Nr. 1S-2186-579/2012

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                2.5.19.

   KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                            N U T A R T I S

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2012 m. gruodžio 14 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus,   sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas E. B. skundas panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 93-156 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2005-12-20 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų. Anksčiau teistas.

Bausmės pabaiga – 2016-07-12.

2012 m. spalio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje priimtu nutarimu Nr. 93-156 nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p., kadangi nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesimokė, nedirbo, nuosprendžiu priteistos žalos neatlygina, pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Be to, pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio   veiksniai – nuostatos (nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę 1-ajame lokaliniame sektoriuje, kur asmenys laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių), mąstymas ir elgesys (nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, yra padaręs aštuonis vidaus tvarkos pažeidimus).

Nuteistasis šį nutarimą skundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras pritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą. Teismas susipažinęs su visa pateikta medžiaga padarė išvadą,  jog Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo E. B. pagrįstas ir motyvuotas. Teismas sprendė, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, kad E. B. šiuo metu jį lygtinai paleidus iš  pataisos įstaigos laikysis įstatymų, jam bus apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teigia, jog tiek teismas, tiek ir Komisija neobjektyviai įvertino taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų taikymo rezultatus. Tiek teismas, tiek ir Komisija rėmėsi aplinkybėmis, kurios neturi reikšmės lygtiniam paleidimui. Teismas iš esmės nepasisakė dėl Komisijos nutarimo išvadų, o nutartį priėmė tais pačiais motyvais kaip ir Komisija. Nepasisakė, kodėl Komisijos nutarime neišaiškinta kiekvieno Komisijos nario pozicija. Taip pat pažeidė LR BVK 125  str. nuostatas ir kaip motyvą netaikyti lygtinio paleidimo nurodė tai, kad nuteistasis nedirbo. Be to, Komisija, teigdama, jog nuteistasis laikos kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, pažeidė BVK 6 str. nuostatas. Įstatymas nenumato, jog tokia aplinkybė pašalina galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Įstatymas taip pat nenumato, kad tokios aplinkybės, kaip likusi didelė bausmės dalis ir nusikalstamos veikos sunkumas užkerta kelią taikyti lygtinį paleidimą. Teismas neatsižvelgė  į tai, kad griežta bausmė nuteistajam būtent ir skirta dėl nusikaltimo sunkumo, todėl į tai dar kartą negali būti atsižvelgiama. Apeliantas mano, jog šiuo atveju motyvuoti teisingumo principu teismas negali, nes teisingumas, ginant viešąjį interesą, jau įgyvendintas priimant nuosprendį.

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantas teisus teigdamas, jog vien tik veikos sunkumas bei pavojingumas ar tai, kad nuteistasis atlieka bausmę sektoriuje, kuriame asmenys dauguma laikosi neformaliųjų nuteistųjų taisyklių, vertinant kiekvieną šią aplinkybę atskirai, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Šios aplinkybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į atliktos bausmės dydį, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo asmenines, charakterio savybes, nuteistojo asmenybę, nuostatas. Ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima padaryti pagrįstą bei motyvuotą išvadą. Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas būtent tai ir padarė. Teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo paremtos ne vien tik nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis. Teismo išvados pagrįstos visumos anksčiau aptartų aplinkybių vertinimu, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos. Be to, pažymėtina, jog priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teisingumo principo užtikrinimas reiškia  ne vien tik bausmės paskyrimą, bet ir jos vykdymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. B. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 22), nors Komisijos nutarime nurodoma, kad šio plano priemonės neįvykdytos. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

E. B. nuteistas ir atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Jis atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau likusi bausmės dalis yra dar labai didelė – daugiau nei 3 m. 6 mėn. Jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje šešiolika karų skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu padarė ir aštuonis pažeidimus, šešis kartus baustas nuobaudomis ir tik nuo 2012-07-24 neturi galiojančių nuobaudų. Be to, nuteistasis praeityje teistas, o šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis lengvabūdiškas, linkęs meluoti, laikosi nuteistųjų subkultūros tradicijų, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai. Nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos nurodyti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio kriminogeniniai veiksniai. Taigi, nors E. B. skatintas, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau visos kitos aptartos aplinkybės – likusi neatlikta didelė bausmės dalis, nuteistojo elgesys pataisos namuose - nuobaudos, pažeidimų pobūdis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir veiksniai, kartu vertinant ir veikos pavojingumą, pobūdį, šiuo metu neduoda pagrindo spręsti, jog E. B. atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Kaip jau minėta aukščiau, bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama tiek nubausti nuteistąjį, tiek ir pasiekti, jog jis daugiau nebenusikalstų, tiek ir įgyvendinti teisingumo principą, tai yra, kad nuteistasis patirtų tokius suvaržymus ir tokį laiką, kuris atitiktų jo padarytos veikos pavojingumui ir paties nuteistojo pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, pasekmės negrįžtamos- nužudytas žmogus, bei įvertinus tai, kad likusi bausmės dalis dar gana didelė – daugiau nei 3 metai 6 mėnesiai, o nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas, nuteistasis palaiko kriminalinių subkultūros nuostatas, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu taikant lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeistas teisingumo principas. Todėl anksčiau aptartų aplinkybių visuma pagrįstai įvertinta kaip kliudanti teismui šiuo metu pagrįstai spręsti, jog pritaikius lygtinį paleidimą, būtų galima tikėtis nenusikalstamo, įstatymus atitinkančio E. B. elgesio laisvėje.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

          Kolegijos pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys

          Teisėjai:                                                                                        Jurgis Kiškis

                                                                                    Romualdas Lincevičius