Administracinė byla Nr. I-2832-790/2017
Proceso Nr. 3-61-3-00793-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas J. P. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį du kartus buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 116, 122 ir 306, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerų plotas buvo nuo 7 iki 8 kv. m, jose buvo įrengtos dvi lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, todėl laisvas kamerų plotas sumažėjo iki 1,5 – 2 kv. m. Minėtose kamerose 3 paras buvo laikomas vienas ir jam teko vidutiniškai 2 kv. m laisvo ploto, 2 paras buvo laikomas dar su vienu asmeniu ir pareiškėjui teko apie 1 kv. m laisvo ploto. Dėl nepakankamo ploto būdavo sunku judėti, tekdavo gulėti lovoje. Sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, neįrengta atskira oro šalinimo sistema, nebuvo įrengta veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui išvykstant į pataisos namus apie 11.45 val. buvo išvestas iš kameros ir uždarytas į laikino laikymo kamerą, į kurią buvo atnešti pietūs. Laikino laikymo kameros sienos buvo pajuodę nuo nuorūkų gesinimo į sienas, pasidengę voratinkliais ir dulkėmis. Pareiškėjas paprieštaravus dėl nehigieniškų valgymo sąlygų, Lukiškių TI-K pareigūnai į pareiškėjo nusiskundimus nekreipė dėmesio. Pareiškėjas turėjo pietauti nešvarioje laikino laikymo kameroje, kurioje nebuvo stalo, įkaitę metaliniai indai su maistu degino rankas, o maistą dalinantis asmuo maistą patiekė nehigienišku būdu – buvo be prijuostės, pirštinių ir kepurės. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė nepatogumų, kankinimą, privatumo ir garbės bei orumo pažeidimą.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80–88). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., per Lukiškių TI-K buvo vežamas tranzitu į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Kamerose, kuriose įrengtos 2-4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis prisukamomis kėdėmis, lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu matmenys apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele, privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Sanitariniuose mazguose įrengiami veidrodžiai. Pareigūnai Lukiškių TI-K laikomus asmenis privalo stebėti visą parą, su laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, etikos normų. Laikino laikymo patalpos yra nedidelio ploto, kiekvienoje yra suolas, asmenys į jas uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. Laikino laikymo kamerose draudžiama rūkyti, jos valomos pagal poreikį, valo nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, arba Ūkio skyriaus valytojai. Skundų, kad laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar netvarkingos, nebuvo gauta. 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 12.35 val. visiems Priėmimo-paskirstymo skyriuje buvusiems asmenims maistas buvo patiektas laikantis dienotvarkės ir higienos normų reikalavimų, maisto dalintojų sveikata yra patikrinta, informacijos, kad maisto dalintojai buvo be specialių drabužių, nebuvo. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Teismas
konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Teismas vertino, kad šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų (b. l. 83), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. pranešimo (b. l. 96) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Šis plotas neįskaitytinas į pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimą, vertinant, ar pareiškėjui tekęs plotas atitinka Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą normatyvą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017).
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 80) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 306, kurios plotas 8,09 kv. m, o laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl jam teko didesnis, nei Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, t. y. nuo 6,82 iki 7,53 kv. m kameros ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą. Įvertinus duomenis apie baldais užstatytą kamerų plotą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas neturėjo normalios galimybės judėti kameroje. Taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto, tekusio jam laikymo Lukiškių TI-K metu, atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, kadangi neįrengta atskira oro šalinimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sanitarinių mazgų įrengimas iš esmės atitiko nustatytus reikalavimus, kadangi reikalavimas įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitariniame mazge ginčui aktualiu metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta veidrodžio. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių ir remontuojamose kamerose jie įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Nors teisės aktai nenumato pareigos sanitariniame mazge įrengti veidrodžio, tačiau pripažintina, kad veidrodis yra būtina priemonė asmeniui tinkamai rūpintis asmens higiena. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, veidrodžiai buvo įrengti, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo įrengta veidrodžio ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui sąlygas tinkamai rūpintis asmens higiena nevykdymu, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės. Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, galiojantis ginčui aktualiu laikotarpiu, nenumato pareigos tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose įrengti higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. pranešimo (b. l. 96) matyti, kad kamerose yra įrengtos lentynos, kuriose pareiškėjas galėjo laikyti savo daiktus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Bylos medžiaga patvirtina, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto atitverti apie 1,5 m aukščio sienele. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. pranešimo (b. l. 96) matyti, kad kameroje Nr. 122, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida, skirta asmens privatumui užtikrinti. Pareiškėjui būnant kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. šioje kameroje užuolaidos sanitariniame mazge įrengtos nebuvo. Nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, tačiau visą parą buvo stebimas pareigūnų. Todėl pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. išvykstant į pataisos namus apie 11.45 val. buvo išvestas iš kameros ir uždarytas į nešvarią laikino laikymo kamerą, joje nebuvo stalo, maistą dalinantis asmuo maistą patiekė nehigienišku būdu – buvo be prijuostės, pirštinių ir kepurės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl šių nusiskundimų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių 2016 m. rugsėjo 23 d. skundu (b. l. 100). Pareiškėjas kitu 2016 m. rugsėjo 23 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad jam buvo išduotas tik vienas puodelis, kuris yra 150 ml talpos (b. l. 101). Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundus išnagrinėjo ir 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 96-3436 pripažino nepagrįstais (b. l. 98-99), nes nebuvo nustatyta skunduose nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šį Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimą būtų skundęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka.
Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Minėtų taisyklių 24 punktas numato, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 30 punktą virtuvės, maisto produktų sandėlių ir maisto išdavimo darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami dirbti. Šie darbuotojai privalo tikrintis periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka, įgyti žinių sveikatos klausimais pagal privalomojo higieninio mokymo programą ir turėti sveikatos žinių pažymėjimus.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-7, pagal nustatytą dienotvarkę nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, maisto dalinimas su pirštinėmis Maitinimo organizavimo taisyklėse nenumatytas. Iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundų nagrinėjimu metu gautų Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. spalio 4 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 102-103) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui maistas buvo patiektas apie 12.35 val., laikantis darbotvarkės ir higienos normų reikalavimų, laikino laikymo kamerose draudžiama rūkyti, šio reikalavimo laikymasis kontroliuojamas, patalpos nuolat valomos ir tvarkomos, pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl rūkančių asmenų nesikreipė. Kadangi pareiškėjas turėjo būti pervežamas į Vilniaus pataisos namus, ir, kaip pareiškėjas pats teigė 2016 m. rugsėjo 23 d. skunde Lukiškių TI-K direktoriui, tai įvyko 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 13 val., jam tą dieną apie 12.35 val. pietūs buvo patiekti laikino laikymo kameroje Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatytu laiku pagrįstai, nes Maitinimo organizavimo taisyklės numato galimybę asmenims, laikomiems kamerose, maistą tiekti tiesiai į kameras. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo akto (b. l. 111) matyti, kad Lukiškių TI-K darbuotojai yra išklausę privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus, turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. patiekiant maistą pareiškėjui buvo nesilaikyta maisto dalinimo reikalavimų. Pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 96-3436, kuriuo jo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundai dėl netinkamo maisto patiekimo, pareigūnų elgesio buvo pripažinti nepagrįstais, neskundė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamai patiekto maisto atmestini kaip neįrodyti.
Dėl laikino laikymo kamerų būklės pažymėtina, kad Įsakymas Nr. V-124 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja atskirų patalpų su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) įrengimo sąlygų. HN 134:2015 2 punktas numato, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K laikino laikymo kameras valo nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, Ūkio skyriaus valytojai; skundų, kad minėtos patalpos buvo nešvarios ar netvarkingos įstaigoje negauta, o asmenys laikino laikymo patalpose laikome ne ilgiau 2 valandų, kuomet atvyksta ar išvyksta į teismą, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. spalio 4 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 102-103). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. turėjo valgyti pietus nešvarioje laikino laikymo kameroje ir tai galėjo pažeisti jo teises.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose nebuvo įrengta veidrodžio ir tai apsunkino pareiškėjui galimybes tinkamai rūpintis asmens higiena, o kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Šiais aspektais neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi įrodytais. Kiti pareiškėjo skundo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, sanitariniuose mazguose neįrengtų lentynėlių (spintelių) higienos reikmenims sudėti, pareiškėjo maitinimo netinkamomis sąlygomis 2016 m. rugsėjo 22 d. atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas suimtas tinkamomis sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas trumpą laikotarpį, kad privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas buvo minimalaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, kad nėra duomenų, jog netinkamos gyvenimo sąlygos būtų sukėlusios pareiškėjui reikšmingas ar nepataisomas pasekmes, kad pareiškėjui teko pakankamas plotas kamerose, spręstina, kad pakankama ir teisinga satisfakcija šiuo atveju būtų teisės pažeidimo pripažinimas, o pareiškėjo reikalaujamos 200 Eur sumos priteisimas būtų aiškiai neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Pavyzdžiui, LVAT, nustatęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis tik 2–3 paras, nenustačius, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (LVAT 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1575-442/2015).
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 87) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 1,56 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 26 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš dalies yra pagrįstas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 1,56 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjo J. P. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Pareiškėjo J. P. skundo reikalavimą dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras