Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-238/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30956-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistajam O. D., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, t. y. po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. L., civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir A. L. iš O. D. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. O. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija) nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 2 d. apie 00.40 val. viešoje vietoje, Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Babtų kaime, prie Nevėžio upės, pliaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sugriebė ir tampė už plaukų sutuoktinę Ž. D. bei nuvedęs į Nevėžio upę, rėkdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiai, nardino ją į vandenį, nukentėjusiesiems K. L. ir nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą delnu sudavė A. L. į pakaušį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, eidamas nuo Nevėžio upės paskui Ž. D., K. L. ir nepilnametį A. L., rankoje turėtu prožektoriumi vieną kartą trenkė nepilnamečiui A. L. į nugarą tarp menčių, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), šaukdamas ir grasindamas, kad visus užmuš, mėtė akmenį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklą ir jį išdaužė, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Nuteistasis O. D. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
1. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik nepilnamečių nukentėjusiųjų A. L. ir K. L. parodymais. Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus, kuriuose išdėstė visas aplinkybes, kodėl jis neprisipažino. Įvykio vietoje vyko jo konfliktas su žmona Ž. D., su kuria leido laisvalaikį, maudėsi bei gėrė alų. Jo sutuoktinės nederamas elgesys iššaukė jo pyktį, tai ji pati pripažino ir teisme. Tai šeimyninis konfliktas, kurį jie būtų išsprendę ir be pašalinių pagalbos. Konflikto metu jaunuoliai pradėjo jį pulti, kodėl jis garsiai kalba, bei įvertė į krūmus. Tada jie abu pradėjo jį spardyti, mušti, jam buvo suduota apie 10 smūgių. Žmona paprašė jų liautis ir jie nustojo. Tada jis išėjo, o žmona nuėjo kartu su jais. Mano, kad toks erzinimasis galėjo jam iššaukti pyktį, todėl jis galėjo pasakyti ir necenzūrinių žodžių. Kadangi žmonių aplinkui nebuvo, ji išsigando, nes jie buvo dviese, todėl mąstė, kaip išsikviesti žmonių, kurie jam padėtų. Tada sugalvojo mesti akmenį į stiklą norėdamas, kad kas nors išeitų, tačiau dėl to labai gailisi.
2. Skunde taip pat nurodo, jog liko kaltas dėl to, kad pats nesikreipė į medikus. Netinkamas brolių A. ir K. L. elgesys liko net nesvarstytas. Jis nepilnamečio nemušė, nes ir krūmuose jis veidą buvo užsidengęs rankomis, todėl negalėjo smūgiuoti. Nesutinka ir dėl nukentėjusiojo A. L. prašomos neturtinės žalos, kadangi jis būdamas nepilnametis pats sukėlė sumaištį, įsivėlė į muštynes, dėl kurių yra kaltas jis pats.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis O. D. ir jo gynėjas Romas Aikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Nuteistojo O. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino O. D. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
8. BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, keista 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 ir galiojusi veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. liepos 2 d.) nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
9. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas ir tikslas, o tai reiškia, kad tokie požymiai neturi lemiamos reikšmės konstatuojant minėtos veikos buvimą ar nebuvimą. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).
11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, O. D. viso proceso metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad prieš sutuoktinę nesmurtavo ir pats buvo užpultas nukentėjusiųjų. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuteistojo nurodomos aplinkybės yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. D. asmeninio konflikto su sutuoktine Ž. D. metu, būdamas viešoje vietoje, tampė ją už plaukų, nardino į vandenį, o nukentėjusiesiems K. L. ir A. L. bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus smurtavo ir prieš juos, po ko mėtė akmenį į namo stiklą ir jį išdaužė. Nors apeliantas savo kaltę neigė ir nurodė, kad už plaukų sutuoktinei netampė, į vandenį nenardino, o smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo gindamasis, šių jo aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, priešingai – apelianto nurodytas aplinkybes paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų A. L., K. L. ir L. L. bei liudytojų G. P., R. S., V. D., M. S., taip pat iš dalies nukentėjusiosios Ž. D. parodymai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. paaiškino, kad konflikto metu jos vyras O. D. pagriebė ją už plaukų ir juos patempė, taip pat nuvedė ją į upę ir kišo ją į vandenį. Iš skambučių į bendrąjį pagalbos centrą matyti, kad skambinantis asmuo, kaip teisiamojo posėdžio metu nustatyta – A. L., nurodė, kad buvo smurtaujama prieš moterį bei prieš skambinantį asmenį. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nes šie parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, nėra prieštaringi, be to, visi jie buvo įspėti dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesą. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali būti šališki bei siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta.
13. O. D. akivaizdžiai savo asmeninį konfliktą sprendė viešoje vietoje, kurioje buvo pašalinių žmonių, o kai kurie iš jų patyrė stresą, todėl daroma neabejotina išvada, kad visuomenės rimtis ir tvarka O. D. veiksmais buvo sutrikdyta. Nusikalstama veika padaryta tyčia, nes O. D. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kurie taip pat bandė jo veiksmus nutraukti, taigi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali būti sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo.
14. Apeliantas teigia, kad netinkamas brolių A. ir K. L. elgesys liko net nesvarstytas. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi nukentėjusiųjų veiksmai buvo įvertinti šios baudžiamosios bylos kontekste, tačiau O. D. iškelta versija dėl to, kad jis buvo užpultas nukentėjusiųjų, nepasitvirtino. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiųjų veiksmai turėjo įtakos tam konflikto kilimui ar kad šiais veiksmais jie būtų galėję išprovokuoti nuteistąjį padaryti nusikalstamą veiką.
15. Byloje neginčytinai nustačius, jog O. D. 2016 m. liepos 2 d. apie 00.40 val., viešoje vietoje – Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Babtų kaime, prie Nevėžio upės, pliaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sugriebė ir tampė už plaukų sutuoktinę Ž. D. bei nuvedęs į Nevėžio upę, rėkdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiai, nardino ją į vandenį, nukentėjusiesiems K. L. ir nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą delnu sudavė A. L. į pakaušį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, eidamas nuo Nevėžio upės paskui Ž. D., K. L. ir nepilnametį A. L., rankoje turėtu prožektoriumi vieną kartą trenkė nepilnamečiui A. L. į nugarą tarp menčių, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), šaukdamas ir grasindamas, kad visus užmuš, mėtė akmenį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklą ir jį išdaužė, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
16. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai O. D. skyrė bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
17. Apeliantas taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajam A. L. priteistu neturtinės žalos dydžiu nurodydamas, kad jis, būdamas nepilnametis, pats sukėlė sumaištį, įsivėlė į muštynes, dėl kurių yra kaltas jis pats. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad muštynių priežastimi galėjo būti ir nukentėjusiojo veiksmai, todėl šis apelianto argumentas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. L. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai pritaikė įstatymą, atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti šią nuosprendžio dalį objektyvaus pagrindo taip pat nėra.
18. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas O. D. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo O. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Danguolė Šiugždinytė

              Algerdas Urbšys