Pirmosios instancijos teismo teisėja                                         Civilinė byla Nr. 2S-127-544/2017

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07581-2016-3                                                                                    

                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1.2.6.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.2.1.;

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016 dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. B., išieškotojas AB „(duomenys neskelbtini)“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. spalio 5 d. antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo K. G. skundas, kuriuo buvo prašoma atšaukti 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas žemės sklypo su priklausiniu – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) kel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. (toliau – Žemės sklypas su priklausiniais), antrąsias varžytynes; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalimi skirti naują ekspertizę Žemės sklypo su priklausiniais vertei nustatyti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtam nekilnojamajam turtui.
2. Nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), grubai pažeidė jo, kaip skolininko, interesus, o įkainojus turtą mažesne, negu rinkos kaina, yra pažeidžiamos ir kreditoriaus teisės. Žemės sklypo su priklausiniais turto vertinimas yra atliktas 2012 metais, o vien 2013 – 2014 metais turto rinkos vertė kilo nuo 4 iki 6 procentų, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais pateiktas raštas. Negana to, Panevėžio miesto apylinkės teisme yra formuojama tokia praktika, jog, ir esant net trumpesniam laiko tarpui tarp turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo dienos, yra skiriamas papildomas turto vertinimas.
3. Antstolis A. B., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundą bei persiuntė jį kartu su pareiškėjo skundu ir vykdomąja byla Panevėžio miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Skundžiama 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo (skolininko) K. G. skundo dalį dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo atmetė, dėl antrųjų varžytynių atšaukimo – nutraukė, priteisė iš jo valstybei teismo išlaidas bei skyrė jam 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjas (skolininkas), nesutikdamas su areštuoto turto verte, nustatyta ekspertizės metu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė. Skunde nurodyti teiginiai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo nepaneigia atliktos turto vertinimo ekspertizės pagrįstumo. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) K. G., teikdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 nutartimi (19 – 20 b. l.), areštuoto nekilnojamojo turto vertės padidėjimą grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) (13 – 17 b. l.), tačiau ji neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio (18 b. l.) bei nepaneigia ekspertizės metu ekspertų nustatytos turto rinkos vertės. Todėl, teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui ši konsultacija teisinės reikšmės neturėjo. Kitų įrodymų, dėl kurių būtų būtina skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, pareiškėjas skunde nenurodė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kartu teismas nurodė, jog nėra nustatyta antstolio veiksmų, kurie būtų pažeidę vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo.
7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš www.evarzytynes.lt sistemoje esančių duomenų nustatyta, jog antstolio 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis 2016 m. spalio 19 d. (25 – 26, 43 b. l.), kadangi neatsirado nei vienas pirkėjas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl pareiškėjo skundo dalies atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas.
8. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš visų pareiškėjo (skolininko) K. G. teikiamų skundų vykdymo procese akivaizdu, kad tikrasis jo siekis yra vilkinti turto pardavimą iš varžytynių. Teismo nuomone, pareiškėjo procesinis elgesys patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl jam CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskyrė 150 Eur baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas K. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant antstolį A. B. skirti naują Žemės sklypo su priklausiniais ekspertizę turto vertei nustatyti.
10. Nurodo, kad teisingas skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, į kurios tinkamą vykdymą yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje teismų  praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad patikrinti, ar turtas yra įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamą kainą, yra teismo pareiga (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-211/2007; 3K-3-604/2008; 3K-3-218/2009).
11. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl prašymo skirti naują ekspertizę Žemės sklypo su priklausiniais vertei nustatyti, nebuvo atsižvelgta į tai, kad esamas vertinimas atliktas daugiau kaip  prieš 4 metus,  kad Lietuvoje įvedus eurą buvo ženklus ekonomikos vystymasis ir nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus bei vertės augimas. Tą patvirtina byloje pateiktas oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 5 d. konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti, nes jie buvo pakankamas pagrindas, kad turto įkainojimas būtų atliktas iš naujo.
12. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumu, kadangi siekiant turtą parduoti mažesne nei rinkos kaina  yra pažeidžiamos jo, kaip skolininko, teisės ir jas jis siekia apginti. Pabrėžia, kad dalis pateiktų prašymų ir skundų buvo atmesti dėl to, kad jis nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tačiau paskutiniuoju metu pateikti prašymai ir skundai buvo susieti su konkrečiais įrodymais apie galima didesnę realizuojamo turto vertę ir tų įrodymų vertinimu.
13. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą išieškotojas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta vykdomojoje byloje. Pareiškėjo nurodomi dokumentai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra rekomendacinio pobūdžio ir negali paneigti nustatytos turto vertės. Negana to, skolininko nekilnojamasis turtas nebuvo nupirktas nei pirmųjų, nei antrųjų varžytynių metu, kas taip pat paneigia pareiškėjo argumentus dėl tariamai didesnės turto vertės. Atsiliepime kartu nurodoma ir tai, kad pareiškėjui bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra paskirta visiškai pagrįstai, kadangi jis nebe pirmą kartą teikia deklaratyvius, nuolat besikartojančius skundus ir prašymus, kuriais tik siekiama stabdyti turto pardavimo iš varžytynių procesą, tokiais veiksmais kartu didinant ne tik bylinėjimosi išlaidas, bet ir didinant savo paties skolą dėl nuolat augančių procesinių palūkanų.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo skolininkui K. G. naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kad atskiruoju skundu skolininkas K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimis dėl pakartotinės ekspertizės neskyrimo bei dėl baudos skyrimo, dėl kitos skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui (skolininkui) K. G. 150 Eur dydžio baudą už tai, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, o tikrasis pareiškėjo siekis nuolat teikiant prašymus ir skundus yra vilkinti turto pardavimą iš varžytynių. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. G. su tokiu vertinimu nesutinka ir dėsto, kad jam ši bauda buvo paskirta nepagrįstai, kadangi jis įgyvendina savo teisę vykdymo procese reikalauti, kad jam priklausantis turtas būtų parduotas realia rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skolininko vertinimu iš esmės sutinka ir sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis yra naikinama (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad  teisinėje sistemoje egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo. Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas savo iniciatyva privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Tačiau pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-224/2005; Nr. 3K-3-94/2010; Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.).
19. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažįstamas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nors visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vykdymo procese yra pateikęs eilę prašymų ir skundų dėl antstolio priimtų patvarkymų, tačiau vien pateiktų prašymų ir skundų skaičius dar nereiškia  piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar procesu.  Kaip matyti iš vykdymo proceso ir bylos duomenų,  skolininkas K. G. tiek į antstolį, tiek į teismą viso vykdymo proceso metu kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko – dėl jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo su priklausiniais tinkamo rinkos vertės nustatymo, nes, jo įsitikinimu, iš varžytynių parduodamo jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei nustatyta  ankstesnėje vykdymo proceso stadijoje, o tinkamas jos nustatymas leistų tinkamiau įgyvendinti vykdymo proceso principus bei skolininko ir kreditoriaus interesus. CPK 510 straipsnio nuostatos įtvirtina asmens teisę skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, o CPK 681 straipsnio nuostatos – reikalauti perkainoti jau įvertintą turtą. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos įtvirtina skolininko teisę teikti prašymus bei skundus dėl antstolio priimtų patvarkymų bei pirmosios instancijos teismo nutarčių. Skolininko pateikti procesiniai dokumentai antstolio ir teismų buvo priimti nagrinėti, vadinasi, atitiko įstatymo jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, kas reiškia, jog jie buvo pateikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų.
21. Atsižvelgdamas į 19 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog vidutiniškai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją situaciją vykdomojoje byloje, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkas K. G. piktnaudžiavo procesu ir jam už tai turėtų būti skiriama bauda.
22. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo atskirąjį skundą bei civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad tinkamas ir teisingas ketinamo parduoti iš varytynių areštuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurios įvykdymas svarbus tiek kreditoriui, tiek skolininkui, kad pakartotinis tokio turto rinkos vertės nustatymas, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį, ekonominius ir fiskalinius pokyčius, gali (privalo) būti atliekamas bei kad teismas turi pareigą patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamą kainą. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo  pagrindo išvadai, kad šiuo atveju  vykdančiam  išieškojimą antstoliui buvo pagrindas tenkinti  2016 m. spalio 4 d. skolininko K. G. skundą ir pagal tuo metu pateiktus duomenis skirti naują parduodamo iš varžytinių Žemės sklypo su priklausiniais ekspertizę  to turto vertei nustatyti.
24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad vykdymo procese antstolis, spręsdamas dėl apelianto 2016 m, spalio 4 d. skundo pagrįstumo ir priimdamas  vykdomojoje byloje 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą, nepadarė veiksmų, kurie būtų pažeidę vykdomąjį procesą reglamentuojančias teisės normas, nes apeliantas kartu su skundu antstoliui nebuvo pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, o UAB korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 1 d. pažyma  (vykdomosios bylos 2 t., b. l. 100-103)  neįrodo ir objektyviai nepagrindžia, jog minėto turto vertė padidėjo ir iš esmės nebeatitinka 2012 m. birželio 27 d. UAB korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ atliktos ekspertizės akte Nr.  (duomenys neskelbtini) nustatytos rinkos  vertės. Tai jau yra konstatuota įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3410-100/2016 (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-684-544/2016). 
25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje  padaryta išvada, kad ir 2016 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai neturi (neturės) jokios reikšmės antstoliui sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo areštuoto turto galimai pasikeitusiai rinkos vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo  klausimą, ar  buvo teisėti antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimant 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą  atsisakyti tenkinti skolininko K. G. 2016 m. spalio 4 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais jis nesutiko atšaukti antrąsias varžytines, skirti naują ekspertizę minėtam turtui perkainuoti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (93 – 94 vykdomosios bylos 3 tomo lapai, CPK 510, 513 straipsniai). 2016 m. spalio 5 d.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas pateikė  teismui tik 2016 m. spalio 12 d. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jau po to, kai antstolis buvo priėmęs skundžiamą  2016 m. spalio 6 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko skundą. Kadangi  su minėta konsultacija antstolis susipažinęs nebuvo, jos nevertino ir ji nebuvo pagrindu atsisakyti tenkinti skundą, tai ir teismas, spręsdamas, ar antstolio veiksmai  priimant 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą buvo teisėti, neturėjo vertinti ir analizuoti įrodymo, kuris nebuvo skundžiamo veiksmo pagrindu.
26. Pažymėtina, kad  2016 m. spalio 5 d.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo su priklausiniais tikėtina turto kaina galėtų būti nuo 130 000 iki 150 000 Eur (b. l. 13-18), yra  išduota specialių žinių turinčio juridinio asmens ir yra leistinas įrodymas (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis), kurį skolininkas gali (turi teisę) pateikti antstoliui siekdamas įrodyti, jog egzistuoja vykdymo proceso metu įkainoto turto vertės pasikeitimas ir yra pagrindas priimti patvarkymą perkainuoti turtą laikantis CPK  681 straipsnyje  nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Pagal 2012 m. birželio 19 d. turto ekspertizės akto duomenis minėto turto rinkos vertė buvo 141 914 Eur  (43-50 vykdomosios bylos 1 tomo lapai). Apeliantas viso vykdymo proceso metu pateikiamuose procesiniuose dokumentuose iki šiol dėstė įrodymais nepagrįstą poziciją apie galimai didesnę šio turto rinkos vertę. Vadinasi, jeigu pasitvirtintų minėtoje konsultacijoje nurodytas preliminarus Žemės sklypo su priklausiniais rinkos kainos svyravimas, tai  minėto turto rinkos vertė gali būti tiek  beveik 10 000 Eur didesnė, tiek mažesnė. Todėl antstolis, gavęs tokį įrodymą, atsižvelgęs į jo turinį ir į nuo pirminio įvertinimo praėjusį laikotarpį, turėtų teisę vertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas  taikyti CPK  681 straipsnio 2 dalies, 682 straipsnio nuostatas.
27. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).
28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį – panaikinti pareiškėjui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė