Civilinė byla Nr. eB2-1003-601/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00462-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
2024 m. birželio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Findana“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Svaras“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Svaras“ iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „GAMTUTĖ“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d. Teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis, tame tarpe patvirtintas ir UAB „Findana“ 53 011,91 Eur kreditorinis reikalavimas.
2. Kreditorė UAB „Findana“ 2024 m. gegužės 20 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti bankrutuojančios UAB „Svaras“ 2024 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad nutarimas minėtu klausimu buvo priimtas tiek esant procedūriniams pažeidimams, tiek ir turinio neteisėtumui, tokiu būdu reikšmingai pažeidžiant kreditorių interesus:
- pareiškėja prieš 2024 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimą pateikė reikšmingos informacijos apie tai, kad UAB „Svaras“ direktorius yra skolingas bendrovei 42 000,00 Eur Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-365-638/2023, pagrindu. Pastarojoje byloje taipogi buvo konstatuotos aplinkybės, susijusios su nesąžiningų sandorių sudarymu. Pareiškėja nemokumo administratorei pateikė ir kitą reikšmingą informaciją, t. y.: (i) jog bendrovės direktoriaus atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo, (ii) kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2022 m. balandžio 30 d. bendrovės kasoje grynųjų pinigų likutis sudarė 169 463,75 Eur. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pareiškėja pateikė nutarimų, dėl kurių turėtų būti balsuojama kreditorių susirinkime, projektus, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad kiti kreditoriai, išskyrus UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, būtų gavę pareiškėjos pateiktą informaciją, siūlomų nutarimų (pvz., dėl kreipimosi į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimo nemokumo administratorei pareikšti bendrovės vardu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir pan.) projektus ir būtų turėję galimybę susipažinti su šia reikšminga informacija. Pareiškėjai abejonės dėl kitų kreditorių tinkamo informavimo kyla dėl tos priežasties, kad iš nemokumo administratorės teismui 2024 m. gegužės 6 d. pateiktų dokumentų matyti, jog kreditoriai savo valią kreditorių susirinkime išreiškė ant skirtingų biuletenių. Be to, pareiškėjos nemokumo administratorei suteiktos informacijos pateikimas kitiems kreditoriams buvo reikšmingas ir todėl, kad tai galėjo įtakoti kreditorių apsisprendimą dėl UAB „Svaras“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjos įsitikinimu, įvertinus jos pateiktą informaciją, akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, o priešingas sprendimas lemia kreditorių nutarimo 5-uoju klausimu neteisėtumą turinio prasme;
- nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numatytų sąlygų, būtinų priimti sprendimui dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Iš civilinės bylos Nr. eB2-525-601/2024 medžiagos matyti, kad kreditorių reikalavimai yra nuolat tikslinami. Nemokumo administratorė į teismą su prašymu dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo paskutinį kartą kreipėsi 2024 m. gegužės 13 d., t. y. po to, kai pareiškėja nemokumo administratorei pateikė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (toliau – Nutarimas). Nutarime konstatuota, kad bendrovė su vienu iš kreditorių buvo dalinai atsiskaičiusi, todėl dėl šio kreditoriaus reikalavimo patikslinimo nemokumo administratorė kreipėsi į teismą 2024 m. gegužės 13 d. Be to, kol kas nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tolesnis skolų išieškojimas iš bendrovės kreditorių naudai yra neįmanomas. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos, yra galimybių didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, jeigu nemokumo administratorė imtųsi aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti bendrovei priklausančias lėšas, priteisti žalą iš bendrovės direktoriaus, kreiptųsi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pan. Bankroto proceso ekonomiškumas ir greitumas negali būti laikomas visa lemiančiu kriterijumi. Šis principas turi būti derinamas su kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu. Todėl bent jau šiuo metu bendrovės pripažinimas likviduojama dėl bankroto pažeistų imperatyvias įstatymų nuostatas, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei lemtų kreditorių interesų esminį pažeidimą, nes kreditoriai prarastų galimybę į maksimaliai įmanomą reikalavimų patenkinimą, o bendrovės direktorius, kurio veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos požymių (tokia prielaida daroma atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla jo atžvilgiu), tyčinio bankroto požymių, išvengtų bet kokių neigiamų pasekmių.
3. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Svaras“ atsiliepime prašė palikti galioti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir priteisti UAB „Svaras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo naikinti 2024 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu, nes šis nutarimas neužkerta kelio tolimesnei bankroto proceso eiga ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Anot suinteresuoto asmens, kadangi bankroto procese nėra galimybės nutraukti bankroto bylą, restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį, vadovaujantis JANĮ 83 straipsniu, teismas turėtų priimti nutartį dėl juridinio asmens likvidavimo 2024 m. birželio 22 d., nepaisant to ar dėl to į teismą kreipsis nemokumo administratorė ar ne. Juolab, kad kreditorės nuogąstavimai dėl UAB „Svaras“ įgyto teisinio statuso „Likviduojamas dėl bankroto“ yra nepagrįsti. Toks statusas bankroto procese netrukdo ir neužkerta kelio nemokumo administratorei ar pačiai kreditorei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuos veiksmus nemokumo administratorė ar kreditorė turi teisę atlikti iki pat bankroto proceso pabaigos. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma kodėl kreditorė pateiktame skunde pateikia informaciją, jog tokios teisės bus apribotos, nes ši informacija yra klaidinga ir neatitinka JANĮ nuostatų bei teismų praktikos. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad šiai dienai nemokumo administratorė yra nustačiusi, jog UAB „Svaras“ buvęs vadovas galimai iš įmonės kasos pasavino 169 463,75 Eur sumą per 2022 metus. Kadangi bendrovės veiklos dokumentai dėl buvusio įmonės vadovo neveikimo yra neperduoti, o pastarajam už dokumentų neperdavimą yra paskirta Kauno apygardos teismo bauda, nemokumo administratorė kreipėsi į ikiteisminį tyrimą vykdžiusią įstaigą – Kauno apygardos prokuratūrą dėl dokumentų apie galimai pasisavintas UAB „Svaras“ lėšas gavimo, kadangi šie dokumentai buvo surinkti 2022 m. vykdant tyrimą. Kuomet reikalingi dokumentai bus gauti iš Kauno apygardos prokuratūros, bus teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiam UAB „Svaras“ vadovui I. L. pasisavintai lėšų sumai. Be to, buvusiam bendrovės vadovui ir toliau neperduodant bendrovės veiklos dokumentacijos, yra galimybė pareikšti reikalavimą dėl UAB „Svaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas bankrutuojančios UAB „Svaras“ 2024 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto“. UAB „Svaras“ nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui penktuoju darbotvarkės klausimu teikė šį nutarimo projektą: „Siūloma kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo likviduojama“. „UŽ“ šį pasiūlymą balsavo 82,42 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, „PRIEŠ“ – 17,58 proc.; nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.
5. Kreditorė UAB „Findana“ nutarimų projekte nurodė:
„Darbotvarkės 5 klausimu siūloma kreiptis į teismą dėl Bankrutuojančios įmonės pripažinimo likviduojama. Likvidavimas dėl bankroto yra galutinė bankroto bylos proceso stadija, kuri reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, jog tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003). Kreditoriaus UAB „Findana“ vertinimu, kol kas nėra pagrindo konstatuoti, kad skolų išieškojimas iš Bankrutuojančios įmonės yra neįmanomas, nes:
a) Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-365-638/2023 pripažinus Bankrutuojančios įmonės vadovo mokėjimus į savo sąskaitą negaliojančiais sandoriais, buvo taikyta restitucija (https://www.infolex.lt/tp/2148972). Bankrutuojančios įmonės vadovas iš įmonės sąskaitos į savo sąskaitą persivedė 42‘000,00 Eur, kurie, kreditoriaus UAB „Findana“ žiniomis, nebuvo išieškoti Bankrutuojančios įmonės naudai. Nesiimant veiksmų išieškoti šių lėšų iš Bankrutuojančios įmonės vadovo, susidarytų ydinga situacija, nes minėtas asmuo išvengtų bet kokių neigiamų pasekmių dėl savo neteisėtų veiksmų (civilinės teisės prasme).
b) Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-365-638/2023 buvo nustatyta, kad Bankrutuojančios įmonės vadovas sudarė nesąžiningus sandorius. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas nustatė, jog 2022-04-30 Bankrutuojančios įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis sudarė 169‘463,75 Eur. Kreditoriaus UAB „Findana“ žiniomis, šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1133-573/2024, kurioje Bankrutuojančios įmonės vadovui yra pareikšti kaltinimai dėl keleto nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena, galimai, yra turto iššvaistymas. Šios aplinkybės rodo, kad Bankrutuojančios įmonės nemokumo procese turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Bankrutuojančios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu Bankrutuojančios įmonės turto balanse atsirastų papildomų piniginių lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Pasiūlymai išdėstyti priede prie biuletenio, siūlant įtraukti papildomus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę“.
6. „UŽ“ kreditorės UAB „Findana“ pasiūlytą nutarimo projektą penktuoju darbotvarkės klausimu balsavo 17,58 proc. susirinkime dalyvavusių teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, „PRIEŠ“ 0,00 proc.; nutarta nepritarti kreditorės siūlymui.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
8. Byloje keliamas klausimas ar pagrįstai nemokumo administratorė neinformavo kreditorių apie kito kreditoriaus pateiktą alternatyvų nutarimo projektą, suteikiant jiems galimybę balsuoti ne tik už nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą, bet ir už alternatyvų pasiūlymą. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
9. Pažymėtina, kad remiantis JANĮ 42 straipsniu kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 51 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teisę kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tačiau JANĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų pateikimo tvarka, tame tarpe kada, kaip ir kiek gali būti pateikta alternatyvių nutarimo projektų.
10. Vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus fiziškai dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Vis dėlto, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015).
11. Taigi, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditorė UAB „Findana“ pasiūlė alternatyvų nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu projektą, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi kreditoriai, esant pateiktam alternatyviam nutarimo atitinkamu darbotvarkės klausimu projektui, dėl jo turėtų pasisakyti balsuodami „už“ ar „prieš“. Priešingas vertinimas sudarytų neapibrėžtą situaciją, kuomet už kiekvieną iš pateiktų alternatyvių nutarimų darbotvarkės klausimais projektų turėtų būti organizuojamas atskiras kreditorių balsavimas, tokiu būdu galimai kiltų piktnaudžiavimo atvejų ir būtų vilkinama bankroto procedūra. Be to, kreditorius savo nuomonę dėl susirinkime nagrinėtinų klausimų turi teisę pats siųsti kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams dar iki balsavimo. Taigi, laikyti, kad nemokumo administratorė, nesupažindindama su UAB „Findana“ pasiūlytu nutarimo projektu kitų kreditorių, padarė procedūrinį pažeidimą, nėra pagrindo, juolab, kad kreditoriai nei nemokumo administratorei, nei teismui nepareiškė jokių pareiškimų dėl jų teisių pažeidimo balsuojant kreditorių susirinkime dėl penktojo darbotvarkės klausimo.
12. Atsižvelgiant į šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisiniame kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2024 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei administratorės siūlomus nutarimų projektus, kreditoriai turėjo galimybę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime tiek fiziškai, tiek raštu, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Kreditorė UAB „Findana“ pasinaudojo pastarąja teise ir susirinkimo darbotvarkės penktuoju klausimu pateikė alternatyvų pasiūlymą, tačiau jo priėmimui kreditorių balsų neužteko. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
13. Penktuoju darbotvarkės klausimu, kaip minėta, išspręstas klausimas dėl UAB „Svaras“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Kreditorė UAB „Findana“ tvirtina, kad, šiuo metu pripažinus bendrovę likviduojama dėl bankroto, kreditoriai prarastų galimybę į maksimaliai įmanomą reikalavimų patenkinimą, o bendrovės direktorius, kurio veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos požymių, tyčinio bankroto požymių, išvengtų bet kokių neigiamų pasekmių. Savo ruožtu UAB „Svaras“ yra įsitikinusi, kad toks juridinio asmens statusas bankroto procese netrukdo ir neužkerta kelio nemokumo administratorei ar pačiai kreditorei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuos veiksmus tiek nemokumo administratorė, tiek kreditorė turi teisę atlikti iki pat bankroto proceso pabaigos. Teismas su pastaraisiais argumentais neturi pagrindo nesutikti.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš juridinių asmenų likvidavimo pagrindų yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Taigi, jeigu per tris mėnesius į teismą nesikreipia nemokumo administratorius, sprendimą pradėti juridinio asmens likvidavimo procedūras teismas priima savo iniciatyva. Įstatymų leidėjas numatė būtent trijų mėnesių terminą, per kurį kreditoriai ir bankrutuojanti įmonė gali susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo. Nepavykus to padaryti įstatymo nustatytu terminu, pradedamos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros, nepaisant ar dėl to su prašymu į teismą kreipėsi nemokumo administratorius, ar ne. Įsiteisėjus nutarčiai pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiai įmonei negalės būti iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens likvidavimo procedūros pradžia panaikins potencialią galimybę bankrutuojančios įmonės kreditoriams nutraukti bankrotą ir pradėti restruktūrizavimo procesą. Tokiu būdu kreditoriams ir bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, kurie disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, užkertamas kelias jų pasirinktu būdu siekti pageidaujamų teisinių pasekmių – juridinio asmens restruktūrizavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1821-781/2020).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek nemokumo administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas, ieškinių dėl žalos atlyginimo reiškimas ar pareiškimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti reiškiami bet kurioje bankroto proceso stadijoje.
16. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Svaras“ bankroto byloje kreditorių sąrašas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo per 7 dienas, t. y. 2024 m. kovo 21 d., todėl 3 mėnesių terminas pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto suėjo 2024 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kadangi bankroto byloje nėra duomenų apie taikos sutartį ar apie galimybę bendrovei restruktūrizuotis, bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams nesant padengtiems, įmonės mokumui neatstatytam, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepriimti sprendimo pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Taigi, 2024 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto“, kuriuo nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, yra teisėtas ir pagrįstas bei jokių kreditorių teisių nepažeidžia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
18. Suinteresuotas asmuo UAB „Svaras“ teismui pateikė duomenis apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios patvirtina, jog UAB „Svaras“ nemokumo administratorė mažoji bendrija „GAMTUTĖ“ patyrė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.
19. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, Rekomendacijų dydžius (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 8.2 papunkčiai), suinteresuoto asmens advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį (atsiliepimas į skundą), turinį, bylos sudėtingumą. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos per didelėmis, todėl mažintinos. Suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Findana“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Svaras“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Findana“, kurios juridinio asmens kodas 305567502, suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“, kurios juridinio asmens kodas 300083465, priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti nemokumo administratorę informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme.
Teisėjas Evaldas Burzdikas