Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-09-04][nuasmeninta nutartis byloje][II-5-732-2017].docx
Bylos nr.: II-5-732/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Molëtø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Utenos AVPK Molėtų rajono PK 290218260 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Adm

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-5-732/2017

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00045-2017-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; 21.10.4. (S)




 

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. rugpjūčio 16 d.

Molėtai

 

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirb. A.Vitkausko PĮ vairuotoju, skundą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK 2017-05-25 nutarimo Nr. 74ANN-101462702-17 nuobaudos skyrimo administracinio nusižengimo byloje.

 

              Teismas 

 

n u s t a t ė:

 

V. Č. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir palikti galioti Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Veiklos skyriaus paskirtą ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalią sankcijoje numatytą 170 Eur nuobaudą, bet netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad su pažeidimu sutinka, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu išlaiko du pilnamečius vaikus, nes jie dar studijuoja. Nei vienas iš šeimos narių neturi vairuotojo pažymėjimo, rūpinasi žmonos senyvo amžiaus ligotais tėvais J. B., V. B.. Praradęs vairuotojo pažymėjimą trims mėnesiams bus atleistas iš darbo ir negalės išlaikyti šeimos ir rūpintis šeimos nariais. Nurodė, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl ko labai išgyvena. Paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo daryti kai tai leido KET, lenkė kitą sunkvežimį su priekabą ne sankryžoje, o tik pabaigė  lenkimą sankryžoje. Lenkdamas  sunkvežimį su priekabą ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ nematė.

             Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyrius su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. Č. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali - 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui. V. Č. įvykdė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – lenkė automobilį sankryžoje, taip sukėlė  grėsmę kitiems eismo dalyviams. Toks elgesys rodo nepagarbą įstatymui, bei blogą pavyzdį kitiems eismo dalyviams. Be to, V.Č. buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sankcijoje numatytam minimui.

Teismo posėdžio metu V. Č. ir jo atstovas advokato padėjėjas S.Makrickas skundą palaikė.

Liudytojas M. B. paaiškino, jog minimu laikotarpiu su pareigūne I.Krasauskaite-Čeponiene dirbo kelyje Vilnius-Utena ir užfiksavo pažeidimą, kuomet vienas sunkvežimis su priekaba lenkė kitą sunkvežimį sankryžoje.  Pareigūnas patvirtino V. Č. paaiškinimą, jog  V. Č. pradėjo lenkti kitą sunkvežimį dar prieš sankryžą, o įpusėjus lenkimui manevrą jau baigė sankryžoje.

           Skundas tenkintinas ir nutarimas keistinas.

Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 74ANN-101462702-17 V. Č. nubaustas 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. balandžio 22 d. 17 val. 15 min. kelio Vilnius-Utena, 78 kilometre vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, sankryžoje su šalutiniu keliu lenkė kitą tą pačią kryptimi važiuojantį automobilį.

Kaip matyti iš V. Č. skundo turinio bei jo pozicijos teismo posėdyje, jis neginčija faktinių bylos aplinkybių, veiksmų kvalifikacijos ir neneigia savo kaltės dėl pažeidimo. Asmuo sutinka ir su jam paskirta pinigine nuobauda, tačiau prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, kurio minimalus terminas yra trys mėnesiai, o toks terminas ir buvo paskirtas skundžiamu nutarimu, skundą padavusio asmens prašymas netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės reiškia apeliavimą į švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimą.

            ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas daro išvadą, jog V. Č. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos  vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. V. Č. padarytas lenkimas buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl priekyje labai lėtai važiuojančio automobilio. Be to, V. Č. iš karto prisipažino, kad baigė lenkimo manevrą sankryžoje, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog V. Č. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą ir lenkdamas sunkvežimį su priekabą negalėjo pamatyti ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, o tik pastebėjo, jog pažeidžia KET  140.1 p. reikalavimus įvažiavęs į sankryžą.

LR ANK 420 str. 1 d. numatytas nusižengimas priskiriamas prie padarytų tyčia. LR ANK 8 str. 1 d. nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.  2 d. nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas  tiesiogine tyčia, jeigu; 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį,  ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarynių, ir jų norėjo. 3 d. nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju V. Č. padarytas nusižengimas priskyrimas prie nusižengimų, padarytų netiesiogine tyčia. V. Č. pradėjo lenkimo manevrą leidžiamoje vietoje. Tačiau vairuodamas sunkvežimį, kurio ilgis 18 m ir lenkdamas tokio pat ilgio kitą sunkvežimį, jis turėjo suvokti, jog kelyje gali būti  įspėjamieji ženklai ir vietos, kuriose lenkti draudžiama. Formaliai V. Č. veiksmai turėjo būti tokie: pamatęs priekyje sankryža jis turėjo stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą. Tačiau vairuodamas sunkvežimį su priekabą , jis šio manevro staigiai negalėjo padaryti, nes vis tiek būtų įvažiavęs į sankryžą bei pažeidęs  KET 140.1 p. Duotuoju atveju V. Č. pradėjęs teisėtai lenkti sunkvežimį, manevrą baigė formaliai pasak pareigūną pažeisdamas KET 140.1 p. reikalavimus. KET 140.1 p. nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais  „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Taigi, iš paties punkto teksto matyti, jog KET 140.1 p. draudžia pradėti manevrą, o ne jį baigti. V. Č. lenkimo manevrą pradėjo teisėtai, o tik jį baigti teisėtai nesugebėjo.

Už šiomis aplinkybėmis padarytą pažeidimą specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. V. Č. nurodė, kad praradęs specialiąją teisę, pajuto darbdavio nusivylimą ir nepasitikėjimą, todėl turi atlaikyti didelį psichologinį spaudimą, nes tinkamai atlikti visas darbines funkcijas ir nurodymus gali tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, priešingu atveju tai sukeltų didelių nepatogumų darbdaviui ir iškiltų grėsmė netekti darbo. Aplinkybę, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas V. Č. suponuotų ir darbo A.Vitkausko PĮ praradimą, patvirtina A.Vitkausko PĮ savininko pateikta V. Č. charakteristika (b. l. 25).

Būtina pažymėti, jog finansinis stabilumas ir darbo vietos išsaugojimas V. Č. yra itin reikšmingas, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog V. Č. išlaiko besimokančius vaikus studentus, jis rūpinasi žmonos tėvu J. B., kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, bei žmonos pensininke motina (b.l.29-40).

Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šeimos pragyvenimui ir turimų šeiminių įsipareigojimų vykdymui yra labai svarbus pastovių nuolatinių pajamų gavimas, todėl darbo išsaugojimas V. Č. itin reikšmingas.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. Č. Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui (nustatyta, kad V. Č. pradėjo lenkti kitą transporto priemonę,  kuri važiavo labai nedideliu greičiu), asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti V. Č. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dėl V. Č. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Pažymėtina, kad V. Č. už KET pažeidimus nebaustas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus 2017-05-25 nutarimas keistinas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

V. Č. skundą tenkinti.

Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus  2017-05-25 nutarimą Nr. 74ANN-101462702-17 pakeisti ir neskirti  teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                 Liudvikas Myško