Administracinė byla
Nr.A-438-1558/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.1 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko
(pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei
Agnei Dubonytei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje
byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R.M. dėl neteisėtai
gautos paramos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Nacionalinė
mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA,
Agentūra) padavė teismui prašymą dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo ir
prašė priteisti iš atsakovo R.M. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės
ūkio ministerijos naudai 81 979,93 Lt dydžio gautą ir negrąžintą paramos sumą;
2 993,76 Lt palūkanas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d.
iki 2009 m. kovo 12 d.; vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių
įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137, 13 – 14 punktais, palūkanas, kurių dydis kiekvienam
ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir
skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 16 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią
grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo 81979,93 Lt dydžio neteisėtai
gautos ir negrąžintos paramos sumos.
Skunde paaiškino, kad R.M.,
siekdamas įgyvendinti 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/46/EEB,
nustatančios sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno
pagrindo produktų gamybai ir tiekimui į rinką (su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva (EB) 85/2003) (toliau – ir Pieno
direktyva), ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/676/EEB dėl
vandenų apsaugos nuo taršos nitratais ir žemės ūkio šaltinių (toliau – ir Nitratų
direktyva) reikalavimus, 2005 m. spalio 27 d. NMA pateikė paraišką (reg. Nr.
059F1003574912) paramai pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonę
„Standartų laikymasis“ gauti (toliau – paraiška). Anot pareiškėjo, R.M.
pateikta paraiška buvo įvertinta 2006 m. vasario 15 d. vadovaujantis Kaimo
plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonės ‚Standartų laikymasis“ administravimo
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m.
rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 3D-496 (toliau – ir Taisyklės). R.M. buvo išmokėta
metinė paramos suma lygi 78 544 Lt. Anot pareiškėjo, R.M., teikdamas paraišką,
įsipareigojo teikti VI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 2.4 ir 2.5 punktuose
nurodytus dokumentus: kiekvienais metais iki Agentūros nurodyto termino
pateikti kasmetinę investicijų ataskaitą ir ją pagrindžiančių dokumentų kopijas
(PVM sąskaitos faktūros arba sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentų,
patvirtinančių investicijos apmokėjimą ir pan.) ir buhalterinės apskaitos
dokumentų kopijas. R.M. taip pat žinojo, kad pažeidus įsipareigojimus, jam gali
būti taikomos numatytos sankcijos. Vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2005 m.
gruodžio 9 d. įsakymu Nr. BR1-817 „Dėl Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano
priemonių „Standartų laikymasis“, „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių
rėmimas“ kasmetinių ataskaitų už 2005 paramos metus ir priemonės „Ankstyvo
pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ kasmetinių prašymų
surinkimo termino nustatymo“ 1.1 punktu, kasmetinė investicijų ataskaita už
2005 paramos metus turėjo būti pateikta iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. R.M. 2006 m.
rugpjūčio 1 d. pateikė kasmetinę investicijų ataskaitą (reg. Nr.
059F1003574912K01) už 2005 metus (toliau – ir ataskaita), kuri buvo įvertinta 2007
m. rugsėjo 7 d. vadovaujantis Taisyklėmis. Įvertinus ataskaitą, R.M. avansu
buvo išmokėta 34 852,60 Lt už Nitratų direktyvą. Už Pieno direktyvą avansinis
mokėjimas buvo atidėtas, kol bus pateikta kasmetinė investicijų ataskaita už
2006 metus. Paramos dydis priklauso nuo paraiškos pateikimo dieną registruotų
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre arba numatomų laikyti sąlyginių
gyvulių (SG) skaičiaus, perskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir
kaimo verslo registro duomenis. Vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2007 m.
gegužės 24 d. įsakymo Nr. BR1-276 1 punktu, kasmetinė investicijų ataskaita už
2006 paramos metus turėjo būti pateikta iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. R.M. iki
nustatyto termino ir vėliau kasmetinės investicijų ataskaitos nepateikė, todėl
Agentūra 2008 m. kovo 15 d. išsiuntė pirmą užklausimą dėl papildomų dokumentų
Nr. ESS/UPD-244897, o 2008 m. balandžio 2 d. – antrą užklausimą Nr.
ESS/UPD-249862. Atsakymų Agentūra negavo. Dėl šios priežasties Agentūra,
vadovaudamasi Taisyklių 34 punktu, priėmė sprendimą susigrąžinti jau išmokėtą
paramą, t. y. 113 396,60 Lt, ir pareikalavo šią sumą grąžinti.
Pareiškėjas akcentavo,
jog Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio
fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Administravimo
taisyklės), 7.1.1 punkte nurodyta, kad turi būti priimtas sprendimas dėl
grąžintinų lėšų susidarymo. Pažymėjo, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti
praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų
suma skaičiuojama pagal formulę. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo
taisyklių 9 – 10 punktais, 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-26943
informavo R.M. apie grąžintinas lėšas ir palūkanas. R.M. per nurodytą terminą
neteisėtai gautos paramos sumos negrąžino, todėl Agentūra, vadovaudamasi
Administravimo taisyklėmis nuo 2008 m. gruodžio 5 d. pradėjo skaičiuoti
palūkanas nuo 113 396,60 Lt sumos. Pareiškėjas paaiškino, kad R.M. ne kartą
buvo siunčiami raštai dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo. Vadovaujantis
Administravimo taisyklių 11 ir 15.2 punktais, Agentūra gali susigrąžinti
paramos sumą, išskaičiuojant ją iš R.M. priskaičiuotos paramos pagal tą pačią
ar kitą ES priemonę mokėjimo pavedimo formavimo metu. Agentūra 2008 m. gruodžio
12 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-29974 informavo R.M., kad dalis negrąžintinos
paramos sumos – 14 142,84 Lt 2008 m. gruodžio 9 d. buvo išskaičiuota iš mokamos
paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 plano priemonę „Išmokos
ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“. Likusi
grąžintina suma sudarė 99 440,89 Lt ir palūkanos, skaičiuojamos nuo 2008 m.
gruodžio 9 d. 2008 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-30150 R.M.
informuotas, kad dalis negrąžintos paramos sumos - 17 748,14 Lt - 2008 m. gruodžio
16 d. išskaičiuota iš mokamos tiesioginių išmokų už pasėlius sumos.
Anot pareiškėjo, likusi
grąžintina R.M. skirtos paramos suma po išskaičiavimų sudaro 81 979,93 Lt ir
palūkanos skaičiuojamos nuo 2008 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Grąžintinų
lėšų administravimo taisyklių 13 punkte nurodyta, jog palūkanų už pavėluotas
grąžinti lėšas dydis nustatomas kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro įsakymu, kuris skelbiamas „Valstybės žiniose“, jeigu ES teisės
aktai nenustato kitaip. Agentūra, remdamasi žemės ūkio ministro įsakymais, už
laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. kovo 12 d. R.M. po dalies
grąžinos sumos ir palūkanų padengimo apskaičiavo 2 993,76 Lt palūkanas.
Pareiškėjas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad palūkanų norma kinta kiekvieną
ketvirtį, prašo teismą iš R.M. priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16
d. iki 2009 m. kovo 12 d. (prašymo padavimo teismui diena) apskaičiuotas 2 993,76
Lt palūkanas. Palūkanas, kurios turės būti skaičiuojamos nuo 2009 m. kovo 16 d.
iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos,
priteisti, nenurodant konkrečios jų normos, tačiau skaičiuotinas remiantis Grąžintinų
lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137, 13 – 14 punktais, nuo 81 979,93 Lt dydžio neteisėtai gautos
ir negrąžintos paramos sumos pagal Žemės ūkio ministro įsakymais kiekvienam
ketvirčiui nustatytą dydį. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dienai
paskaičiuoja antstoliai. Pareiškėjas paaiškino, kad aplinkybių, kurių pagrindu R.M.
būtų atleistas nuo neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo,
nėra, todėl Agentūra prašo teismo priteisti nurodytas sumas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m.
lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės
ūkio ministerijos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš R.M. Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai 81
979,93 Lt paramos sumą ir 2 993,76 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m.
gruodžio 16 d. iki 2009 m. kovo 12 d. (įskaitytinai).
Teismo nuomone,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137
patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės
ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės)
nuostatos leidžia daryti išvadą, kad, pirma, turi būti priimtas sprendimas dėl
grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo
(tai reiškia, kad sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas), šis sprendimas yra
pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Antra, sprendimo
priėmimas svarbus ir dėl to, kad pagal sprendimo priėmimo datą skaičiuojama ir
grąžintinų lėšų nustatymo diena. Trečia, ši diena svarbi dėl to, kad po jos
numatytos tam tikros procedūros – skolininko informavimas, grąžintinų lėšų
termino nustatymas (pagal Taisyklių 10 punktą (redakcija galiojusi iki 2009 m.
birželio 2 d.), lėšų grąžinimo terminas yra 14 kalendorinių dienų nuo
informacinio laiško užregistravimo administruojančioje institucijoje dienos
(tačiau Europos Sąjungos aktai gali nustatyti kitaip)). Ketvirta, Taisyklių 10
punkte nurodoma, kad nustatytu terminu skolininkui lėšų negražinus,
administruojančioji institucija privalo imtis visų administracinių ir teisminių
priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Ir svarbiausia, penkta, visi šie terminai
svarbūs palūkanų skaičiavimui, kurio tvarka nustatyta Taisyklių 14 punkte –
palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina
po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 9 punkte minėtame
laiške skolininkui, pabaigos ir skaičiuojamos iki tos kalendorinės dienos,
kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, jeigu ES teisės aktai
nenustato kitaip. Taisyklių 14 punkte numatyta, kad palūkanos neskaičiuojamos
arba priskaičiuotos palūkanos anuliuojamos, jeigu paaiškėja, kad skolininkas
negavo šių Taisyklių 9 punkte minėto administruojančios institucijos siųsto
registruoto laiško, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas negavo laiško dėl
to, kad pakeitęs gyvenamąją vietą, neinformavo apie tai administruojančios
įmonės. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtina konstatuoti ir
aplinkybes, susijusias su registruoto laiško įteikimu. Tokios Taisyklių
nuostatos reiškia, kad pagal nurodytas aplinkybes galima nustatyti palūkanų
skaičiavimo pradžios dieną.
Pirmosios
instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog NMA prašyme teismui nenurodo
sprendimo priėmimo dienos, tiesiog teigia, kad NMA priėmė sprendimą
susigrąžinti jau išmokėtą paramą. Pagal NMA pateiktą Informacinį laišką Nr.
8-12773 galima spręsti, kad skola pradėta skaičiuoti 2008 m. lapkričio 17 d.,
tačiau joks tai patvirtinantis tos dienos motyvuotas sprendimas, kaip to
reikalauja Vyriausybės nutarimu patvirtintos Taisyklės, teismui nepateiktas. Teismo
nuomone, vienintelis viešojo administravimo aktas, kuris atitinka Viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnyje pateiktus reikalavimus administraciniam
sprendimui, yra 2008 m. lapkričio 20 d. NMA raštas Nr. BR6-(3.82)-26943 R.M.,
nors jame ir yra teiginių, kad tai informacinis raštas. Tačiau tai, kad tai ne
informacinis raštas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad rašte nurodyta jo
apskundimo tvarka. Teismo manymu, šio rašto data ir turi būti laikoma sprendimo
dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo
priėmimo data. Pareiškėjas ši raštą priskiria prie informacinių, kuriuose
nurodomas skolos grąžinimo terminas, o šis svarbus palūkanų skaičiavimo
pradžiai. Teismo vertinimu, galima pripažinti, kad šis raštas yra dvejopo
pobūdžio, jame išdėstytas ir sprendimas, bet kartu tai ir informacinis laiškas,
kuris privalėjo būti išsiųstas per 7 darbo dienas nuo grąžintinų lėšų
užregistravimo dienos (Taisyklių 9 punktas). Skola pagal pateiktus dokumentus
registruota 2008 m. lapkričio 17 d., nesant jokio motyvuoto sprendimo šiuo
klausimu, tačiau, teismo nuomone, skolos įregistravimo data palūkanų
skaičiavimui nėra reikšminga. Palūkanas skaičiuoti pareiškėjui NMA pradėjo nuo 2008
m. gruodžio 5 d., kuri ir buvo nustatyta paramos grąžinimo diena, apie ją R.M.
pranešta 2008 m. lapkričio 20 d. raštu (sprendimu). Teismas atkreipė dėmesį į
tai, jog pateikta palūkanų apskaičiavimo lentelė patvirtina, kad palūkanos
pradėtos skaičiuoti 2008 m. gruodžio 5 d. Iki 2008 m. gruodžio 8 d. palūkanos
skaičiuotos nuo 113 396,60 Lt, t. y. visos grąžintinos paramos sumos. Nuo 2008
m. gruodžio 9 d. sumažinta skolos suma, nes Taisyklių 11 ir 15.2 punktuose
numatyta galimybė taikyti įskaitą. NMA pagrįstai dalį negrąžintos sumos – 14
142,84 Lt - išskaičiavo iš mokamos paramos pagal kitą priemonę. Nuo 2008 m.
gruodžio 16 d. dalis skolos ir palūkanų išskaičiuota iš mokamų tiesioginių
išmokų už pasėlius. Liko negrąžina skola 81 979,93 Lt ir nuo 2008 m. gruodžio
16 d. palūkanos skaičiuojamos nuo šios sumos, tik nuo 2009 m. sausio 1 d.
pasikeitė palūkanų norma, kuri nustatoma kiekvieną ketvirtį Žemės ūkio ministro
įsakymais, taip numatyta Taisyklių 13 punkte. Teismas atkreipė dėmesį į tai,
jog pareiškėjas palūkanas apskaičiavo vadovaudamasis Žemės ūkio ministro
įsakymais (2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 3D-469 bei 2008 m. gruodžio 9
d. įsakymas Nr. 3D-682), todėl palūkanos apskaičiuotos teisingai. Teismas
konstatavo, jog palūkanos, kurios jau apskaičiuotos iki skundo padavimo dienos,
ir skola gali būti priteista iš R.M., kadangi jis neginčijo NMA sprendimo
grąžinti paramą, o negrąžinus paramos nustatytu terminu, skaičiuojamos palūkanos.
Teismas atkreipė
dėmesį į tai, jog NMA prašė palūkanas priteisti ir į ateitį, iki tos
kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, nuo 81
979,93 Lt dydžio neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos. NMA vadovavosi
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14 punktais. Teismas tokio NMA prašymo
netenkino. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog Grąžintinų lėšų administravimo
taisyklių 14 punktas numato atvejus, kai palūkanos gali būti neskaičiuojamos.
Be to, 13 punkte nurodyta, kad palūkanų dydis gali būti skaičiuojamas ir
kitaip, ne vien pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą palūkanų dydį.
Taisyklių 11 ir 15.2. punktai taip pat numato galimą lėšų įskaitą, t. y. skola
gali būti sumažinta, o teismo sprendime bus nurodytas NMA prašomas priteisti
skolos dydis, nuo kurio turės būti ateityje skaičiuojamos palūkanos. Pirmosios
instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjus teismo sprendimui nebus galima
pakeisti nei skolos dydžio (o nuo jo skaičiuojamos palūkanos), nei palūkanų
skaičiavimo tvarkos (kuri ateityje teisės aktais gali būti pakeista), o dėl to
teismo sprendimo vykdymas ateityje gali tapti neteisėtu. Dėl to teismas palūkanas
priteisė tik pagal NMA pateiktą palūkanų skaičiavimą. Teismas konstatavo, jog nepriteisiant
palūkanų į ateitį, iš NMA neatimama galimybė konkrečią palūkanų sumą
prisiteisti ateityje, reikalavimą pagrindžiant galiojančiomis teisės normomis.
III.
Apeliaciniu
skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje
dalyje, kurioje netenkintas Agentūros prašymas dėl negrąžintos paramos
priteisimo, t. y. dėl palūkanų priteisimo, vadovaujantis Grąžintinų lėšų,
susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones,
administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.
vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 13 – 14 punktais, kurių dydis kiekvienam
ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu,
skaičiuojamų nuo 2009 m. kovo 13 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią
grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo 81979,93 Lt dydžio neteisėtai
gautos ir negrąžintos paramos sumos, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas padarė išvadą, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių
įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 13 punkte
nurodyta, jog palūkanų dydis gali būti skaičiuojamas ir kitaip, ne vien pagal
žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą dydį. Pareiškėjo nuomone, tokia
pirmosios instancijos teismo išvada neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Grąžintinų
lėšų administravimo taisyklių 13 punkte įtvirtinta, jog palūkanų už pavėluotas
grąžinti lėšas dydis nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
įsakymu kiekvieną ketvirtį, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato
kitaip. Pareiškėjas pažymi, kad 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento
(EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo,
moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos
reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos
schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras
paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL 2004 L 141, p. 18), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu
(EB) Nr. 380/2009 (OL 2009 L 116, p. 9), (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004),
73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį,
praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui
iki jos grąžinimo arba išskaitymo. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama,
laikantis nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų
normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Anot
pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Grąžintinų
lėšų palūkanų dydžio skaičiavimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos
nacionaliniame teisės akte, t. y. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13
punkte. Pareiškėjas pažymi, kad ir Europos Sąjungos teisės akte, t. y.
Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 3 dalyje, nenustatyta kitokia palūkanų
dydžio skaičiavimo tvarka, jame nurodoma, kad taikytina palūkanų norma
skaičiuojama laikantis nacionalinių teisės aktų. Pareiškėjo nuomone, dėl šių
priežasčių konstatuotina, kad Agentūra, vadovaudamasi aukščiau minimais teisės
aktais, palūkanų dydį ir jų skaičiavimo tvarką nustatė teisingai.
2. Pirmosios
instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad Grąžintinų lėšų administravimo
taisyklių 14 punktas numato atvejus, kai palūkanos gali būti neskaičiuojamos.
Pareiškėjo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta,
kadangi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2009
m. birželio 2 d.) 14 punkte nustatyta, kad palūkanos skolininkui pradedamos
skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo
termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte, minėtame
laiške skolininkui, pabaigos ir skaičiuojamos iki tos kalendorinės dienos,
kurią grąžintinos lėšos visiškais susigrąžinamos, jeigu Europos Sąjungos teisės
aktai nenustato kitaip. Palūkanos neskaičiuojamos arba apskaičiuotos palūkanos
anuliuojamos, jeigu paaiškėja, kad skolininkas negavo Grąžintinų lėšų
administravimo taisyklių 9 punkte minėto administruojančiosios institucijos
išsiųsto registruoto laiško, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas negavo
laiško dėl to, kad pakeitęs gyvenamąją vietą, neinformavo apie tai
administruojančiosios institucijos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog Agentūroje
nėra duomenų, kad atsakovas negavo Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte
nurodyto bei Agentūros išsiųsto registruoto laiško, t. y. registruotas laiškas
negrįžo su žyma „neįteiktas". Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr.
(29)3V-2293-l patvirtina, kad atsakovas R.M. nėra pakeitęs gyvenamosios vietos
ir jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, kuri nurodyta Agentūros
2008 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. BR6-(3.82)-26943 „Dėl Jums išmokėtos paramos
sugrąžinimo". Todėl, anot pareiškėjo, nėra jokio pagrindo Atsakovo
atžvilgiu palūkanų neskaičiuoti arba priskaičiuotas palūkanas anuliuoti. Pareiškėjas
taip pat pažymi, kad Agentūra nėra priėmusi sprendimo nebetęsti grąžintinų lėšų
išieškojimo pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 26 punktą, kadangi
Agentūroje nėra gauta informacijos apie aplinkybių, įvardytų Grąžintinų lėšų
administravimo taisyklių 26.1 ir 26.3 punktuose, kurių pagrindu galima būtų
priimti tokį sprendimą, buvimą atsakovo R.M. atžvilgiu. Anot pareiškėjo, atsižvelgdama
į šias aplinkybes. Agentūra priėmė sprendimą neteisėtai gautą paramą iš
atsakovo R.M. išieškoti teisminiu būdu, pateikdama prašymą dėl neteisėtai
gautos paramos grąžinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo
nuomone, atsakovo R.M. atžvilgiu Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų
administravimo taisyklių 14 punktu, privalo skaičiuoti palūkanas iki tos
kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 3
dalyje, kurioje nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį
nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos
grąžinimo arba išskaitymo. Todėl, pasak pareiškėjo, darytina išvada, kad
Agentūra teisėtai ir pagal galiojančius nacionalinius ir Europos Sąjungos
teisės aktus teismo prašė priteisti palūkanas nuo 81979,93 Lt dydžio neteisėtai
gautos ir negrąžintos paramos sumos, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui
nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas
nuo 2009 m. kovo 13 d. (po prašymo teismui padavimo dienos) iki tos
kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos,.
Teisėjų kolegija
k o n
s t a t u o j a:
IV.
Byloje
kilęs ginčas dėl iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondų gautos ir negrąžintos 81
979,93 Lt dydžio paramos ir palūkanų už jas priteisimo, taikant Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų
lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones,
administravimo taisyklių nuostatas.
Šiuos teisinius
santykius reglamentuoja Europos Sąjungos priimti atitinkami reglamentai bei
juos įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m.
lapkričio 20 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-26943 buvo nutarta iš R.M.
susigrąžinti iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondų jam išmokėtas lėšas –
113 396,60 Lt.
Šis Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimas
nustatyta tvarka nėra užginčytas.
Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų,
susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones,
administravimo taisyklių 4 punktą tokio pobūdžio <...> „sprendimas yra pagrindas
iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.“
Pagal Europos Sąjungos
komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 2004 m. balandžio 21 d., kuriuo
nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009
nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos
administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr.
479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (OL L
141, 2004 4 30, p. 18) 73 straipsnio 3 dalį ir 73 A straipsnio 4 dalį
nepagrįstai išmokėtos ar išmokėtos pernelyg didelės išmokos susigrąžinamos,
skaičiuojant palūkanas <...> „už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie
įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba
išskaitymo. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių
teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms
susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.“
Analogiškas teisinis
reguliavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13
d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant
Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 14
punkte, pagal kurį „Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės
dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto šių Taisyklių 9
punkte minėtame laiške skolininkui, pabaigos ir skaičiuojamos iki tos kalendorinės
dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, jeigu ES teisės aktai nenustato
kitaip.“
Iš pirmosios
instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, netenkindamas Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
reikalavimo – priteisti palūkanas iš R.M. iki jų visiško susigrąžinimo, šį
savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d.
nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos
Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 13 ir 14
punktais. Šių punktų nuostatas dėl palūkanų dydžio nustatymo ir atvejus kada
palūkanos gali būti neskaičiuojamos, įvertindamas kaip galimą kliūtį priteisti
palūkanas iki visiško lėšų susigrąžinimo.
Tačiau minėtų
taisyklių 13 punktas, ginčo atsiradimo metu, palūkanų dydį nustatė sekančiai:
„Palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis nustatomas žemės ūkio ministro
įsakymu kiekvieną ketvirtį, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanų
dydis nustatomas taip: praėjusio kalendorinio ketvirčio Lietuvos Respublikos valstybės
iždo vekselių, išleistų litais aukciono būdu, metinės palūkanų normos svertinis
vidurkis didinamas 10 procentinių punktų.“, t. y., kad palūkanų dydis, kaip
bendroji taisyklė, turi būti dydis nustatomas žemės ūkio ministro įsakymu
kiekvieną ketvirtį, iš kurios (pagrindinės taisyklės) išimtis gali būti daroma
tik tais atvejais, „jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip.“
Minėta, kad pagal Europos
Sąjungos komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 2004 m. balandžio 21 d. 73
straipsnio 3 dalį „Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis
nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą,
taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.“, t. y., ir šis
aukštesnės galios teisės aktas pagrindine elgesio taisykle įtvirtino, kad
<...> „palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių teisės aktų“
<...>.
Todėl teismui
nekonstatavus ES teisės aktais nustatytos išimties iš pagrindinės taisyklės,
kuria remiantis nustatomas palūkanų dydis, nebuvo teisinio pagrindo netenkinti
minėto pareiškėjo reikalavimo.
Tas pats pasakytina ir
dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137
patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės
ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 14 punkto nuostatų taikymo.
Šiame punkte nustatyta, kad „Palūkanos neskaičiuojamos arba priskaičiuotos palūkanos
anuliuojamos, jeigu paaiškėja, kad skolininkas negavo šių Taisyklių 9 punkte minėto
administruojančiosios institucijos išsiųsto registruoto laiško, išskyrus tuos
atvejus, kai skolininkas negavo laiško dėl to, kad, pakeitęs gyvenamąją vietą, neinformavo
apie tai administruojančiosios institucijos.“
Iš šios teisės normos
taip pat matyti, kad teisė skaičiuoti palūkanas gali būti prarasta tik
vieninteliu atveju, kai administruojančiosios institucijos skolininkui Taisyklių
9 punkte nustatyta tvarka neįteikia registruoto laiško (reikalavimo) dėl išmokėtų
lėšų sugrąžinimo.
Iš pirmosios
instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas tokių aplinkybių nenustatė,
priešingai, pripažino, kad Taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažeista.
Todėl teismo sprendimas nepagrįstas ir šiuo aspektu.
Apibendrinus darytina
išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs materialinės
teisės normas bei netinkamai jas pritaikęs, priėmė neteisingą sprendimą
aptartoje dalyje, kuris naikintinas, priimant sprendimą patenkinti šioje
dalyje Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos reikalavimą (ABTĮ 143 str.).
Likusioje dalyje
teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvadomis dėl R.M. išmokėtų lėšų susigrąžinimo pagrįstumo
bei jų priteisimo iš pastarojo.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti teismo
sprendimo dalį, kuria atmestas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos reikalavimas priteisti iš R.M. palūkanas
nuo 2009 m. kovo 13 d. iki jų visiško susigrąžinimo, o Nacionalinės mokėjimo
agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą šioje dalyje
patenkinti bei iš R.M. priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos palūkanas nuo 2009 m. kovo 13 d. iki visiško
81979,93 Lt lėšų susigrąžinimo. Palūkanas ir jų dydį skaičiuoti pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų
lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones,
administravimo taisyklių 13 punkto tvarką.
Likusioje dalyje
teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas