Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-919-815-2011].doc
Bylos nr.: Ik-919-815/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-919-815/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21; 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui – R. K., atsakovo – Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui – šios institucijos Personalo skyriaus juriskonsultui Alekui Morozovui, atsakovo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. K. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

I

 

1. Pareiškėjas – R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2S-2453);

1.2. panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 35/146);

1.3. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt;

1.4. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Lt.

2. Pareiškėjas pateikė teismui 2010 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl termino atnaujinimo skundui paduoti“ (b. l. 18). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 21) atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti bei priėmė pareiškėjo skundą.

3. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Pareiškėjas būdamas Kauno TI, kameroje Nr. 161, 2010 m. liepos 7 d. vakarienės dalinimo metu pastebėjo, jog išduotas maisto davinys tiek jam, tiek kameroje esantiems kitiems asmenims buvo per mažas – išduota per maža žuvies (silkės) porcija. Pareiškėjas paprašė pasverti silkės porciją ir paaiškėjo, kad jis svėrė 60 g, kai mitybos normose įtvirtinta, jog priklauso 100 g. Kauno TI pareigūnai, nenorėję sverti silkės, grasino tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas 2010 m. liepos 8 d. buvo iškviestas į socialinės reabilitacijos pareigūno kabinetą, kur pareiškėjui perskaitytas jo atžvilgiu surašytas tarnybinis pranešimas, tačiau jame nurodyti duomenys neatitiko faktinių aplinkybių – tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, esą, kurstė kitus kameroje buvusius suimtuosius atsisakyti maisto, nors jie jau valgė išduotą maistą. Pareiškėjas paaiškinime nurodęs, jog taip nesielgė, pateikta informacija – šmeižtas, nurodė, jog siekiant nustatyti tiesą, reikia apklausti tuo metu kameroje buvusius suimtuosius, tačiau net nebandant nustatyti tikrųjų faktinių aplinkybių, neapklausus liudytojų, pareiškėjui nutarimu Nr. 35/146 skirta nuobauda – 10 parų drausmės izoliatoriaus; be to, pareiškėjas nebuvo nuvestas nei į drausmės komisiją, nei pas gydytojus, nors tai nustatyta įstatyme. Pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamentui skundą dėl nutarimo Nr. 35/146, tačiau Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-2453 yra biurokratiškas, neobjektyvus, kadangi skundas nebuvo išnagrinėtas visapusiškai, nebuvo apklausti liudytojai.

3.2. Pasak pareiškėjo, dėl paminėtų neteisingų, kerštingų, neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų, šmeižto bei patyčių, nepagrįsto baudimo, uždarant į drausmės izoliatorių, jis patyrė didelį nervinį šoką, nervinę įtampą, išgyvenimus, dėl to patyrė didelę žalą sveikatai, negalėjo užmigti, todėl kreipėsi į Kauno TI gydytojus, kurie po apžiūros paskyrė medikamentus; atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina neturtinė žala – iš viso 15 000 Lt.

 

II

 

Atsakovas – Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24-26) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Kauno TI administracija, skirdama pareiškėjui drausminę nuobaudą, tinkamai vadovavosi įstaigos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti nutarimo Nr. 35/146 nėra teisinio pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Pareiškėjui Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas), todėl jo teises, pareigas bei suėmimo vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).

2010 m. liepos 10 d. apie 18:10 val. vakarienės dalinimo suimtiesiems metu kameroje Nr. 161 esantis suimtasis R. K. atsisakė paimti maisto davinį, pakeltu tonu reikalavo pasverti silkės gabaliuką. Kauno TI pareigūnas R. K. paaiškino, kad akivaizdžiai matyti, jog silkės svoris atitinka nustatytą, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą, silkė buvo pasverta: ji svėrė 10 g daugiau negu nustatyta norma, tačiau pareiškėjas ir toliau pakeltu tonu neteisėtai reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g. Pakartotinai paaiškinus, kad jo reikalavimai yra neteisėti, pareiškėjas nenusiramino ir ėmė kurstyti kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio. Įvertinę, jog pareiškėjo elgesys ir jo keliami reikalavimai yra neteisėti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai – direktoriaus budintysis padėjėjas R. V. ir vyresnysis prižiūrėtojas R. B. – parašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 7 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 129 punktu, pareiškėjas informuotas apie padarytą nusižengimą, jam pasiūlyta pasiaiškinti raštu, šia teise jis pasinaudojo.

Kauno TI direktorius, įvertinęs surinktą dokumentinę medžiagą (pareigūnų tarnybinius pranešimus), vadovaudamasis Įstatymo 34 ir 36 straipsniais, nutarimu Nr. 35/146 pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių 10 parų; ši nuobaudą skirta ne už reikalavimą pasverti maisto davinį (šią teisę jis turi ir ši tvarka įstaigoje yra numatyta), kaip teigia pareiškėjas, bet už netinkamą elgesį su pareigūnais, jų teisėtų nurodymų nevykdymą ir kitų suimtųjų kurstymą nevykdyti Kauno TI administracijos reikalavimus.

2. Nuobaudos – uždaryti suimtąjį į drausmės izoliatorių – vykdymo tvarką reglamentuoja Įstatymo 37 straipsnis; remiantis šio straipsnio 1 dalimi, suimtojo, kuriam paskirta ši nuobauda, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarime pažymėti, ar suimtasis gali atlikti jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta 2010 m. liepos 8 d., tą dieną Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytoja nedirbo, todėl direktoriaus nutarime aplinkybę, jog pareiškėjas gali atlikti jam skirtą drausminę nuobaudą, pažymėjo bendrosios praktikos slaugytoja, kuri, darydama atitinkamą įrašą, susipažino su pareiškėjo sveikatos istorija ir, įvertinusi jo bendrą sveikatos būklę, priėmė atitinkamą sprendimą – leido taikyti nuobaudą.

Remiantis Įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai nėra gydytojo, o suimtąjį, padariusį drausmės pažeidimą, būtina izoliuoti, tai galima padaryti medicinos darbuotojo leidimu, jeigu suimtasis neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, tačiau gydytojas jo sveikatą turi patikrinti per 24 val. nuo uždarymo į drausmės izoliatorių. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareiškėjas buvo apžiūrėtas liepos 8 d., apžiūros metu somatinių nusiskundimų nepareiškė, skundėsi sutrikusiu miegu; pareiškėjui yra diagnozuotas žalingas amfetamino vartojimas (pasak pareiškėjo, amfetaminą jis naudojo būdamas laisvėje).

3. Pažymėtina, kad pareiškėjui jau buvo žinoma silkės patiekalo su svogūnais acto ir aliejaus padaže sudėtinės dalys (silkė 50 g, actas 7 g, svogūnų galvos 33 g, aliejus 10 g, pipirai 0,1 g), nes analogiškas pareiškėjo skundas jau yra išnagrinėtas teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2561-121/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008); be to, remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „ Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 priedu, į silkės patiekalo svorį įeina visos jo sudėtinės dalys.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas paminėtas aplinkybes įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikia.

 

III

 

Atsakovas – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47-49) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką, kad sprendimas Nr. 2S-2453 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti sprendimo Nr. 2S-2453 nėra pagrindo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Kalėjimų departamentas sprendime Nr. 2S-2453 pareiškėjui paaiškino, kad skiriant baudas suimtiesiems vadovaujamasi Įstatymo 36 straipsniu, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. R. K. skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. liepos 7 d. apie 18.10 val., vakarienės dalinimo metu, vyresniajam prižiūrėtojui R. B. duodant maisto davinį, pareiškėjas jį atsisakė paimti, pakeltu tonu reikalavo pridėti daugiau silkės. Prižiūrėtojui paaiškinus, kad priklauso vienas silkės gabaliukas ir jis atitinka nustatytas maisto normas, pareiškėjas pakeltu pradėjo reikalauti pasverti įdėtą silkės gabaliuką. Išgirdęs triukšmą prie kameros Nr. 161 priėjo direktoriaus budintysis padėjėjas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą pasvėrė maisto davinį (silkę), kuris svėrė 10 g daugiau negu nustatyta, tačiau pareiškėjas nenusiramino ir reikalavo išduoti 100 g silkės; pakartotinai paaiškinus, kad jo reikalavimai neteisėti, pareiškėjas vis tiek nenusiramino ir ėmė kurstyti kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio. Tiriant pareiškėjo skundą taip pat nustatyta, kad jis sistemingai reiškia pretenzijas dėl maisto kiekio, tačiau kiekvieną kartą pasvėrus maisto davinį, šis viršydavo valgiaraštyje nustatytą normą. Taigi, tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.3 punkte įtvirtintą pareigą (bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai) bei 5.15 punkte nustatytą draudimą (sąmoningai skleisti, kitaip platinti tikrovės neatitinkančius faktus ar informaciją). Įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad nutarimu Nr. 35/146 nuobauda – uždarymas 10 parų į drausmės izoliatorių – pareiškėjui skirta pagrįstai, naikinti ją nėra pagrindo. Apie tokį sprendimą pareiškėjas informuotas sprendimu Nr. 2S-2453.

2. Pagal Civilinio kodekso nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikia, taip pat nedetalizuoja jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai kilti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Kalėjimų departamentas ar Kauno TI deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios Kalėjimų departamento ar Kauno TI veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Be to, vien tai, kad pareiškėjo netenkino Kalėjimų departamento ar Kauno TI sprendimas, nesudaro jam pagrindo teigti, kad sprendimai yra neteisėti ir juos priėmus pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Taigi, tiek Kauno TI, tiek Kalėjimų departamento atlikti veiksmai ir priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu yra teisėti, o teisėtais veiksmais ir sprendimais žala negali būti padaryta.

 

IV

 

1. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. K., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pabrėžė, jog į baudos izoliatorių buvo uždarytas neteisėtai, nurodė, jog nesutinka su Kalėjimo departamento nurodyta aplinkybe, kad jis sistemingai reiškia pretenzijas dėl išduodamo maisto kiekio, be to, maždaug prieš 12 dienų jis pasvėrė maistą (tą gali patvirtinti liudytojai) – buvo pridėta dvigubai daugiau (po 2 gabaliukus), kad atitiktų fiziologines mitybos normas, taip pat pabrėžė, jog šios bylos esmė yra ne silkės kiekis maisto davinyje, o tai, kad sprendimas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų, kad aplinkybės nebuvo objektyviai įvertintos, nebuvo apklausti liudytojai, visos faktinės aplinkybės tirtos šališkai.

2. Teismo posėdyje atsakovo – Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas – šios institucijos Personalo skyriaus juriskonsultas Alekas Morozovas, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti, pabrėžė, jog pareiškėjas buvo nubaustas ne todėl, kad reikalavo pasverti maisto davinį, o dėl to, kad elgėsi nemandagiai, įžūliai, kalbėjo pakeltu tonu, siūlė kitiems kalinamiesiems atsisakyti maisto, kitų kalinamųjų kurstymas nevykdyti reikalavimų yra rimtas pažeidimas – pagal Įstatymo nuostatas tai yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudą uždaryti į drausmės izoliatorių. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog Kauno TI vadovas manė, jog pakanka darbuotojų paaiškinimų, todėl liudytojų neapklausė, be to, yra žinoma kalinamųjų poziciją, t. y. jie vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis ir niekada neliudija prieš savo kameros draugą, todėl Kauno TI administracija į tai atsižvelgia.

3. Teismo posėdyje atsakovo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Vainauskas, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėžė, jog pareigūnai, dalyvavę konflikte, pasielgė teisingai ir profesionaliai, nurodė, jog nėra pagrindo žalos atlyginimui.

4. Teismo posėdyje liudytojas R. B., Kauno tardymo izoliatoriaus vyresnysis prižiūrėtojas, paaiškino: vakarienės metu buvo dalinamas maistas, jis kontroliavo, kai maistą dalino ūkio darbams palikti nuteistieji; R. K. pasiskundė, kad jam per mažai įdėta silkės, kalbėjo pakeltu tonu, kitus suimtuosius kurstė taip pat nevalgyti tol, kol nebus pateikta 100 g silkės; kilusį triukšmą išgirdo budintis direktoriaus padėjėjas R. V., kuris priėjo; pareiškėjas kalbėjo vienas, kiti kameroje buvę suimtieji tylėjo.

5. Teismo posėdyje liudytojas R. V., Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas, paaiškino: tuo metu ėjo per postus, pasirašinėjo ir prie kameros išgirdo triukšmą – tuo metu buvo maždaug 10 m atstumu nuo kameros; maisto dalinimas buvo beveik įpusėjęs; jis priėjo prie kameros ir pradėjo aiškintis: R. K. reikalavo, kad jam įdėtų daugiau silkės, nes, jo manymu, buvo įdėtas per mažas gabaliukas; pareiškėjas reikalavo, kad silkė būtų pasverta, tai vyksta ne pirmą kartą; visuomet pasvėrus maistas sverdavo tiek, kiek priklauso arba net daugiau; kai maistas paimamas, likus pusei valandos iki maitinimo, viskas pasveriama; patiekale silkės turi būti 50 g, kitą 50 g dalį sudaro actas, svogūnai, pipirai; R. K. buvo paaiškinta, kokie produktai sudaro 100 g, tačiau jis vis tiek atsisakė imti maisto davinį ir kalbėjo vienas už visus kameroje kalėjusius suimtuosius (3-4 asmenis); pasvėrus silkės gabaliukas svėrė 60 g.

6. Teismo posėdyje liudytojas Ž. A. paaiškino: Kauno tardymo izoliatoriaus administracija apšmeižė pareiškėją, jis neagitavo kitų suimtųjų nevalgyti; suimtieji valgė viską, pasiėmę maisto davinį; R. K. paprašė pasverti silkę, jis, Ž. A., tiksliai nepamena, kiek svėrė silkė – gal 40 g, gal 60 g; R. K. prašė pasverti maistą ne pirmą kartą, bet su pareigūnais bendravo mandagiai, o pareigūnai su juo – grubiai.

7. Teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino: R. K., gavęs maisto davinį, pastebėjo, kad silkės įdėta per mažai, ir paprašė pasverti jo maisto davinys, tačiau pareigūnas pradėjo ginčytis, teigė, jog visko užtenka; pasvėrus paaiškėjo, kad maisto trūko – buvo įdėta beveik dvigubai mažiau; R. K. bendravo su pareigūnu, o kiti suimtieji valgė ir nesikišo, pareiškėjas su pareigūnais kalbėjo normaliai; jis, A. S., tiksliai nepamena, ką sakė pareigūnai.

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a:

 

I

 

Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas R. V. 2010 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo R. K. elgesio“ (b. l. 30, 54) Kauno TI direktoriui, be kita ko, pranešė: 2010 m. liepos 7 d. apie 18:10 val. vakarienės dalinimo metu tikrindamas postą išgirdo triukšmą prie kameros Nr. 161; priėjus paaiškėjo, kad suimtasis R. K. pakeltu tonu reikalauja pasverti silkės gabaliuką; suimtasis R. K. sistemingai reiškia pretenzijas dėl maisto kiekio, kaskart pasvėrus maisto davinį jis viršydavo valgiaraštyje nustatytą normą; akivaizdžiai matant, kad maisto davinys (silkė) atitinka nustatytą porcijos svorį, tačiau atsižvelgiant į suimtojo reikalavimą, silkė buvo pasverta – ji svėrė 10 g daugiau negu nustatyta norma, tačiau R. K. nenusiramino ir toliau pakeltu tonu reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g; pakartotinai paaiškinus, kad jo reikalavimai neteisėti, suimtasis nenusiramino bei kurstė kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio; R. K. buvo įspėtas, kad dėl jo neteisėtų reikalavimų bei kurstymo bus surašytas tarnybinis pranešimas; minėtais veiksmais suimtasis pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies 7 punkto reikalavimus.

2. Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas R. B. 2010 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo R. K. elgesio“ (b. l. 31, 55) Kauno TI direktoriui, be kita ko, pranešė: 2010 m. liepos 7 d. apie 18:10 val. vakarienės dalinimo metu kameroje Nr. 161 suimtasis R. K. atsisakė paimti maisto davinį ir pakeltu tonu reikalavo pridėti silkės; paaiškinus, kad priklauso vienas silkės gabaliukas ir jis atitinka maisto normas, R. K. pakeltu tonu ėmė reikalauti pasverti silkės gabaliuką; tuo metu atėjęs pareigūnas R. V. paaiškino R. K., kad silkės svoris vizualiai atitinka porcijos svorį, tačiau, atsižvelgiant į suimtojo reikalavimą, silkė buvo pasverta – ji svėrė 10 g daugiau negu nustatyta norma, tačiau R. K. nenusiramino ir toliau pakeltu tonu reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g; pareigūnas R. V. pakartotinai paaiškino R. K., kad jo reikalavimai neteisėti, bet suimtasis nenusiramino ir kurstė kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio; minėtais veiksmais suimtasis pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies 7 punkto reikalavimus.

3. Pareiškėjas 2010 m. liepos 8 d. paaiškinime (b. l. 32, 56) nurodė, jog: 2010 m. liepos 8 d. jam buvo perskaitytas 2010 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta informacija neatitinka tikrovės, jis yra šmeižiamas bei įžeidinėjamas; norint išsiaiškinti tiesą, privalu apklausti kartu kalėjusius asmenis; su minėtu tarnybiniu pranešimu jam asmeniškai neleista susipažinti, nuo jo slepiama, kad pasirašė tarnybinį pranešimą.

4. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis R. K. 2010 m. liepos 7 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą (apie 18:10 val. vakarienės dalinimo metu pakeltu tonu reikalavo pasverti silkės gabaliuką, kuris, atsižvelgiant į suimtojo reikalavimą, buvo pasvertas ir svėrė 10 g daugiau negu nustatyta norma, tačiau R. K. nenusiramino ir toliau pakeltu tonu reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g; pakartotinai paaiškinus, kad jo reikalavimai neteisėti, suimtasis nenusiramino ir ėmė kurstyti kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio), kad suimtasis R. K. sistemingai reiškia pretenzijas dėl maisto kiekio, taip trukdydamas pareigūnų darbą, nors kaskart pasvėrus maisto davinį jis viršydavo valgiaraštyje nustatytą normą, kad, nevykdydamas Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d, įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtojo elgesio taisyklių 4.3 ir 15.5 punktų reikalavimų, R. K. pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies 7 punkto reikalavimus, vadovaudamasis Įstatymo 34 ir 36 straipsniais, 2010 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 28-29, 53) nutarė suimtajam R. K. skirti 10 parų drausmės izoliatoriaus.

5. R. K. nutarime Nr. 35/146 2010 m. liepos 8 d. pasirašytinai nurodė, jog prieš uždarant į baudos izoliatorių jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo (b. l. 28-29), tačiau nutarime Nr. 35/146 vyriausioji slaugos administratorė G. B. 2010 m. liepos 8 d. pasirašytinai patvirtino, jog R. K. drausminę nuobaudą atlikti gali (b. l. 28-29).

6. Kauno TI, atsakydamas į pareiškėjo 2010 m. liepos 8 d. skundą, 2010 m. liepos 16 d. rašte Nr. 49/154 „Dėl suimtojo R. K. skundo“ (b. l. 35) informavo pareiškėją, kad: vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. vasario 2 įsakymu Nr. V-22 „Dėl laisvės atėmimo vietose gaminamų patiekalų technologinių procesų aprašymo patvirtinimo“, patiekalo „Silkė su svogūnais acto ir aliejaus padaže“ sudėtinės dalys yra: silkė – 50 g, actas – 7 g, svogūnų galvos – 33 g, aliejus – 10 g, pipirai – 0,1 g; 2010 m. liepos 7 d. vakarienės dalinimo metu pareiškėjui buvo pasvertas ir išduotas priklausantis silkės gabaliukas, sveriantis 10 g daugiau negu nustatyta, kadangi jis svėrė 60 g, kaip nurodo ir  pareiškėjas savo skunde; pareiškėjo nuomone silkės svoris turėjo būti 100 g, tačiau tai yra bendras patiekalo svoris su visomis sudėtinėmis dalimis; kadangi pareiškėjas kurstė kitus kameroje buvusius kalinamuosius neimti maisto, nereagavo į pareigūnų reikalavimus ir perspėjimus nusiraminti, dėl jo elgesio buvo surašytas tarnybinis pranešimas; pareiškėjas, nevykdydamas Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.3 ir 5.15 punktų reikalavimų, pažeidėte Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 2 dalies 7 punktą; Kauno TI pareigūnai, bendraudami su pareiškėju, elgėsi mandagiai ir pagarbiai, neviršydami savo tarnybinių įgaliojimų. Rašte Nr. 49/154 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

7. Kauno tardymo izoliatorius 2010 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. 11-3462 „Dėl suimtojo R. K. skundo“ (toliau – ir pažyma Nr. 11-3462) (b. l. 51) Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriui nurodė, jog: 2010 m. liepos 7 d. pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-289 patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams vakarienei buvo pagaminta silkė su svogūnais acto ir aliejaus padaže; vakarienės dalinimo metu, R. K. pageidaujant, buvo pasvertas ir išduotas priklausantis silkės gabaliukas, svėręs 10 g daugiau negu nustatyta, kadangi jis svėrė 60 g, kaip pareiškėjas ir rašo savo skunde; vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl laisvės atėmimo vietose gaminamų patiekalų technologinių procesų aprašymo patvirtinimo“, patiekalo „Silkė su svogūnais acto ir aliejaus padaže“ sudėtinės dalys yra: silkė – 50 g, actas – 7 g, svogūnų galvos – 33 g, aliejus – 10 g, pipirai – 0,1 g; R. K. nuomone, silkės svoris turėjo būti 100 g, tačiau yra bendras patiekalo svoris su visomis sudėtinėmis dalimis.

8. Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyrius 2010 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie suimtojo R. K. skundo tyrimą“ (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 52) Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriui inter alia nurodė:

8.1. Kalėjimų departamente gautas suimtojo R. K. 2010 m. liepos 10 d. skundas, kuriame R. K. prašo panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 35/146 paskirtą nuobaudą – uždarymą 10 parų į drausmės izoliatorių.

8.2. Skiriant nuobaudas suimtiesiems, vadovaujamasi Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka; skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

8.3. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. liepos 7 d. apie 18:10 val., vakarienės dalinimo metu, vyresniajam prižiūrėtojui R. B. duodant maisto davinį, suimtasis atsisakė jį paimti ir pakeltu tonu reikalavo pridėti silkės; prižiūrėtojui paaiškinus, kad priklauso tik vienas silkės gabaliukas ir jis atitinka nustatytas maisto normas, suimtasis pakeltu tonu pradėjo reikalauti pasverti silkės gabaliuką. Išgirdęs triukšmą prie kameros Nr. 161, priėjo direktoriaus budintysis padėjėjas R. V., atsižvelgęs į suimtojo reikalavimą, pasvėrė maisto davinį (silkę), kuris svėrė 10 g daugiau negu nustatyta. Suimtasis nenusiramino ir toliau pakeltu tonu reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g, pakartotinai paaiškinus, kad jo reikalavimai neteisėti, suimtasis R. K. nenusiramino, ėmė kurstyti kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio.

8.4. Suimtasis R. K. sistemingai reiškia pretenzijas dėl maisto kiekio, tačiau kiekvieną kartą pasvėrus maisto davinį, šis viršydavo valgiaraštyje nustatytą normą.

8.5. Savo elgesiu suimtasis R. K. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto (vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos) ir 2 punkto (vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus) reikalavimus bei Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.3 punktą (bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai) ir 5.15 punktą (sąmoningai skleisti ar kitaip platinti tikrovės neatitinkančius faktus ar informaciją).

8.6. Įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad nutarimu Nr. 35/146 nuobauda – uždarymas 10 parų į drausmės izoliatorių – skirta pagrįstai, jos panaikinti nėra pagrindo.

9. Kauno TI, atsakydamas į pareiškėjo 2010 m. liepos 9 d. skundą, 2010 m. liepos 29 d. rašte Nr. 49/166 „Dėl skundo“ (b. l. 34) informavo pareiškėją, kad: 2010 m. liepos 8 d. į kamerą Nr. 161 atėjęs l. e. ūkio skyriaus viršininko pareigas A. B., kuris pagal pareiškėjo prašymą norėjo paaiškinti maisto gaminimo (silkės su svogūnais) technologiją, pastebėjo, jog pareiškėjas kameros sanitarinio mazgo patalpose buvo be drabužių, išsimuilinęs kūną, ant žemės buvo prilieta vandens; į pastabą nutraukti maudymąsi neleistinoje vietoje pareiškėjas nereagavo, elgėsi įžūliai, dėl ko buvo iškviestas direktoriaus budintysis padėjėjas R. V.; tik po daugkartinių reikalavimų pareiškėjas nutraukė neteisėtus veiksmus; dėl šių pažeidimų pareiškėjui buvo surašyti tarnybiniai pranešimai; pareiškėjui Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko kabinete, dalyvaujant Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, buvo pateiktas 2009 lapkričio 12 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriame buvo nurodyti maisto produktų kiekiai (g); pareiškėjo elgesys pokalbio metu buvo įžūlus, jis teigė, kad pateikti dokumentai yra netikri, reikalavo kitų dokumentų; paaiškinus, kad reikalavimai neteisėti, pareiškėjas buvo grąžintas atgal į kamerą. Rašte Nr. 49/166 nurodyta, jog paminėtu elgesiu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, taip pat Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1-24 „Dėl suimtųjų elgesio taisyklių patvirtinimo“ 4.1, 4.2 ir 4.3 punktus. Rašte Nr. 49/166 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

10. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo 2010 m. liepos 10 d. skundą, 2010 m. liepos 30 d. sprendime Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“ (b. l. 2, 57) nurodė pareiškėjui, jog, įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 35/146 nuobauda – uždarymas 10 parų į drausmės izoliatorių – skirta pagrįstai ir jos panaikinti nėra pagrindo. Sprendime Nr. 2S-2453 iš esmės pakartoti pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti argumentai., tai pat nurodyta sprendimo Nr. 2S-2453 apskundimo tvarka.

11. Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas 2011 m. sausio 3 d. pažymoje dėl R. K. asmens sveikatos priežiūros (b. l. 44) nurodė, jog: R. K. 2010 m. liepos 8 d. uždarant į drausmės izoliatorių apžiūrėjo bendrosios praktikos slaugytojas, kadangi tą dieną Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytojas nedirbo; įvertinus bendrą būklę, leista paskirtą nuobaudą taikyti; šeimos gydytojas suimtojo būklę įvertino 2010 m. liepos 9 d., padarė įrašą sveikatos istorijoje; suimtasis somatinių nusiskundimų nepareiškė, skundėsi nemiga (dėl panašių nusiskundimų – sutrikusio miego – buvo konsultuotas gydytojo psichiatro 2010 m. gegužės 24 ir 27 dienomis, birželio 9 ir 15 dienomis, skirtas medikamentinis gydymas, suimtajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius), nervingumu, apžiūros metu objektyviai pakitimų nerasta, paskirtas psichotropinis vaistas miegui gerinti.

 

II

 

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar paminėti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“ bei Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ yra teisėti ir pagrįsti, taip pat ar yra sąlygos pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Teismas sutinka su paties pareiškėjo – R. K. teismo posėdyje išdėstytais argumentais, atsakovų atstovų pateiktais motyvais, kad ginčas šioje administracinėje byloje sprendžiamas ne dėl to, koks silkės kiekis buvo patiektas R. K. 2010 m. liepos 7 d., bet dėl to, ar jis tikrai nepagarbiai elgdamasis su pareigūnais pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, taip pat Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių nuostatas, ar pareiškėjui buvo tinkamai, t. y. pagal nustatytas procedūras, pritaikyta nuobauda – 10 (dešimt) parų izoliatoriaus.

2. Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“

2.1. Pirmiausia, teismas įvertins faktines aplinkybes, susijusias su R. K. elgesiu, už kurį jam buvo paskirta nuobauda – 10 (dešimt) parų izoliatoriaus. Pabrėžtina, kad pareiškėjas teigia, jog jis elgėsi mandagiai, nekurstė kitų kalinių nevalgyti maisto, kad skundžiami sprendimai, t. y. ir nutarimas Nr. 35/146, buvo priimti neapklausus kitų kalinių, o remiantis vien tik pareigūnų parodymais.

Teismas įvertina Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. V. 2010 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo R. K. elgesio“ (b. l. 30, 54) Kauno TI direktoriui pateiktus paaiškinimus, kad 2010 m. liepos 7 d. apie 18 val. 10 min. suimtasis R. K. nenusiramino bei kurstė kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio, kad R. K. buvo įspėtas, jog dėl jo neteisėtų reikalavimų bei kurstymo bus surašytas tarnybinis pranešimas; Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo R. B. 2010 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo „Dėl suimtojo R. K. elgesio“ (b. l. 31, 55) Kauno TI direktoriui pateiktus paaiškinimus, kad 2010 m. liepos 7 d. apie 18 val. 10 min. R. K. pakeltu tonu ėmė reikalauti pasverti silkės gabaliuką; tuo metu atėjęs pareigūnas R. V. paaiškino R. K., kad silkės svoris vizualiai atitinka porcijos svorį, tačiau, atsižvelgiant į suimtojo reikalavimą, silkė buvo pasverta – ji svėrė 10 g daugiau negu nustatyta norma, tačiau R. K. nenusiramino ir toliau pakeltu tonu reikalavo padidinti silkės svorį iki 100 g, pareigūnas R. V. pakartotinai paaiškino R. K., kad jo reikalavimai neteisėti, bet suimtasis nenusiramino ir kurstė kitus suimtuosius atsisakyti maisto davinio, kad teismo posėdyje liudytojai R. V. bei R. B. iš esmės pakartojo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Kita vertus, teismo posėdyje kalbėję liudytojai Ž. A. ir A. S. paaiškino, kad pareiškėjas neagitavo kitų suimtųjų nevalgyti; Ž. A. nurodė, jog R. K. su pareigūnais bendravo mandagiai, A. S. – jog pareiškėjas su pareigūnais kalbėjo normaliai.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, daro išvadą, kad pareigūnų parodymai yra objektyvesni, nuoseklesni, kad liudytojai Ž. A. ir A. S. yra palaikantys pareiškėjo poziciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmuose kurstymo pobūdis atsispindi ir todėl, jog pareiškėjui nėra naujiena, jog silkės svoris, tiekiamas kalintiems asmenims, skaičiuojamas su kitomis sudėtinėmis dalimis (svogūnais, aliejumi, pipirais, actu) (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2561-121/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Todėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ nustatytosios faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas kurstė suimtuosius atsisakyti maisto davinių, nors jų svoris buvo tinkamas, yra atitinkančios tikrovę. Vien tuo pagrindu, kad priimant skundžiamą nutarimą liudytojais nebuvo apklausti nuteistieji, skundžiamo nutarimo negalima pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Pabrėžtina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (b. l. 27) 4.3 punkto, kuriame nustatyta, jog bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai, bei 5.15 punkto, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems įstaigoje draudžiama sąmoningai skleisti ar kitaip platinti tikrovės neatitinkančius faktus ar informaciją, reikalavimų. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas iš tikrųjų nepagrįstai kurstė suimtuosius atsisakyti maisto davinių, nors jų svoris buvo tinkamas, daro išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (b. l. 27) 4.3 punkto bei 5.15 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, bei 2 punkto, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, taip pat šio straipsnio 2 dalies 7 punkto, kad suimtiesiems draudžiama kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, nuostatas.

2.2. Pareiškėjas skunde pabrėžė, jog jam nuobauda – 10 (dešimt) parų izoliatoriaus buvo paskirta nesilaikant procedūrų, t. y. pareiškėjas nebuvo nuvestas pas gydytojus, nors tai nustatyta įstatyme.

Nuobaudos – uždaryti suimtąjį į drausmės izoliatorių – vykdymo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 37 straipsnis, t. y. remiantis šio straipsnio 1 dalimi, suimtojo, kuriam paskirta ši nuobauda, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarime pažymėti, ar suimtasis gali atlikti jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjui drausminė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta 2010 m. liepos 8 d., tą dieną Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytoja nedirbo (b. l. 36), todėl skundžiamame nutarime aplinkybę, jog pareiškėjas gali atlikti jam skirtą drausminę nuobaudą, pažymėjo bendrosios praktikos slaugytoja – vyriausioji slaugos administratorė G. B., kuri nurodė, kad „drausminę nuobaudą atlikti gali“ (b. l. 29), kuri, darydama atitinkamą įrašą, susipažino su pareiškėjo sveikatos istorija ir, įvertinusi jo bendrą sveikatos būklę, priėmė atitinkamą sprendimą – leido taikyti nuobaudą.

Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai nėra gydytojo, o suimtąjį, padariusį drausmės pažeidimą, būtina izoliuoti, tai galima padaryti medicinos darbuotojo leidimu, jeigu suimtasis neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, tačiau gydytojas jo sveikatą turi patikrinti per 24 val. nuo uždarymo į drausmės izoliatorių. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareiškėją 2010 m. liepos 9 d. apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytoja I. A., pareiškėjas apžiūros metu somatinių nusiskundimų nepareiškė, skundėsi sutrikusiu miegu (asmens sveikatos istorija, b. l. 42); pareiškėjui yra diagnozuotas žalingas amfetamino vartojimas (pasak pareiškėjo, amfetaminą jis naudojo būdamas laisvėje (pirminė gydytojų apžiūra (tardymo izoliatoriuje) (b. l. 39))).

2.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ nėra pagrindo naikinti.

3. Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“

Teismui konstatavus, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ nėra pagrindo naikinti, pareiškėjo argumentai, jog, esą, Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-2453 yra biurokratiškas, neobjektyvus, kadangi skundas nebuvo išnagrinėtas visapusiškai, nebuvo apklausti liudytojai, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“ yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

4. Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Lt.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Kauno tardymo izoliatorius bei Kalėjimų departamentas neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Nagrinėjamoje administracinėje konstatuota, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 35/146 „Dėl suimtojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 2S-2453 „Dėl skundo“ pripažinti neteisėtais bei panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų – Kauno tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už neturtinę žalą.

Dar daugiau, teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti motyvai, kad jis dėl patekimo į izoliatorių patyrė didelį nervinį šoką, nervinę įtampą, išgyvenimus, dėl to patyrė didelę žalą sveikatai, negalėjo užmigti, todėl kreipėsi į Kauno TI gydytojus, kurie po apžiūros paskyrė medikamentus, nėra pagrįsti, nes jau prieš patekdamas į Kauno tardymo izoliatorių (2010 m. gegužės 24 d.) bei iki įvykio, nagrinėjamo šioje byloje, pareiškėjas negalėdavo užmigti (b. l. 39-41).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjo – R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Ina Kirkutienė

 

 

  Ernestas Spruogis

 

 

  Donatas Vansevičius