaujinimą viešojo intereso gynybos pagrindu, esanti viešojo intereso situacija visgi įpareigojo teismą savo sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą priimti atsižvelgiant į viešąjį interesą ir neigiamas pasekmes, kurias gali toks sprendimas sukelti ne tik proceso šalims, tačiau ir visuomenei ir valstybei. Atsakovė ir kitos organizacijos pagal paskirtas užduotis, užtikrindamos pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, sudaro galimybę pakuočių gamintojams ir importuotojams įgyti teisę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatomis. Tikslus ir realus surinktų ir sutvarkytų pakuočių atliekų kiekio deklaravimas yra itin reikšmingas, kadangi kelių art keliolikos pakuočių atliekų tonų skirtumas gali lemti gamintojo ar importuotojo pareigos sumokėti minėtą mokestį, kurio finansinė išraiška yra sąlyginai didelė. Atsakovė 2019 m. buvo sudariusi 1 403 sutartis su pakuočių gamintojais ir importuotojais, pasitelkiant atliekų tvarkytojus, tarp jų ir ieškovę. Todėl jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tariamai sutvarkytų atliekų kiekius ir tuo pat metu palikus galioti taikos sutartį, tikėtina, kad dalis iš minėtų 1 403 subjektų būtų nepagrįstai atleisti nuo aplinkos teršimo pakuočių atliekomis mokesčio, taip pažeidžiant valstybės interesus.
15. Ieškovė UAB „Ekonovus“ atsiliepime į pareiškėjos (atsakovės) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovės, kaip atliekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės veikloje specializuotam subjekto, esminis veiklos tikslas yra organizuoti ir kontroliuoti atliekų tvarkymą. Atitinkamai jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais atsakovei yra nustatyti atliekų tvarkymo kontrolės imperatyvai, kurių įgyvendinimas yra įgalinamas atsakovės turimomis teisėmis sutartyse su paslaugų teikėjais. Atsižvelgiant į tai, atsakovei yra taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo (bonus pater familias) reikalavimai ir bet kokius dokumentacijos neaiškumus ar netikslumus atsakovė galėjo ir privalėjo identifikuoti prieš pasirašant taikos sutartį. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašymo atnaujinti procesą pagrindas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.
15.2. Atsakovės minimas tariamas pažeidimas tėra procedūrinis administracinio dokumento neatitikimas, neturėjęs įtakos apskaitytų atliekų rodmenims ir apmokėjimų sumoms. Ieškovė tiesiogiai atsakovei jau yra pateikusi įrodymus (atsakovė tą sąmoningai teismui nutylėjo), kad didesnis atliekų svoris buvo nurodytas atliekų surinkimo automobilio vairuotojo kaip preliminarus svoris, nes atsakovė savo patikros procesą nusprendė perkelti ir atvykti kitą dieną. Aplinkybė, kad vairuotojo ranka kelionės lape įrašytas preliminarus svoris nesutapo su apskaitoje naudotu faktiniu svoriu, yra viso labo mažareikšmis kompleksinio atliekų apskaitos proceso neatitikimas, neturėjęs jokios įtakos ieškovės išrašomoms sąskaitoms ir atsakovės atliekamų mokėjimų dydžiams.
15.3. Vienkartinis atsakovės patikrinimas nepagrindžia prašymo atnaujinti procesą reikalavimų. Atsakovė tariamą ieškovės pažeidimą sieja su vienintelį kartą (2019 m. spalio 18 d.) atliktos individualaus atliekų surinkimo automobilio patikros rezultatais, tačiau prašymo atnaujinti procesą argumentus ir reikalavimus kelia nepateikdama jokių faktinių įrodymų apie tariamus pažeidimus iki ar po atliktos vienintelės patikros. Taigi, net ir nustačius galimą pažeidimą (su kuo ieškovė nesutinka), teismas galėtų spręsti dėl galimų pasekmių tik 2019 m. spalio 18 d. surinktų atliekų apskaitymo atžvilgiu, o ne dėl taikos sutarties panaikinimo.
15.4. Atsakovė piktnaudžiauja teise ir iškreipia viešojo intereso gynybos institutą. Tikroji jos prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo teikimo priežastis yra jos pačios finansiniai sunkumai. Rinkoje jau seniai yra žinoma, kad atsakovė turi rimtų finansinių sunkumų. Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei jau ilgą laiką, todėl nesąžiningai ieško būdu kaip nukelti atitinkamus mokėjimus. Prašymu yra siekiama formaliai sukelti abejones dėl menamai netinkamos ieškovės apskaitos, kad būtų galima bandyti nemokėti už naujus laikotarpius pagal atskirą taikos sutarties dalį.
15.5. Atsakovės prašymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kriterijų, kadangi morfologinė patikra buvo atlikta po teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo, atsakovė ne tik galėjo sužinoti apie visas, jos manymu, taikos sutarties pasirašymui būtinas aplinkybes, bet ir privalėjo tai atlikti.
15.6. Morfologinės patikros metu nustatytas netikslumas atliekų tvarkymo administracinio proceso dokumente tarp preliminaraus atliekų svorio ir patikros metu nustatyto svorio buvo 1,06 tonų. Net ir pripažinus, kad dokumentuose nustatytas 1,06 t netikslumas liudija pažeidimą (su kuo ieškovė nesutinka), tokio pažeidimo nebūtų galima laikyti turinčiu esminę reikšmę taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimčiai. Maksimalus 1 tonos atliekų sutvarkymo įkainis pagal šalių tarpusavio sutartis yra 700 Eur, už taikos sutarties objektu buvusias ieškovės suteiktas paslaugas ieškovei mokėtina suma buvo 317 875,96 Eur (taikos sutarties 13 punktas), o taikos sutartimi atsakovės prisiimtas įsipareigojimas iki 2020 m. kovo 31 d. apmokėti 2019 m. III–IV ketvirčiais teiktas paslaugas yra lygūs 369 896,60 Eur. Akivaizdu, kad galimas 700 Eur vertės netikslumas nebūtų turėjęs ne tik neabejotinos teisinės svarbos šalių ginčo baigčiai, bet, atsižvelgiant į didelę taikos sutarties vertę, dėl savo mažareikšmiškumo nebūtų turėjęs jokios svarbos.
15.7. Atsakovė ženkliai ir nepateisinamai praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Atsakovė apie tariamą ieškovės pažeidimą sužinojo 2019 m. spalio 18 d., o prašymą teismui pateikė 2020 m. kovo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, nors CPK 368 straipsnio 1 dalis prašymams atnaujinti procesą nustato 3 mėnesių terminą. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, atsakovė yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Visą CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių laikotarpį (t. y. nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) atsakovė, net ir manydama, kad turi objektyvios informacijos apie tariamą pažeidimą, nesiėmė visiškai jokių veiksmų siekiant apginti savo galimai pažeistas teises.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių prašymų priimti įrodymus ir rašytinius paaiškinimus
16. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo ir prašo pridėti prie bylos Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. IBPIS-S-212875-20 „Dėl procesinio sprendimo priėmimo“ kopiją.
17. Apeliantė 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašymus pridėti prie bylos šiuos naujus įrodymus: 2020 m. gegužės 26 d. rašto Nr. S-20-152 „Dėl paslaugos tiekėjo vykdomos paslaugos patikrinimo“; 2020 m. birželio 1 d. rašto Nr. EKO-KA2020/6-1-00578 „Dėl UAB „Ekonovus“ teikiamų paslaugų patikrinimo“, 2020 m. birželio 2 d. rašto Nr. S-20-166 „Dėl UAB „Ekonovus“ paslaugų kokybės patikrinimo“, 2020 m. birželio 2 d. rašto Nr. EKO-KA2020/6-1-00583 „Dėl UAB „Ekonovus“ teikiamų paslaugų patikrinimo“, 2020 m. birželio 6 d. pirminio patikrinimo akto, 2020 m. birželio 10 d. pažymos dėl Kauno rajono savivaldybėje individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio, 2020 m. birželio 15 d. pirminio patikrinimo akto, 2020 m. birželio 25 d. pažymos dėl Klaipėdos rajono savivaldybėje individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio, 2020 m. birželio 10 d. pažymų dėl kitose savivaldybėse individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio, 2020 m. liepos 2 d. apvažiavimo patikrinimo akto, 2020 m. liepos 3 d. pirminio patikrinimo akto; 2020 m. liepos 13 d. pažymos dėl Vilniaus rajono savivaldybėje individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio (PTO); 2020 m. liepos 13 d. pažymos dėl Vilniaus rajono savivaldybėje individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio (kita organizacija); 2020 m. liepos 13 d. pažymos dėl Vilniaus rajono savivaldybėje individualiose valdose susidarančio pakuočių atliekų kiekio (planuojamas kiekis 2020 m.) kopijas.
18. Savo prašymuose nurodo, kad teikiami įrodymai atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės teigimu, šie įrodymai yra svarbūs, kadangi juose atskleidžiamas ieškovės piktnaudžiavimas ir kartu dar kartą patvirtinamos atsakovės prašyme atnaujinti procesą dėstomos aplinkybės apie ieškovės neteisėtus veiksmus, nuslepiant nuo apeliantės informaciją, kad ieškovės deklaruoti sutvarkytų pakuočių ir pakuočių atliekų kiekiai neatitinka realybės, jais paneigiamos ieškovės spekuliacijos apie tariamus vienetinius pakuočių ir pakuočių atliekų kiekio duomenų neatitikimus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašomų prie bylos pridėti dokumentų turinį ir nagrinėjamos bylos proceso stadiją, pažymi, kad nors visi apeliantės prašomi priimti dokumentai yra sudaryti jau po taikos sutarties patvirtinimo, tačiau juose fiksuojami apeliantės atliktų ieškovės teikiamų paslaugų morfologinių patikrinimų, vykusių 2020 m. birželio 3 d. – 2020 m. birželio 5 d. (Kauno rajono savivaldybėje) ir 2020 m. birželio 15 d. (Klaipėdos rajono savivaldybėje) rezultatai nėra susiję su šio procesinio klausimo sprendimu. Procesas byloje dar nėra atnaujintas, o tokie duomenys galėtų tapti nebent ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, bet ne sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindo buvimo / nebuvimo. Siekiant proceso atnaujinimo būtent šiuo teisiniu pagrindu, įrodinėtinos bylos nagrinėjimo metu egzistavusios, bet pareiškėjui nežinomos ir negalėjusios būti žinomomis aplinkybės, o ne tos aplinkybės, kurios įvyko jau po bylos išnagrinėjimo. Apeliantės teikiamas ikiteisminio tyrimo institucijos atsakymas apie Vilniaus apygardos prokuratūroje gautą apeliantės prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 182, 186 ir 300 straipsniuose, taip pat nei patvirtina, nei paneigia apeliantės kaip naujai nurodomą aplinkybę, kad ieškovė klastojo dokumentus, nurodydama tikrovės neatitinkančius deklaruojamų ir surenkamų bei sutvarkomų atliekų kiekius, nes toks klastojimo faktas gali būti patvirtintas tik teismo procesiniais dokumentais. Todėl aptarti įrodymai nepriimtini ir kaip neatitinkantys sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis), ir kaip nesudarantys pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo išimtį naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.
20. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio A. Naujokaičio 2020 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 0157/20/01104 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo grindžia prastą apeliantės finansinę padėtį. Šis įrodymas taip pat nėra susijęs su šioje byloje nustatinėtinu naujos aplinkybės buvimo faktu, todėl ir jį atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis).
21. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo nuomonę dėl apeliantės teikiamų naujų įrodymų, be kita ko, prašydama atsisakyti juos priimti. Rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kadangi jie pateikti dėl įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas jau atsisakė priimti.
Dėl bylos, užbaigtos taikos sutartimi, proceso atnaujinimo
22. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo.
23. Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tokia pareiga jam kyla dėl taikos sutarties teisinės prigimties: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors yra reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti.
24. Teismo patvirtina taikos sutartis galėtų būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą. Siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, tiek materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma civilinės bylos nagrinėjimo stadija, kurioje teismas dar kartą įgyvendintų įrodinėjimo procesą. Esminis teisės viršenybės principo elementas yra teisinis apibrėžtumas (teisinis tikrumas) (CK 1.2 straipsnio 2 dalis), kartu suponuojantis pasitikėjimą įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir pagarbą res judicata principui, o galutinio ir įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo panaikinimas proceso atnaujinimo procese visada reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo, nes byloje jau išspręstas šalių teisinės padėties klausimas vėl tampa nežinomas, dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.
26. Todėl proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant itin svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms. Įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims inicijuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio to paties ginčo teisme išnagrinėjimo, papildant savo procesines pozicijas naujais argumentais bei grindžiant jas naujais įrodymais, kuriais šalys anksčiau nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad šis institutas negali virsti priemonė šalims dar kartą pasibylinėti ar, juo labiau, vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
27. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, todėl teikiantis prašymą atnaujinti procesą asmuo privalo nurodyti ir įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. tokią aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu bei dalyku. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir siekė įrodyti naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, kuri jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma vykstant civilinės bylos, kurioje ji su ieškove sudarė taikos sutartį, o pirmosios instancijos teismas šią sutartį patvirtino, procesui.
28. Apeliantės teigimu, 2019 m. spalio 16 d. ir 17 d.(t. y. po šalių 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutraukimo), atlikusi ieškovės teikiamų paslaugų Kauno rajono savivaldybės teritorijoje patikrinimą (pakuočių atliekų morfologinės sudėties tyrimą), nustatė, kad ieškovės PVM sąskaitose faktūrose tiek už 2019 m. I–II ketvirtį, tiek už 2019 m. III–IV ketvirtį nurodytos sumos yra dirbtinai padidintos, ieškovei deklaravus tikrovės neatitinkančius duomenis apie surinktus ir sutvarkytus pakuočių bei pakuočių atliekų kiekius. Apeliantė tvirtina, kad aplinkybės apie neteisingus suteiktų paslaugų duomenis, vykstant teisme ginčui su ieškove dėl skolos sumokėjimo, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, antraip taikos sutarties nebūtų sudariusi ir ja nebūtų pripažinusi atitinkamų savo prievolių ieškovei buvimo.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie apeliantės nurodomi faktiniai duomenys, atsiradę po taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, neatitinka nei naujos aplinkybės sampratos, pateiktos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei būtino šioje situacijoje esminės reikšmės reikalavimo. Atskirojo skundo argumentai neteikia prielaidų kitokiam kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės ir jos reikšmės teisiniam vertinimui, nei buvo atliktas pirmosios instancijos teismas.
30. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dėl tokio proceso atnaujinimo pagrindo, kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, yra pakankamai išplėtota ir aiški. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) jos jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant joje baigiamąjį procesinį sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus baigiamajam teismo procesiniam sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Vadinasi, naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimo ir jų paaiškėjimo laike momentai nesutampa: aplinkybės jau turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, bet apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Proceso atnaujinimo poreikis gali būti konstatuotas tik nustačius nurodytų aplinkybių visumą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir procesas negali būti atnaujintas.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia apeliantės nurodoma aplinkybė, kaip deklaruojamo ir realiai surinkto bei sutvarkyto atliekų kiekio nesutapimas, net jeigu ji ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu, objektyviai galėjo ir turėjo būti apeliantei žinoma iki taikos sutarties su ieškove sudarymo, jos pasirašymo ir pateikimo teismui patvirtinti.
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 3422 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, apeliantė yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas siekiant užtikrinti kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius.
33. Vadovaujantis ATĮ 3422 straipsnio 14 punktu, organizacija (apeliantė) privalo vykdyti organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Tokios pačios nuostatos dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės, nustatant, kad apeliantė turi kontroliuoti teikiamų paslaugų faktą, apimtis ir pobūdį, o sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę vykdo nuolat, yra įtvirtintos ir šalių sudarytose sutartyse dėl paslaugų teikimo Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Alytaus rajono, Ukmergės rajono savivaldybėse (sutarčių 5.2.2 ir, atitinkamai, 5.4.1, taip pat 12.3, 12.4 punktai). Be to, sutarties kontrahento (paslaugų ar darbų užsakovo) teisę tikrinti darbų atlikimo eigą, ir darbų rezultatą prieš jį priimant jį patikrinti, įtvirtina ir bendrosios paslaugų teikimo bei rangos sutarties vykdymą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.658 straipsnio 1 dalis, 6.662, 6.722, 6.724 straipsniai).
34. Taigi, apeliantei pareiga kontroliuoti, ar ieškovė tinkamai vykdė ir vyko savo sutartinius įsipareigojimus, kyla ir iš sutarčių, ir iš įstatymo, todėl ji negali šios pareigos neįvykdymo (nepakankamo vykdymo) grįsti argumentais, kad vienokios ar kitokios procedūros (pavyzdžiui, metrologinė patikra) reikalauja daug laiko, finansinių ir žmogiškųjų išteklių ar argumentais dėl tarpusavio pasitikėjimo, lėmusio atsisakymą nuo perdėto tikrinimo, siekiant šio pasitikėjimo nesugriauti.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principą, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliantė pati sprendė, kaip ir kokiu būdu ginti savo teises jai inicijuotoje civilinėje byloje ir kokią bylinėjimosi taktiką pasirinkti, pasinaudojusi viena iš savo procesinių teisių – bet kurioje proceso stadijoje išspręsti ginčą su ieškove taikiai, o teismas bylą nutraukė ne savo iniciatyva, bet patvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį kaip susitarimo rezultatą.
36. Apeliantė yra organizacija, kuri vienija pakuočių gamintojus ir importuotojus, kaip pati nurodė atskirajame skunde, tokių narių ji turi daugiau nei 1 000. Todėl, būdama apdairia ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyve, prieš sudarydama teismo tvirtinamą taikos sutartį ir suprasdama apie jos res judicata galią (CPK 18 straipsnis), prisiėmusi šia sutartimi papildomus įsipareigojimus, abiejų šalių valia (CPK 13 straipsnis) išplėtusius byloje kilusio ginčo dėl skolos už konkretų laikotarpį ribas, apibrėžtas ieškiniu ir jo reikalavimais, veikdama tokio ženklaus narių interesais ir būdama subjektu, turinčiu įgalinimus bei instrumentus atlikti atliekų tvarkytojos (ieškovės) kontrolę ir laiku nustatyti neatitikimus (jei tokių yra) tarp deklaruojamų ir realiai surenkamų bei sutvarkomų pakuočių atliekų kiekių, galėjo ir turėjo žinoti apie dabar kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas aplinkybes. Tai, kad apeliantė tik vykdydama taikos sutartį ėmė vertinti, ar pagrįstai ji yra prisiėmusi atitinkamo dydžio mokėjimo prievoles ieškovei, siekdama šių aplinkybių patikros teisme, nesuponuoja išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimo būtinybės. Kitokia apeliantės pozicija neatitinka šio procesinio instituto tikslų bei jo taikymo išimtinumo.
37. Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, apeliantė patvirtino, kad jai yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdomas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, taikos sutartimi prisiimdama papildomus įsipareigojimus ieškovei, kurių turtinė išraiška už šioje byloje ieškinio dalyku buvusią sumą didesnė daugiau nei 4 kartus, turėjo būti itin apdairi ir rūpestinga bei imtis priemonių, kad įsitikintų tokių įsipareigojimų pagrįstumu. Ir nors naujos aplinkybės apeliantei paaiškėjimas yra grindžiamas ne tik pačios apeliantės suklydimu, sudarant taikos sutartį, bet ir ieškovės atliktais neteisėtais veiksmais, tvirtinant apie ieškovės apgaulę ir duomenų apie suteiktų paslaugų kiekį klastojimą, o toks proceso atnaujinimo pagrindas galėtų būti kvalifikuojamas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visgi šiuo aspektu pažymėtina, kad dokumentų klastojimo faktui pripažinti bei šiuo pagrindu atnaujinti procesą nepakanka vien apeliantės teikiamų paaiškinimų ir įtarimų ar jos vienašališkai atlikto patikrinimo, su kurio rezultatais nesutinka ieškovė. Toks faktas (dokumentų suklastojimas) turėtų būti nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Aplinkybė, kad apeliantė kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, taip pat savaime nepatvirtina dokumentų klastojimo fakto.
38. Proceso atnaujinimo būtinybės nesuponuoja ir apeliantės teiginiai, susiję su viešojo intereso nagrinėjamoje byloje buvimu. Kaip buvo minėta pirmiau, CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas. CPK 365 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, reiškia ne savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, o tai, kad, be CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, prašymą atnaujinti procesą vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų gali paduoti ir dar vienas subjektas – prokuroras.
39. Pažymėtina, kad nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas išeiti už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), dėl to nepasisako. Nesutikdama su tokia teismo išvada, ieškovė galėjo teikti atskirąjį skundą, tačiau to nepadarė.
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal apeliantės pateiktą prašymą, ir nei aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiam šios situacijos vertinimui nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 98 straipsnis).
42. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro: susipažinimas su atskirojo skundo medžiaga, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, susipažinimas su pirmuoju prašymu dėl naujai teikiamų įrodymų prijungimo, susipažinimas su antruoju prašymu dėl naujai teikiamų įrodymų prijungimo, rašytinių paaiškinimų teismui dėl naujai teikiamų įrodymų prijungimo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas.
43. Kartu su prašymu ieškovė pateikė 2020 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2474/20LT, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4375/20LT ir banko įstaigų patvirtinančių jų apmokėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašus. Tačiau pažymėtina, kad nei iš prašymo, nei iš PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės identifikuoti, kokia suma buvo įkainota kiekviena ieškovei suteikta paslauga, o paslaugų įkainių detalizacija su prašymu neteikiama. Todėl ieškovei kompensuotinos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus dydžius.
44. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas ar atsikirtimai ar paaiškinimai), už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovei priteistina 543,20 Eur (0,4 x 1 358 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (juridinio asmens kodas 302755513) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 543,20 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Kačinskienė